Kauno apygardos teismo nutartis

Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas statybas pradėjo dar nepasibaigus nuomos sutarties terminui. Pažymi, kad statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas mažiau nei prieš mėnesį iki Sutarties pabaigos, t. y. 2016 m. sausio 11 d. 2016 m. kovo 25 d. atlikus Žemės sklypo patikrinimą nustatyta, kad Žemės sklype, praėjus daugiau kaip mėnesiui po Sutarties termino pabaigos, buvo vykdomi tik parengiamieji statybos darbai. Statybos darbų vadovas dirbti pradėjo tik 2016 m. kovo 14 d., o statyboms vykdyti reikalingi dokumentai perduoti 2016 m. kovo 21 d. t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po Sutarties pabaigos. Tokiu būdu realiai statybos darbai pradėti tik 2016 m. balandžio 4 d., kai buvo įkasti 4 poliai. Todėl minėtos aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad statybos darbai pradėti galiojant nuomos Sutarčiai. Atsakovas dėl termino nuomos Sutarčiai pratęsti į apeliantę nesikreipė. Tai, kad statybos leidimas išduotas galiojant Sutarčiai, ir kad atsakovas pradėjo statybos darbus (pasibaigus Sutarčiai) pagal galiojantį statybą leidžiantį dokumentą neįrodo atsakovo veiksmų teisėtumo po Sutarties termino pabaigos. Bet kokie atsakovo veiksmai pasibaigus Sutarties terminui, neturint teisėto pagrindo naudotis Žemės sklypu, ne jam priklausančioje žemėje, vertintini kaip nesąžiningi ir neteisėti, prilyginami savavališkam žemės užėmimui (svetimo turto užvaldymui). Todėl teigti, kad statybos darbai buvo pradėti laiku, negalima.Nepagrįstai teismas svaria laikė aplinkybę, kad NŽT iki nuomos termino pabaigos įspėjimo apie nuomos sutarties pabaigą ir žemės sklypo atlaisvinimą, nesiuntė. Pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja Tarnybos siųsti jokių raštų ar kaip nors kitaip įspėti apie artėjančią valstybinės žemės nuomos sutarties termino pabaigą. Atsakovas apie planuojamą statybą, apie su tuo susijusius veiksmus ir apie statybą leidžiantį dokumentą Tarnybos niekaip neinformavo, nors žinojo apie Sutarties galiojimo terminą ir jos pabaigą.Apeliantės nuomone, teismas netinkamai aiškino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 46 punkto nuostatas, t. y. įstatymų leidėjas konkrečiai įvardijo, kad nuomos sutartis galima tik nesant duomenų apie statinio žuvimą. Šiuo atveju sutarties sudarymo metu buvo žinoma, kad Žemės sklype buvo įregistruotas fiziškai pažeistas pastatas – nugriautas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris negalėjo būti naudojamas bei eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, kadangi jo baigtumo procentas sudarė tik 9 proc. Įvertinus tai, kad jokio statinio Žemės sklype nėra ir nebuvo, o Žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, nuoma ne aukciono būdu negalėjo ir negali būti sudaryta. Pažymi, kad Valstybinės žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktai ir teismų praktika nesuteikia jokio teisinio pagrindo nuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypus naujų statinių statybai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis), prie nebaigtų statinių (Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalis), statybai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalis) ar kokiems nors statybos darbams (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis) atlikti, ar statomo statinio eksploatavimui. Tokiu būdu NŽT pagrįstai atsisakė su atsakovu sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė NŽT administracinių aktų neteisėtumą ir įpareigojo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Teismas nepagrįstai sprendime paminėjo ne visą Statybos įstatymo 3 straipsnio redakciją, tik antrąją šios straipsnio dalį, kadangi Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatyta, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Tokiu būdu atsakovas, pradėjęs statybos darbus be teisinio pagrindo (pasibaigus nuomos sutarčiai), negali būti laikomas statytoju ir negali įgyvendinti statytojo teisės Statybos įstatymo 3 straipsnio prasme.Apeliantės nuomone, pasibaigus Sutarties galiojimui, atsakovas prarado teisę į bet kokias statybas ar veiklą Žemės sklype. Kadangi pagal visuotinai pripažintą principą iš neteisės teisė negali atsirasti, statiniai pastatyti ar statomi be valstybinės žemės sklypų nuomos sutarties negali suteikti kokių nors teisių į valstybinės žemės sklypą.Apeliaciniu skundu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-959- 584/2017 ir priimti naują sprendimą – Inspekcijos ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Inspekcijos nuomone, sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) Inspekcijos ieškinio faktinius ir teisinius aspektus, dėl to byla buvo išspręsta neteisingai, todėl šis trūkumas gali būti pripažintas esminiu pažeidimu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Be to, sprendimas priimtas neatsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad: vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kartu su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį nepateiktas statybos projekto dalinės ekspertizės aktas (projekto ekspertizės privalomumas nurodytas STR „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7.1 punkte); vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktu, leidimui statyti naują statinį gauti nepateiktas valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas (sutartis) dėl žemės sklypo (teritorijos), numatomo laikinai naudoti statybos metu (statybvietės ribos nesutampa su sklypo ribomis); projekto sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumento - detaliojo plano sprendiniams, t. y. pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą - detalųjį planą (patvirtintas 2004-12-17), valstybinės žemės sklypo užstatymo zona rytinėje jo dalyje galima tik 2-5 aušto lygyje, o pagal parengtą statinio projektą - užstatymas rytinėje dalyje numatomas požeminiuose, cokoliniame, pirmame ir kituose pastato aukštuose; projekto sprendiniai prieštarauja Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2015-02-19 išduotiems Specialiesiems paveldosaugos reikalavimams (Laikinajam apsaugos reglamentui) Nr. (T2.14.-K)2K-230 (toliau - ir specialieji paveldosaugos reikalavimai), kuriuose nurodyta, kad maksimalus aukštingumas iki kraigo - 25 m. Projektinis statinio aukštis h - 25,78 m. Kadangi patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog prie projekto nepridėti visi privalomi pridėti statinio projekto rengimo dokumentai – statinio projektas ir jo sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų, Inspekcija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus, išduodant leidimą, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino, kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo. Bendrosios projekto ekspertizės akte nurodytos pastabos sutampa su Inspekcijos ieškinyje nurodytais teisės aktų pažeidimais, kurie nebuvo ištaisyti. Todėl leidimas pagal projektą, kuris pažeidžia teisės aktų reikalavimus, negalėjo būti išduotas, o išduotas turi būti panaikintas. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad NŽT sutikimo dėl žemės naudojimo už statybvietės ribų nereikėjo gauti, kadangi yra gautas šio žemės naudotojo Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimas, nes ji išdavė statybą leidžiantį dokumentą, tokiu būdu išreikšdama savo sutikimą projekte numatytiems darbams atlikti. Pažymi, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto nuostata nenumato nei gatvės savininko, nei gatvės naudotojo sutikimo privalomumo, o ir M. gatvė nebuvo nei remontuojama, nei rekonstruojama, kad toks materialinės normos pažeidimas būtų pateisintas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2011-05-23 priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1490/201, kuri neturi nieko bendra nei teisine, nei faktine prasme su byloje susiklosčiusia situacija, esančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pažeistomis materialinės teisės nuostatomis. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktą, jei yra aiškus žemės sklypo savininkas, tik jis gali duoti sutikimą dėl savo nuosavybės teisių į žemės sklypą apribojimo (kad ir laikino). Tokios sutarties (sutikimo) prie statytojo pateiktų dokumentų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, nėra. Nepagrįstas teismo argumentas dėl statomo pastato aukštingumo. Apeliantės nuomone, pagal detalaus plano sprendinius sklypo užstatymo zona rytinėje sklypo dalyje galima tik 2-5 aukšto lygyje. Tuo tarpu pagal parengtą statinio projektą sklypo užstatymas rytinėje dalyje numatomas požeminiuose, cokoliniame, pirmame ir kituose pastato aukštuose ir paties projekto sprendiniuose ši vieta įvardijama kaip projektuojamo viešbučio statymo vieta. Inspekcijos nuomone, teismas neanalizavo nei teisės aktų, nei teritorijų planavimo dokumento ir jo sprendinių, o tiesiog rėmėsi liudytojo G. N. parodymais, kurie vertintini kritiškai, kadangi jis projektavo pastatą, todėl yra suinteresuotas tuo, kad jokie pažeidimai nebūtų nustatyti. Apeliantės nuomone, statybą leidžiantis dokumentas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, kadangi: statybos darbai valstybinės žemės sklype buvo pradėti, kai valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties terminas jau pasibaigė ir NŽT pozicija nesudaryti naujos valstybinės žemės nuomos sutarties reiškia, kad atsakovas apskritai negali ir ateityje negalės įgyvendinti statytojo teisės valstybinės žemės sklype, įtvirtintos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, t. y. statytojo teisė gali būti įgyvendinama, tik kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.Atsiliepimu į NŽT apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracija prašo teismo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimui, atsakovas M. P. prarado teisę į bet kokias statybas ar veiklą žemės sklype (duomenys neskelbtini), dėl to nebeteko teisės tiek į statinio, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, statybą, tiek į valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomą. Pažymi, kad statybos leidimas atsakovui išduotas 2016-01-11. Apeliantė nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, 2015-12-08 gavusi pakartotinį atsakovo M. P. prašymą išduoti statybos leidimą, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. Dl-878, 13.4 papunkčiu, privalėjo įvertinti juridinius faktus, ribojančius statybą, t. y. sutarties galiojimo terminą, ir pareikalauti atsakovo imtis veiksmų dėl sutarties pratęsimo. Tačiau atsakovė pažymi, kad minėtas teisės aktas įsigaliojo tik nuo 2017-01-01, o statybos leidimas buvo išduotas 2016-01-11, apeliantės nurodyta teisės norma netaikytina ginčo atveju bei teismas jos neturi vertinti šioje byloje. Tuo tarpu tiek prašymo išduoti statybos leidimą metu, tiek išduodant statybos leidimą, statytojas turėjo teisę į statybą pagal LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio teisėto pagrindo neišduoti statybą leidžiančio dokumento vien dėl to, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis yra terminuota. Minėtas ribojimas nebuvo numatytas ir šalių sudarytoje nuomos sutartyje. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas, pradėjęs ir nepabaigęs iki nuomos sutarties pabaigos statyti statinį, prarado teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, tuo pačiu ir teisę statyti statinį, kuriam išduotas statybos leidimas. Pažymi, kad Valstybinės žemės nuomos klausimus reglamentuoja Žemės įstatymas bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260. Šiuose teisės aktuose numatyta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo kompetentinga priimti NŽT, tačiau atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad senas statinys, esantis ginčo sklype, sunykęs, o naujas - nebaigtas statyti, neeliminuoja valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties santykių dalyviams pasinaudoti Taisyklių 46 punkte numatyta teise išnuomoti sklypą atsakovui dar 1 metų laikotarpiui. Atsakovas, būdamas valstybinės žemės sklypo nuomininku, turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, pagal nuomos sutartį įgyvendino savo kaip statytojo teises. Tokiu būdu NŽT turėjo įvertinti teismo nustatytas aplinkybes dėl kurių pastato statyba nebuvo baigta ir leisti atsakovui pasinaudoti Taisyklių 46 punkte numatyta teise išnuomoti žemės sklypą dar vieneriems metams, atsižvelgiant į nuomos sutarties terminą bei į tai, kad nuomos sutartyje teisė statyti naujus statinius buvo numatyta. Atsiliepimu į NŽT apeliacinį skundą Inspekcija prašo teismo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas statybas pradėjo tik po nuomos sutarties termino pasibaigimo (2016-02-09). Pažymi, kad leidimas atsakovui buvo išduotas 2016-01-11, o statybos darbai buvo pradėti tik 2016-04-04. Inspekcijos nuomone šiuo atveju Kauno miesto savivaldybė nepagrįstai ir neteisėtai išdavė statybos leidimą, neįvertinus Sutarties termino pabaigos. Inspekcija taip pat sutinka su visais kitais NŽT apeliacinio skundo argumentais, papildomai akcentuoja, kad teismo sprendime minimas „nebaigtas statyti statinys“ tai tik atsakovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo ir jų piktybiško ignoravimo ir pažeidimo rezultatas. Pažymi, kad atsakovas sąmoningai, sistemingai ir akivaizdžiai pažeidinėjo 2016-05-09 nutartį (kuria buvo uždrausta atlikti bet kokius statybos darbus valstybinės žemės sklype). Inspekcija byloje teiktais procesiniais dokumentais (prieštaravimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsiliepimai į atskiruosius skundus, atskirieji skundai, prašymai dėl baudų skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo) nuolat akcentavo, kad atlikus tokius statybos darbus, kurie atsakovo yra atliekami (esant galiojančiai 2016-05-09 nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių) būtų galima atlikti pastato kadastrinius matavimus, parengti kadastrinių matavimų duomenų bylą ir siekti nebaigto statinio statybos teisinio įregistravimo, nors laikinosios apsaugos priemonės ir buvo pritaikytos siekiant išvengti nebaigtos statinio statybos atsiradimo bei jo teisinio įregistravimo. Teismo 2016-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11594-584/2016, kuria iš dalies tenkintas statytojo prašymas ir leista atlikti konservavimo darbus, įsiteisėjo tik 2017-02-20, Kauno apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-701-259/2017, kai iš esmės visi atsakovui „reikalingi“ statybos darbai praktiškai jau buvo baigti ir reikėjo tik tinkamai sutvirtinti jau įrengtus viešbučio paskirties pastato pamatus. Tokiu būdu, Inspekcijos nuomone, statinys (ar „nebaigtas statyti statinys“, kaip tai įvardijo teismas sprendime), kuris statomas pažeidžiant teisės aktų nuostatas (Statybos įstatymo 3 straipsnis) ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (2016-05-09 nutartis), nesukuria ir negali sukurti statytojui jokių teisių į jokiomis teisėmis ir jokiais pagrindais nevaldomą valstybinės žemės sklypą.Atsiliepimu į Inspekcijos apeliacinį skundą NŽT prašo jį tenkinti, skunde nurodytus argumentus laiko pagrįstais.Atsiliepimu į apeliacinius skundus Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimu į Inspekcijos apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimas priimtas pažeidus procesinės teisės normas, kadangi, anot apeliantės, neatsakyta į pagrindinius Inspekcijos ieškinio faktinius ir teisinius aspektus. Minėtas argumentas grindžiamas tik prielaidomis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, vieniems įrodymams teikiant pirmumą, o kitus ignoruojant. Atsakovės nuomone, teismas byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai. Apeliantė tvirtina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog: ginčo projekto sudėtyje nėra statinio projekto dalinių ekspertizių, nėra valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimo, projektas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams bei administraciniams sprendimams – reikalavimams, statyba pradėta valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties terminui pasibaigus, kas, anot ieškovės, patvirtina, kad statybos leidimas atsakovui buvo išduotas neteisėtai. Tačiau, atsakovės nuomone, aplinkybė dėl statybos darbų atlikimo pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarties terminui yra niekaip nesusijusi su ginčijamo statybos leidimo teisėtumu, kadangi statybos darbai yra atliekami po statybos leidimo išdavimo. Pažymi, kad statybos leidimas statytojui buvo išduotas dar galiojant valstybinės žemės nuomos sutarčiai, ir statytojui M. P. būnant šio žemės sklypo nuomininku. Tiek prašymo išduoti statybos leidimą metu, tiek išduodant statybos leidimą, statytojas turėjo teisę į statybą pagal LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. buvo žemės sklypo, kuriame prašė išduoti statybos leidimą statybai, nuomininku, kartu ir teisėtu naudotoju. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio teisėto pagrindo neišduoti statybą leidžiančio dokumento dėl to, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis yra terminuota, kadangi nei Statybos įstatyme, nei aktualiu laikotarpiu galiojusiame STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nebuvo (nei šiuo metu yra) numatyti jokie apribojimai išduoti statybos leidimą, jei statytojo nuomos teisė yra terminuota, bei nebuvo numatyta, koks terminas, likęs iki nuomos sutarties galiojimo pabaigos, būtų laikytinas pagrindu neišduoti statybos leidimo. Valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo pradžios, tokiu būdu išduodant statybos leidimą, nuomos sutartis buvo galiojanti – statytojas teisėtu pagrindu naudojosi žemės sklypu. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeisti LR statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktas ir STR „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7.1 punktas, kurie, anot ieškovės, numato, kad ypatingo statinio statybos atveju yra privalomos ir bendroji projekto ir dalinė statinio projekto ekspertizė. Šiuo atveju, anot apeliantės, nebuvo atliktos dalinės ekspertizės. Atsakovė nuomone, teismas pagrįstai atmetė minėtus argumentus nustatęs, kad techninio projekto dalių ekspertizės buvo atliktos ir įtrauktos į 2015-08-11 aktą Nr. 369-EA-705, kuriuo buvo įvertintas viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Pažymi, kad statinio techninio projekto sudėtyje buvo pateiktas Bendrosios techninio projekto ekspertizės 2015-10-01 aktas Nr. 369-EA-705/G, kuriame nurodyta, kad ekspertizei pateikta „techninio projekto bendroji dalis, sklypo planas dalis, architektūros dalis, konstrukcijų dalis, vandentiekis ir nuotekų šalinimas dalis, šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas dalis, elektrotechninė dalis, šilumos gamyba ir tiekimas dalis, elektroninių ryšių dalis, gaisrinės signalizacijos dalis, procesų valdymo ir automatizacijos dalis, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis. Iš to seka, kad ekspertizė buvo atlikta visom techninio projekto dalims. Minėtas aktas parengtas vadovaujantis dalinių ekspertizių aktuose pateiktomis privalomosiomis pastabomis, kurios yra projektuotojo priimtos ir ištaisytos. Tuo tarpu joks teisės aktas nenumato, kad dalinių ekspertizių aktai būtų techninio projekto sudėtyje. Minėtų aplinkybių apeliantė nepaneigė jokiais įrodymais. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad nebuvo ištaisytas projekto trūkumas, įvardytas Bendrosios ekspertizės akto 4.2 punkte, kuriame kalbama apie žemės savininko (naudotojo) sutikimo gavimą laikiniems inkarams grunte prie esamo pastato (duomenys neskelbtini) įrengti ir numatyti priemones buvusiai būklei atstatyti. Pastebi, kad vienintelis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) ir besiribojantis su ginčo žemės sklypu yra pastatas (duomenys neskelbtini), naudojamas Kauno apygardos prokuratūros. Techninio projekto sudėtyje esančiame sklypo plane yra Lietuvos Respublikos prokuratūros kanclerės 2015-09-29 derinimas su įrašu ,,[s]u projektiniais sprendiniais sutinkame“. Tokiu būdu projekto sprendiniai buvo pataisyti, atsižvelgus į 2015-08-11 ekspertizės akte pateiktas pastabas. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad išduodant statybos leidimą, buvo pažeistas LR statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktas, kadangi statant ypatingos kategorijos statinį, prie dokumentų, pridedamų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, privalėjo būti pateikta sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, kadangi statybos metu yra naudojama teritorija, nepriklausanti statytojui. Pažymi, kad apeliantė netinkamai interpretuoja minėto punkto nuostatas, kadangi šiuo atveju pakanka ir žemės sklypo valdytojo sutikimo. Gatvių savininkas yra laikytinas tos valstybinės žemės, ant kurios yra įrengti šie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžineriniai statiniai, naudotoju. Todėl žemės naudotojui išdavus statybą leidžiantį dokumentą, buvo išreikštas sutikimas projekte numatytiems darbams atlikti. Atmestinas kaip nepagrįstas Inspekcijos argumentas, kad negalima sutapatinti gatvių savininko, t. y. tos teritorijos naudotojo, su statybos leidimą išdavusiu subjektu, kadangi tai skirtingi juridiniai asmenys. Pažymi, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktą numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius administruoja savivaldybės turtą. Todėl laikytina, kad teritorijos, esančios greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojo sutikimas buvo išreikštas, išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dėl šios teritorijos laikino naudojimo nei jos naudotojas (Kauno miesto savivaldybė - gatvių savininkas), nei patikėtinis (Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM) pretenzijų nereiškė. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1490/2011, kadangi nurodyta administracinė byla neturi nieko bendra nei faktinėmis aplinkybėmis, nei materialinės teisės normomis. Atsakovė sutinka, kad minėtos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra identiškos, tačiau tiek, kiek yra susiję su nagrinėjama byla, teismas pagrįstai atsižvelgė į minėtoje teismo nutartyje padarytą išvadą, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktu, savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, tuo pačiu davė sutikimą dėl savivaldybės turto. Be to, abiejose bylose vertinama savivaldybės administracijos sprendimo, išduodant statybos leidimą, reikšmė Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punkto kontekste. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai vertino projekto sprendinių atitikimą ginčo sklypui patvirtino detaliojo plano sprendiniams. Pažymi, kad atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojas pagal kompetenciją patikrino tinkamai bei nustatė, kad projekto sprendiniai nepažeidžia ginčo žemės sklypui patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Teismas įvertino techninio projekto brėžinius – sklypo planus, iš kurių nustatė, kad užstatymo zona atitinka detaliajame plane numatytąją, t. y. pagrindinio pastato statyba pirmo aukšto gatvės lygyje yra numatyta tik vakarinėje sklypo dalyje (t. 12, b. 1. 16, 112). Aplinkybes, kad projekto sprendiniai atitinka detaliojo plano sprendinius, patvirtino ir byloje liudijęs liudytojas G. N., projektavęs ginčo statinį. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas kompleksiškai vertino bei analizavo tiek detaliojo plano sprendinius, tiek faktines aplinkybes, tiek liudytojo parodymus.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad projekto sprendiniai neatitinka paveldosaugos reikalavimų. Pažymi, kad Kultūros paveldo departamento prie KM Kauno teritorinis padalinys išreiškė savo pritarimą pateiktam atsakovo projektui. Todėl apeliantės argumentai dėl 25 m. aukštingumo yra atmestini. Teismas nustatė, kad naujai statomas pastatas (duomenys neskelbtini), nepatenka į 2014-10-08 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte Nr. KPD-SK-229 numatytus apribojimus. Šios teismo nustatytos aplinkybės apeliantė neginčijo bei nebandė paneigti jokiais įrodymais. Be to, Inspekcijos nurodomas galimas pažeidimas dėl pastato aukščio yra akivaizdžiai nežymus (78 cm), dėl ko negalėtų sudaryti pagrindo vertinti visą projektą kaip neteisėtą ir panaikinti statybą leidžiantį dokumentą visa apimtimi. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas M. P. prašo skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: N. I. apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas. Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, pasisakė dėl visų ieškovių ieškiniuose ir atsakovo priešieškinyje išdėstytų argumentų. Apeliaciniame skunde Inspekcija nenurodo kokių aplinkybių, argumentų arba įrodymų teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kadangi prie projekto nebuvo pateiktos ir prijungtos dalinės statinio projekto ekspertizės (konstrukcijų, vandens ir nuotėkų, šildymo, elektros ir t.t.), tačiau šios ekspertizės nebuvo atliktos. Byloje esantis 2015-08-11 Bendrosios techninio projekto ekspertizės aktas Nr. 369-EA- 705 patvirtina, kad rengiant techninę dokumentaciją buvo atliktos visos privalomos Techninio projekto dalinės ekspertizės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kiekvienos projekto dalies dalinę ekspertizę atliko kvalifikuoti ekspertai. 2015-10-01 Bendrosios techninio projekto ekspertizės aktas Nr. 369-EA-705/G patvirtina, jog tik pataisius techninį projektą pagal visų aukščiau išvardintų ekspertų pateiktas pastabas 2015-10-01 buvo surašytas Bendrosios techninio projekto ekspertizės aktas. Kas reiškia, kad teikiant dokumentus Statybos leidimui gauti buvo įgyvendinti visi Statybos įstatyme ir STR 1.06.03:2002 numatyti reikalavimai bei atliktos visos būtinosios ekspertizės. Atsakovas nesutinka su Inspekcijos apeliacinio skundo argumentu, kad projekto sudėtyje nėra valstybinės žemės patikėtinio – Tarnybos sutikimo dėl gretimų žemės sklypų naudojimo, dėl ko negalėjo būti išduotas statybos leidimas. Atsakovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gatvės yra infrastruktūros statiniai, kurių naudotojas yra Savivaldybė, kuri leidimą naudotis gretimais žemės sklypais išdavė, išduodama Statybos leidimą bei suderindama su atsakovu transporto organizavimą minėtame ruože vykdomų statybų metu. Tokiu būdu reikalingi leidimai buvo gauti. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl projekto sprendinių prieštaravimo teritorijų planavimo dokumentui - detaliojo plano sprendiniams, teigiant, kad užstatymas Žemės sklypo rytinėje dalyje galimas tik 2-5 aukšto lygyje, tačiau negalimas požeminėje dalyje. Inspekcija tai pat apeliaciniame skunde nurodo, kad, jos vertinimu, statinio projekte rytinėje dalyje numatomas užstatymas požeminiuose, cokoliniame, pirmame ir kituose aukštuose, kas yra negalima. Atsakovas pažymi, kad Inspekcija siekia suklaidinti teismą, pateikiant klaidingą Statybos įstatymo interpretaciją. Atsakovo nuomone, šiuo atveju yra aktualus užstatymo tankis Žemės sklype, kuris yra apibrėžimas Statybos įstatymo 2 str. 40 punkte. Požeminė pastato dalis neįskaičiuojama į žemės sklypo užstatymo tankį, todėl atsakovas gali projektuoti ir statyti požeminę pastato dalį. Ką patvirtina ir detalaus plano sprendinių aiškinamasis raštas, pasirašytas detaliojo plano rengėjos architektės R. B., kuriame nurodoma, kad Žemės sklype „pirmojo aukšto lygyje numatyti įvažiavimą į sklypą ir automobilių parkavimą. Požeminę pastato dalį išnaudoti automobilių parkavimui“. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad architekto G. N. paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, Inspekcija nepateikia jokių argumentų ir/arba įrodymų, kurie pagrįstų tokius Inspekcijos teiginius ar leistų abejoti G. N. paaiškinimais ir detaliojo plano rengėjos architektės R. B. išaiškinimu, kad požeminė pastato dalis gali būti projektuojama ir statoma. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad projektas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams – 2015 m. vasario 19 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio išduotiems Specialiems paveldosaugos reikalavimams. Pažymi, kad statomo statinio sprendiniai atitinka reikalavimus, nustatytus 2014-10-08 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-SK-229. Byloje pateiktoje Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos rašytinėje pozicijoje nurodoma, kad naujai statomo statinio sprendiniai atitinka visus paveldosauginius reikalavimus. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad su atsakovu negali būti sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis be aukciono, kadangi Žemės sklype nėra baigtų statyti statinių, kuriems naudoti ir eksploatuoti būtų reikalingas Žemės sklypas. Pažymi, kad Žemės sklypas buvo išnuomotas atsakovui su tikslu jame statyti komercinės paskirties pastatą. Atsakovas visą nuomos laikotarpį sąžiningai ir laiku mokėjo nuomos mokestį, tvarkė dokumentus, kad galėtų įgyvendinti savo subjektinę teisę statyti pastatą. T. T. nusprendus nesudaryti Žemės sklypo nuomos sutarties su atsakovu, buvo pažeisti atsakovo teisėti lūkesčiai. Pažymėjo, kad nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių Statybos leidimo išdavimas užsitęsė penkerius metus, dėl ko atsakovas negalėjo įgyvendinti teisės į statybas. Gavus statybos leidimą, statybos darbai buvo pradėti ir šiuo metu Žemės sklype yra atlikta dalis statybos darbų, kas objektyviai sąlygoja būtinybę su atsakovu sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį, kad būtų galima naudoti Žemės sklypą statinių aptarnavimui.

Apeliantės argumentai, kad žemės sklypą atsakovas užėmė savavališkai yra pagrįsti tik jos byloje užimta pozicija dėl nesutikimo su atsakovo priešieškinio reikalavimais dėl sprendimų panaikinimo ir žemės nuomos sutarties sudarymo, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypas atsakovui buvo išnuomotas ir nagrinėjamu atveju, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovas reikalauja sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį. Patenkinus jo priešieškinį, apeliantės argumentai dėl Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodyto imperatyvo dėl statybos draudimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas negali įgyvendinti statytojo teisės.