Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys D. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė Greta Žutautė pateikė teismui 2023 m. birželio 6 d. sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-188-16154, kuriame 2023 m. birželio 5 d. antstolė nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statinys Nr. 33 nenugriautas ir nesutvarkyta statybvietė.

Suinteresuotas asmuo D. M. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką, vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos į paskirtą teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Byla išnagrinėta pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Gretos Žutautės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0188/23/00821, pradėta vykdyti pagal 2023 m. balandžio 19 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. M. buvo įpareigotas vykdyti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 33, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas D. M. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įmonės kodas 288600210, nugriauti savavališkai pastatytą, atsakovo D. M. valdomą statinį Nr. 33 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo D. M. lėšomis.

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (CPK 273 straipsnio 2 dalis). Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai bauda nėra įtvirtinta sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per antstolio nurodytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo jau pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 16 punktas).

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas); pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą gali konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 28 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 8 d., D. M. įpareigotas per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 35, kurio numeris užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Taigi skolininkas D. M. teismo įpareigojimą turėjo įvykdyti iki 2022 m. lapkričio 8 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 22 d. atliko patikrinimą bei surašė Teismo įpareigojimo pašalinti statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. FOPPA-30-230322-00018, kuriame konstatuota, kad skolininkas jo valdomo statinio nenugriovė ir teismo sprendimo neįvykdė. 2023 m. gegužės 15 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į antstolę dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Antstolė G. Žutautė 2023 m. gegužės 22 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-188-15173, kuris 2023 m. gegužės 31 d. buvo įteiktas skolininkui D. M.. Antstolė 2023 m. birželio 6 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-23-188-16154 konstatavo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statinys Nr. 33 nenugriautas ir nesutvarkyta statybvietė, ir perdavė bylą teismui spręsti dėl baudos skolininkui skyrimo. 2023 m. birželio 20 d. teisme gautas suinteresuoto asmens D. M. pranešima, kuriame nurodyta, kad sprendimas įvykdytas, t. y. namelis Nr. 33 nebestovi, yra išgabentas, o namelio buvusi vieta – sutvarkyta, bei pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Taip pat skolininkas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. birželio 30 d. turi nedarbingumą, ir yra sunkiai pasiekiamas, todėl neturėjo galimybės gauti laiškų ir laiku atlikti namelio išvežimo darbus.

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 771 straipsnio aiškinimo ir taikymo nurodoma, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz. CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Vykdymo procese skiriamų baudų pagrindinis tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, tuo užtikrinant greitą ir efektyvų vykdymo proceso tikslų pasiekimą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, ribojamą tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio, turėtų būti vertinamos toliau nurodomos aplinkybės: per kiek laiko skolininkė turėjo įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus, taip pat ar skolininkė įvykdė antstolės patvarkymo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog yra įvykdytas privalomasis nurodymas reikalavimus, ar nesielgė piktybiškai nebendradarbiaudama su antstolė, ar su privalomąjį nurodymą surašiusia institucija bei ar dėjo pastangas privalomajam nurodymui įvykdyti (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1742-794/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1595-933/2019).

Nagrinėjamos bylos atveju skolininkas D. M. teismo įpareigojimą turėjo įvykdyti iki 2022 m. lapkričio 8 d. Byloje neginčytinai nustatyta, kad skolininkas iki 2022 m. lapkričio 8 d. privalomojo nurodymo neįvykdė, vadinasi, priverstinis vykdymas buvo galimas. Antstolė G. Žutautė 2023 m. gegužės 22 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-188-15173, kuris 2022 m. gegužės 31 d. buvo įteiktas skolininkui D. M.. Raginimu įvykdyti sprendimą D. M. įpareigotas per 5 dienas nuo šio raginimo gavimo dienos įvykdyti teismo įpareigojimą - savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 33 ir sutvarkyti statybvietę bei sumokėti vykdymo išlaidas. Nustatytu terminu skolininkas teismo įpareigojimo neįvykdė, todėl 2023 m. birželio 6 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmu, neįvykdymo aktą. Taigi, byloje nustatyta, kad teismo įpareigojimas buvo įvykdytas ne per raginime nurodytą terminą, o tik 2023 m. birželio 19 d., kai skolininkas pateikė teismui įrodymus, kad sprendimas įvykdytas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015).

Taigi, nors bylos duomenimis nustatyta, kad D. M. tik vykdymo procese vis tik įvykdė privalomąjį nurodymą ir baudos skyrimas nebeatliktų skatinamosios funkcijos, tačiau kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą nustatytu terminu, turi ir kompensacinę funkciją, todėl teismas įvertinęs tai, kad skolininkas turėjo pakankamai laiko įpareigojimą įvykdyti, kad sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, bei tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai vyko į statybvietę, darė patikrinimus, rašė patikrinimo aktus bei kitus raštus, teismas daro išvadą, kad D. M. tikslinga skirti vienkartinę 100 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą. Teismo vertinimu, skirtinas baudos dydis yra pakankamai protingas ir atliks kompensacinę baudos skyrimo funkciją. Nors pateiktame pranešime skolininkas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. birželio 30 d. turi nedarbingumą, ir yra sunkiai pasiekiamas, todėl neturėjo galimybės gauti laiškų ir laiku atlikti namelio išvežimo darbus, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei tai, kad nagrinėjamu atveju bauda atlieka tik kompensavimo funkciją, todėl baudos už kiekvieną dieną skirti netikslinga (nėra poreikio skatinti įvykdyti privalomą nurodymą, nes jis yra įvykdytas), antstolės G. Žutautės pareiškimas tenkintinas iš dalies, skiriant skolininkui D. M. 100 Eur baudą už uždelstą teismo įpareigojimo įvykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsnio 2 ir 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti skolininkui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už 2021 m. gegužės 19 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo sprendimo uždelstą įvykdymą, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas Nr. 6804).

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei Gretai Žutautei vykdomąją bylą Nr. 0188/23/00821.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.