Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1120-950/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-10
Bylos Nr.: e2S-1120-950/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-00184-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Ridikas
Ieškovas: R. K.
Atsakovas: D. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1120-950/2023Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00184-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir pagal atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – „Swedbank“, akcinė bendrovė, BIGBANK AS filialas, B. L., L. K., N. G., K. M. ir D. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo D. K., dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu įgytą pavardę; 3) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui 300 Eur dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę sąskaitą, ieškovę paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą; 6) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas; 7) nustatyti šalių prievoles kreditoriams; 8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Vėliau, po šioje byloje skundžiamos nutarties priėmimo, ieškovė pateikė ieškinio patikslinimą, kuriame papildomai prašė nustatyti vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką.

2. Atsakovas D. K. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos buvusią pavardę; 3) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką; 5) iš atsakovo sūnui priteisti 220 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis kiekvienais metais teisės aktų nustatyta tvarka, pinigus sumokant ieškovei mokėjimo pavedimu į banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos arba į kitą ieškovės nurodytą banko sąskaitą, iki sūnus sulauks pilnametystės, nustatant, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė; 6) padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, atsakovui priteisiant iš ieškovės kompensaciją; 7) nustatyti šalių prievoles kreditoriams; 8) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

3. Priešieškiniu atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi V. K. tvarką: 1) tėvas bendrauja su sūnumi pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitę (7 dienas), paimdamas sūnų penktadienį iš ugdymo įstaigos vakare ir atvesdamas jį kitos (porinės) savaitės penktadienį ryte į ugdymo įstaigą, iš kurios porinės savaitės (antros ir ketvirtos) penktadienio vakare, sūnų pasiima vaiko motina, kuri su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitę, t. y. šalys keičiasi kas antrą savaitę nepriklausomai nuo konkretaus mėnesio penktadienių skaičiaus; 2) tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdamas sūnų šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į motinos namus; 3) motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena), jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, pasiimdama sūnų šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindama tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į tėvo namus; 4) kiekvienų metų sūnaus gimimo dieną abu tėvai turi teisę susitikti asmeniškai su sūnumi ir jį pasveikinti ir praleisti iki 4 val. laiko kartu, nepaisant to, jog gimtadienio diena tais metais nėra jo bendravimo savaitėje; poriniais metais sūnaus gimtadienio šventę organizuoja motina, neporiniais – tėvas, esant šalių sutarimui, apie šventės vietą ir laiką iš anksto, bet ne vėliau negu prieš 7 dienas, informuodami priešingą šalį; 5) tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi neporinių metų: gruodžio 26-ąją (antra Šv. Kalėdų diena), gruodžio 31 d. – sausio 1 d. (Naujųjų metų diena), pasiimdamas sūnų šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas tą pačią dieną (jei tai dvi šventinės dienos – kitą dieną) nuo 19.30 val. iki 20.00 val.; poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes sūnus praleidžia su motina; 6) tėvas D. K. turi teisę bendrauti su sūnumi porinių metų: gruodžio 24 – 25 d. (Šv. Kūčios ir pirma Šv. Kalėdų diena), pasiimdamas sūnų šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas tą pačią dieną (jei tai dvi šventinės dienos – kitą dieną) nuo 19.30 val. iki 20.00 val.; neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes sūnūs praleidžia su motina; 7) kiekvienas iš tėvų turi teisę su sūnumi praleisti atostogas du kartus po 7 kalendorines dienas savo bendravimo tvarkoje nustatytą savaitę. Jei atostogos planuojamos nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų, konkretų atostogų laiką šalys privalo suderinti elektroniniu paštu ne mažiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, neporiniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, poriniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko. Tais atvejais, kai nesilaikoma nurodytų 30 kalendorinių iki atostogų pradžios termino, šalis netenka teisės pageidaujamu laiku atostogauti su vaiku, nebent šalys susitartų kitaip. Jei atostogos numatomos metų sandūroje, atostogos priskiriamos poriniams ar neporiniams metams priklausomai nuo to, kada yra pirmoji atostogų diena. Šalies atostogų su sūnumi laikas negali sutapti su Tėvo ir Motinos diena, šioje tvarkoje numatytomis švenčių dienomis ir sūnaus gimtadieniu, jeigu sūnus šias dienas turėtų praleisti su kita iš šalių, nebent šalys konkrečiu atveju geranoriškai susitars kitaip. Šalis, prieš išvykdama atostogauti į užsienio valstybę su sūnumi, raštu informuoja apie tai kitą šalį, taip pat pateikia raštu informaciją į kokią valstybę ir konkrečią vietą vykstama (adresas), kokia numatoma kelionės trukmė. Tarp atostogų, ilgesnių nei viena savaitė, su tuo pačiu iš tėvų turi būti ne trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų tarpas; 8) vieno iš tėvų bendravimo savaitę, kitas tėvas du kartus turi teisę susitikti su vaiku ugdymo įstaigoje po ugdymo programos pabaigos ir praleisti laiką su sūnumi, grąžinant vaiką nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į to tėvo / motinos namus, su kuriuo tą savaitę vaikui yra nustatytas bendravimo laikas. Apie savo ketinimą bendrauti su sūnumi šalys viena kitą informuos ir suderins ne vėliau kaip prieš vieną parą (SMS žinute ar elektroniniu paštu). Šalims iki numatyto laiko nepranešus apie ketinimą bendrauti su vaiku, sūnaus tėvas, su kuriuo tuo metu yra vaikas, neturi pareigos tą dieną perduoti vaiko bendrauti kitam tėvui; 9) vieno iš tėvų bendravimo savaitę yra užtikrinama galimybė susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis iki 20.00 val. Šalys privalo laikytis diskretiškumo privačiame gyvenime ir vaikui, bendraujant su vienu iš tėvų telefonu ar kt. ryšio priemonėmis, vaiko pokalbių nesiklausyti, neįrašinėti ir neviešinti; 10) tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu bendrauja vaikas, privalo užtikrinti jo dalyvavimą ugdymo įstaigoje, įprastinėje užklasinėje veikloje, šventėse, gydymo įstaigose ir pan., informuoti kitą tėvą, jei įvyksta nelaimingas atsitikimas ar vaikas suserga; 11) tuo atveju, jei vienas iš tėvų savo bendravimo savaitę turi išvykti į komandiruotę ar kitą kelionę, jis informuoja kitą iš vaiko tėvų apie galimybę šiuo išvykimo laikotarpiu bendrauti su vaiku.

4. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nurodė, kad prasidėjus civilinei bylai ieškovė pradėjo manipuliuoti vaiku: atsakovui skambinant sūnus pradėjo nekelti ragelio; atsakovui susitikus su sūnumi, reikėdavo papildomo laiko, kol sūnus apsiprasdavo ir atsipalaiduodavo (ko anksčiau niekuomet nebuvo); prasidėjo ieškovės nurodymai, kad sūnus nenori vykti ir leisti laiko su atsakovu, ir atsakovo galimybės su sūnumi bendrauti ribojimas. Ieškovė nesudaro galimybės bendrauti su sūnumi – kai vaikas serga, su draugėmis vyksta poilsiauti; nepraneša apie sūnaus ligą ir nesudaro galimybės pasirūpinti sergančiu vaiku; dalyvaudama suaugusiųjų šventėsi, vedasi ir sūnų, nors žino, kad jam nepatinka garsi muzika, alkoholio ir tabako kvapas; neleidžia sūnui pas tėvą nakvoti darbo dieną, nors atsakovas užtikrina ieškovei, kad sūnų į mokyklą nuveš. Nurodė, kad prašymo pateikimo metu atsakovui su sūnumi buvo leidžiama bendrauti tik savaitgaliais (sekmadienį tik iki pietų), o savaitės dienomis tik po kelias valandas po ugdymo įstaigos. Tokia tvarka nei atsakovo, nei šalių sūnaus netenkinta, kadangi laiko bendravimui lieka itin mažai (per tą laiką reikia spėti parengti namų darbus). Pati ieškovė su sūnumi praleidžia itin mažai laiko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neabejotinai gali ir nori bendrauti ir praleisti su sūnumi kuo daugiau kokybiško laiko, atsakovas prašo nustatyti būtent tokią laikiną bendravimo tvarką.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) byloje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sutinka su atsakovo prašymu. Vaiku stengiasi rūpintis abu tėvai, užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, abu tėvai gyvena vienas šalia kito, todėl, Skyriaus nuomone, būtų galima taikyti „50:50“ bendravimo tvarką. Nors atsakovo siūloma bendravimo tvarka, Skyriaus nuomone, neprieštarautų nepilnamečio interesams, nes yra pastebimas vaiko ir jo tėvo emocinis ryšys, abu tėvai rūpinasi sūnumi, stengiasi užtikrinti saugią ir sveiką aplinką vaikui, tačiau šiai bendravimo tvarkai įgyvendinti nėra dviejų sąlygų, kurios nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, – dėl tokios tvarkos sutaria abu tėvai (šiuo atveju tėvų nuomonės išsiskiria) ir su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras (šiuo atveju vaikas aiškiai išsakė poziciją, kad daugiau laiko norėtų praleisti su mama).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė bendravimo su vaiku tvarką, kokią prašyme buvo nurodęs atsakovas.

7. Teismas nustatė, kad tarp vaiko tėvų kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

8. Teismas konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, su juo bendrauja ir skyrium gyvenantis vaiko tėvas.

9. Teismas, nustatęs, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl smurto prieš nepilnametį V. K., kuriame pareikštas įtarimas atsakovui, jokia kardomoji priemonė įtariamajam nepaskirta, priėmė išvadą, jog pavojaus vaiko sveikatai atsakovas nekelia.

10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaiko tėvai yra kaimynai, konstatavo, jog vaiko bendravimas su tėvais lygiomis dalimis yra lengvai įgyvendinamas.

11. Teismas nurodė, kad byloje yra duomenys, jog abiejų tėvų gyvenimo sąlygos yra geros, vaikui sudarytos normalios buities sąlygos.

12. Teismas sprendė, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu ieškovė R. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nutartyje nurodė, kad nutartį priėmė atsižvelgęs į vaiko interesus, tačiau teismas ignoravo tai, jog ne vieną kartą per 2023 m. pirmąjį pusmetį Skyriaus darbuotojai yra užfiksavę, kad vaikas nori mažiau bendrauti su tėvu, jam per daug bendravimo, kai bendravimas vyksta kiekvieną savaitgalį. Teismas ignoravo faktą, kad į bylą pateiktuose dokumentuose yra išsamiai aprašyta vaiko valia ir vaiko požiūris, kurių visiškai neatitinka skundžiama nutartis.

13.2. Ieškovei nesuprantamas teismo požiūris, susijęs su (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate atliekamu ikiteisminiu tyrimu, jog reikia, kad atsakovas keltų pavojų vaiko sveikatai, ir tik tokiu atveju teismas nenustatinėtų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, pagal kurią vaikas praleidžia su tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina.

13.3. Skyriaus darbuotojai vaiko apklausą 2023 m. gegužės 24 d. atliko visiškai nesusipažinę su priešieškiniu ir net nepasistengė sužinoti vaiko nuomonės apie visus priešieškinyje dėstomus atsakovo teiginius, susijusius su vaiku, kuriuos vaikas per keletą minučių galėjo patvirtinti kaip teisingus ar kaip melagingus.

13.4. Teismas nukrypo nuo LAT praktikos, formuotos byloje Nr. e3K-3-279-969/2019. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių vaikas, kuris pagal savo amžių sugeba išreikšti savo pažiūras, ne tik nesutinka su minėta bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, bet ir prašo užtikrinti, kad jam tektų mažiau bendrauti su tėvu. Esant ginčui tarp tėvų dėl to, ar reikia nustatyti „50:50“ bendravimo su vaiku tvarką, prioritetą derėtų teikti vaiko gyvenamosios vietos pastovumui ir stabilumui, o ne vienodo bendravimo laiko suteikimo abiems tėvams. Vienos ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas geriau atitinka vaiko interesus.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas D. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

14.1. Teismas išsamiai išanalizavo skundžiamos nutarties priėmimui reikšmingus faktus, teisinį reglamentavimą, pateiktus dokumentus ir aiškiai pažymėjo, jog, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos nustatymas atitinka geriausius vaiko interesus.

14.2. Teismas tinkamai išanalizavo visus pateiktus dokumentus, paaiškinimus, rėmėsi Skyriaus priimta išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skyrius nebūtų priėmęs tokios išvados dėl atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei egzistuotų bent menkiausia rizika, jog atsakovas nesugebėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, užtikrinti geriausių vaiko interesų, taip pat jei pats vaikas nenorėtų bendrauti su tėvu. Vaiko pasisakymuose, kai jo apklausti atvyksta socialiniai darbuotojai atsispindi tik ieškovės manipuliacijos ir vaiko nuteikinėjimas, kurie prasidėjo prasidėjus teisminiam skyrybų procesui.

14.3. Aplinkybė, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, nesuponuoja fakto, jog atsakovas smurtavo prieš nepilnametį vaiką. Priešingai, nesant realių įrodymų, atsakovui nebuvo skirta kardomoji priemonė, kas be jokios abejonės patvirtina, jog ieškovė meluoja, pateikia realybės neatitinkančius faktus, šmeižia atsakovą. Ieškovės teigimu, atsakovas neva smurtavo prieš sūnų 2022 m. lapkričio mėnesį, tačiau apsilankius vaikų teisių apsaugos tarnybai, ieškovė neužsiminė apie šį įvykį. Ieškovė tai nurodė tik antrojo apsilankymo metu. Tai kelia pagrįstų įtarimų, jog ieškovė pateikia realybės neatitinkančius faktus, siekia sumenkinti bei apšmeižti atsakovą bei riboti jo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi.

14.4. Skyriaus darbuotojai neprivalėjo tikrinti ieškinio ir / ar priešieškinio argumentų, aplinkybių tikrumo. Ieškovė nori riboti vaiko bendravimą su tėvu, todėl reiškia nepasitenkinimą ir dėl socialinių darbuotojų atlikto darbo.

14.5. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko išreikštą norą: „pas tėtį būnu kiekvieną savaitgalį, nors norėčiau savaitgaliais pabūti ir su mama“. Būtent nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka ir numato, jog vaikas kas savaitę būtų su vienu iš tėvų, kas be jokios abejonės ir užtikrintų vaiko geriausius interesus, nes sūnus galėtų visą savaitę nepertraukiamai bendrauti su vienu iš tėvų (įskaitant ir savaitgalius).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

16. Ieškovė R. K. (toliau – ieškovė arba apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. gegužės 31 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 10VSV-1094. Taip pat su 2023 m. spalio 3 d. prašymu priimti naujus įrodymus pateikė: viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 19 d. raštą Nr. K-24 dėl informacijos pateikimo, 2023 m. rugpjūčio 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 10VSV-1703, VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. K-37 dėl informacijos pateikimo, VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 12 d. pagalbos planą Nr. IP, 2023 m. rugsėjo 14 d. ir 2023 m. rugsėjo 15 d. elektroninius laiškus. Atsakovas D. K. (toliau – ir atsakovas) su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 16 nuotraukų, kuriose užfiksuotas jo laikas su šalių sūnumi įvairiu vaiko gyvenimo laikotarpiu. Atsakovas taip pat pateikė 2023 m. spalio 4 d. prašymą dėl apeliantės 2023 m. spalio 3 d. prašymo priimti papildomus įrodymus, su kuriuo pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) raštą Nr. K-42 dėl informacijos pateikimo.

17. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos klausimas, sprendžia, kad tiek ieškovės su atskiruoju skundu, tiek atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia neprijungti prie bylos šalių su 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. spalio 4 d. prašymais pateiktų papildomų įrodymų, nes jie yra surinkti gerokai vėliau nei buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka. Be to, pasikeitus situacijai, šalys visada turi teisę kreiptis į civilinę bylą nagrinėjantį teismą su prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Dėl ginčo esmės

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Pažymėtina, kad nors apeliantė nurodo, jog skundžiama nutartis naikintina, tačiau iš atskirojo skundo matyti, jog iš esmės nesutinka su skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1, 4, 8, 9 ir 11 punktais, kurie yra susiję su „50:50“ bendravimo su vaiku modelio taikymu, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, būtent šioje dalyje ir pasisakys.

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Žemesnės instancijos teismas

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

23. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kitų procesinių dokumentų reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

24. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, jog bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodytos teismų praktikos nuostatos yra aktualios sprendžiant ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą.

25. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nagrinėjamas ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo, turto padalijimo, įsipareigojimų kreditoriams, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo. Šalių sūnus V. K., gim. (duomenys neskelbtini), po to, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, ir, apeliacinės instancijos teismo šios nutarties priėmimo dienai turimais duomenimis, iki šiol gyvena kartu su ieškove, o iki skundžiamos nutarties priėmimo su atsakovu dažniausiai bendraudavo savaitgaliais. Ieškovei byloje pateikus ieškinį, atsakovas pateikė priešieškinį, kartu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo su atsakovu tvarką, taikant „50:50“ bendravimo modelį. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas nurodė, kad laikinos bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymas tikslingas atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio interesus, į tai, jog ieškovei ir atsakovui bendrauti tampa vis sunkiau, ieškovė manipuliuodama įvedinėja atsakovo ir sūnaus bendravimo taisykles be jokio pagrindo, bei į tai, kad atsakovas ir vaikas nori kartu praleisti kuo daugiau laiko. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės šį prašymą tenkino.

27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė neatsižvelgdamas į tai, jog vaikas bendravimo su Skyriaus darbuotojais metu yra ne kartą pasakęs, kad nori mažiau bendrauti su tėvu, taigi, yra išreiškęs savo valią ir požiūrį į bendravimą su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

28. Byloje pateiktas 2023 m. vasario 22 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 10VAIK-30 patvirtina, kad Skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistė bendravo su šalių sūnumi, kuris specialistei nurodė, jog gyvena su mama, pas atsakovą lankosi savaitgaliais, per atostogas, nueina pats, nes atsakovas netoli gyvena. Taip pat nurodė, kad jam ieškovė leidžia bendrauti su atsakovu, nedraudžia pas jį būti, vaikas nori gyventi su mama ir nenorėtų nieko keisti. Su vaiku bendravusi specialistė nurodė, jog vaikas bendravo noriai, jautėsi gerai, į klausimus atsakinėjo per daug nemotyvuodamas, trumpais sakiniais (2023 m. kovo 17 d. Nr. DOK-12502 priedas). 2023 m. kovo 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 10VSV-672 patvirtina, kad Skyriaus specialistui bendraujant su šalių sūnumi, pastarasis nurodė, jog gyvena su mama, pas atsakovą būną kiekvieną savaitgalį, tačiau savaitgaliais norėtų pabūti ir su ieškove, kad būna pas atsakovą kiekvieną savaitgalį, nes taip reikia. Taip pat vaikas nurodė, kad jam nelabai patinka leisti laiką su atsakovu, norėtų būti pas mamą, tačiau nori su atsakovu bendrauti ir būti pas jį, bet ne taip dažnai. Šiek tiek papasakojęs apie tėvų santykius, vaikas nurodė, kad atsakovas bando sugalvoti vaikui veiklos, jam patinka laiką leisti su atsakovu. O su vaiku bendravęs specialistas šioje anketoje nurodė, kad vaikas bendravo maloniai, tačiau nenustygo vietoje, vengė akių kontakto, nors vėliau jautėsi drąsiau. Specialisto nuomone, vaikas galimai gali būti nuteikinėjamas tėvų, nes pokalbio metu berniukas keitė informaciją (2023 m. balandžio 7 d. Nr. DOK-16011 priedas). Iš 2023 m. gegužės 24 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 10VAIK-79 matyti, kad vaikas Skyriaus specialistui nurodė, jog su atsakovu sutaria gana gerai, tačiau kartais nenori susitikti su juo, bet atsakovas vis tiek verčia susitikti ir toks tėvo elgesys vaikui nepatinka. Berniukas taip pat nurodė, kad pyksta ant atsakovo, nes jis įskaudino mamą, todėl tai yra priežastis, kodėl jis nenori bendrauti su atsakovu; kad norėtų mažiau bendrauti su atsakovu nei tenka su juo bendrauti ir taip yra todėl, kad tėtis įskaudino mamą, o viskas būtų geriau, jei tėtis atsiprašytų mamos. Su vaiku bendravęs specialistas nurodė, kad vaikas buvo gerai nusiteikęs, bendravo noriai, sklandžiai dėstė mintis, tačiau dvejojo pasakoti apie tėvą, o paklausus to priežasties, nurodė, kad nenori bendrauti su atsakovu ir ilgai galvojo, ką pasakyti (2023 m. birželio 1 d. Nr. DOK-24146 priedas).

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, jog atsižvelgti į vaiko nuomonę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, svarbu ne tik išsiaiškinti vaiko nuomonę, bet ir nustatyti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja jo paties interesams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašių aplinkybių vaiko norai ir interesai ne visuomet sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Jei vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimą būtina priimti vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Nagrinėjamu atveju, įvertinus vaiko išreikštą nuomonę atitinkamais laikotarpiais ir atsižvelgus į tai, kaip keitėsi vaiko pasisakymai, ir į tai, ką vaikas kalbėjo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labai tikėtina, jog vaikas ne visiškai išsako savo nuomonę, nes yra įsitraukęs / įtrauktas į tarp tėvų vykstantį skyrybų procesą ir jam galimai kyla lojalumo konfliktas, kai reikia rinktis vieną iš tėvų, o kadangi vaiko prisirišimas prie motinos yra didesnis, kas yra visiškai suprantama, atsižvelgiant į vaiko amžių, todėl nurodo, kad labiau nori būti su mama, nors pats sau prieštarauja, nes sako, kad patinka būti ir su tėčiu. Šiuo atveju akivaizdu, kad vaikas nežino, kokį pasirinkimą atlikti, o tėvų konfliktavimas tam tikrai nepadeda.

30. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad Skyriaus darbuotojai 2023 m. gegužės 24 d. vaiko apklausą atliko visiškai nesusipažinę su priešieškiniu, nepasistengė sužinoti vaiko nuomonės apie visus priešieškinyje dėstomus atsakovo teiginius, susijusius vaiku. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais taip pat nesutinka.

31. Nagrinėjamu atveju Skyrius, bendraudamas su šalių sūnumi, ir neturėjo aiškintis priešieškinyje nurodytų aplinkybių. Skyriaus užduotis buvo sužinoti apie vaiko santykius su tėvais, jo ir tėvų ryšį, tai, kaip jis bendrauja su kiekvienu iš tėvų, ir pan. Pažymėtina, kad net ir teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, todėl nelabai suprantama, kodėl Skyrius, ieškovės nuomone, turėjo apklausinėti vaiką pagal priešieškinyje nurodomas aplinkybes.

32. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.

33. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT praktikos, suformuotos byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, nes minėtoje byloje nurodyta, kad „vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, pagal kurią vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta, teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras“, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių vaikas nesutinka su tokia bendravimo tvarka ir prašo užtikrinti, kad mažiau bendrautų su tėvu.

34. Šiuo atveju ieškovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl minimų trijų sąlygų, į ką reikėtų atsižvelgti nustatant „50:50“ bendravimo su vaiku modelį, yra kitos kasacinio teismo nutarties iš civilinės bylos Nr. 3K-3-99-969/2016 citata, kurios situacija visiškai neatitinka nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos. Be to, ieškovės nurodomoje kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 yra išaiškinta, jog skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus, o teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Nagrinėjamu atveju šalys gyvena netoli vienas kito ir nėra sunkumų vaikui vykstant pas vieną iš tėvų (vaikas tiesiog gali nueiti), atstumas iki vaiko ugdymo įstaigos nuo kiekvieno iš tėvų namų irgi stipriai nesiskiria, dėl nedidelio atstumo tarp šalių namų vaikas gali palaikyti socialinius ryšius su šalia gyvenančiais kitais asmenimis, būdamas su vienu iš tėvų, gali nueiti pas kitą iš tėvų, senelius ir pan. Taigi, konstatuotina, kad šiuo atveju nustatytas bendravimo modelis neapsunkina vaiko, atitinka jo interesus.

35. Dėl atskirajame skunde minimo ikiteisminio tyrimo ir su tuo susijusių argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. liepos 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (2023 m. spalio 5 d. Nr. DOK-44571 priedas).

36. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, atsižvelgė į šalių pateiktus rašytinius įrodymus, vaiko amžių, prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, gebėjimą tam tikrą laiką pabūti atskirai nuo motinos ar tėvo bei tai, jog vaiko kasdieniniame gyvenime yra itin svarbus stabilumas, tam tikra rutina. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, turi būti užtikrinama reali, o ne deklaratyvi, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, tėvai turi dėti maksimalias pastangas siekdami užtikrinti abiejų tėvų lygiavertį bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka skundžiamos nutarties priėmimo metu atitiko vaiko interesus ir užtikrino nepilnamečio vaiko teises bendrauti su abiem tėvais.

37. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami.

38. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tai išsamiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39. Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį skundžiamoje dalyje, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinosios tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymu, visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas nepateikė.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

42. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, todėl, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nėra sprendžiamas.

43. Taip pat nustatyta, kad valstybė apeliacinėje instancijoje patyrė 31,91 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,91 (trisdešimt vieno euro 91 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, kvitą pateikti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Ridikas