Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. A., A. A. dėl parduoto nekilnojamojo turto kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų L. G. ir K. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

VI. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl parduoto nekilnojamojo turto kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. K. 2015 m. kovo 24 d. pirkimo–pradavimo sutartimi iš atsakovų V. A. ir A. A. (A.) nusipirko naujai pastatytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia pretenzijas atsakovams dėl jos teigimu paslėpto trūkumo – dėl miegamajame kambaryje įrengto buities nuotekų stovo.

17. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) sumažinti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pradavimo kainą pagal 2015 m. kovo 24 d. pirkimo–pradavimo sutartį reg. Nr. RI-2274 (pakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi iki 37 572,60 Eur sumos) nuo 37 572,60 Eur iki 36 439,63 Eur sumos, šių sumų skirtumą lygų 1 132,97 Eur sumai, priteisiant ieškovei iš atsakovų V. A. ir A. A.; 2) priteisti iš atsakovų 363 Eur nuostolių, nustatant statybos defektus.

Dėl buto trūkumo ir dėl pardavėjo pareigos informuoti apie trūkumus įvykdymo

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti buto trūkumo faktą, o atsakovai – aplinkybes, šalinančias jų atsakomybę. Šiuo atveju, apeliacinio teismo vertinimu, buto trūkumo faktas, t. y., kad buities nuotekų šalintuvo stovas iš viršutiniame aukšte esančio buto įrengtas gyvenamajame kambaryje, tuo pažeidžiant STR 2.07.01:2003 23 priedo reikalavimus, yra įrodytas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotas.

21. Atsakovai pirmosios instancijos teisme įrodinėjo ir jų atsakomybę šalinančias aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su ieškovei parduoto buto trūkumo akivaizdumu, ieškovės žinojimu apie šį buto trūkumą bei jos sutikimu. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovų argumentus pripažino pagrįstais. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė byloje įrodė ne tik buto trūkumo faktą, bet ir tai, kad pirkimo metu ji nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma apie parduoto buto trūkumą. Ieškovei nei prieš sudarant preliminariąją buto pirkimo–pradavimo sutartį, nei pagrindinę sutartį nebuvo pateikta buto projektinė dokumentacija. Kita vertus, net jeigu ir būtų tokia dokumentacija pateikta, joje nebuvo numatyta įrengti nuotekų šalintuvą iš antro aukšto gyvenamajame kambaryje (plane žymėjimas Nr. 1-4). Pažymėtina, kad kadastrinių matavimų byloje nebuvo žymimi buto komunikacijos vamzdžiai (jų vieta), o vien joje pateikta informacija, kad bute yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, taip pat neduoda pagrindo spręsti, kad ieškovei prieš įsigyjant butą turėjo būti žinoma, jog buities nuotekų šalintuvo stovas iš viršutiniame aukšte esančio buto įrengtas būtent gyvenamajame kambaryje.

23. Atsakovai byloje įrodinėjo, kad buto perdavimo ieškovei metu vamzdis nebuvo uždengtas, t. y. ieškovė galėjo matyti vamzdyną. Ieškovė teigė, kad nieko nežinojo apie įrengtą nuotekų šalinimo vamzdį, nes butas buvo su sienomis parengtomis dažymui (vamzdžiai buvo paslėpti). Atsakovai aplinkybę, kad nuotekų stovas nebuvo paslėptas įrodinėjo liudytojų D. R. ir V. D. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šių liudytojų parodymais negalima remtis, nes jie yra abejotinos reikšmės. Liudytojus ir atsakovus bei trečiąjį asmenį L. G., kuris pagal atsakovų įgaliojimą vykdė statybos darbus, siejo teisiniai rangos santykiai (nuolat juos samdo atlikti tam tikrus statybos darbus, atsakovai pas liudytoją D. R. remontuoja automobilį). Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šių liudytojų parodymų nepatvirtina kita bylos medžiaga. Preliminarios buto pirkimo–pradavimo sutarties 8.4 punktas, kuriame nurodyta, kad pardavėjas įsipareigojo išvedžioti vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos įvadus name į suderintus su pirkėju ir numatomus taškus, kalbama būtent apie pirkėjos buto vamzdyno įvadus, o ne apie vamzdyną (stovą) iš aukščiau esančio buto, šis vamzdis (stovas) nėra ieškovės poreikiams tenkinti. Nustatyta aplinkybė, kad 2016 m. lapkričio 10 d. kadastrinių matavimų plane patalpos 1-4 viršutiniame dešiniajame kampe (gyvenamajame kambaryje), prie svetainės sienos atsirado papildomas kampas bei sumažėjo šio kambario plotas, nėra pakankama spręsti, kad ieškovei jau perkant butą buvo žinoma apie tai, kad buities nuotekų šalintuvo stovas iš viršutiniame aukšte esančio buto įrengtas gyvenamajame kambaryje bei su tuo pirkėja sutiko. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio defekto nustatymui reikalingos specialiosios žinios, tuo tarpu atsakovai neįrodinėjo, kad ieškovė įsigydama butą turėjo specialių žinių ir galėjo įvertinti, kad buto gyvenamajame kambaryje yra buities nuotekų šalintuvo stovas iš viršutiniame aukšte esančio buto, kuris pagal STR2.07.01:2003 reikalavimus negalėjo ten būti įrengtas bei su tuo sutikusi. Apeliacinio teismo vertinimu, šį buto trūkumą ieškovė įrodė, o aplinkybių, šalinančių atsakovų atsakomybę, byloje nenustatyta.

24. Akcentuotina ir tai, kad CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustačius, kad parduotas butas yra su trūkumu – neleistinas buities nuotekų šalintuvo stovo įrengimas gyvenamajame kambaryje, kuris atsirado dėl netinkamai atliktų statybos darbų, pardavėjai su pirkėja (vartotoja) nebuvo aptarusi šio buto trūkumo, laikytina, kad butas neatitinka kokybės reikalavimų, kurių pirkėja galėjo protingai tikėtis, todėl pirkėja garantijos galiojimo metu turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jos teisių gynimo būdų. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pardavėjas, kaip profesionalus verslininkas, turėjo žinoti apie tai, kad buities nuotekų šalintuvo stovas iš viršutiniame aukšte esančio buto įrengtas pažeidžiant STR 2.07.01:2003 reikalavimus, tačiau jis šios informacijos pirkėjai neatskleidė. Šie pardavėjo veiksmai, t. y. nurodytos informacijos apie daiktą neatskleidimas, laikytini kaip pardavėjo pareigos užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trūkumus pažeidimas.

26. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes vidutinio vartotojo kriterijaus taikymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad ieškovė dar iki sudarant pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį kaip atidi ir rūpestingą pirkėja turėjo pastebėti, jog buities nuotekų šalintuvo stovas iš viršutiniame aukšte esančio buto įrengtas gyvenamajame kambaryje pažeidžiant STR 2.07.01:2003 reikalavimus. Vidutinio vartotojo standarto aiškinimas kaip asmens, kuris turi pats pasirūpinti visa informacija ir aktyviai jos ieškoti, reikštų informacijos paieškos pareigos visišką ar jos didesnės dalies perkėlimą vartotojui, o tai iš esmės paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose, be kita ko, dėl to, kad vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo, taip pat ir pačią vartotojų teisės esmę (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 34 pastraipą). Pažymėtina, kad ieškovė iki sudarant pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį šiame bute negyveno, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalėjo žinoti, kad ši buto savybė sukels nepatogumų naudotis daiktu.

Dėl ieškinio senaties

27. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

28. Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas, įstatymo redakcija galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Jis skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnis numato, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. CK 6.698 straipsnis numato rangovo atsakomybę už statybos objekto defektus, jeigu defektai buvo nustatyti per garantinį terminą: per penkerius metus, per dešimt metų (paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.)) ir per 20 metų esant tyčia paslėptų defektų. Pagal šį įstatymą tai yra statinio garantinis terminas, už kurį atsako statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Nėra ginčo, kad atsakovai yra statytojai, todėl jiems taikytinas CK 6.698 straipsnis, numatantis atsakomybę už statybos objekto defektus.

29. Namo pardavėjams pretenzijas dėl daikto trūkumų pirkėjai galėjo reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris negalėjo būti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos (Statybos įstatymo 41 straipsnis, CK 6.698 straipsnis). Pagal kasacinio teismo nuosekliai suformuotą praktiką, parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012 ir kt.).

30. Byloje nustatyta, kad per įstatymo apibrėžtą namo kokybės garantijos terminą ieškovė du kartus naudojosi teise reikšti reikalavimus teisme dėl parduoto daikto trūkumų ir reikalavo sumažinti buto kainą. Byloje nekilo ginčo, kad išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-471-587/2016, kurioje patvirtinta taikos sutartis, ieškovės reiškiami reikalavimai nebuvo susiję su nuotekų šalintuvo stovu gyvenamajame kambaryje. Atsakovai neginčija apeliantės nurodytos aplinkybės, kad pretenziją dėl gyvenamajame kambaryje įrengto buities nuotekų šalintuvo stovo jiems pareiškė ne anksčiau kaip 2020 m. kovo 3 d., t. y. kai ieškovė gavo UAB „Būsto sprendimai“ išvadą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik po to kai pirkėja suprato, kad pardavėjai netenkins jos reikalavimų, laikytina, kad pirkėja sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Taigi, nuo šio momento prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2020 m. kovo 19 d., todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą. Taigi, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties eigos pradžią siejo su 2014 m. liepos 31 d. preliminaria vienbučio gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo data, kai net nuosavybės teisė į butą ieškovei nebuvo perėjusi, ir nepagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties taikymo. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. pagrindinės pirkimo–pradavimo sutarties sudarymo iki kreipimosi į teismą dienos nepraėjo net minimalus penkerių metų garantinis terminas, todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės būtent koks garantinis terminas turėtų būti taikomas bei šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.

Dėl buto kainos sumažinimo

31. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti pirkėjo teisių gynybos būdai netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju ir šių būdų taikymo sąlygos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju nepatarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti taikyti vieną iš nurodytų gynybos būdų. Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės.

32. Kaip jau buvo minėta, pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Šiuo atveju, pardavėja neįrodė, kad įvykdė informavimo apie buities nuotekų šalintuvo stovo iš viršutiniame aukšte esančio buto įrengimą gyvenamajame kambaryje, kas neatitiko STR 2.07.01:2003 23 priedo reikalavimų, pareigą. Šie pardavėjo veiksmai, t. y. nurodytos informacijos apie daiktą neatskleidimas, laikytini kaip pardavėjo pareigos užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trūkumus pažeidimas. Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės daikto pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami, inter alia (be kita ko), jų įgyvendinimo aspektu. Teismo vertinimu, pirkėjo reikalavimas sumažinti kainą taikomas tais atvejais, kai daiktą pirkėjas priima, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl pardavėjo parduoto netinkamos kokybės daikto pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl daiktas nevertas kainos, kurią pirkėjas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal pirkimo–pardavimo sutartį už tinkamos kokybės daiktą.

34. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl miegamajame kambaryje įrengto buities nuotekų šalintuvo stovo iš viršutiniame aukšte esančio buto jai kilo nepatogumų, nes šiame vamzdyne buvo girdimas nuotekų nutekėjimo garsas (triukšmas). Kaip nurodė ieškovė, šį garsą ji pradėjo girdėti, bei tik tuomet sužinojo apie ten esantį buitinių nuotekų stovą, perstačiusi miegamojo kambario lovą, todėl darytina išvada, kad iki tol pirkėja jokių nepatogumų nepatyrė. Ieškovė byloje iš esmės įrodinėjo, kad dėl buto trūkumo jo kaina sumažintina 1 132,97 Eur suma, t. y. išlaidomis (sąnaudomis), kurios reikalingos netinkamai įrengto nuotekų stovo perkėlimui iš miegamojo kambario į virtuvę (pagal lokalinę sąmatą). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, netyrė būtent nuo kada šis trūkumas ieškovei sukėlė nepatogumus naudotis daiktu bei ar ieškovės teiginiai, kad po kelerių metu po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo vien dėl perstumtos kambario lovos pradėjo jausti nepatogumus yra pagrįsti. Taip pat teismas netyrė ir nevertino ar ieškovės nurodomos išlaidos stovo perkėlimu į kitą kambarį, t. y. sąnaudų dydis, kuriuo turėtų būti sumažinta prekės kaina, taikytinas kitam pažeistų teisių gynimo būdui – reikalavimui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, yra pagrindas ir sumažinti šia suma buto kainą, ar buto kainos sumažinimas atitiktų proporcingumo ir teisingumo principus. Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė 2021 m. spalio 14 d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui K. D. nėra pakankamas pagrindas atsisakyti tenkinti reikalavimą dėl 2015 m. kovo 24 d. pirkimo–pradavimo sutartimi bylos šalių sutartos bei ieškovės sumokėtos kainos sumažinimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, taip pat netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės prašomų priteisti 363 Eur nuostolių, nustatant statybos defektus, pagrįstumu.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės negali būti nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokiu atveju būtų reikalinga atlikti daug procesinių veiksmų (surinkti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir pan.), padaryti išvadas dėl pirmosios instancijos teismo neįvertintų ginčo aspektų. Jeigu visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją – jie netektų galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka ir negalėtų kvestionuoti teismo padarytų išvadų. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir, siekiant išsamiai įvertinti visas šalių nurodytas aplinkybes dėl ieškovės reikalavimo sumažinti buto kainą pagrįstumo, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Apeliantė, atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, pateikė (2022 m. rugsėjo 14 d.) bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šioje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė bylinėjimosi išlaidas yra patyrusi dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2022 m. gegužės 19 d.), o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šiuos dokumentus priima į bylą.

37. Apeliaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.