Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-19053-429/2018 pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. J., Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. V. ir trečiasis asmuo D. J. yra A. V., mirusio (duomenys neskelbtini) d., vaikai (mirties liudijimas Nr. 31, D. V. gimimo liudijimas, 2018 m. birželio 5 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR. 3A-1761, V. V. gimimo įrašas). Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų ar testatoriaus sudarytų testamentų (Testamentų registro išrašas 2018 m. birželio 6 d. Nr. SR10-4607(18)). Palikėjas A. V. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturėjo (VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2018 m. birželio 4 d. raštas Nr. (2.1.10.)ALS-1555). Iki mirties A. V. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas). A. V. 1991 m. gruodžio 3 d. kreipėsi dėl buto, kuris nuomojamas 1990 m. gegužės 14 d. orderio Nr. 95 pagrindu, pardavimo, ir prašė atlikti jo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) butų privatizavimo inventorizaciją. Pagal įkainavimo aktą bendra buto pirkimo kaina 11 363 talonai (113,63 Lt). A. V. už buto privatizavimą į Kauno miesto Butų privatizavimo tarnybos sąskaitą Nr. 1142412 1993 m. kovo 31 d. sumokėjo 1586 talonus ir 1994 m. gegužės 11 d. – 48,50 Lt. A. V. 2005 m. sausio 10 d. su Kauno miesto savivaldybe sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. GS-3-76, pagal kurios 1 punktą Kauno miesto savivaldybė suteikė A. V. neterminuotai valdyti ir naudoti 36,51 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), o 2005 m. lapkričio 10 d. A. V. kreipėsi su prašymu leisti privatizuoti (parduoti) savivaldybės butą (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, nurodydamas kad pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaroma jo vardu.

20. Vertindamas anksčiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti turtą, o pareiškėjo žodinių paaiškinimų ir nurodytų daiktų – knygų, albumų, kitų asmeninių daiktų – pasiėmimą, kaip palikimo priėmimą, nepripažino pakankamais įrodymais prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

22. Iš pareiškėjo pareiškimo turinio matyti, kad savo prašymą nustatyti palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą grindė aplinkybe, kad po tėvo mirties liko jo asmeniniai daiktai: iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasiėmė tėvo dokumentus, knygas, nuotraukų albumus, kuriuos valdo kaip savo. Be to, jis prisidėjo prie laidotuvių apeigų organizavimo, rūpinosi laidojimo pašalpos ir kitų išmokų gavimu, prižiūri tėvo kapavietę, sutvarkė tėvo drabužius kitus jo asmeninius daiktus, spintas, atsikratė nereikalingų vaistų. Pareiškėjo vertinimu, palikimą sudaro kilnojamasis turtas bei A. V. teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini).

23. CK 5.50 straipsnyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1 ir 2 dalys). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus, kurie patvirtino, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė palikėjo daiktus, kurie buvo jo namuose.

24. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

25. Pažymėtina, kad pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 str. 2 d., 186 str.), tačiau jie vertintini nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste.

26. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Į šias nuostatas turėjo būti atsižvelgiama vertinant pareiškėjo paaiškinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

27. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.

28. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes.

30. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo D. J., kita įpėdinė, neprieštaravo šio fakto nustatymui. Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, nes palikėjo A. V. vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Pažymėtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracija šiuo atveju nėra ir negali būti A. V. turto paveldėtoja, todėl jos prieštaravimai dėl prašomo palikimo priėmimo fakto nustatymo atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) privatizavimo, todėl pareiškėjui V. V. vėliau nepripažinus teisės lengvatine tvarka privatizuoti minėto buto, jis įgis teisę paveldėti A. V. už butą sumokėtą pinigų sumą, kuri nėra priskiriama nei prie namų apstatymo daiktų, nei prie apyvokos reikmenų, ir kuri negalėtų būti paveldima. Pareiškėjas taip pat turi teisę paveldėti kitas A. V. pinigines lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose.

31. Byloje nustatyta, kad A. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gyveno vienas, nevedė su pareiškėju bendro ūkio. Iš byloje pateikto UAB Kauno butų ūkis 2017 m. lapkričio 14 d. gyvenamosios patalpos apžiūros akto matyti, jog bute buvo rasti palikėjo daiktai, baldai, todėl nėra pagrindo netikėti, jog pareiškėjas V. V. pasiėmė tėvo bute buvusius daiktus, kas leidžia teigti, kad pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Be to, byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad apeliantas organizavo tėvo laidotuves, savo lėšomis prie jų prisidėjo, prižiūri ir rūpinasi kapaviete. Nepriklausomai nuo tokio turto vertės palikimo dalies faktinio užvaldymo veiksmai gali būti pripažįstami faktiniu palikimo priėmimu. Ta aplinkybė, kad įpėdinis palikimo priėmimo metu gavo nedidelės vertės turtą, nesudaro pagrindo jo laikyti nepriėmusiu palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

32. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

33. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui priėmus ne tik CK 5.14 straipsnyje nurodytus daiktus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų paveldėjimo santykius reglamentuojančių materialinės ir procesinės teisės normų ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. V. priėmė tėvo A. V., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti (CPK 326 str. 1 d. 2 .).

34. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad šiuo teismo sprendimu nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisės lengvatine tvarka privatizuoti butą, esantį Žvaigždžių g. 24-1, Kaune.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį šio pobūdžio bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2-)-18-T-1840-7497 matyti, kad pareiškėjui nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, jis yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl išlaidos tiek už pareiškėjui teiktą antrinę teisinę pagalbą, tiek už procesinių dokumentų siuntimą apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 99 str. 2 d., 96 str. 4 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.