Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas mažoji bendrija „Rąžės pramogų projektai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą ir vykdymą iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 24 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalimis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jam kilsiančius neigiamus padarinius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jis patirs nuostolių ir kad jam bus padaryta didelė finansinė žala.

Teismas atkreipė dėmesį, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas neįrodo, jog neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tam tikra galbūt kilsianti neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai ateityje paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo kontekstą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, kad mokesčių surinkimas yra viešasis interesas, darė išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir šį prašymą patenkinti.

Pareiškėjas argumentavo ir pateikė įrodymus, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės kils neatitaisoma žala, tačiau teismas savo nutarties nemotyvavo ir nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo.

Teismas nesigilino į pareiškėjo finansinę padėtį, įsipareigojimų mastą ir pobūdį, pareiškėjo veiklos specifiką. Teismo nutartis yra formali ir pažeidžia pareiškėjo teisę į gynybą.

Sprendimu buvo apribota pareiškėjo ekonominė veikla, pareiškėjas yra pripažintas nuo Covid-19 nukentėjusia įmone ir yra sudaręs mokestinės paskolos sutartis tiek su Lietuvos Respublikos valstybine mokesčių inspekcija, tiek su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, pareiškėjas turi įsipareigojimus nuomotojui ir kitiems asmenims. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikia papildomus dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo finansinės padėties pablogėjimą ir augančių įsipareigojimų mastą. Pareiškėjas, negaudamas pajamų, negalės vykdyti veiklos, todėl privalės keisti savo veiklos praktiką iš esmės, kadangi nuomojamos patalpos yra pritaikytos tik naktinio klubo veiklai vykdyti. Visų naktinių klubų veikla yra susijusi su prekyba alkoholiniais gėrimais, pagrindiniai partneriai yra alkoholinių gėrimų tiekėjai, kuriems pareiškėjo sutartiniai įsipareigojimai taip pat negalės būti vykdomi, todėl su jais nutrūks verslo ryšiai, bus inicijuotos bylos dėl susidariusių skolų ir sutarčių nevykdymo. Pareiškėjui paskirtas ribojimas apimą visą jo darbo laiką, todėl jis negaus jokių pajamų. Pareiškėjas nebūtų prisiėmęs įsipareigojimų, jei žinotų, kad jam bus taikomi tokio masto ribojimai. Taip pažeidžiamas ir teisėtų lūkesčių principas.

Pirmosios instancijos teismas neatliko prima facie pateikto skundo vertinimo, nevertino pateiktų įrodymų dėl skundo tikėtino patenkinimo ateityje. Pareiškėjo darbo dienos metu nėra fiksuojama jokių teisės pažeidimų, o Palangos miesto policijos komisariatas savo 2022 m. rugpjūčio 8 d. rašte Palangos miesto savivaldybei nurodė, kad pareiškėjui prekybos alkoholiu laiką tikslinga riboti iki 22 val., taip pat kad pažeidimai yra fiksuojami išimtinai tik nakties metu nuo 23 val. Todėl pareiškėjui pritaikytas ribojimas yra neproporcingas. Be to, Palangos miesto savivaldybė nebuvo įtraukta į prekybos alkoholiu ribojimo priėmimo procesą, o pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti savo argumentus, todėl buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Be to, fiksuoti pažeidimai yra susiję su triukšmu (iš garso kolonėlių), o tai nėra susiję su alkoholio prekyba ir jo prieinamumu. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatomis. Be to, pranešimai apie triukšmą buvo gaunami iš telefonų be SIM kortelių, neprisistačiusių pareiškėjų, buvo pradėta ne viena administracinė teisena dėl melagingų policijos iškvietimų, kas yra susiję su konkurentų veikla.

Nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, pareiškėjui kyla grėsmė prarasti visą įdirbį viešojo maitinimo srityje, kadangi nustatytas apribojimas yra neproporcingas. Be to, kitai įmonei Palangos miesto savivaldybė netaikė apribojimų prekybai alkoholiu, nors policija buvo informavusi, kad įmonės adresu kyla grėsmė visuomenės saugumui.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Atsakovas nesutinka su argumentu, kad pareiškėjas negalės vykdyti prisiimtų mokestinių įsipareigojimų ir atkreipia dėmesį, kad mokestinės paskolos sutarties paskutinė įmoka turėjo būti atlikta dar iki 2023 metų (t. y. 2022 m. gruodžio 25 d.). Įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondui nėra nepakeliamai didelės verslo subjektui (649 Eur). Be to, pareiškėjo įsiskolinimai ir mokestinės paskolos atsirado dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo ir yra nesusiję su Sprendimu.

Tai, kad pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusia nuo Covid-19 įmone, neturi įtakos ginčo situacijai, kadangi Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 378 dar nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo atšaukta ekstremalioji padėtis ir panaikinti su Covid-19 susiję ribojimai.

Pareiškėjas pastatą-kino teatrą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu valdo (valdys) nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2023 m. spalio 1 d. Sprendimu minėtoje prekybos vietoje uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 2025 m. sausio 2 d. Atsakovas pabrėžia, kad draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nėra prilyginamas visiškam veiklos draudimui. Turėdamas maisto tvarkymo pažymėjimą, pareiškėjas teikia viešojo maitinimo paslaugas, kavinės / baro / naktinio klubo veiklos paslaugas, iš ko turi (gali surinkti) pajamų. Šis baras / naktinis klubas, nėra vienintelis pareiškėjo valdomas objektas. Pareiškėjas taip pat turi maisto tvarkymo pažymėjimą bei licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais bare / naktiniame klube, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių taip pat gauna pajamų. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pažeistų viešąjį interesą, proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Palangos miesto savivaldybė 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo apribojusi prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 1 val. iki 8 val. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4286-968/2019 šis sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Tačiau ir po šio sprendimo kriminogeninė situacija minėtoje vietoje nepasikeitė – vien 2022 m. (nuo sausio 1 d. iki lapkričio 23 d.) užregistruotas 261 pranešimas apie įvykius. Siekdamas užtikrinti viešąją tvarką ir rimtį Palangos mieste, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas siūlė uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimai minėtoje prekybos vietoje.

Atsakovo manymu, pareiškėjas neįrodė, kad ginčo atveju nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Byloje taip pat neįrodyta, kad pareiškėjo interesai yra svarbesni už viešąjį interesą, kuriuo vadovaujasi atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą ir vykdymą iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Byloje nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 2 d. prekybos vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti Sprendimo vykdymą, konstatavęs, kad pareiškėjas nurodė bendro pobūdžio teiginius apie kilsiančius padarinius, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jis patirs nuostolių ir kad jam bus padaryta didelė finansinė žala. Teismas sprendė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas nevertino pareiškėjo finansinės padėties, netinkamai įvertino įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė galinčios kilti žalos, o jo nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių konkrečiais apskaičiavimais pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog nesustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimo, pareiškėjas patirs jo nurodomas pasekmes – iš esmės negalės vykdyti savo veiklos, praras visas pajamas (byloje nepateikti, pvz., finansinės atskaitomybės dokumentai, įrodantys, kad prekyba alkoholiu sudaro didžiąją dalį jo teikiamų paslaugų, taip pat nepateikta konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas negauna jokių kitų pajamų). Pastebėtina, kad skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad praras visas pajamas, nes viešojo maitinimo įstaiga adresu (duomenys neskelbtini), taps nekonkurencinga, tačiau šie teiginiai paremti bendro, hipotetinio pobūdžio pareiškėjo teiginiais. Iš esmės taip pat vertinami pareiškėjo atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl patalpų paskirties – nors pareiškėjas teigė, kad patalpos pritaikytos konkrečiai veiklai, šių teiginių įrodymais nepagrindė. Aplinkybė, jog proceso dalyvis gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se (pati savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jei proceso dalyvis neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Be to, pažymėtina, kad

pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, turi galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų priimtų sprendimų pasekmes įmonei, nes byloje nebuvo paneigta, kad išlieka kitos verslo alternatyvos. Atitinkamai aptarti pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, be kita ko, 2021 m. rugsėjo 6 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugpjūčio mėnesio (data nenurodyta) sprendimo Nr. VIA_SP10, matyti, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai atsirado anksčiau, nei buvo priimtas skundžiamas Sprendimas (2022 m. gruodžio 2 d.). Todėl vertintina, kad jie nėra (ginčo metu nebuvo) susiję su Sprendimu ir nepaneigia šioje nutartyje padarytų išvadų.

Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad jo skundo reikalavimai tikėtinai pagrįsti o Sprendimas yra neteisėtas, taip pat pasisakydama dėl pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų – Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato raštų, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimo užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012). Todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų prima facie įrodymų. Aptariami pareiškėjo įrodymai, iš esmės, yra susiję su Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl per se (savaime) nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Vertinant pareiškėjo pateiktas sutartis dėl paslaugų teikimo (renginių organizavimo) atkreiptinas dėmesys, kad įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turėtų galimybę išsireikalauti galimus materialius nuostolius jo patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra pateikęs teisiškai pagrįstų argumentų, kad Sprendimo panaikinimo atveju jo patirtų finansinių nuostolių nebūtų galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybė bus pajėgi atlyginti su ginčijamo sprendimo vykdymu galimai susijusią žalą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-401-261/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-301-261/2017), todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai taip pat atmetami.

Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu prieinama prie išvados, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.