Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. R. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. A. G. ir O. D. U. ieškinį atsakovei S. R. T. dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo ir naudojimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovių ieškinį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinės bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė A. A. G. nuosavybės teise valdo 1530/3930 dalis, ieškovė O. D. U. nuosavybės teise valdo 1200/3930 dalis, atsakovė S. R. T. nuosavybės teise valdo 1200/3930 dalis 39,3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 1). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė A. A. G. nuosavybės teise valdo 1/3, ieškovė O. D. U. nuosavybės teise valdo 1/3, 2002 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė S. R. T. nuosavybės teise valdo 1/3 0,7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 2).

12. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2021 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. (29.5) S-3564 „Dėl sklypo adreso patikslinimo“ nurodė, kad šalims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 2, adresas yra (duomenys neskelbtini). Ieškovės kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo, koordinačių pažymėjimo Valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, kadangi žemės sklypai suformuoti vadovaujantis parengtu preliminariu žemės reformos žemėtvarkos projektu ir laikinu žemės sklypų planų abrisu.

13. 2021 m. balandžio 9 d. ieškovės (užsakovės) su R. P. individualia veikla Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja R. P. (vykdytojas), sudarė sutartį, kuria vykdytojas įsipareigojo parengti ir atiduoti žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypų elektronines kadastrinių matavimų bylas, parenti žemės sklypo 1 naudojimosi žeme tvarkos planą.

14. Parengtų žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 elektroninių kadastrinių matavimų bylose yra duomenys, kad prieš atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus matininkas R. P. išsiuntė pranešimus ir kvietimus į žemės sklypų ribų ženklinimą ir dokumentų pasirašymą bendraturtei atsakovei laiškais registruotu paštu 2021 m. birželio 5 d., 2021 m. birželio 21 d., 2021 m. liepos 5 d., 2021 m. rugpjūčio 17 d., 2021 m. rugsėjo 3 d. jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovė gavo. Atsakovė registruotuose laiškuose matininkui nurodė, kad nedalyvaus žemės sklypų ribų paženklinime, nesutinka su bet kokiais atliekamais žemės sklypų matavimais ir niekur nepasirašys, taip pat pareiškė pastabas bei pretenzijas, nesusijusias su atliekamais žemės sklypų geodeziniais matavimais ir nustatytomis sklypų ribomis. Žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 ribų paženklinimo-parodymo aktų duomenimis, atsakovė neatvyko į žemės sklypų ribų nustatymą, jai registruotu laišku išsiųsti žemės sklypų planų fragmentai, aktų kopijos ir pranešimai.

15. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktuose nustatyta, kad žemės sklypų planai bei žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai nepasirašyti vienos iš savininkių, t. y. atsakovės, todėl nepriimtas sprendimas patvirtinti pasikeitusius žemės sklypų kadastro duomenis.

16. Ieškovės pateikė matininko R. P. parengtus žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 naudojimosi tvarkos nustatymo planus, pagal kuriuos kiekvienai bendraturtei tenkanti atskirai naudotis dalis atitinka jos turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, užtikrintas patekimas, atsakovei skirta patogiausia jai naudojimosi tvarka.

Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo

17. Apeliantė nurodo, kad ieškovės nepagrindė, kodėl turi būti atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai. Pažymi, kad jokios objektyvios būtinybės šalims atlikti naujus žemės sklypų kadastrinius matavimus bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra.

18. CK 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o bendrumą kuria daiktas ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę įgyvendinant teises į daiktą ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

19. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

20. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.

21. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

22. Pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai) (galiojanti suvestinė redakcija 2021-11-05) 15.6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (galiojanti suvestinė redakcija 2020-06-10) 44.5 punkte numatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys tikslinami žemės sklypo savininkui pageidaujant (jeigu pasikeitė žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis, žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ne valstybinėje koordinačių sistemoje). Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad ieškovės turi teisę patvirtinti atliktus kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovių ieškinys yra teisėtas.

23. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas 2 yra įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atliekant žemės sklypo 2 kadastrinių matavimų procedūras, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pateikė raštą 2021-08-23 Nr. (29.5)S-3564 „Dėl sklypo adreso patikslinimo“, kuriame nurodė: „Pažymime, kad S. R. T., gim. (duomenys neskelbtini), O. D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresas yra (duomenys neskelbtini)“ (bylos tomas I/puslapis 45). Teisėjų kolegija pažymi, kad kadastrinių matavimų metu patikslintas žemės sklypo 2 adresas pagrindžia ieškovių poreikį atlikti kadastrinius matavimus.

24. Žemės sklypai iki kadastrinių matavimų atlikimo suformuoti pagal abrisą, kuris yra vietovės scheminis planas (brėžinys), padarytas toje vietovėje pagal horizontalių geodezinių matavimų duomenis, braižomas lauke pieštuku. Abrisu naudojamasi sudarant žemės sklypo planą. Nagrinėjamoje byloje matininkas žemės sklypo 1 kadastrinius matavimus atliko pagal 1993-12-11 nustatytus kadastro duomenis, o žemės sklypo 2 kadastrinius matavimu atliko pagal 1999-04-13 nustatytus kadastro duomenis.

25. Teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Pagal šiuos teisės aktus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros, ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 534, 1 priede yra nurodyta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Nagrinėjamos bylos atveju atlikus žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 kadastrinius matavimus nustatyta, kad žemės sklypų plotai nepasikeitė.

26. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės, turėdamos nustatytus žemės sklypų kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Apeliantė byloje neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jos teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis), todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą dėl žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo, nors nei žemės sklypų konfigūracija, nei žemės sklypų plotas, nei dalys, kurios priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, nesikeitė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai tenkino ieškinį dalyje dėl žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendraturtės atsakovės sutikimo.

27. Apeliantė nurodo, kad ginčui aktuali Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-694-480/2022. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo apeliantės nurodytos civilinės bylos, todėl ja remtis nėra teisinio pagrindo.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

28. Apeliantė nurodo, kad ieškovės nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių reikėtų nustatyti naudojimosi tvarką konkrečiomis dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

29. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Be to, bendraturčio teisės, nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką įgyvendinimas yra, inter alia (be kita ko), neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo.

30. Jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

31. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia (be kita ko) nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas patvirtino naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal ieškovių pateikto matininko R. P. parengtus žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 naudojimosi tvarkos nustatymo planus, pagal kuriuos kiekvienai bendraturtei tenkanti atskirai naudotis dalis atitinka jos turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apeliantė neįrodė, kad teismo patvirtinta naudojimosi turtu tvarka pažeistų apeliantės interesus, apeliantė neteikė teismui kitokio naudojimosi turtu tvarkos varianto. Kaip nurodo ieškovės, matininko sudarytose žemės sklypų kadastrinių matavimų bylose pateiktas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, kuriai yra išnuomoti žemės sklypai, valdybos pirmininko A. G. įgaliojimas bendrovės darbuotojui A. G. atstovauti bendrovei dalyvaujant žemės sklypų ženklinime ir pasirašyti ženklinimo akte, o ta aplinkybė, kad apeliantės sudaryta žemės sklypų dalies nuomos sutartis baigiasi 2025 m., o ieškovių 2023 m, niekaip negali paneigti kadastrinių matavimų tikslingumo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Taigi, atsakovei neįrodžius, kad ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarka pažeistų jos interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino ir šioje dalyje.

34. Apeliantė nurodo, kad į bylą trečiuoju asmeniu ar išvadą teikiančia institucija turėjo būti įtraukta Nacionalinė žemė tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

35. Pažymėtina, kad trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą ginčo teisenoje įtraukiama Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Priešingai nei teigia apeliantė, teismas neturėjo šios institucijos įtraukti į bylos nagrinėjimą, kadangi institucija neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje, nes byloje sprendžiamas privačių žemės sklypų savininkių ginčas dėl vienos iš savininkių, t. y. apeliantės atsisakymo pasirašyti ant užpildyto žemės sklypo 1 ribų paženklinimo-parodymo akto ir sudaryto žemės sklypo 1 plano ir žemės sklypo 2 ribų paženklinimo-parodymo akto ir sudaryto žemės sklypo 2 plano pagrįstumas. Byloje Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius tikrino matininko parengtas bylas, surašė tikrinimo aktus, todėl šios institucijos įtraukti į bylos nagrinėjimą nebuvo pagrindo.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos bei skundžiamo sprendimo analizės matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos. Ieškovės A. A. G. ir O. D. U. apeliacinės instancijos teisme patyrė po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos jų naudai iš atsakovės S. R. T..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei O. D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.