Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016-05-09 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atsakovui M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atlikti viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos konservavimo projekte Nr. 2016-07/1-SKP-SK numatytus darbus, įrengiant laikančias konstrukcijas – atramas, nubraižytas 2a. vertikalių konstrukcijų brėžinyje Nr. 2016-07/1-SKP-SK-BR-1020, atraminių sienučių brėžiniuose nuo Nr. 2016-07/1-SKP-SK-BR-6051 iki Nr. 2016-07/1-SKP-SK-BR-6056, nuo Nr. 2016-07/1-SKP-SK-BR-6070 iki Nr. 2016-07/1-SKP-SK-BR-6077 bei -2a. perdangos brėžinyje Nr. 2016-07/1-SKP-SK-BR-1025G. Kitoje dalyje teismas atsakovo prašymą atmetė. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį grindė tais motyvais, jog minimalios apimties konservavimo darbai negali užtikrinti greta statybvietės esančių pastatų apsaugojimo nuo galimos jų griūties pasislinkus gruntui, todėl yra būtinybė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-05-09 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str.). Teismas nurodė, kad nauji atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – antstolio M. P. 2016-11-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-16-134 (13 t., b. l. 115-127), UAB „Statybos sprendimai“ techninės priežiūros vadovės A. M. 2016-11-11 raštas Nr. SSR16/11/11-1 (13 t., b. l. 113) patvirtina, kad sustabdžius statybas, suskilo pastato, (duomenys neskelbtini), II ir III aukšto koridoriaus, kabinetų sienos bei išorinė pastato pietinės pusės siena prie II ir III aukšto langų, grunto užpylimas ir tankinimas nepadeda, grunto poslinkiai išlieka, jie gali sukelti laikančių pastato konstrukcijų deformacijas, tikėtiną griūtį. Pastebėtina, jog naujos aplinkybės, susijusios su galima gretimų pastatų griūtimi nebuvo užfiksuotos ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti ir nebuvo įvertinti Kauno apygardos teismo 2016-11-02 nutartyje, sprendžiant atsakovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-07-29 nutarties, kuria atmestas ankstesnis atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas vertino, jog byloje kitų įrodymų, kurie paneigtų antstolio M. P. ir UAB „Statybos sprendimai“ techninės priežiūros vadovės A. M. ir teismo nustatytas aplinkybes, nėra, todėl teismas sprendė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – visų statybos darbų sustabdymo, yra reali grėsmė, jog gali būti padaryta žala trečiųjų asmenų turtui.

Atskirajame skunde Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, patenkinęs prašymą iš dalies, panaikino įsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl LAP pritaikymo ir jas panaikino, ko, Inspekcijos nuomone, CPK nesuteikia teisės daryti, nes teismas neparinko jokios kitos rūšies laikinosios apsaugos priemonės nurodytos CPK 145 straipsnio 1 dalyje, o tik leido statytojui atlikti dalį statybos darbų, kurie yra numatyti tiek statinio statybos projekte, tiek statytojo pageidavimu parengto statinio statybos darbų konservavimo projekte, kurių tikslas yra įrengti statinio laikančiąsias konstrukcijas taip aktyviais statybos darbais sukuriant nebaigtą statyti statinį. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010), kad yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų - įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

9.2. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2252-230/2016 konstatuota, jog atsakovas, pateikdamas prašymą leisti atlikti konservavimo darbus, iš esmės siekia pastatyti du statinio požeminės dalies aukštus taip, kaip yra numatyta statinio projekte. Nurodoma, jog bet kokie statybos darbai pagal 2016-01-11 išduotą leidimą žemės sklype (-), yra negalimi, o atsakovo prašymas leisti vykdyti konservavimo darbus pagal pateiktą darbų konservavimo projektą ir pasirinktas statybos konservavimo būdas (jo apimtis) prieštarauja Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžiui ir esmei, nes jį tenkinus sudaromos prielaidos tęsti statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių galima užtikrinti ir kitais būdais, t. y. nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų, kaip tai ir numato Aprašo 8.1. papunktis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo pateiktas 2016 m. liepos 26 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nagrinėjamu atveju taip pat nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo būtinybės. Iš 2016 m. liepos 26 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog šalimais statomo Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros pastato sienos yra suskilinėję, t. y. konstatuotas pastato pažeidimo faktas, tačiau antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina aplinkybės, jog minėti pastato pažeidimai atsirado būtent dėl statybos darbų žemės sklype ( - ), sustabdymo, be to, atsakovas gali imtis kitokių statybos konservavimo priemonių nei tos, kurios numatytos jo pateiktame konservavimo projekte.

9.3. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju, statytojo prašymas negalėjo būti tenkinamas, o ginčijama nutartis naikintina., nes iš esmės analogiško turinio prašymai jau buvo pareikšti ir tuo klausimu jau yra priimti įsiteisėję teismo sprendimai cituoti aukščiau, ir jokių iš esmės naujų faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui priimant ginčijamą nutartį, pateikta nebuvo. Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (toliau - reglamentas) 6.11 punktas nustato, kad norint įvertinti esamo ar statomo statinio techninę būklę ir nustatyti, ar statinys atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus, atliekama statinio ekspertizė. Nagrinėjamu atveju, jokios gretimų pastatų ekspertizės atliktos nebuvo. Kauno apylinkės teismui kartu su Inspekcijos 2016-11-24 atsiliepimu Nr. (15.24)-2D- 17010 pateiktas už statinių naudojimo priežiūrą atsakingo viešojo administravimo subjekto Kauno miesto savivaldybės administracijos (filialo Cento seniūnijos) 2016-11-11 raštas Nr. 04-2-477 „Dėl (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nebuvo konstatuota, kad atliekant pastato (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuoti statinio pažeidimai, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad egzistuoja gretimų statinių deformacijos ar griūties tikimybė. Nei Ekspertinio tyrimo akto Nr. 16-24 ir eksperto akto paaiškinimas, nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų sudėtis ir įforminimas neatitinka reglamente nustatytos ekspertizės ir ekspertizės akto sudėties.

9.4. Nagrinėjamu atveju statybos darbai žemės sklype buvo pradėti, kai žemės sklypo nuomos sutarties terminas jau pasibaigė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) pozicija nesudaryti naujos valstybinės žemės nuomos sutarties reiškia, kad atsakovas apskritai negali ir ateityje negalės įgyvendinti statytojo teisės žemės sklype, įtvirtintos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, t. y. statytojo teisė gali būti įgyvendinama, tik kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymu nustatytais pagrindais: 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013, 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-l 153/2014). Prašymu atsakovas ir vėl pakartotinai teismo prašė leisti jam atlikti statinio konservavimo darbus pagal statybos konservavimo projektą - ir iš esmės pastatyti du statinio požeminės dalies aukštus (taip, kaip yra numatyta statinio projekte) taip, Inspekcijos nuomone, siekiant nutartimis dėl LAP pritaikymo uždraustos statybos statusą pakeisti į nebaigtą statybą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad nebaigtas statinys - statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti). Nagrinėjamu atveju statybos konservavimo projekte numatytos statybos darbų apimtys atitinka dalį statinio projekto. Ginčijama nutartimi teismo leisti atsakovui atlikti statybos darbai taip pat atitinka dalį statinio projekto, dėl kurio statytojas nebegali įgyvendinti statytojo teisės.

9.5. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog Kauno apylinkės teismo nutartis dėl LAP pritaikymo atsakovas vykdė ne iš karto. Po 2016-05-09 nutarties įteikimo statytojui M. P., Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016-06-07 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė 2016-06-07 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą reg. Nr. FAK- 1274-(15.31)), kuriuo nustatyta, kad statybos darbai ir toliau buvo vykdomi, šio patikrinimo metu nustatyta, kad atlikta apie 90% grunto iškasimo darbų, apie 95-100% aprišančio rostverko įrengimo darbų ir 95-100% įrengta gruntinių inkarų. Patikrinimo metu statybos darbų žurnalas Inspekcijos skyriaus pareigūnui pateiktas nebuvo. Iš prie patikrinimo vietoje akto pridedamų statybvietės nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad po nutarties priėmimo ir net po jos įteikimo statybos darbai nuolat ir intensyviai buvo vykdomi. Taigi, darytina išvada, kad statytojas suvokdamas, kad nebegali įgyvendinti statytojo teisių, žinodamas, kad Kauno apylinkės teisme yra užvestos civilinės bylos tiek pagal NŽT tiek pagal Inspekcijos ieškinius, kurių reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir toliau tęsė statybos ir grunto kasimo darbus (statytojo turimas statybos darbų žurnalas patvirtintų nurodytas aplinkybes, kad buvo intensyviai vykdomi statybos darbai uždrausti nutartimis dėl LAP pritaikymo) buvo iškastas ir išvežtas gruntas, atidengtos jau esančios konstrukcijos (poliai) ir taip sudaryti situaciją, kurioje formaliai būtų galima prašyti teismo leisti atlikti statinio konservavimo darbus pagal statinio konservavimo projektą, motyvuojant tuo, kad esamos konstrukcijos gali griūti, ar gali būti padaryta žala gretimiems pastatams.

9.6. Inspekcija sutinka su tuo, kad statinio konservavimo darbus atlikti reikalinga, tik ne pagal statytojo teismui pateiktą statinio konservavimo projektą ir ne jame nurodytomis apimtimis, bet tik minimalius reikiamam tikslui reikalingus pasiekti darbus, nestatant ir neįrengiant naujų statinio konstrukcijų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad užpilti iškasą gruntu ir gruntą sutankinti, arba parinkti kitokius (nes šis nėra vienintelis) statinio konservavimo būdus, statytojas nemėgina, kadangi tai tikėtina neatitinka statytojo tikslų susijusių su teisme nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais NŽT atžvilgiu (dėl nuomos sutarties sudarymo) ir vėliau dėl Inspekcijos pareikštų reikalavimų dėl galimo statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo. Kad sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių, nestatant ir neįrengiant nauju konstrukcijų, galima užtikrinti ir kitokiais būdais patvirtina ir ekspertinio tyrimo akto Nr. 16-24 paaiškinimai, kad tai „ne vienintelis galimas konservavimo būdas“.

9.7. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios dalies 1 punkte viena iš sąlygų yra numatyta, jog nebūtų pabloginimą statinių esama techninė būklė. Todėl atsakovas turi pareigą rūpintis, kad nebūtų padaryta žala gretimiems sklypams bei juose esantiems statiniams. Be kita ko, atsakovas, žinodamas, kad žemės sklypo nuomos sutarties terminas baigiasi 2016-02-09, savo veiksmais (kreipdamasis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, vykdydamas grunto kasimo, išvežimo ir statybos darbus) prisiėmė riziką ir jau pasibaigus nuomos sutarties terminui pradėjo vykdyti statybos darbus žemės sklype. Tačiau ta pareiga negali būti įgyvendinama pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąskaita. Svarstytini įvairūs kiti gretimų statinių sutvirtinimo būdai (jei tai pagal naudojimo priežiūros subjekto pateiktas išvadas būtų būtina), neatliekant nutartimis dėl LAP pritaikymo uždraustus statybos darbus.

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti, ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skunde nurodomi šie argumentai:

10.1. Atsakovas M. P. 2016 m. liepos 22 d. ir liepos 27 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymus leisti atlikti statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), konservavimo darbus pagal jo pateiktą projektą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė M. P. prašymą tenkinti. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2252-230/2016 nutarė palikti minėtą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Taigi, teismai jau yra išsprendę ginčą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o ginčijama apeliacine tvarka nutartis priešinga, nors faktinė situacija iš esmės yra nepakitusi.

10.2.Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „statybos darbai“ patvirtinimo“ (toliau - Statybos reglamentas), 31 punkte nurodyta, kad sustabdžius statinių statybą atliekami jų konservavimo darbai statinio konservavimo tvarkos apraše (Statybos reglamento 5 priedas) nustatyta tvarka ir atvejais. Statybos reglamento 5 priedo 8.1 papunktyje nustatyta, kad minimali statinio konservavimo darbų apimtis turi užtikrinti sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių, nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų, taigi atsakovo pateiktas statybvietės konservavimo darbų projektas neatitinka teisinio reglamentavimo ir jokie darbai pagal jį negali būti atliekami. Atsižvelgiant į tai manome, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido atsakovui įrengti atramas, atramines sienutes ir perdangas numatytas konservavimo darbų projekte Nr. 2016- 07/1-SKP-SK.

10.3.Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsakovo konservavimo darbų atlikimas pagal Viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos konservavimo projektą Nr. 2016- 07/1-SKP-SK yra tolimesnis vykdytų darbų pagal ginčijamą statybos leidimą tęsimas, o tai neabejotinai pažeistų valstybės interesus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad nebaigtas statinys - statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Pagal atsakovo pateiktą konservavimo projektą siekiama vykdyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi uždraustą statybą. Tokiu atveju, kai statytojui leidžiama įgyvendinti statybas pagal ginčijamą statybos leidimą, mūsų nuomone, neužtikrinamas ginčo šalių lygiateisiškumas. Statytojas siekia įgyvendinti ir įvykdyti kiek įmanoma daugiau darbų pagal ginčijamą statybos leidimą, užstatyti sklypą, tam, kad vėliau, galimai, galėtų konstrukcijų griovimą laikyti neracionaliu.

10.4.Pažymima, kad įstatymai nesuteikia teisės be aukciono nuomotis (pirkti) valstybinės žemės sklypus, kurie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju žemės sklype (duomenys neskelbtini), nesant statinio, šis žemės sklypas negali būti nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais, o statinys ar jo likučiai turi būti pašalinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.557 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), nelikęs joks statinys, o atsakovas vykdydamas statybos darbus po nuomos sutarties pasibaigimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažeidė šio sklypo savininko - Valstybės interesus.