Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliu – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

E. R. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje (2019-03-01 epizodas), ir jam paskirta 15 parų arešto bausmė.

E. R. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje (2019-03-06 epizodas), ir jam paskirta 15 parų arešto bausmė.

E. R. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje (2019-08-17 epizodas), ir jam paskirta 15 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 243 straipsnį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. R. paskirta 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies b puntu, bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu subendrintos apėmimu būdu ir E. R. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, ir E. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–5 dalimis, E. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos;

– išieškota visa automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1049,00 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl paskirtos bausmės dydžio ir jos vykdymo atidėjimo

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. R. neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo skirti švelnesnę bausmę bei jos vykdymą atidėti, taip pat subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2021 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apeliantui paskirtos bausmės bei bausmių subendrinimo.

6. Sprendžiant dėl bausmės, atsižvelgtina į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad spręsdamas bausmių paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgė ir pakankamai išsamiai analizavo visas anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas vertino tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir tiesiogine tyčia padarė tris baigtus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 243 straipsnyje. Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuosprendyje aptarti ir įvertinti nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys – anksčiau teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę E. R., pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai.

7. Nuteistasis E. R. apeliaciniu skundu pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, teigdamas, jog pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino, bijodamas atsakomybės. Viena iš BK 59 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to. Ši BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tokia tik tada, jeigu kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pripažinti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo.

8. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiuo atveju nuteistasis buvo pripažintas kaltu dėl vieno nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir trijų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 243 straipsnyje, padarymo. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje įtvirtintos šios bausmių rūšys – bauda arba areštas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. Teigtina, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti tikslai negalės būti pasiekti nuteistajam taikant švelnesnes bausmes.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad toks klausimas nebuvo keliamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apylinkės teismas, paskyręs galutinę bausmę, BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės nesvarstė.

10. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės dydis yra mažesnis nei BK 75 straipsnio 2 dalyje už nurodyto pavojingumo nusikaltimus numatyta maksimali laisvės atėmimo trukmė, kas reiškia, jog egzistuoja formaliosios BK 75 straipsnio taikymo sąlygos. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad tokių formalių sąlygų egzistavimas dar nėra pakankamas pagrindas taikyti bausmės vykdymą.

11. Sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgtina į tuos kriterijus, kuriuos savo praktikoje yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti pagrindą išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021).

12. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė iš viso keturias nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis yra teistas ir anksčiau (t. 2, b. l. 122-133). Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog jam buvo taikytas lygtinis paleidimasiš pataisos įstaigos ir jis nepažeidė paskirtų įpareigojimų, tačiau iš to paties registro matyti, kad E. R. yra nepateisinęs teismo parodyto pasitikėjimo, jam du kartus teismo nutartimis buvo panaikintas lygtinis paleidimas. Pažymėtina ir tai, kad E. R. taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, tarp kurių ne kartą už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (1 t., b. l. 133-149). Atsižvelgdamas į tokius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Nors nuteistasis teigia kritiškai vertinantis savo veiksmus, tokius teiginius paneigia jau minėti baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie sistemingai daromas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, aplinkybės, kad nusikalto esant neišnykusiam teistumui, o po šiuo skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotu nusikalstamų veikų padarymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, atimti galimybę daryti galimas naujas nusikalstamas veikas, tikslinga laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai, neatidedant jos vykdymo.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių subendrinimo

13. Nuteistasis E. R. prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Teisėju kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nuteistojo nurodomas teismo baudžiamasis įsakymas buvo priimtas 2021 m. gegužės 26 d. (įsiteisėjo 2021 m. birželio 17 d.), tai yra po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės, paskirtos šiais teismo sprendimais, negalėjo būti subendrintos.

14. Skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnio tvarka. BPK 347 straipsnyje nurodyta, kad, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BPK VII dalyje nustatyta tvarka. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnio tvarka, priimant nutartį, kurioje bus pasisakyta ir dėl atliktos bausmės įskaitymo. Taigi, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiui, apeliantas turi kreiptis į paskutinį nuosprendį priėmusį teismą, kuris, vadovaudamasis BPK 361 straipsnio nuostatomis, spręs klausimą dėl paskirtų bausmių bendrinimo.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

16. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. 2021 m. rugsėjo 8 d. pažymoje Nr. (12.32Mr) PT-5886 nurodoma, kad iš nuteistojo E. R. valstybės naudai priteistinos 111,06 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Arūno Aleknos darbo užmokestis.

17. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal Vilniaus apygardos teismo prašymą parinko nuteistajam E. R. advokatą Arūną Alekną, kuris Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo gynėju (2 t., b. l. 171).

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam E. R. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo E. R. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. R. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo E. R. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.