Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-322-273/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-01
Bylos Nr.: e2A-322-273/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04570-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
Ieškovas: E. K.
Atsakovas: V. A., A. A.
Trečiasis asmuo: L. G.

Kategorijos

2.1.5.1.2.4Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų

Civilinė byla Nr. e2A-322-273/2021(Proceso Nr. 2-69-3-04570-2020-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4.; 2.1.5.4.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. atstovo advokato S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9544-429/2020 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams V. A. ir A. A. (A.) dėl parduoto nekilnojamojo turto kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo L. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. K. ieškiniu prašė sumažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo kainą pagal 2015 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuo 37 572,60 Eur iki 33 999,30 Eur, priteisti iš atsakovų V. A. ir A. A. (A.) 4 016,30 Eur, priteisti iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 4 016,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2015 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovų nusipirko naujai pastatytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Kauno apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 9 d. civilinėje byloje Nr. 2-471-587/2016 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Po šios sutarties pasirašymo, bute išryškėjo paslėpti daikto trūkumai, kurie nebuvo išvardinti ieškovės Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-471-587/2016 pateiktame priešieškinyje, bei statybos defektai. Ieškovė pastebėjo, kad atšalus orams aplink langus bei lauko duris jaučiasi į vidų patenkantis šaltis, o vėjuotą laikmetį juda net užuolaidos. Oro temperatūrai nukritus žemiau 0 ?C, nuolatos durų ir langų kraštuose kondensuojasi vandens lašeliai, kurie orams dar labiau atšalus sukietėja į ledą. Ieškovė, norėdama nustatyti trūkumų priežastis bei įvertini buto langų ir durų sandarumą, jų pakeitimo sąnaudas bei nuotekų stovo perkėlimo sąnaudas, kreipėsi į UAB ,,Skena“, kuri 2020 m. kovo 5 d. atliko buto langų ir durų sandarumo patikrinimą. 2020 m. kovo 12 d. akte Nr. 20-03/05 buvo nurodyti nustatyti buto trūkumai. Be to, dėl bute įrengto buities nuotekų stovo ieškovė pateikė užklausą ir UAB ,,Būsto sprendimai“, kuri 2020 m. kovo 3 d. pateikė rašte Nr. SD-3504/20 nurodė, jog ,,bute, gyvenamajame kambaryje <...> buities nuotekų šalintuvo stovas iš viršutiniame aukšte esančio buto negalėjo būti įrengtas, kadangi tai prieštarauja STR reikalavimams: STR 2.07.01:2003, <...>įvertinus tai, kad dėl buities nuotekų šalintuvo stovas yra įrengtas netinkamai, rekomenduotina jį perkelti ir įrengti patalpoje 1-5 (virtuvė - valgomasis)“. Ieškovė, siekdama ginčą išspręsti taikiai, daug kartų kreipėsi į atsakovus, bei juos visuose statybų procesuose atstovavusį trečiąjį asmenį L. G.. Tačiau rezultatas išliko tas pats. Butas šiuo metu yra su trūkumais – nekokybiškais langais ir lauko durimis, jame yra kitų statybos defektų (atsirado nuodingas pelėsis, netinkamai apšiltinta lango rėmo dalis), bute netinkamai įrengtas nuotekų stovas, todėl butas neatitinka įprastų reikalavimų – šiuos trūkumus būtina pašalinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo patvirtintoje šalių taikos sutartyje, be kitų sąlygų, ieškovė ir atsakovai susitarė dėl buto kainos mažinimo, kadangi bute išryškėjo paslėpti defektai, t. y. langų ir durų montavimo zonų nesandarumas bei buities nuotekų įrengimas miegamajame kambaryje, kas prieštarauja STR 2.07.01:2003. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė dėl tarp šalių sudarytos pirkimo pradavimo sutarties sąlygos pakeitimo būtų kreipusis į atsakovus, todėl atsakovų nuomone, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, arba šioje bylos stadijoje palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovė nesilaikė tai bylų kategorijai CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl buto kainos sumažinimo. Nurodė, kad ieškovė sužinojo apie menamą langų ir durų nesandarumą (defektus) Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos pagal atsakovų ieškinį ieškovei dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo nevykdant atsiskaitymo pagal sutartį pareigos ir ieškovės priešieškinį atsakovams dėl 2015 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduotų nekilnojamųjų daiktų kainos pakeitimo metu. Toje byloje ieškinys pareikštas 2015 m. rugsėjo 11 d., o priešieškinis - 2015 m. rugsėjo 30 d. Minėta byla baigta taikos sutartimi 2016 m. lapkričio 9 d. Ieškovė daugiau kaip pusę metų žinodama apie langų ir durų sandarumo problemą, priešieškinio dėl kainos sumažinimo dėl šių aplinkybių netikslino, be to, pasirašė taikos sutartį, pagal kurią toje byloje ieškovė įsipareigojo nereikšti ateityje atsakovams jokių pretenzijų dėl šios taikos sutarties 1-ame punkte nurodytų nekilnojamųjų daiktų, atsiradusių iki šios taikos sutarties pasirašymo ir išvardintų ieškovės teismui pateiktame priešieškinyje. Nurodė, kad atsakovai vykdė statybos darbus per savo įgaliotą asmenį L. G. ūkio būdu, ir jis pastatė namus tik iki 72 proc. baigtumo. Visus kitus darbus butuose, užbaigiant statybą iki 100 proc. baigtumo, atliko tų butų nauji savininkai, kurie vykdė statybos darbus ir patys įformino statybos užbaigimą iki 100 proc. Atsakovų vykdytos statybos užbaigimo diena yra 2014 m. gruodžio 23 d., t. y. ta diena, kuomet Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai patikrino statybą ir surašė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-20-141223-00981. Tuo metu langai, kaip statybos produktai, jau buvo sumontuoti objekte, todėl 5 metų garantinis terminas yra skaičiuojamas nuo 2014 m. gruodžio 23 d. ir baigėsi 2019 m. gruodžio 24 d. Ieškovė bute atliko labai daug savavališkų statybos darbų, keitė išplanavimą, griovė kapitalines sienas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų ir neįrodė, kad vamzdynai bute buvo išvedžioti iki buto perdavimo ieškovei. Nėra jokių duomenų, kur ir kaip įrengtas vamzdynas, esantis ginčo objektu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams kiekvienam po 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovų nusipirko naujai pastatytą ginčo butą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. civilinėje byloje Nr. 2-471-587/2016 tarp šalių patvirtino taikos sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų modifikavimo ir šalių įsipareigojimų, kuria šalys susitarė dėl buto kainos, taip pat dėl perduodamų daiktų ir pinigų sumokėjimo. Taikos sutarties 6 punkte numatyta, kad ieškovė nereiškia ir ateityje nereikš atsakovams jokių pretenzijų dėl buto ir kiemo gerbūvio, kiemo statinių ir įrenginių trūkumų, atsiradusių iki taikos sutarties pasirašymo dienos. Ieškovė reiškia pretenzijas dėl tariamai paslėptų trūkumų – buto langų ir durų nesandarumo, taip pat dėl miegamajame įrengto buities nuotekų stovo, kurios nebuvo pareikštos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-471-587/2016. Reikšdama ieškinį dėl kainos sumažinimo, ieškovė iš esmės reiškia reikalavimą dėl konkrečios tarp šalių sudarytos žemės sklypo dalies ir buto pirkimo pardavimo sutarties sąlygos (punkto dėl sandorio kainos) pakeitimo.

6. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai CK 6.223 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos kaip nepagrįstus. Teismas atsižvelgė į ieškovės teiginius, kad minimi buto trūkumai (langų ir durų nesandarumas bei buities ir nuotekų įrengimas miegamajame) atsirado po taikos sutarties pasirašymo dienos, kad ji eilę kartų kreipėsi į atsakovus, ir apie jos pretenzijas buvo žinoma ir trečiajam asmeniui, ir kad šias aplinkybes patvirtino byloje dalyvavę asmenys.

7. Teismas nustatė, kad atsakovai prašo ieškovės reikalavimams taikyti CK 1.124 straipsnio 5 dalyje sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senatį. Ieškovė teigia, kad nėra praleidusi ieškinio senaties, kadangi apie minimus buto trūkumus sužinojo tik 2020 m. kovo mėn. Teismas ieškovės argumentus atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovei apie buto trūkumus buvo žinoma jau nuo 2015 m. kovo-balandžio mėn. Bylos duomenys (pateikta IĮ „ATERMA“ 2016 m. sausio 15 d. Termovizinės analizės ataskaita) patvirtino, kad apie langų bei durų nesandarumą ieškovei buvo žinoma 2016 m. sausio 15 d., ar vėliausiai 2016 m. balandžio 1 d. Teismas nurodė, kad šešių mėnesių terminas ieškovei pareikšti pretenziją baigėsi 2016 m. spalio 1 d. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-471-587/2016, ieškovė taip pat nereiškė jokių pretenzijų dėl buto langų ir durų atsakovams. Dėl buto trūkumo - miegamajame kambaryje pažeidžiant STR 2.0701:2003 reikalavimus įrengto nuotekų stovo, kurį ieškovė grindė UAB „Būsto sprendimai“ 2020 m. kovo 3 d. atsakymu į užklausą, teismas nurodė, kad kaip matyti iš Buto pirkimo-pardavimo sutarties 6.20 punkto, pirkėja (ieškovė) patvirtino, kad turėjo galimybę atlikti Daiktų teisinį ir techninį patikrinimą, įvertino daiktų teisinį ir techninį statusą, faktinę būklę bei pateiktą planą būsto pirkimo sutarties sudarymo metu. Ieškovei buvo perduotas techninis projektas, todėl ieškovė turėjo visas galimybes nustatyti buto trūkumus (jei tokie buvo buto perdavimo ieškovei metu) per 6 mėnesius.

8. Teismas sprendė, kad ieškovei buvo žinoma apie buto trūkumus jau nuo 2015 m. kovo-balandžio mėn., tačiau per įstatymų nustatytą terminą ginti savo pažeistos teisės nesikreipė, teismo atnaujinti praleistą senaties terminą neprašė, objektyvių priežasčių nenurodė. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškinys turi būti atmestas ir šiuo pagrindu.

9. Kadangi ieškinys atmestas, teismas iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis po 200 Eur priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl įrengto nuotėkų stovo ir priimti naują sprendimą, tenkinti ieškinio dalį ir sumažinti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo kainą pagal sudarytą 2015 m. kovo 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį reg. Nr. RI-2274 (pakeistą 2016 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje iki 37 572,60 Eur sumos) nuo 37 572,60 Eur iki 36 439,63 Eur; priteisti iš atsakovų 363 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovų 5 % metines palūkanas už priteistą 1 495,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme; prašė prijungti naujus įrodymus - projekto dalies „Vandentiekio ir nuotekų tinklai“ ir brėžinių kopijas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

10.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senatį. Apeliantė nėra praleidusi nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, nes tyčia paslėptiems defektams taikomas 20 metų garantinis terminas (CK 6.698 str. 1 d. 3 p.). Apie tai, jog jos teisės yra pažeistos dėl įrengto buities nuotekų šalintuvo gyvenamojoje patalpoje, t. y. kad nuotekų šalintuvas yra įrengtas prieštaraujant teisės aktams (STR 23 priedo nuostatoms), apeliantė sužinojo tik 2020 m. kovo 3 d. gavusi UAB „Būsto sprendimai“ išvadą. Apeliantė 2020 m. kovo 19 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą nepasibaigus ieškinio senaties terminui;

10.2. Dėl netinkamai įrengto nuotekų šalintuvo šalys nebuvo sudariusios taikos sutarties ir sudarytos taikos sutarties nuostatos šiam ginčui nėra taikomos. Apeliantė visai atsitiktinai sužinojo apie nuotekų šalintuvą, kai nusprendė bute, viename iš gyvenamųjų kambarių, perstumti miegamąją lovą, kurią perstūmus ėmė girdėtis vandens nutekėjimo garsai sienoje. Apeliantė kreipėsi į UAB „Būsto sprendimai, kuri pateikė išvadą dėl nuotekų šalintuvo ir nurodė, kad: „STR draudžia nuotekų šalintuvus įrengti gyvenamuose kambariuose <...>, todėl nuotekų stovą būtina perkelti“;

10.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantei buvo perduotas techninis projektas. Apeliantei nebuvo suteiktos galimybės susipažinti su pastato, kuriame yra butas projektine dokumentacija. Apeliantei pagrindinės sutarties sudarymo metu buvo pateikta tik buto kadastrinių matavimų byla, kuri buvo suformuota 2014 m. lapkričio 14 d., o prieš sudarant Preliminariąją sutartį apeliantei nebuvo pateiktas nei projektas nei buto planas. Apeliantė negyvena Lietuvoje, todėl net ir norėdama neturėjo galimybių atvykti apžiūrėti buto statybų eigos. Dėl to nepranešus apeliantei buvo įrengtas viršutinio buto nuotekų šalintuvas kambaryje Nr. 1-4, manant, jog apeliantė apie įrengtą nuotekų šalintuvą nesužinos. Nuotekų šalintuvas galimai yra įrengtas ne tik jos buto kambario Nr. 1-4 sienoje, bet ir eina po šio kambario grindimis. Apeliantė su projektu susipažino tik 2019 m. rugpjūčio 30 d., kai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir jai buvo išduotas projekto dublikatas;

10.4. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes teismas vadovavosi tik sudarytos Pagrindinės sutarties 20 punkto nuostatomis, tačiau nevertino ir netyrė faktinių aplinkybių dėl techninės dokumentacijos perdavimo/neperdavimo apeliantei, dėl jos galimybių žinoti apie esminį buto trūkumą, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei, neanalizavo buto techninės dokumentacijos, todėl nepagrįstai sprendė, jog projekte ar kitoje dokumentacijoje buvo numatyta nuotekų šalintuvo vieta gyvenamojo kambario Nr. 1-4 sienoje ir apie tai buvo žinoma apeliantei;

10.5. Teismas pasisakė dėl tokių įrodymų ir aplinkybių, kurie nebuvo prijungti prie bylos.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

11.1. Atsakovai nesutiko su ieškovės prašymu priimti naujus įrodymus. Nurodė, kad ieškovė turėjo visas galimybes pateikti projektą teismui bylos nagrinėjimo metu. Be to, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme apeliantė nesirėmė techniniu projektu, nenurodė ir neįrodinėjo apeliacinio skundo 22-24 punktuose nurodytų aplinkybių, o teismas jų netyrė. Įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Todėl projektas neturi būti priimtas, o skundo 22-24 punktuose nurodyti argumentai neturėtų būti vertinami;

11.2. Teismas nevertino projekto, nes jo neturėjo. Projektas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje. Apeliantės pateiktos ištraukos iš projekto neatspindi nuotekų šalintuvo vietos, o tik parodo projektinę I ir II aukšto butų praustuvų ir namo vandens įvado iš nuotekų išvado vietas. Projekte nepavaizduotas nei vienas tarp aukštų einantis vandentiekio vamzdis arba tarp aukštų einantis nuotekų šalintuvas. Projekto ištraukų vertinimui nepakanka reikia specialių žinių. Projekto pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą;

11.3. Nesutiktina, kad nuotekų šalintuvas įrengtas pažeidžiant STR 2.07.01:2003 reikalavimus. Iš pateiktų 2014 m. lapkričio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. UAB „Inventora“ buto planų grafinėje medžiagoje nurodytų šalintuvo vietų matyti, kad nuotekų šalintuvas, einantis į aukščiau esantį butą, įrengtas ne gyvenamosios patalpos sienoje, o šalia sienos, ir tik vėliau atliekant apdailos darbus uždengtas, suformuojant nedidelį stačiakampį iškilimą. Įrengiant nuotekų šalintuvą šalia sienos nepažeista STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ , patvirtinto 2003 m. liepos 21 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 390, 23 priedo reikalavimų;

11.4. Butas perdavimo ieškovės nuosavybėn metu buvo nebaigtas statyti, buvo 72 proc. baigtumo. Visus buto statybos ir užbaigimo darbus iki 100 proc. baigtumo atliko pati ieškovė. Tai, kad nuotekų šalintuvas (vamzdis) buto pardavimo metu nebuvo uždengtas patvirtina UAB „Inventora“ 2014 m. lapkričio 14 d. planas. Ieškovei atliekant apdailos darbus, nuotekų šalintuvas buvo uždengtas, suformuojant nedidelį stačiakampį iškilimą, tą patvirtina UAB „Inventora“ 2016 m. lapkričio 10 d. planas. Palyginus abu minėtus planus matyti, kad pertvara tarp patalpų 1-3 ir 1-4 po ieškovės atliktų apdailos darbų tapo 3 cm storesnė (2014 m. buvo 0,12 m., 2016 m. tapo 0,15 cm);

11.5. Pagal 2014 m. liepos 31 d. preliminarią sutartį atsakovai įsipareigojo tik išvedžioti vamzdžius į ieškovės nurodytus prietaisų pajungimo taškus. 2016 m. plane patalpose 1-3 ir 1-5 pažymėti santechnikos prietaisai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ pastatai ir juose esančios patalpos matuojami ir žymimi abrise laikantis šių taisyklių 74 punkto reikalavimų, o pagal Taisyklių 76 punktą pastato inžinerinių sistemų elementai (vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemų vamzdžiai, centrinio šildymo sistemų radiatoriai) nematuojami ir abrise nežymimi. Todėl ginčo nuotekų šalintuvas ir kiti vamzdžiai nei 2014 m., nei 2016 m. planuose nėra užfiksuoti;

11.6. Ginčo nuotekų šalintuvas (vamzdis) buvo įrengtas iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir buto perdavimo ieškovei, todėl ji galėjo matyti vamzdyną, nes jis nebuvo uždengtas kitomis konstrukcijomis (paslėpta konstrukcija). Gipso plokštėmis jį uždengė ieškovė. Pirkimo-pardavimo sutarties 6.20 punkte nurodyta, kad pirkėja (ieškovė) patvirtino, kad turėjo galimybę atlikti Daiktų teisinį ir techninį patikrinimą, įvertino daiktų teisinį ir techninį statusą, faktinę būklę. Ieškovei (jos įgaliotam asmeniui) buvo perduotas techninis projektas;

11.7. 2019 m. balandžio 15 d. ieškovė per savo atstovą advokato padėjėją V. S. pateikė atsakovams pretenziją – tame tarpe ir dėl neva nekokybiškai sumontuotų langų ir vamzdžio. Atsakovai 2019 m. balandžio 18 d. pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kuriame ieškovės pretenziją laikė nepagrįsta. Tai reiškia, kad ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą vėliausiai 2019 m. gegužės 1 d., o ne nuo 2020 m. kovo 3 d. Sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas ieškiniui dėl buto trūkumų pradedamas skaičiuoti būtent nuo 2019 m. gegužės 1 d. ir baigėsi 2019 m. lapkričio 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl parduoto nekilnojamojo turto kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

14. Apeliantė E. K. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – projekto dalies „Vandentiekio ir nuotekų tinklai“ ir brėžinių kopijas. Sutinkamai su CK 314 straipsniu teisėjų kolegija pateiktus įrodymus priima į bylą, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

15. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. K. 2015 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovų V. A. ir A. A. (A.) nusipirko naujai pastatytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Kauno apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 9 d. civilinėje byloje Nr. 2-471-587/2016 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų modifikavimo ir šalių įsipareigojimų, kuria šalys susitarė dėl buto kainos, taip pat dėl perduodamų daiktų ir pinigų sumokėjimo. Taikos sutarties 6 punkte numatyta, kad ieškovė nereiškia ir ateityje nereikš atsakovams jokių pretenzijų dėl buto ir kiemo gerbūvio, kiemo statinių ir įrenginių trūkumų, atsiradusių iki taikos sutarties pasirašymo dienos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia pretenzijas atsakovams dėl paslėptų trūkumų – buto langų ir durų nesandarumo, taip pat dėl miegamajame įrengto buities nuotekų stovo, kurios nebuvo pareikštos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-471-587/2016. Dėl to ieškinio pareiškimu prašė sumažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo kainą pagal 2015 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuo 37 572,60 Eur iki 33 999,30 Eur, priteisti iš atsakovų V. A. ir A. A. (A.) 4 016,30 Eur, priteisti iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 4 016,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškinio pareiškimą atmetė, nurodydamas šiuos motyvus: reikšdama ieškinį dėl kainos sumažinimo, ieškovė iš esmės reiškia reikalavimą dėl konkrečios tarp šalių sudarytos žemės sklypo dalies ir buto pirkimo pardavimo sutarties sąlygos (punkto dėl sandorio kainos) pakeitimo; Buto pirkimo-pardavimo sutarties 6.20 punktu pirkėja (ieškovė) patvirtino, kad turėjo galimybę atlikti Daiktų teisinį ir techninį patikrinimą, įvertino daiktų teisinį ir techninį statusą, faktinę būklę bei pateiktą planą būsto pirkimo sutarties sudarymo metu. Kadangi ieškovei buvo perduotas techninis projektas, todėl teismas sprendė, kad ieškovė turėjo visas galimybes nustatyti buto trūkumus (jei tokie buvo buto perdavimo ieškovei metu) per 6 mėnesius. Kadangi ieškovei buvo žinoma apie buto trūkumus jau nuo 2015 m. kovo-balandžio mėn., tačiau per įstatymų nustatytą terminą ginti savo pažeistos teisės nesikreipė, teismo atnaujinti praleistą senaties terminą neprašė, objektyvių priežasčių nenurodė, todėl teismas konstatavo ieškinio senaties termino praleidimą ir tuo pagrindu ieškinį atmetė.

17. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senatį. Dėl netinkamai įrengto nuotekų šalintuvo šalys nebuvo sudariusios taikos sutarties ir sudarytos taikos sutarties nuostatos šiam ginčui nėra taikomos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantei buvo perduotas techninis projektas. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes teismas vadovavosi tik sudarytos Pagrindinės sutarties 20 punkto nuostatomis, tačiau nevertino ir netyrė faktinių aplinkybių dėl techninės dokumentacijos perdavimo/neperdavimo apeliantei, dėl jos galimybių žinoti apie esminį buto trūkumą, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei, neanalizavo buto techninės dokumentacijos.

Dėl ieškinio senaties

18. Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-471-587/2016 matosi, kad tarp ieškovų V. A., A. A. (A.) ir atsakovės E. K. buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl 2015 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto nekilnojamojo turto kainos dydžio ir atsakovės ieškovams sumokėtos nekilnojamojo turto kainos dalies, dėl kitų šalių įsipareigojimų perduoti daiktus pagal šią sutartį ir sumokėti likusią turto kainą, dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų eksploatavimo. Taikos sutartimi ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 2015 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. IR-2274 nutraukimo ir vienašalės restitucijos taikymo, o atsakovė atsisakė savo priešieškinio reikalavimo dėl 2015 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. IR-2274 kainos sumažinimo. Taikos sutarties 6-7 punktuose numatyta, kad atsakovė nereiškia ir ateityje nereikš ieškovams jokių pretenzijų dėl šios taikos sutarties 1-ame punkte nurodytų nekilnojamųjų daiktų, kiemo gerbūvio bei kiemo statinių ir įrenginių trūkumų, atsiradusių iki šios taikos sutarties pasirašymo ir išvardintų ieškovės teismui pateiktame priešieškinyje. Šios taikos sutarties pasirašymas neatleidžia ieškovų nuo įstatymu nustatytų garantinių įsipareigojimų vykdymo.

19. Iš ieškinio pareiškimo nagrinėjamojoje byloje matosi, kad ieškovė nurodė, jog bute išryškėjo paslėpti daikto trūkumai, kurie nebuvo žinomi sudarant taikos sutartį ir nebuvo nurodyti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-471-587/2016 pateiktame priešieškinyje. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl ginčo civilinėje byloje Nr. 2-471-587/2016 apimties, todėl nėra galimybės nustatyti, ar buvo sprendžiamas ginčas ir tiriamos aplinkybės dėl netinkamai įrengto nuotekų šalintuvo, buto langų ir durų nesandarumo, nors iš nutarties turinio matosi, kad šalys susitarė, tame tarpe, ir dėl vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklų eksploatavimo.

20. Ieškovė byloje nurodžiusi, kad norėdama nustatyti trūkumų priežastis bei įvertini buto langų ir durų sandarumą, jų pakeitimo sąnaudas bei nuotekų stovo perkėlimo sąnaudas, kreipėsi į UAB ,,Skena“, kuri 2020 m. kovo 5 d. atliko buto langų ir durų sandarumo patikrinimą. 2020 m. kovo 12 d. akte Nr. 20-03/05 buvo nurodyti nustatyti buto trūkumai. Be to, dėl bute įrengto buities nuotekų stovo ieškovė pateikė užklausą ir UAB ,,Būsto sprendimai“, kuri 2020 m. kovo 3 d. pateiktame rašte Nr. SD-3504/20 nurodė, jog ,,bute, gyvenamajame kambaryje <...> buities nuotekų šalintuvo stovas iš viršutiniame aukšte esančio buto negalėjo būti įrengtas, kadangi tai prieštarauja STR reikalavimams: STR 2.07.01:2003, <...>įvertinus tai, kad dėl buities nuotekų šalintuvo stovas yra įrengtas netinkamai, rekomenduotina jį perkelti ir įrengti patalpoje 1-5 (virtuvė - valgomasis)“. Apeliantė nurodo, kad tik gavus šią išvadą sužinojo apie netinkamai įrengtą nuotekų šalintuvą ir kreipėsi į atsakovus dėl paslėptų trūkumų, dėl to, jos nuomone, ieškinio senaties termino nėra praleidusi.

21. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2012).

22. Kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, pirkėjas dėl parduoto daikto trūkumų pretenzijas gali pareikšti pardavėjui per visą daikto garantinį terminą, o ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo daikto įsigijimo ar daikto trūkumo atsiradimo momento, bet nuo pardavėjo atsisakymo šalinti nustatytus daikto trūkumus. Todėl sprendžiant klausimą ar apeliantė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra būtina nustatyti visumą nagrinėjamu atveju reikšmingų aplinkybių: ar ieškovė buto pirkimo-pardavimo metu turėjo galimybę (ir pagal kokius duomenis) nustatyti buto defektą – netinkamai įrengtą nuotekų šalintuvą, ar dėl to buvo sprendžiama Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-471-587/2016 ir tik įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus dėl jos teisių pažeidimo įrengiant buities nuotekų šalintuvą gyvenamojoje patalpoje, spręsti dėl ieškinio senaties termino.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

23. Teismas vadovaudamasis Buto pirkimo-pardavimo sutarties 6.20 punktu nurodė, kad pirkėja (ieškovė) patvirtino, jog turėjo galimybę atlikti Daiktų teisinį ir techninį patikrinimą, įvertino daiktų teisinį ir techninį statusą, faktinę būklę bei pateiktą planą būsto pirkimo sutarties sudarymo metu. Teismas konstatavo, kad ieškovei buvo perduotas techninis projektas, todėl padarė išvadą, jog ieškovė turėjo visas galimybes nustatyti buto trūkumus (jei tokie buvo buto perdavimo ieškovei metu) per 6 mėnesius.

24. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka dėl sekančių motyvų. 2015 m. kovo 24 d. tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 6.20 punkte numatyta, kad pirkėjas pareiškė, kad susipažino su Daiktų technine būkle, dėl jos jokių pretenzijų neturi. Pirkėjas patvirtina, kad iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo Daiktus jų buvimo vietoje, susipažino su Daiktų nuosavybės dokumentais, Daiktus charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose. Pirkėjas patvirtina, kad turėjo galimybę atlikti Daiktų teisinį ir techninį patikrinimą, įvertino Daiktų teisinį ir techninį statusą, faktinę būklę ir patvirtina, kad Daiktai atitinka jo, kaip pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokamą Daiktų pirkimo-pardavimo kainą. Dėl Daiktų teisinio ir techninio statuso bei dėl Daiktų faktinės būklės jokių pretenzijų pardavėjams pirkėjas neturi ir nereikš ateityje. Kaip matyti, Sutarties 6.20 punkte nenurodyta, kad ieškovei buvo perduota buto projektinė dokumentacija ar buto planas, kuriame būtų pažymėta įrengtas nuotekų stovas einantis į viršutinį butą. Pagal apeliantės parodymus, pagrindinės sutarties sudarymo metu jai buvo pateikta tik Buto kadastrinių matavimų byla suformuota 2014 m. lapkričio 14 d., kur buto plane nebuvo pavaizduotų vandens įvadų ir santechnikos prietaisų. Apeliantė su buto projektu susipažino tik 2019 m. rugpjūčio 30 d., kai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir jai buvo išduotas projekto dublikatas, kuriame numatyta, jog buvo planuojama nuotekų šalintuvą įrengti svetainėje, bet ne gyvenamajame kambaryje Nr. 1-4.

25. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovei buvo perduotas techninis projektas. Be to, šis projektas nebuvo pateiktas ir pirmosios instancijos teisme, todėl byloje nebuvo nagrinėjama ar ginčo nuotekų šalintuvas įrengtas pagal projekto reikalavimus. Nesant byloje pateikto buto projekto apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi galimybės įvertinti nuotekų šalintuvo įrengimo atitikimo projekto reikalavimams.

26. Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą netinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas aplinkybes, jog apeliantė turėjo galimybę susipažinti su perkamo buto techniniais, teisiniais ar kitais dokumentais, neturėdamas šių dokumentų ir nežinodamas jų turinio sprendė, kad ieškovė turėjo visas galimybes nustatyti buto trukumus, t.y. kad nuotekų šalintuvas sumontuotas kambario Nr. 1-4 sienoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

27. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nes neištyrė visų reikalingų įrodymų ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių visumos, pasisakė dėl tokių bylos aplinkybių ir duomenų, kurių byloje nebuvo ir jie nebuvo nagrinėjami, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikinamas.

28. Teisėjų kolegija laiko, kad ieškovės ieškinio reikalavimas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo pagrįstumo klausimas turėtų turi būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Kadangi nagrinėjamoje byloje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimas panaikinamas, perduodat šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant klausimą dėl parduoto daikto trūkumų teismas turi teisę pasiūlyti šalims pateikti buto projektą (CPK 179 straipsnio 1 dalis), kuris byloje nebuvo tiriamas. Ištyrus buto projektą dėl ieškovės nurodomų parduoto daikto trūkumų bei nustačius kokie dokumentai ieškovei buvo perduoti buto pardavimo metu, visumos į bylą pateiktų įrodymų pagrindu, teismas turės galimybę padaryti išvadą dėl ginčo daikto trūkumų pagrįstumo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisIzolda NėnienėArvydas Žibas