Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-12-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-18393-1088/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-07
Bylos Nr.
2YT-18393-1088/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09929-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Vitonė
Pareiškėjas
L. M.
Suinteresuotas asmuo
V. M.
Civilinė byla Nr. 2YT-18393-1088/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09929-2023-6procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 7 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. M. skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas L. M. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) skundu (b. l. 5-9) prašo:

1.1. Panaikinti 2023 m. birželio 15 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patvarkymas1);

1.2. Panaikinti 2023 m. rugpjūčio 11 d. Patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patvarkymas2) ir perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą arba pripažinti, jog jis nėra susidaręs;

1.3. Perskaičiuoti vykdymo išlaidas;

1.4. Panaikinti 2023 m. rugpjūčio 11 d. taikytą areštą (toliau – ir Turto arešto aktas);

1.5. Panaikinti 2023 m. rugpjūčio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nurodymas).

2. Skunde nurodo, kad:

2.1. Nepilnametė dukra laikotarpiu 2017-05-05 – 2020-01-01 lankė (duomenys neskelbtini) – mėnesinis mokestis 76,00 Eur, būrelį (duomenys neskelbtini) – mėnesinis mokestis 20,00 Eur, (duomenys neskelbtini) – mėnesinis mokestis 30,00 Eur; kuriuos apmokėjo pareiškėjas.

Šalies argumentai

2.2. Išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas už praėjusius 3-ejus metus, t. y. 2020-06-15 – 2023-06-15 neteiktas priteistas išlaikymas (200,00 Eur/mėn.) ir nepritaikyta indeksacija; o už praėjusius 5-erius metus, t. y. laikotarpiu 2018-06-15– 2023-06-15, tik nepritaikyta indeksacijos suma.

2.3. Laikotarpiu 2018-06 – 2019-01 turėjo būti teikiamas 200,00 Eur/mėn. išlaikymas. Iš V. M. pateiktų bankinių išrašų matyti, jog šiuo laikotarpiu buvo suteiktas 1950,00 Eur, kai turėjo būti suteiktas 1600,00 Eur (200,00 Eur x 8 mėn.), dydžio išlaikymas. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas šiuo laikotarpiu nėra susidaręs. Taip pat šiuo laikotarpiu L. M. mokėjo už dukros darželį ir būrelius, per mėnesį mokant po 129,00 Eur (79 Eur + 20,00 Eur + 30,00 Eur), viso laikotarpiu sumokėdamas 1032,00 Eur sumą. Vadinasi, tiek bankiniais pavedimais, tiek apmokant už darželį ir būrelius, pareiškėjas šiuo laikotarpiu suteikė 1332,00 Eur daugiau išlaikymo.

2.4. Laikotarpiu 2019-01 – 2020-01 (12 mėn.), pritaikius 2018 m. indeksą (VKI 101,9), turėjo būti teikiamas 204,00 Eur/mėn. išlaikymas. L. M. 2019-02 – 2020-01 suteikė 700,01 Eur išlaikymo kai turėjo suteikti 2448,00 Eur (204,00 Eur x 12 mėn.). Pareiškėjas laikotarpiu 2019-02 – 2019-12 mokėjo už dukros darželį ir būrelius, per mėnesį mokant po 129,00 Eur (79 Eur + 20,00 Eur + 30,00 Eur), viso laikotarpiu sumokėdamas 1419,00 Eur (129,00 Eur x 11 mėn.). Bankiniais pavedimais ir apmokant už darželį ir būrelius, L. M. šiuo laikotarpiu suteikė 2119,01 Eur išlaikymo (700,01 Eur +1419,00 Eur), o įskaičius laikotarpiu 2018-06 – 2019-01 suteiktą 1332,00 Eur didesnį išlaikymą, gaunasi, jog L. M. laikotarpiu nuo 2019-02 – 2020-01 suteikė 1003,01 Eur didesnį išlaikymą negu privalėjo teikti (1332,00 Eur+2119,01 Eur).

2.5. Laikotarpiu 2020-02 – 2021-01 (12 mėn.), pritaikius 2019 m. indeksą (VKI 102,7), turėjo būti teikiamas 210,00 Eur/mėn. išlaikymas. L. M. 2020-02 – 2021-01 suteikė 1640,00 Eur išlaikymo kai turėjo suteikti 2520,00 Eur (210,00 Eur x 12 mėn.). Tačiau už praėjusį laikotarpį suteikė 1003,10 Eur daugiau išlaikymo nei privalėjo, vadinasi L. M. šiuo laikotarpiu suteikė 123,10 Eur (1640,00 + 1003,10) – 2520,00 Eur) daugiau išlaikymo, negu privalėjo teikti.

2.6. Laikotarpiu 2021-02 – 2022-01 indeksavimas netaikomas, turėjo būti teikiamas 210,00 Eur/mėn. išlaikymas. L. M. suteikė 600,00 Eur išlaikymo kai tuo tarpu turėjo suteikti 2520,00 Eur (210,00 Eur x 12 mėn.) išlaikymo. Praėjusį laikotarpį suteikė 123,10 Eur daugiau išlaikymo nei privalėjo, vadinasi galima būtą laikyti, jog išlaikymo įsiskolinimas 1796,90 Eur (2520,00 - 600,00 Eur - 123,01 Eur).

2.7. Laikotarpiu 2022-01 – 2023-01 pritaikius 2021 m. indeksą (VKI 110,6), turėjo būti teikiamas 232,00 Eur/mėn. išlaikymas (210,00 Eur x 110,6 : 100). L. M. šiuo laikotarpiu išlaikymui skirtų pinigų V. M. nepervedė. Taigi teoriškai galima būtų laikyti, jog šiuo laikotarpiu susidarė 2784,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

2.8. Nepilnametė dukra nuo 2019 m. vidurio gyvena tiek su tėvu, tiek su motina, pas kiekvieną apytiksliai po 2 savaites per mėnesį. Dukrai esant su pareiškėju, jis patiria nuolatines išlaidas (maisto, aprangos ir avalinės, higienos, dukros baldų, pramogų, apmokėjimo už būrelius, transporto, dukrai tenkančios komunalinės mokesčių dalies apmokėjimo ir kt.).

2.9. Dėl nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti lėšas – skolininkui nebuvo siunčiamas raginimas, todėl pareiškėjas negalėjo teikti antstoliui paaiškinimų, ginti savo teises.

2.10. Antstolis nepagrįstai skolininko turto atžvilgiu taikė priverstinio vykdymo priemones. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, akivaizdu, jog nekilnojamasis turtas bei transporto priemonė yra ženkliai daugiau verti nei išieškoma suma.

3. Antstolis Regimantas Budreika (toliau – ir antstolis) 2023 m. rugsėjo 12 d. Patvarkymu (b. l. 3-4) skundo netenkino ir persiuntė teismui. Patvarkyme (b. l. 3-4) nurodė, kad:

3.1. Atsižvelgiant į pateiktus išieškotojos duomenis, atlikus išlaikymo indeksaciją, 2023-06-15 dienai buvo paskaičiuota išlaikymo skola 8124,13 Eur bei nustatyta 257,00 Eur mėnesinė išlaikymo suma, pritaikius indeksaciją. Pridėti keletas kasos kvitų už įvairias prekes neįrodo, jog tos prekės skirtos būtent E. M., tačiau, net jeigu tai būtų įrodyta, tai nekeičia fakto, jog pagal vykdomąjį raštą yra privaloma mokėti periodines išmokas.

3.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnio 1 dalimi raginimas skolininkui nesiunčiamas, nes vykdomajame rašte nurodytas sprendimo įvykdymo terminas.

3.3. 2023 m. lapkričio 29 d. antstolis, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė Patvarkymą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą buvo padarytas skaičiavimo apsirikimas. Pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimas už 2019-01-01 – 2023-05-31 yra 8240,01 Eur.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo V. M. (toliau – ir suinteresuotas asmuo, išieškotoja) atsiliepime (b. l. 78-83) nurodė, kad:

4.1. Skolininkas nenuosekliai teikė išlaikymą arba neteikė visiškai nuo 2019 m. Skolininkas dukros išlaikymui grynųjų pinigų neduodavo, nemokėdavo už dukros darželį ir lankomus būrelius bei pramogas. Savo atostogų su vaiku laiku, patirtas išlaidas turėjo dengti iš savo asmeninių lėšų, kurių išieškotoja neturi prisiimti ir mažinti išlaikymo dydį. Už nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) mokėdavo skolininko motina L. M., kuri savo noru prisidėjo prie anūkės poreikių; už (duomenys neskelbtini) mokėjo išieškotoja.

4.2. Jei skolininkas jautėsi prisidėjęs daugiau nei turėtų prie dukros poreikių, jis turėjo visas objektyvias galimybes jau anksčiau kreiptis į teismą ir keisti nustatytą tvarką, įskaitant, susijusią su teikiamo išlaikymo dydžiu.

5. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis) ir išsiunčiant pranešimus (b. l. 84-85).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis CPK 512 straipsnio nuostatomis, skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

7. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Žemesnės instancijos teismas

8. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio kontorai buvo pateiktas vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui (v. b. l. 2,21).

Dėl 2023 m. birželio 15 d. Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (Patvarkymas1).

9. Terminas skundui dėl antstolio veiksmų, priimant Patvarkymą1, paduoti yra praleistas, tačiau antstolis dėl skolininko skundo pasisakė iš esmės, todėl vertintina, kad tokiu būdu terminą skundui paduoti atnaujino.

10. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

11. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, gali nustatyti tik akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pažymėta, kad pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, įtvirtinta CPK 651 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).

12. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Patvarkymą1, jo teisėtumo CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytais pagrindais (akivaizdžiomis kliūtimis) neginčija. Akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui, spręsdamas skundo pagrįstumo klausimą, nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą priimant Patvarkymą1 ir jį naikinti.

Dėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. Patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (Patvarkymas2).

13. Pareiškėjas prašo panaikinti Patvarkymą2, perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą arba pripažinti, jog jis nėra susidaręs. Šį reikalavimą grindžia tuo, jog 1) išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas tik už trejus metus/indeksuojama už penkerius metus; 2) į išlaikymo sumą įskaičiuotina pareiškėjo patirtos išlaidos nepilnamečio vaiko būreliams, darželiui; 3) nepilnametis vaikas nuo 2019 m. vidurio gyvena tiek su tėvu, tiek su motina; 3) pareiškėjas išlaikymą teikė ir grynaisiais pinigais.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių nustatyta CK 3.208 straipsnyje, pagal kurį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

14.1. Pareiškėjas klaidingai vertina/supranta išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentą. Trejų metų terminas yra nustatytas atvejams, kuomet išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas teismo sprendimu, t. y. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Nagrinėjamu atveju išlaikymas priteistas 2018 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp vykdymo proceso dalyvių nėra ginčo, jog išlaikymo įsiskolinimo iki Sprendimo priėmimo nebuvo, tokios nuostatos neaptartos ir nurodomame Sprendime. Teismo sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjas jį turėjo vykdyti, t. y. teikti išlaikymą nepilnametei dukrai nuo jo įsiteisėjimo dienos – 2018 m. balandžio 18 d. Taigi pradėjus priverstinį vykdymą ir apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą (pagal teismo sprendimą neteiktą išlaikymą), CK 3.200 straipsnis netaikytinas.

14.2. Skolininkas taip pat laikosi pozicijos, jog periodinių išmokų indeksavimui turėtų būti pritaikytas 5 metų senaties terminas. Su tokia pareiškėjo pozicija sutiktina. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas taikytinas vykdomiesiems dokumentams ir dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, šis terminas galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos periodinės išmokos. Taikydamas šį terminą antstolis apskaičiuoja išlaikymo periodinių išmokų sumų indeksavimą, atsižvelgdamas į infliaciją, už iki penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui dienos; periodinių išmokų sumos už šį laikotarpį turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į paskutinę indeksuotą išmokos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020). Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas 2023 m. gegužės 31 d., vadinasi periodinės išmokos gali būti indeksuojamos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 31 d., t. y. penkeri metai iki vykdomojo rašto pateikimo.

15. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo santuokos pasekmių sutartimi susitarė, jos išlaikymas bus mokamas į V. M. atsiskaitomąją sąskaitą banke. Pažymėtina, kad būtent skolininkui nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti teiktą išlaikymą. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad išlaikymą teikė ir grynaisiais pinigais, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš pareiškėjo pateiktų nepilnamečio vaiko senelės L. M. banko sąskaitos išrašų matyti, jog buvo patirtos išlaidos prekėms ir paslaugoms (įvairios parduotuvės), tačiau nepatvirtina, už pareiškėją teikto išlaikymo fakto. Atkreiptinas dėmesys, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Nagrinėjamu atveju, išieškotoja fakto, kad išlaikymas vaikui buvo teiktas grynaisiais pinigais/tiesioginių išlaidų, nepripažįsta. Be to, pareigą pagal vykdytiną dokumentą teikti išlaikymą turintis asmuo gali mokėti vaikui ir didesnes nei vykdytiname dokumente nurodytas išlaikymo sumas, taip pat skirti jam kitas sumas, nesusijusias su pareigos pagal vykdytiną dokumentą vykdymu. Todėl pareiškėjo (ar nepilnamečio vaiko senelės) gera valia patirtos vaiko lavinimo, laisvalaikio ar kt. išlaidos (būreliai, darželiai ir kt.) negali būti įskaitomos kaip teiktas išlaikymas periodinėmis išmokomis.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pareiškėjo argumentas, jog išlaikymo neturėjo teikti, kadangi nepilnametis vaikas nuo 2019 m. vidurio gyvena tiek su tėvu, tiek su motina, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis tik 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta pareiškėjo bendravimo su vaiku tvarka pagal 50/50 modelį, bei sumažintas išlaikymas iki 150,00 Eur. Iki naujos nutarties priėmimo pareiškėjas turėjo vykdyti sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Pareiškėjas pagal Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d., nepilnamečio vaiko išlaikymui turėjo skirti 200,00 Eur periodines išmokas, kurios turėjo būti indeksuojamos CK 3.208 straipsnio pagrindu. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8-9 p.).

17.1. Aprašas nustato, kad periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (3 p.). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (4 p.). Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (7 p.).

17.2. Teismas, nustatinėdamas pareiškėjo teikto išlaikymo dydį, vertina išieškotojos pateiktos banko sąskaitos išrašą. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde teiktą išlaikymą apskaičiuoja remdamasis šiais duomenimis. Išieškotojos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. (Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d.) iki vykdomojo rašto pateikimo išlaikymo sumokėta: už 2018 m. – 1850,00 Eur, už 2019 m. – 900,01 Eur, už 2020 m. – 1440,00 Eur, už 2021 m. – 800,00 Eur, už 2023 m. – 200,00 Eur (v. b. l. 3).

17.3. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo susitarta, kad išlaikymo bus mokamas už einamąjį mėnesį iki kito mėnesio 5 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad periodiniai mokėjimai buvo atliekami nereguliariai, atliekant mokėjimus paskirtyje nenurodyta už kokį mėnesį buvo mokamas išlaikymas, teismas, apskaičiuodamas už kiekvienus metus teikto išlaikymo dydį, sprendžia, kad konkretų mėnesį pervesta suma yra būtent už einamąjį mėnesį, t. y. pvz. 2019 m. sausio mėn. atlikti mokėjimai ir yra už 2019 m. sausio mėn., o jeigu suma didesnė, ji perkeliama sekančiam periodui, kadangi nagrinėjamu atveju nėra ribojimo daryti išankstines įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019).

17.4. 2018 m. išlaikymo suma neindeksuotina (Aprašo 7 p.). Pareiškėjas 2018 m. nepilnamečio vaiko išlaikymui turėjo skirti 1800,00 Eur (200,00 Eur x 9 mėn. (2018-04-2019-12), skyrė 1850,00 Eur. t. y. 50,00 Eur daugiau.

17.5. 2019 m. išlaikymo suma turėjo būti indeksuota. Vadovaujantis Aprašo 3, 4, 5 p. – mokėtina išlaikymo suma nuo 2019 m. vasario mėn. 204,00 Eur (200 Eur x 101,90 VKI / 100 = 204,00 Eur). Už 2019 m. pareiškėjas nepilnamečio vaiko išlaikymui turėjo skirti 2444,00 Eur (2019-01 – 200,00 Eur +2019-02-2019-12 – po 204,00 Eur; 11 mėn. x 204,00 Eur), skyrė 900,01 Eur (pastaba: 2019-07-12 pervesta 10,00 Eur, grąžinta 9,99 Eur). Pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimas už 2019 m., įvertinus 50,00 Eur permoką už 2018 m., yra 1493,99 Eur (Nutarties 17.3 p.).

17.6. 2020 m. išlaikymo suma turėjo būti indeksuota. Vadovaujantis Aprašo 3, 4, 5, 6 p. – mokėtina išlaikymo suma nuo 2020 m. vasario mėn. 210,00 Eur (204,00 Eur x 102,70 VKI / 100 = 210,00 Eur). Už 2020 m. pareiškėjas nepilnamečio vaiko išlaikymui turėjo skirti 2514,00 Eur (2020-01 – 204,00 Eur + 2020-02–2020-12 – po 210,00 Eur; 11 mėn. x 210,00 Eur), skyrė 1440,00 Eur. Pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimas už 2020 m. yra 1074,00 Eur

17.7. 2021 m. išlaikymo suma neindeksuotina (Aprašo 3 p.; VK 100,2). Už 2021 m. pareiškėjas nepilnamečio vaiko išlaikymui turėjo skirti 2520,00 Eur (210,00 Eur x 12 mėn.), skyrė 800,00 Eur. Pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimas už 2021 m. yra 1720,00 Eur.

17.8. 2022 m. išlaikymo suma turėjo būti indeksuota (Aprašo 3, 4, 5, 6 p.). Mokėtina išlaikymo suma nuo 2022 m. vasario mėn. 232,00 Eur (210,00 Eur x110,60 VKI / 100 = 232,00 Eur). Už 2022 m. pareiškėjas nepilnamečio vaiko išlaikymui turėjo skirti 2762,00 Eur (2022-01 – 210,00 Eur; 2022-02–2022-12 – po 232,00 Eur; 11 mėn. x 232,00 Eur), išlaikymo neskyrė. Pareiškėjo įsiskolinimas už 2022 m. yra 2762,00 Eur.

17.9. 2023 m. išlaikymo suma turėjo būti indeksuota (Aprašo 3, 4, 5, 6 p.). Mokėtina išlaikymo suma nuo 2023 m. vasario mėn. 282,00 Eur (232,00 Eur x 121,70 VKI / 100 = 282,00 Eur). Už 2023 m. sausio – gegužės mėn. pareiškėjas nepilnamečio vaiko išlaikymui turėjo skirti 1360,00 Eur (2023-01 – 232,00 Eur, 2023-02–2023-05 – 1128,00 Eur), skyrė 200,00 Eur. Pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimas už 2023 m. sausio – gegužės mėn. yra 1160,00 Eur.

18. Nurodyto skaičiavimo pagrindu teismas laiko, kad pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimas yra 8209,99 Eur, mokėtinos periodinės išmokos 282,00 Eur. Antstolio paskaičiavimu, išlaikymo įsiskolinimas – 8124,13 Eur, periodinių išmokų dydis – 257,00 Eur nuo 2023 m. birželio mėn. (v. b. l. 19,21). Darytina išvada, kad antstolis, priimdamas skundžiamą Patvarkymą2, veikė teisėtai ir pagrįstai, vykdymo proceso normų nepažeidė, todėl skundo reikalavimas panaikinti antstolio Patvarkymą2 netenkinamas. Pareiškėjo skundo reikalavimas perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą arba pripažinti, jog jis nėra susidaręs, grįstas argumentais – išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas tik už trejus metus, indeksuojama už penkerius metus, į išlaikymo sumą įskaičiuotina pareiškėjo teiktas išlaikymas grynaisiais pinigais. patirtos išlaidos būreliams, darželiui, nuo 2019 m. vidurio gyvena tiek su tėvu, tiek su motina – atmetamas nutarties 14-16 punktuose nurodytų argumentų pagrindu. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad antstolis priimdamas Patvarkymą2 suklydo apskaičiuojant įsiskolinimo dydį, periodines išmokas (2023 m.), tačiau panaikinti Patvrkymą2 dėl jame esančių šių aritmetinių klaidų nėra teisinio pagrindo, kadangi jos ištaisytinos antstoliui priimant patvarkymą šiuo klausimu (CPK 613 straipsnis).

Dėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punkte nustatyta, kad nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą; patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Taigi vykdymo proceso normos įpareigojo antstolį surašyti vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

20. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktą visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos vykdymo išlaidos – 154,10 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 812,41 Eur antstolio atlygis (10 proc. nuo išieškomos konkrečios sumos), 2,11 Eur pašto išlaidos, 0,93 Eur bankinis pavedimas, 3,97 Eur už arešto akto įregistravimą, teismo vertinimu yra teisėtos bei pagrįstos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109, 120.5, 134 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, antstolio atlyginimas teismo gali būti sumažintas, tačiau antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį, o dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas vykdymo išlaidų perskaičiavimą siejo išimtinai su išlaikymo įsiskolinimo dydžiu ir aplinkybę, jog išlaikymo įsiskolinimas yra didesnis nei nustatė antstolis, bei įvertinus, kad pareiškėjas neprašė mažinti antstolio atlygio, teismas sprendžia, kad vykdymo išlaidas perskaičiuoti nėra pagrindo.

Dėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

21. 2023 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjo turtui taikytas areštas (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)): areštuoti vertybiniai popieriai – 100 vnt. (duomenys neskelbtini) vardinių paprastųjų akcijų, nekilnojamasis turtas – namas, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 26-28); taip pat priimtas Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas – priverstinai nurašomų lėšų suma 8933,54 Eur, nurodyta suma, kuria pareiškėjas gali disponuoti per vieną mėnesį (v. b. l. 30).

22. Pareiškėjas prašo panaikinti Turto arešto aktą ir Nurodymą. Reikalavimą grindžia argumentais, kad antstoli pažeisdamas tvarką pradėjo vykdymo veiksmus – nesiuntė raginimo; antstolis areštavo turto daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms.

23. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 661 straipsnis nustato, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju sprendime prievolės vykdymo terminas yra nurodytas. Todėl antstolis, neprivalėjo pareiškėjui siųsti raginimo ir galėjo pradėti priverstinio vykdymo veiksmus iš karto (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010).

24. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir kompensuoti vykdymo išlaidas. Taigi, taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimų patenkinimui. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nurodė turto arešto mastą 8936,54 Eur, kuris atitinka skolos ir vykdymo išlaidų dydį (nepaisant aritmetinio apsirikimo). Akte nurodė, kad turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Taigi, akte antstolis nėra nurodęs areštuojamo turto rinkos vertės, kadangi tikroji rinkos vertė antstoliui surašant turto arešto aktą nebuvo žinoma, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatos (2018 m. kovo 16 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-757-555/2018). Atlikus areštuoto turto įkainojimą ir nustačius, jog areštuoto turto vertė didesnė nei išieškojimo mastas, antstolis patvarkymu panaikina areštą turtui, kurio vertė viršija išieškotojo naudai išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis, kaip ir nustatyta CPK 689 straipsnio 2 dalyje, areštavo skolininko sąskaitose esančias ir gautinas lėšas nurodęs piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, konkrečią sumą – turto arešto mastą 8936,54 Eur (aritmetinis apsirikimas), kuris neviršijo sumos, reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip pat yra nustatyta neišieškoma suma – 354,00 Eur. Pareiškėjas argumentų, kodėl naikintinas Nurodymas nenurodė. Nurodymo panaikinimo pagrindu teismas taip pat nenustatė.

27. Pažymėtina, kad CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcija nedraudžia taikyti 2 priverstinių skolos išieškojimo priemonių. Šios priemonės tarpusavyje suderinamos ir jos abi gali būti taikomos siekiant kuo efektyviau bei sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus.

28. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nenustatė antstolio neteisėtų veiksmų atliekant vykdymo veiksmus išieškant išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti skundo. Nagrinėjant bylą nustačius, jog buvo padaryti antstolio skaičiavimo apsirikimai, teismas laiko tikslinga perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo dydį bei mokamų periodinių išmokų dydį ir antstoliui vykdomojoje byloje patikslinti 2023 m. birželio 15 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 11 d. Patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 11 d. Turto arešto aktą, 2023 m. rugpjūčio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų nagrinėjamu klausimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas sudaro 326,70 Eur teisinės pagalbos išlaidos; suinteresuoto asmens – 653,40 Eur. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis), tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra priešingi, suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl pareiškėjo skundą atmetus, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo.

31. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 510–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo L. M. skundą atmesti.

Įpareigoti antstolį Regimantą Budreiką perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo dydį bei mokamų periodinių išmokų dydį (2023 m.) ir patikslinti 2023 m. birželio 15 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 11 d. Patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 11 d. Turto arešto aktą, 2023 m. rugpjūčio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė