Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, M. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui M. P. vykdyti statybos darbus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-01-11 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) viešbučio paskirties pastato ir inžinerinių tinklų statybai pagal 2015 metais parengtą „Viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos statytojui M. P. 2016-01-11 išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us); 3) įpareigoti atsakovą M. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), naujai statomą pastatą (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; 4) jei atsakovas M. P. aukščiau nurodyto įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti inspekcijai nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), naujai statomą pastatą (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo M. P..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – uždraudė atsakovui M. P. vykdyti statybos darbus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-01-11 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) viešbučio paskirties pastato ir inžinerinių tinklų statybai pagal 2015 metais parengtą „Viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas nustatė, kad byloje reiškiamas reikalavimas dėl leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us), panaikinimo. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galimai apsunkintų arba padarytų nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos. Nepriklausomai nuo to, ar yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ar ne, teismas galės priimti sprendimą panaikinti statybos leidimą, o patenkinus ieškovės ieškinį bet kuriuo atveju turės būti atliekami griovimo darbai. Visais atvejais griovimo darbai patenkinus ieškinį turės būti atliekami atsakovo sąskaita, todėl neaišku, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali padėti įvykdyti būsimą teismo sprendimą.Statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Statybos įstatymas numato, jog sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo nugriauti pastatą ar statinį būtina atsižvelgti į nukrypimus nuo projekto, atsižvelgti į padarinius bei įvertinti galimybę, ar nustatyti trūkumai gali būti ištaisyti. Nagrinėjamu atveju, netgi vertinant, kad dalis ieškovės nurodytų teiginių yra teisingi, akivaizdu, kad jie yra nereikšmingi, dėl ko žemės sklype statomi statiniai neturėtų būti griaunami, o nurodyti trūkumai galėtų būti pašalinti per keletą mėnesių.Laikinųjų apsaugos priemonių palikimas galioti būtų neekonomiškas ir neproporcingas siekiamam tikslui bei padarytų nepataisomą žalą atsakovui, kadangi sustabdžius statybas yra didelė tikimybė, kad gali įgriūti laikančios konstrukcijos, kas sąlygos gretimų namų deformacijas arba sugriuvimą, todėl neišvengiamai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl papildomų saugumo priemonių, kad būtų išvengta aplinkinių pastatų erozijos. Nepanaikinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, turi būti vykdomas statybos darbų konservavimas, kuris yra susijęs su dideliais papildomais finansiniais praradimais. Skundžiama nutartimi priimtas sprendimas stabdyti statybos darbus žemės sklype taip pat yra susijęs su dideliais finansiniais atsakovo nuostoliais, kadangi už kiekvieną prastovos dieną atsakovas bus priverstas mokėti 7 297,75 Eur dydžio kompensaciją rangovams. Taip pat rangovai 30 dienų iš eilės nevykdant statybos darbų turės teisę reikalauti 162 750 Eur + PVM dydžio kompensacijos, ką numato tarp atsakovo ir rangovų sudarytos sutartys, t. y. faktiškai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kiekvieną savaitę atsakovo nuostoliai sieks mažiausiai 51 084,25 Eur. Ieškovės ieškinys prima facie yra nepagrįstas, kadangi nurodomi argumentai neturi jokio loginio ir teisinio pagrindimo.Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti, o teismui nenustačius nutraukimo pagrindų, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su atsakovo argumentu, jog jis procesinius dokumentus gavo tik 2016 m. birželio 22 d., kadangi iš atskirojo skundo, kurio apimtis 10 lapų, priedų – 68 lapai, matyti, jog jis parengtas ir įkeltas per elektroninį bylų portalą tą pačią dieną, kaip ir neva skundžiamos nutarties gavimo dieną, t. y. 2016 m. birželio 22 d. Akivaizdu, kad atsakovas su skundžiama nutartimi buvo susipažinęs bei jos apskundimui rengėsi anksčiau nei nurodoma atskirajame skunde. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami per darbovietę AB „Aksa“. Nors 123 str. 3 d. nurodytais atvejais procesiniai dokumentai nėra įteikiami asmeniškai adresatui, tačiau toks įteikimas laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas jų įteikimui asmeniškai adresatui. Atsižvelgiant į tai, būtent 2016 m. birželio 2 d. laikytina procesinių dokumentų įteikimo atsakovui diena. Todėl atsakovas M. P. yra praleidęs nutarties apskundimo terminą. Ieškovė taip pat pažymi, kad statybos darbai žemės sklype buvo pradėti, kai žemės sklypo nuomos sutarties terminas jau pasibaigė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicija nesudaryti naujos valstybinės žemės nuomos sutarties reiškia, kad atsakovas apskritai negali ir ateityje negalės įgyvendinti statytojo teisės žemės sklype, įtvirtintos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, t. y. statytojo teisė gali būti įgyvendinama, tik kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Tuo atveju, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, susidarytų tokia situacija, kad atsakovas galėtų tęsti statybos darbus net ir neturėdamas bei negalėdamas apskritai įgyvendinti statytojo teisės žemės sklype, todėl išlaidos dėl toliau vykdomų statybos darbų žemės sklype tik didėtų. Atitinkamai būtų didinamos ir griovimo išlaidos. Ieškovės ieškinys yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, kurias išduotas statybą leidžiantis dokumentas pažeidžia, todėl ir turi būti panaikintas, o teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik įvertina, ar ieškinys galėtų būti pagrįstas bei tenkinamas, tačiau paties ieškinio pagrįstumo nevertina. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būsimas sprendimo įvykdymas – valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atlaisvinimas pasunkėtų ar taptų visiškai neįgyvendinamas, tuo pažeidžiant ir viešąjį interesą. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovo teiginiu, jog inspekcijos ieškinys yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju žemės sklype nesant statinio negali būti žemės sklypas nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais, o statinys ar jo likučiai turi būti pašalinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklype nelikęs joks statinys, o atsakovas vykdydamas statybos darbus po nuomos sutarties pasibaigimo žemės sklype pažeidžia šio sklypo savininko – valstybės – interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas M. P. su atskiruoju skundu pateikė papildomus naujus įrodymus – nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, dalies namų valdos techninės apskaitos bylos kopiją, sutarties su UAB „Statva“ kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. A-3487 kopiją, Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. rašto kopiją, 2006 m. vasario 2 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-1464 kopiją, 2006 m. vasario 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties kopiją, 2007 m. kovo 1 d. nuomos sutarties kopiją, aiškinamojo rašto kopiją, komercinio pasiūlymo kopiją, 2010 m. sausio 6 d. sutarties kopiją, projektavimo darbų sutarties kopiją, dokumentų, susijusių su topografinės nuotraukos atlikimu, kopiją, Kauno architektų urbanistų ekspertų tarybos posėdžio protokolo kopiją, Kultūros paveldo departamento rašto kopiją, 2016 m. sausio 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo žemės sklype statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) kopiją, specialisto išvadą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. rašto kopiją. Teismas, įvertinęs tai, kad apie nagrinėjamą ieškovės prašymą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones apeliantas nebuvo informuotas, taigi minėti įrodymai dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pateikti anksčiau, nutaria juos priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl termino atskirajam skundui pateikti

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria atsakovo M. P. atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovui buvo išsiųsti 2016 m. gegužės 9 d. registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui M. P. nepavykus įteikti minėtų procesinių dokumentų jo gyvenamosios vietos adresu, dokumentai išsiųsti per atsakovo darbovietę AB „Aksa“. 2016 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas AB „Aksa“ raštas, kuriame nurodyta, jog atsakovas M. P. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 iki 3 dienos buvo išvykęs komandiruotėn į Visagino miestą, o nuo 2016 m. birželio 6 d. jam yra suteiktos kasmetinės atostogos iki 2016 m. birželio 19 d. Bendrovei su M. P. susisiekti nepavyko, todėl nebuvo galimybės įteikti jam procesinius dokumentus, kurie galės būti įteikti ne anksčiau kaip 2016 m. birželio 20 d., kai atsakovas M. P. grįš iš kasmetinių atostogų. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 13 d. rezoliucija nutarė siųsti procesinius dokumentus pakartotinai AB „Aksa“. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nelaikė, kad procesiniai dokumentai atsakovui M. P. buvo įteikti tinkamai, o procesinių dokumentų neįteikimo priežastis laikė objektyviomis ir pagrįstomis. 2016 m. birželio 27 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas AB „Aksa“ raštas, kuriame nurodyta, jog procesiniai dokumentai M. P. buvo įteikti 2016 m. birželio 22 d. Tą pačią dieną 19 val. 22 min. per teismų informacinės sistemos „Liteko“ VEP posistemį buvo gautas atsakovo M. P. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties, kurį pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 27 d. rezoliucija priėmė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog terminas atskirajam skundui pateikti nebuvo pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja iš esmės.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atsakovui M. P. vykdyti statybos darbus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-01-11 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) viešbučio paskirties pastato ir inžinerinių tinklų statybai pagal 2015 metais parengtą „Viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje reiškiamas reikalavimas dėl leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us), panaikinimo, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galimai apsunkintų arba padarytų nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones.Apeliantas (atsakovas) M. P., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ieškovės ieškinys prima facie nepagrįstas, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visiškai neturi jokios įtakos sprendimui dėl statybos leidimo galiojimo, be to, pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Kaip vieną iš argumentų, pagrindžiančių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą, apeliantas nurodo teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikos nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos manyti, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui egzistavimą turi asmuo, prašantis imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 straipsnis).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos statytojui M. P. 2016-01-11 išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us); įpareigoti atsakovą M. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), naujai statomą pastatą (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; jei atsakovas M. P. aukščiau nurodyto įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti inspekcijai nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), naujai statomą pastatą (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo M. P.. Taigi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl atsakovui M. P. 2016-01-11 išduoto leidimo panaikinimo ir statybos pagal galimai neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Ieškovė ginčija atsakovui M. P. išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą ir ieškinį grindžia tuo, kad statybą leidžiantis dokumentas savo turiniu iš esmės prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams, be to, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.Ieškovė minėtų ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra uždrausti atsakovui M. P. vykdyti statybos darbus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-01-11 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) viešbučio paskirties pastato ir inžinerinių tinklų statybai pagal 2015 metais parengtą „Viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini).Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą ir neturėtų jų taikyti, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Ieškovė nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir statytojui baigus statybas, sprendimo įvykdymo galimumas ženkliai pasunkėtų. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka ir pažymi, jog ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio reikalavimai yra neabejotinai susiję su pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi tiesioginės įtakos būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, t. y. teismui tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą ir panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-01-11 išduotą leidimą, statomas pastatas žemės sklype (duomenys neskelbtini), privalės būti nugriautas, o statybvietė sutvarkyta. Todėl tolimesnis statybos darbų vykdymas žemės sklype (duomenys neskelbtini), neabejotinai apsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nepriklausomai nuo to, ar buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar ne, patenkinus ieškovės ieškinį turės būti atliekami griovimo darbai, o šie darbai turės būti atliekami atsakovo sąskaita, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi jokios įtakos sprendimui dėl statybos leidimo galiojimo. Tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus atsakovui M. P. toliau vykdyti statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), o vėliau tenkinus ieškovės ieškinį, statybos rezultato – pastato – griovimo darbai bus susiję su didesnėmis sąnaudomis (išlaidomis) ir ilgesne trukme. Taip pat, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu atsakovas M. P. teismo nustatytu terminu neįvykdytų įpareigojimo nugriauti statomą pastatą, šį įpareigojimą privalėtų vykdyti ieškovė savo lėšomis, o patirtas išlaidas vėliau turėtų išsiieškoti iš atsakovo M. P.. Be to, leidimas atsakovui M. P. toliau vykdyti statybos darbus valstybei priklausančiame žemės sklype, kai žemės sklypo nuomos sutartis yra pasibaigusi (galiojo iki 2016 m. vasario 9 d.) ir jos terminas nėra pratęstas, pažeistų žemės sklypo savininkės (valstybės) teises, taip pat viešąjį interesą. Atsakovas M. P., neturėdamas nuosavybės teisės į žemės sklypą ir nevaldydamas / nenaudodamas šio žemės sklypo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, neatitinka statytojo sąvokos, kaip tai numato Statybos įstatymo nuostatos.Kaip vieną iš argumentų, pagrindžiančių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą, apeliantas taip pat nurodo netinkamą preliminarų (prima facie) ieškinio pagrįstumo vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu taip pat nesutinka.Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šis vertinimas neturi prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Taigi galutinai į klausimą, ar ieškovo materialusis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus visus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo ieškinio reikalavimus dėl leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo grindžia aplinkybėmis, kad atlikus statybą leidžiančio dokumento patikrinimą buvo nustatyta, jog minėtas dokumentas atsakovui M. P. buvo išduotas neteisėtai (nustatyti teisės aktų pažeidimai), o jį išduodant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taip pat nurodo, kad nuo 2016-02-10 sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria sklypas nuo 2006-02-09 statytojui buvo išnuomotas 10 metų terminui, nebegalioja, pasibaigus galiojimo terminui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėtų būti preliminariai įvertinti pareikšti reikalavimai pagal ieškovės pateiktus įrodymus, pažymi, kad ieškovės ieškinys atsakovui M. P. yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovui argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Todėl šioje proceso stadijoje (t. y. kai yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas) nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Apeliantas taip pat nurodo, jog statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma tik esant esminiam teisių pažeidimui, o šiuo atveju dalis nurodytų ieškovės pažeidimų yra nereikšmingi, galėtų būti pašalinti mažiau kaip per keletą mėnesių, dėl ko statomi statiniai neturėtų būti griaunami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinyje nurodytų pažeidimų, susijusių su statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūromis, pagrįstumas ir jų reikšmingumas bus nustatyti nagrinėjant ginčą iš esmės, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas pažeidimų pobūdžio nevertina. Taip pat nevertintini ir apelianto atskirojo skundo argumentai dėl konkrečių ieškovės nurodytų statybą leidžiančio dokumento neatitikimų įstatymų reikalavimams nepagrįstumo, kadangi konkrečių įstatymų nuostatų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimų pagrįstumas bus įvertintas nagrinėjant ginčą iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo

Atsakovas atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neekonomiškas ir neproporcingas siekiamam tikslui bei padarytų nepataisomą žalą, kadangi sustabdžius statybas yra didelė tikimybė, kad gali įgriūti laikančiosios konstrukcijos, kas sąlygotų gretimų namų deformacijas arba sugriuvimą, todėl turėtų būti vykdomas statybos darbų konservavimas, o šie statybų konservavimo darbai yra susiję su dideliais papildomais finansiniais praradimais. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su dideliais finansiniais atsakovo nuostoliais, kadangi už kiekvieną prastovos dieną atsakovas bus priverstas mokėti 7 297,75 Eur dydžio kompensaciją rangovams. Taip pat rangovai 30 dienų iš eilės nevykdant statybos darbų turės teisę reikalauti 162 750 Eur + PVM dydžio kompensacijos, ką numato tarp atsakovo ir rangovų sudarytos sutartys.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas M. P. šioje civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog sustabdžius statybos darbus gali įgriūti laikančiosios konstrukcijos, kas sąlygotų gretimų namų deformacijas arba sugriuvimą ir dėl ko yra reikalingas statybos darbų konservavimas (178 straipsnis). Atsakovo pateiktas 2016-06-21 projekto konstrukcijų dalies vadovo A. R. atsakymas į raštą taip pat nepatvirtina minėtų aplinkybių, kadangi jis nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, byloje nepateikta jokių duomenų, kad minėtas asmuo būtų statybos darbų ekspertas (specialistas), nėra aišku, koks yra minėto asmens išsilavinimas, kompetencija teikti tokio pobūdžio išvadas, nėra žinoma, kokiais principais / metodais vadovaujantis buvo nustatyti galimi neigiami jau atliktų statybos darbų padariniai ir konservavimo darbų būtinybė.Atsakovas taip pat neįrodė, jog jis patirs nuostolių dėl kompensacijų rangovams mokėjimo. Byloje nėra pateikta jokių atsakovo M. P. su rangovais sudarytų sutarčių, kurių pagrindu būtų atliekami statybos darbai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kuriose būtų numatytos sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Netgi ir tuo atveju, jeigu atsakovo M. P. sudarytose sutartyse su rangovais dėl statybos darbų vykdymo yra numatyta tam tikra atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., kompensacijos ar pan.), tai nereiškia, jog šie nuostoliai neabejotinai bus patirti ir būtent tokio dydžio, kaip nurodo atsakovas.Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos civilinėje byloje Nr. 2-11594-584/2016 yra pareiškusi ieškinį (ieškinio pateikimo data – 2016-04-12), kuriuo prašo įpareigoti atsakovą M. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0857 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant statinį, sutvarkant minėtą žemės sklypą, ir pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenis, kad statinys, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo statiniu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neatlaisvins nurodyto žemės sklypo, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti statinį, esantį žemės sklype bei pateikti prašymą VĮ „Registrų centras“ dėl daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš atsakovo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atliko įrašą viešajame registre dėl atsakovo M. P. nuosavybės teisės į statinį, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, taip pat uždraudė atsakovui M. P. sudaryti kitus sandorius, susijusius su minėtu statiniu, uždraudė tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į statinį. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį pakeitė, panaikino tą nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui M. P. atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – iki sprendimo įsiteisėjimo uždraudė M. P. atlikti bet kokius statinio (-ių) projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Taigi atsakovas M. P., žinodamas apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir statinio pašalinimo, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat apie tai, jog jo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis nebegalioja nuo 2016-02-10, tačiau toliau vykdydamas statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), privalo prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes (pvz., galimus finansinius nuostolius, kurie bus patirti dėl taikomų suvaržymų jo atžvilgiu). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.