Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-22154-1085/2022, pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. A. ir A. A. dėl parduoto nekilnojamojo turto kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys L. G. ir K. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl ieškinio senaties

Dėl bylinėjimosi išlaidų

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

22.6. Teismas skundžiame sprendime tinkamai ir teisingai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų santykį ir dydį, kuris yra realus ir pagrįstas, nes „pralaimėjęs moka“.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

25. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-1072-924/2022) pateiktais išaiškinimais, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovų 1 253,97 Eur sumą, kuria sumažino nekilnojamojo ginčo turto pardavimo kainą.

26. Atsakovai apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teismas visus byloje esančius įrodymus turėjo įvertinti iš naujo.

28. Taigi, konstatuodamas ginčo buto kokybės trūkumus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

29. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, sutinka su apeliantų argumentais, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1072-924/2022, prejudicinės galios neturėjo, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo visa apimtimi, turėjo vertinti visas bylos aplinkybes ir padaryti atitinkamas išvadas.

30. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl parduoto nekilnojamojo turto (ginčo buto) kokybės, kai trūkumai, anot ieškovės, paaiškėjo vėliau, t. y. po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

31. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

32. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

33.1. Atsakovai 2014 m. balandžio 11 d. išdavė trečiajam asmeniui L. G. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo jį valdyt ir naudotis atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Be to, trečiasis asmuo buvo įgaliotas atstovauti atsakovus visose įstaigose klausimais, susijusiais su pastatų, statinių projektavimu, reikalingų dokumentų gavimu bei statyba minėtame žemės sklype, parduoti minėtą žemės sklypą, sudaryti preliminarią sutartį, pirkimo–pardavimo sutartį, turto priėmimo–perdavimo aktą, gauti pinigus ir juos pervesti atsakovams. Minėto įgaliojimo terminas – penkeri metai.

33.2. Ieškovė E. K. (pirkėja) ir trečiasis asmuo L. G. (pardavėjas) 2014 m. liepos 31 d. sudarė Preliminarią žemės sklypo dalies ir vienbučio gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo pabaigti statyti ir atskiros pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduoti pirkėjai 0,012 ha žemės sklypo dalį ir statomą butą Nr. 1 su daline vidaus apdaila, kuriame yra 64,43 kv. m vidaus ploto, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Vienbučio gyvenamojo namo projektuotojas UAB „Kauno Architektai“ parengė techninius projektus, tarp jų ir projektinę dalį Nr. KA-14/08-TP-VN (vandentiekio ir nuotekų tinklai).

33.3. Šalys susitarė, kad buto Nr. 1 planuojama darbų pabaiga ir gerbūvio sutvarkymas užtruks iki 2014 m. spalio 30 d. Pardavėjas neprieštaravo, jog pirkėjas pradėtų atlikinėti vidaus apdailos darbus įvykdęs apmokėjimus už perkamą turtą, kurį vėliausiai turėjo atlikti iki 2014 m. spalio 30 d. (sutarties 4.5 punktas).

33.4. Minėtos sutarties 8 punkte nurodytas atliekamų darbų sąrašas, kurio 8.4 punkte numatyta iki 2014 m. spalio 30 d. įrengti vandentiekį ir fekalinę kanalizaciją – įvadą name ir išvedžioti į suderintus su pirkėju ir numatomus taškus.

33.5. Pradiniai ginčo statinio kadastriniai matavimai atlikti 2014 m. lapkričio 14 d., jo baigtumo procentas – 72 proc. Kadastrinėje byloje suplanuotos penkios patalpos, kurios pažymėtos kaip neįrengtos (1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5). Pagal kadastrinius matavimus UAB „Inventora“ 2014 m. lapkričio 14 d. parengė ginčo buto pirmo aukšto planą, iš kurio matyti, kad neįrengtoje patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-4, plotas – 10 kv. m, išmatavimai – 2,52 × 3,97, kuri, kaip nurodė ieškovė, yra miegamojo kambarys, nėra pažymėtas nuotekų šalinimo stovas.

33.6. Kiti ginčo buto kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. lapkričio 10 d. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad buto baigtumo procentas – 100 proc. Patalpos 1-1, 1-2, 1-4 nurodytos kaip kambariai, 1-3 – kambarys-virtuvė, 1-5 – sanitarinis mazgas. Pagal juos UAB „Inventora“ 2016 m. lapkričio 10 d. nubraižė planą. Patalpoje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 1-4, kurios plotas 9,69 kv. m, išmatavimai – 2,48 × 3,93, matyti nubraižytas atitvertas kampas, kuriame, kaip nurodė ieškovė, yra įrengtas nuotekų šalinimo stovas.

33.7. Taigi, iš byloje esančių kadastrinių matavimų bylų matyti, kad nuotekų šalinimo stovas kadastriniuose dokumentuose pažymėtas 2016 metais.

33.8. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. gruodžio 23 d. atsakovams išdavė Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių Nr. PASS-20-141223-00981, kurioje nurodyta, kad statiniai statomi be nukrypimų nuo esminių statinio projekto „Sublokuotų trijų gyvenamųjų namų (2 dviejų butų ir 1 vieno buto) ir ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini)., statybos projektas“, kurį 2014 m. parengė projektuotojas UAB „Kauno architektai“ ir pagal kurį 2014 m. lapkričio 7 d. Kauno rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą.

33.9. 2015 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai, atstovaujami L. G., pardavė ieškovei 239/1244 dalį žemės sklypo ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, buvo įrašyti sekantys statinio duomenys: statybos pradžios metai – 2014, statybos pabaigos metai – 2014, baigtumo procentas – 72 proc. Atsakovų nuosavybės teisės į ginčo butą buvo įregistruotos 2014 metais pagal 2014 m. gruodžio 23 d. Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-20-141223-00981. Kadastrinius matavimus atliko UAB „Inventora“. Registro pastabos – butas yra nebaigtame statyti name 1A2b. Buto įsigijimo kaina – 28 780 Eur, žemės įsigijimo kaina – 5 975 Eur, iš viso – 34 755 Eur. Nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus ieškovei perėjo nuo šios sutarties sudarymo dienos.

33.10. Minėtos 2015 metų pirkimo–pardavimo sutarties 6.7 punkte pardavėjas (atsakovai) patvirtino, kad pirkėjai (ieškovei) perdavė visus su parduodamais daiktais susijusius dokumentus nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Sutarties 6.20 punkte pirkėja patvirtino, kad susipažino su daiktų technine būkle, dėl jos jokių pretenzijų neturi, nurodė, kad iki šios sutarties pasirašymo dienos turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo daiktus, susipažino su nuosavybės dokumentais, daiktus charakterizuojančiais duomenimis, taip pat turėjo galimybę atlikti daiktų techninį patikrinimą, faktinę būklę ir patvirtino, jog daiktai atitiko jos, kaip pirkėjos, keliamus reikalavimus bei mokamą kainą.

33.11. 2017 m. kovo 10 d. pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-30-170310-00306.

34. Ieškovė nurodo, kad apie netinkamai įrengtą nuotekų šalintuvą sužinojo tik tuomet, kai nusprendė perstumti miegamąją lovą ir išgirdo keistus garsus. Siekdama išsiaiškinti, kas skleidžia tokius garsus ir įtardama, kad tai gali būti kito viršuje esančio buto kanalizacijos vamzdis, ieškovė kreipėsi į UAB „Būsto sprendimai“, norėdama išsiaiškinti, ar tikrai toje vietoje (miegamajame, plane pažymėtame indeksu Nr. 1-4) yra sumontuotas toks vamzdis.

35. UAB „Būsto sprendimai“ 2020 m. kovo 3 d. pateikė išvadą Nr. SD-3504/20, kurioje nurodė, jog išanalizavę pateiktą užklausą ir statybos projektą Nr. KA-14/08-TP-VN-04 pateikia atsakymą:

35.1. Pagal Techniniame projekte nurodytą patalpų eksplikacijos lentelę, patalpa 1-6 yra įvardinta kaip kambarys, brėžinyje parodyta, jog jame numatyta gyvenamoji funkcija;

35.2. Pagal Techniniame projekte nurodytą patalpų eksplikacijos lentelę, patalpa 1-5 yra įvardinta kaip virtuvė – valgomasis. Brėžinyje nurodyta, kad jame numatyta virtuvės funkcija, atitinkamai numatyta ir plautuvės vieta su atitinkamu vandentiekiu ir nuotekų šalinimu.

35.3. Apžiūrėjus vietoje, nustatyta, kad nuotekų šalintuvas (buities nuotekų stovas iš viršutiniame aukšte esančio buto) yra įrengtas ne 1-5 patalpoje, o 1-6 patalpoje – kambaryje.

35.4. Išvada: gyvenamajame kambaryje (patalpa 1-5) buities nuotekų šalintuvo stovas iš viršutiniame aukšte esančio buto negalėjo būti įrengtas, kadangi tai prieštarauja STR 2.07.01:2003, 23 priedo reikalavimams. STR 2.07.01:2003 23 priedo 1 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų kambarių sienose draudžiama įrengti nuotekų šalintuvus.

36. Išanalizavus minėtą techninį projektą KA-14/08-TP-VN-04 ir 2014 bei 2016 metų ginčo turto kadastrinių matavimų bylas, matyti, kad projekte numatytos patalpos 1-4 ir 1-5 buvo apjungtos, įrengiant vieną patalpą – virtuvę-kambarį, pažymėtą indeksu 1-3. Tokiu pat būdu buvo apjungtos ir patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-1 ir 1-2, todėl projekte pažymėta indeksu 1-6 patalpa – kambarys, kurios bendras plotas 9,57 kv. m, pagal kadastrinių matavimų bylas atitinka patalpą-kambarį, kurios indeksas yra 1-4.

37. Aptartos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buities nuotekų šalinimo stovas iš viršutiniame aukšte esančio buto įrengtas gyvenamajame kambaryje pažeidžiant STR 2.07.01:2003 23 priedo reikalavimus.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad apie nuotekų šalinimo stovo įrengimą, kaip paslėptą defektą, nežinojo. Atsakovai įrodinėjo priešingas aplinkybes, t. y. kad apie šį įrenginį (nuotekų stovą) ieškovė puikiai žinojo, kadangi pati atliko buto apdailos darbus ir jį uždengė sienele.

39. Iš paminėtos 2014 m. liepos 31 d. preliminarios vienbučio gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos įvadai name turėjo būti išvedžioti į iš anksto su ieškove (pirkėja) suderintus taškus.

40. 2015 m. kovo 24 d. ginčo turo pirkimo–pardavimo sutarties 6.20 punkte ieškovė (pirkėja) patvirtino, kad ji susipažino su daiktų technine būkle, kad daiktai atitiko jos, kaip pirkėjos, keliamus reikalavimus bei mokamą kainą ir jokių pretenzijų pardavėjui (atsakovams) neturi (33.10 punktas).

41. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai pardavė ieškovei nebaigtą statyti butą (su 72 proc. baigtumu), likusius darbus ieškovė atliko savo lėšomis.

42. Teismo posėdžių metu buvo apklausti liudytojais statybos darbus vykdę asmenys D. R. ir V. D.. Liudytojas D. R. paaiškino, kad jis atlikinėjo ginčo bute griovimo, mūro, sienų tinkavimo, grindų betonavimo, gerbūvio darbus. Nuotekų vamzdynai buvo įrengti, aiškiai matomi, jie nebuvo tinkuojami, kadangi jų negalima užtinkuoti. Su ieškove ginčų nebuvo, konfliktai dėl statybos darbų prasidėjo kai į statybos darbus įsijungė ieškovės sugyventinis. (teismo posėdžio 2022 m. kovo 24 d. garso įrašo 10 min. – 13 min.). Liudytojas V. D. paaiškino, kad ginčo buto statybos metu vykdė statybos darbų organizavimo funkcijas. Ieškovė iki darbų pridavimo 2014 m. pabaigoje dalyvavo statybos darbuose. Su ieškove konfliktų statybos metu nebuvo, konfliktai iškilo su ieškovės sugyventiniu, kuris pradėjo reikšti pretenzijas dėl bet ko, buvo sukvietęs visas statybos inspekcijas, tačiau jokių esminių trūkumų nebuvo nustatyta. Patalpų apdailos darbus darėsi pirkėjai patys, statytojai atliko tik mūro, sienų tinkavimo, grindų betonavimo ir gerbūvio darbus (trinkelių klojimas ir kt.). Pažymėjo, kad po sienų tinkavimo visi vamzdynai aiškiai matėsi, jie neužtinkuojami (teismo posėdžio 2022 m. kovo 24 d. garso įrašo 20 min. – 25 min.).

43. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė 2021 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 7532, patvirtinta Kauno m. 21-ojo notaro biuro notaro V. L.), pardavė ginčo butą trečiajam asmeniui K. D.. Šios sutarties 5.1.5 punktu ieškovė patvirtino, parduodamas turtas atitinka įprastinę jo paskirtį ir įprastus reikalavimus, yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas ketina jį naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas nebūtų to turto pirkęs arba nebūtų tiek už jį mokėjęs. Atitinkamai pirkėja (trečiasis asmuo) pareiškė, kad turėjo galimybę ir susipažino su turto technine būkle, dėl jos jokių pretenzijų neturi, tai yra patvirtina, kad parduodamo turto būklė bei kokybė atitinka jo, kaip pirkėjo, keliamus reikalavimus bei pardavimo kainą, kurią pirkėjas moka pardavėjui už turtą (sutarties 5.2.1 punktas).

44. Pažymėtina, kad įstatymais nėra įtvirtinta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcija. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022 79 punktas).

45. Kaip jau buvo minėta, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (šio sprendimo 32 punktas). Aptartos faktinės bylos aplinkybės (38-43 punktai) leidžia daryti išvadą, kad nuotekų stovo įregimas ir jo vieta ieškovei buvo žinomi ir akivaizdūs jau 2015 metų pirkimo pardavimo–sutarties sudarymo metu. Ieškovė tiek atsakovams (pardavėjams), tiek trečiajam asmeniui patvirtino, kad butas neturi trūkumų, atitinka įprastus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovės reikalavimas sumažinti buto pirkimo kainą buvo siejamas su jos galimomis išlaidomis (sąnaudomis), kurios reikalingos netinkamai įrengto nuotekų stovo perkėlimui iš miegamojo kambario į virtuvę, tačiau, kaip teisingai nurodoma atsakovų apeliaciniame skunde, tokių išlaidų ieškovė nepatyrė ir nepatirs, kadangi ginčo butas parduotas trečiajam asmeniui. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad sudarydama 2021 m. spalio 14 d. ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį ji būtų patyrusi papildomus nuostolius, susijusius su ginčo dalyku. Todėl ginti ieškovės teises jos nurodytu būdu arba taikyti alternatyvius teisės gynimo būdus nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

46. Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovė praleido šešių mėnesių ieškinio senaties terminą savo pažeistai teisei apginti.

47. Kaip teisingai nurodo apeliantai, ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas, įstatymo redakcija galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Tačiau šis terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas laikėsi kitų įstatymų reikalavimų. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnis numato, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Pagal CK 6.698 straipsnį, rangovo atsakomybė už statybos objekto defektus galima, jeigu defektai buvo nustatyti per garantinį terminą: per penkerius metus, per dešimt metų (paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.)) ir per 20 metų esant tyčia paslėptų defektų.

48. Nagrinėjamu atveju apie tinkamą ginčo turto kokybę ieškovė patvirtino sudarydama 2015 m. kovo 24 d. pagrindinę buto pirkimo–pradavimo sutartį. Pretenzijos atsakovams dėl ginčijamo turto trūkumų buvo pareikštos vėliau. Į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi 2020 m. kovo 20 d., t. y. nepraleidusi CK 6.698 straipsnyje nustatytų terminų. Teismas plačiau nepasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų, kadangi, kaip jau minėta, ieškovės ieškinys atmetamas kitu pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose

50. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti teismo sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovams iš ieškovės.

52. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso siekė 1 650 Eur, susidedančios iš 1 050 Eur iki 2022 m. balandžio 19d. sprendimo priėmimo (DOK-38282/2022-03-24) ir 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (DOK-78090/2022-06-10).

53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

54. Atsakovų turėtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (vien maksimalus dydis už 2020 m. balandžio mėnesį parengtą atsiliepimą į ieškinį yra 3 396,50 Eur (1358,60 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.), todėl atsakovams iš ieškovės priteistinos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

55. Pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, siekė 47,29 Eur. Teismui atmetus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai; Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

56. Apeliacinės instancijos teisme atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia iš viso 2 833,67 Eur, kurios susideda iš 29 Eur sumokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio ir 2 804,67 Eur už teisines paslaugas, rengiant apeliacinį skundą.

57. Atsakovų turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.10 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes maksimalus dydis už 2023 m. sausio mėnesį parengtą apeliacinį skundą yra 3 058 Eur (1 799 Eur bruto × 2,5 (8.10 p.), todėl atsakovams iš ieškovės priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

58. Bendra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 4 483,67 Eur, todėl kiekvienam atsakovui iš ieškovės priteistina po 2 241,84 Eur (4 483,67 Eur / 2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 2 241,84 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,29 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 29 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą 5662.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.