- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- AN2-65-366/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Advokatai
- Ieva Kūrytė, Žygimantas Klizas
- Kategorijos
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. A. atstovų advokatės Ievos Kūrytės ir advokato padėjėjo Žygimanto Klizo pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. A. Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 paskirta 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 9 mėnesiams, už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 16 d. 14.12 val., Panevėžyje, vairavo transporto priemonę Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 83 km/h greičiu, viršijo greitį 33 km/h, be to, vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Šiais savo veiksmais L. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 127 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. L. A. pateikė Vilniaus apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė Institucijos nutarimą panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi skundas dėl Institucijos nutarimo perduotas pagal teismingumą Panevėžio apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutartimi L. A. skundas buvo atmestas, Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu Pareiškėjo atstovai prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti Pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Priteisti Pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl netinkamo administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto nustatymo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo
4.1. Skunde nurodoma, kad pagal ANK 577 straipsnio 1 dalį Pareiškėjas, nėra ir negali būti pripažintas asmeniu, kuris trauktinas administracinėn atsakomybėn. Priimtu neteismine tvarka nutarimu Pareiškėjas buvo nepagrįstai nubaustas, nes jis neatsako už kito fizinio asmens veiksmus, juo labiau, kad Pareiškėjo brolis, pažeidimo dieną vairavęs Pareiškėjo automobilį, apklausiamas pripažino savo kaltę, tuo tarpu dėl Pareiškėjo vairavimo byloje nėra pateikta jokių neginčijamų įrodymų. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotiną asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog Pareiškėjas už šį pažeidimą atsakomybėn patrauktas akivaizdžiai nepagrįstai ir tik dėl to, kad jis yra šio automobilio savininkas.
4.2. Teigiama, kad šioje byloje nutarimą priėmusi institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad būtent Pareiškėjas vairavo automobilį pažeidimo dieną. Jokiuose įrodymuose neužfiksuotas Pareiškėjo vairavimas, todėl toks kaltinimas yra per daug abstraktus ir niekuo nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (LAT nutartis Nr.2AT-7-3-2013).
4.3. Institucija jokiais savo turimais įrodymais nepaneigė Pareiškėjo nekaltumo šiame pažeidime, tačiau tai bandė padaryti tik savo prielaidomis ir subjektyvaus pobūdžio samprotavimais. Teigiama, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo pareigą, kadangi nustatydamas Pareiškėjo kaltę pasikliovė ne į bylą pateiktais įrodymais, bet nutarimą Pareiškėjo atžvilgiu priėmusių policijos pareigūnų spėjimais ir prielaidomis, kurie aiškiai prasilenkia su tikrove. Pagal ANK 577 straipsnio 1 dalį Pareiškėjas nėra asmuo, trauktinas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurio nepadarė.
4.4. Administracinės teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinės teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartys: Nr. N9-990/2006; N 63- 5437/2010). Tačiau nagrinėjamu atveju, anot atstovų, visa įrodinėjimo pareiga buvo nesąžiningai perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Dėl teisės būti išklausytam pažeidimo administracinės teisenos procese ir visapusiško ir objektyvaus administracinės nusižengimo bylos aplinkybių ištyrimo pažeidimų
4.5. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas objektyviai vertina, jog jo teisė būti išklausytam buvo pažeista, Pareiškėjui tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimą neteismine tvarka. Nebuvo užtikrinta ANK 571 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė būti išklausytam ir todėl Pareiškėjas neturėjo jokios galimybės savalaikiai pateikti savo parodymus. Remiantis ANK 579 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, atkreipiamas dėmesys, jog Pareiškėjo atveju, šiuo požiūriu nebuvo užtikrinta proceso dalyvio teisių apsauga.
4.6. Remiantis ANK 573 straipsniu nurodoma, kad Pareiškėjas nebuvo išreiškęs pageidavimo gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje el. paštu, kas atitinkamai sąlygoja išvadą, jog reikalavimai, įteikiant procesinius dokumentus Pareiškėjui buvo akivaizdžiai pažeisti (LAT nutartis Nr.2AT-7-4/2013). Bylą nagrinėjanti institucija turėjo pareigą pasirūpinti tinkamu dokumentų įteikimu teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to neįvykdė. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai pagal įstatymo reikalavimus. Institucija tvirtina, kad el. paštu laiškas Pareiškėjui buvo išsiųstas. Pažymėtina, kad el. laiško išsiuntimo veiksmas nėra tapatus tinkamo procesinių dokumentų įteikimo veiksmui, kuris turi būti įvykdomas išimtinai pagal ANK 573 straipsnyje imperatyvius nurodymus.
4.7. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog Pareiškėjas dėl neįteikimo negalėjo pateikti procese savo paaiškinimų ir tik skunde galėjo juos pateikti, kai jau buvo po laiko. Tokios galimybės proceso dalyviui atėmimas, neįsitikinus, kad procesiniai dokumentai jį pasiekė, vertintinas kaip prieštaraujantis proceso teisingumo ir veiksmingumo principams. Dėl pažeistos informavimo pareigos (pranešimų Pareiškėjas faktiškai nebuvo gavęs), buvo pažeistas ANK 567 straipsnyje nustatytas visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas ir liko nenustatytos bylai ypač svarbios aplinkybės, šiuo atveju esminė aplinkybė, kad Pareiškėjo automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo jo brolis A. A.. Teigiama, jog teisės į tinkamą procesą nesilaikymas gali lemti ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (LVAT nutartis Nr. A62-3653/2011).
4.8. Apeliaciniame skunde, apibendrinant nurodoma, jog Institucija, išnagrinėjusi administracinių nusižengimų bylą neteismine tvarka, Pareiškėjo neinformavus ir jam nedalyvaujant, pažeidė procesines teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla bei atitinkamai priimtas nepalankus nutarimas ne tikrojo pažeidėjo atžvilgiu, bet nekalto asmens atžvilgiu, kuris yra tik automobilio savininkas. Teigiama, kad teisės būti išklausytam pažeidimas gali būti pagrindas panaikinti priimtą ir apskųstą pirmos instancijos teismui institucijos ne teismo tvarka nutarimą. Kadangi pareiškėjas neturėjo prieinamos galimybės pristatyti savo gynybinę poziciją dėl įvykio ir Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl prieš jį argumentų. Institucijai priimančiai sprendimus dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo, tenka pareiga tinkamai informuoti proceso dalyvius apie pradėtą procesą, o ne teisintis dokumentų išsiuntimu į el. paštą be jokio atgalinio ryšio, kuris patvirtintų, jog pranešimas buvo gautas ir perskaitytas. Tokie procesinės teisės pažeidimai, nagrinėjant bylą neteismine tvarka, pirmosios instancijos teismo negalėjo būti neįvertinti kaip esminiai pažeidimai skundą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, todėl Nutartis naikintina.
Dėl administracinio nusižengimo sudėties pareiškėjo veiksmuose nebuvimo
4.9. Remiantis ANK 5 straipsniu, 7 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 569 straipsniu bei teismų praktika nurodoma, kad pareiškėjas byloje vykusio teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, todėl Institucijos priimtas nutarimas ir jo pagrindu paskirta nuobauda yra neteisėta. Pareiškėjas detaliai paaiškino, jog 2023 m. rugsėjo 16 d. automobilį buvo paskolinęs broliui A. A., gyvenančiam Panevėžyje, todėl automobilio nevairavo ir jam inkriminuojamo KET pažeidimo nepadarė. Pareiškėjas taip pat patikino, jog brolis A. A. automobilį skolinasi dažnai, nes jo automobilis genda. Pats Pareiškėjas į Panevėžį važiuoja itin retai. Atkreipiamas dėmesys, kad Pareiškėjas turi 3 nepilnamečius vaikus, todėl vairuodamas automobilį didelį dėmesį skiria atsakingam, saugiam vairavimui, niekada neviršija greičio.
4.10. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdžio metu A. A. pripažino 2023 m. rugsėjo 16 d. vairavęs Pareiškėjo automobilį ir galimai padaręs administracinį nusižengimą. A. A. posėdžio metu nurodė, jog iš Pareiškėjo automobilį buvo pasiskolinęs. Kaip teismo posėdžio metu patikino pats A. A. automobilį iš Pareiškėjo pasiskolino dėl to, jog automobilis buvo sugedęs, todėl jam buvo reikalinga skubos tvarka ieškoti pakaitinių dalių Panevėžyje ir aplinkiniuose miestuose esančiuose automobilių naudotų dalių autolaužynuose.
Žemesnės instancijos teismas
4.11. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino A. A. parodymus apie automobilio pasiskolinimą ir administracinio nusižengimo padarymą. Taip pat nepagrįstai ir neobjektyviai konstatavo, kad Pareiškėjo ir A. A. parodymai dėl automobilio skolinimo buvo nekonkretūs. Atkreipiamas dėmesys, jog nei Pareiškėjas, nei jo brolis A. A. nėra teisininkai ir neturi pakankamai žinių apie tai kaip vyksta teisminis procesas ir kokias konkrečias aplinkybes reikia pateikti teismo posėdžio metu. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. vasario mėn. (teismo posėdžio dienos) praėjo pakankamai daug laiko, todėl objektyviai vertinant aplinkybes, parodymus bei tai, jog tiek Pareiškėjas, tiek A. A. neturi patirties dalyvaujant teismo posėdžiuose, pagrįsta vertinti, jog asmenų atsakymai į tam tikrus teismo klausimus dėl detalių aplinkybių, vykusių prieš daugiau nei pusės metų laikotarpį, galėjo būti neišsamūs.
4.12. Anot gynėjų, objektyviai vertinant faktines aplinkybes, akivaizdu, jog Institucija nepagrįstai pripažino Pareiškėja administracinį nusižengimą padariusiu asmeniu, nors iš faktinių duomenų akivaizdu, kad administracinį nusižengimą padarė A. A.. Todėl Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas neteisėtai, neegzistuojant administracinio nusižengimo sudėties. Gynėjų teigimu, nagrinėjamu atveju susiklosto neadekvati ir elementariai logikai prieštaraujanti situacija, kuomet Pareiškėjas, 3 nepilnamečių vaikų tėvas, asmuo turintis negalią, tačiau sąžiningai dirbantis ir vykdantis kitas jam tenkančias pareigas, turi prisiimti kasdienę veiklą itin apsunkinančias pasekmes dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, kurio akivaizdu, jog nepadarė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus viršininkė Justina Višinskienė prašo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutartį.
Dėl atsakomybės taikymo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį teisėtumo ir pagrįstumo
5.1. Valdybos įgaliotas pareigūnas 2023 m. lapkričio 10 d., priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje L. A. atžvilgiu ir skirdamas administracinę nuobaudą – 375 Eur piniginę baudą kartu su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, įsitikino ir įvertino tą aplinkybę, kad L. A. procesiniai dokumentai 2023 m. rugsėjo 27 d. išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats asmuo skunde, kaip savo kontaktinį elektroninio pašto adresą nurodė tą patį, t. y. (duomenys neskelbtini).
5.2. 2021 m. lapkričio 5 d. VĮ „Regitra“ iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gavo informaciją, kad L. A. negali vairuoti transporto priemonių, todėl 2021 m. lapkričio 3 d. asmeniui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre 2021 m. lapkričio 5 d. buvo paskelbtas negaliojančiu. L. A. skundo nagrinėjimo metu teisme nustatyta, kad VĮ „Regitros“ sprendimas nepripažintas neteisėtu ir nepagrįstu priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Iš ko nekilo jokių abejonių dėl administracinės atsakomybės taikymo L. A. atžvilgiu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Dėl įrodymų vertinimo L. A. administracinio nusižengimo byloje
5.3. L. A., pateikdamas skundą Valdybai neginčijo administracinio nusižengimo padarymo, skundo pagrindiniu motyvu buvo tai, kad jo atžvilgiu nepagrįstai taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Valdybos įgaliotam pareigūnui parengusiam ir išsiuntusiam bylą teismui nekilo jokių abejonių dėl šios atsakomybės taikymo. Nagrinėjant žodinio proceso tvarka Teisme skundą L. A. pakeitė poziciją, negu buvo nurodyta skunde, ir paaiškino, kad administracinį nusižengimą įvykio dieną su jam priklausančia aukščiau nurodyta transporto priemone padarė brolis A. A., kuris, atvykęs iš Panevėžio miesto į Vilniaus miestą pas L. A. pasiėmė savo žinion minimą transporto priemonę, su kuria nuvyko atgal į Panevėžio miestą, o vėliau ją grąžino. Valdybos įgaliotam atstovui, atlikus Teismui liudytojo A. A. apklausą, paprašyta pateikti tai patvirtinančius duomenis, kaip nurodė liudytojas, o būtent apie aptariamą dieną įsigytų transporto priemonei detalių patvirtinančius įrodymus (kadangi liudytojas nurodė, kad brolio transporto priemonė buvo būtina įsigyti detales transporto priemonei), susisiekimo su broliu L. A. nurodytą dieną duomenis, tačiau liudytojas A. A. to nepateikė ir niekaip nepatvirtino. Šių duomenų taip pat niekaip nepatvirtino ir nepateikė, bei nepagrindė svariais įrodymais ir pats L. A.. Dėl to Valdybos įgaliotas pareigūnas, atstovavęs bylą Teisme, neturėjo pagrindo sutikti su skundu.
5.4. Remiantis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020, Nr. 2AT-10-1073/2021, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas) pateiktais išaiškinimais nurodoma, kad teismui išsamiai ir visapusiškai įvertinus visus duomenis, nagrinėjant L. A. skundą, nebuvo pagrindo jo tenkinti. Valdyba mano, kad L. A. pozicija, nagrinėjant skundą Teisme, pasikeitė, nurodant, kad įvykio dieną administracinį nusižengimą padarė A. A., tuomet, kai priimtas galutinis ir neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas netenkinti jo skundo ir pripažinta, kad VĮ „Regitros“ sprendimas buvo teisėtu ir pagrįstu. Tuo pagrindu perkelti administracinę atsakomybę nurodytam asmeniui tikslu išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
5.5. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad „konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; taip pat kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, 2AT-29-895/2017, 2AT-38-976/2020). „Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).
Dėl procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo
5.6. Atsiliepime nurodoma, kad procesinius dokumentus L. A. išsiuntė vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis jo deklaruotu valstybės informacinėse sistemose ar registruose aukščiau minimu elektroniniu paštu. Abejonės, kad L. A. jų negavo nėra, kadangi byloje patvirtina duomenis ir tai, kad L. A. tą patį elektroninį paštą nurodė, kaip jau minėta, ir savo skunde. Todėl, L. A. nurodyti teiginiai yra tik deklaratyvūs.
5.7. Atkreipiamas dėmesys ir į teismų praktiką, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl procesinių dokumentų įteikimo būdu (2021 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-84-468/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-130-926/2021).3
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo L. A. naudai
5.8. Atsiliepime nurodoma, kad iš apeliacinio skundo matyti, kad L. A. atstovauja du įgalioti atstovai, kurie pasirašė 2024 m. kovo 28 apeliacinį skundą, o būtent advokato padėjėjas Žygimantas Klizas ir advokatė Ieva Kūrytė, kurie yra rengėjais apeliacinio skundo.
5.9. Remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi nurodoma, kad įvertinus pateiktus duomenis apeliaciniame skunde, advokato padėjėjas Žygimantas Klizas pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas neturi teisės pasirašyti apeliacinio skundo ir pateikti jo Panevėžio apygardos teismui.
5.10. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniu skundu prašoma priteisti L. A. naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi, Valdybos nuomone, advokato padėjėjas Žygimantas Klizas negali ir neturi teisės atstovauti, bei rengti procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui (Panevėžio apygardos teismui), todėl nurodyti skunde reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra neteisėti ir nepagrįsti. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1108-513/2023, vertindamas advokato padėjėjo atstovavimo teisę apeliacinės instancijos teisme pasisakė, kad „<...> Atskirąjį skundą atmetus apeliantei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Pažymėtina, jog apeliacinėje instancijoje apeliantę atstovavo advokato padėjėja, tačiau pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, rengimas, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama <...>“.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad keliamas kaltės klausimas, prašant nutraukti administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad L. A. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais.
9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. 14.12 val., Panevėžyje, transporto priemonę Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo viršytas greitis 33 km/h (83 km/h greičiu). Nustatyta, kad minėta transporto priemonė priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, L. A., kuriam 2023 m. rugsėjo 23 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo nusiųstas administracinio nusižengimo protokolas kartu su pranešimu dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (b. l. 14-18). Minėtame pranešime nurodyta, kad administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymo akivaizdoje, todėl vadovaujantis ANK 608 straipsnio ir ANK 611 straipsniu, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir išsiųstas automobilio savininkui, t. y. L. A.. Be to, nurodyta, kad jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad per nustatyta laiką L. A. jokių duomenų apie kitą asmenį vairavusi jam priklausančią transporto priemonę administracinio nusižengimo metu Institucijai nepateikė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad procesiniai dokumentai, t. y. administracinio nusižengimo protokolas ir pranešimas apie užfiksuota administracinį nusižengimą, nebuvo įteikti tinkamai, kadangi nebuvo laikomasi ANK 573 straipsnyje numatytų procesinių dokumentų įteikimo taisyklių. Tačiau pastebėtina, kad ANK 573 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – e. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. < ... > Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Nagrinėjamu atveju pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens elektroninio pašto adresas yra nurodytas valstybės viešuose registruose, jais galima siųsti procesinius dokumentus. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo išvadomis laikyti, kad procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, ar įteikti netinkamai nėra pagrindo.
11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties 22 punktu, jog L. A. gavęs pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo padaryto jam priklausančiu automobiliu, per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos privalėjo pranešti kas vairavo jam priklausančia transporto priemonę, automobilį Honda „Civic Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apygardos teismas sprendžia, kad ANK 566 straipsnio 1 dalies (nekaltumo prezumpcijos principas) ir ANK 567 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos, kadangi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodinėjimo našta iš dalies tenka ir automobilio savininkui. Pažymėtina, jog versiją, kad transporto priemonę vairavo brolis A. A. iškėlė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tuo tarpu skunde teismui teigė, jog negavo jokio pranešimo ir/arba protokolo dėl užfiksuoto pažeidimo ir nesutiko, jog tariamo nusižengimo metu neturėjo teisės vairuoti arba pastaroji buvo sustabdyta. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad L. A. nurodoma aplinkybė, kad automobilį vairavo ir administracinį nusižengimą padarė A. A., yra gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus, ją perkeliant kitam asmeniui, t. y. A. A..
12. Taip pat sutiktina ir su atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomais argumentais, kad L. A. poziciją dėl administracinio nusižengimo padarymo nagrinėjant skundą apylinkės teisme pasikeitė, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo atmestas L. A. skundas ir VĮ „Regitra“ sprendimas vairuotojo pažymėjimą paskelbti negaliojančiu buvo teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, jog nusižengimo padarymo metu automobilį vairavo brolis A. A., vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
13. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, neinformavus Pareiškėjui ir šiam nedalyvaujant, buvo pažeistos procesinės teisės normos (ANK 567 straipsnis), dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Kaip jau minėta, administracinio nusižengimo protokolas ir pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo buvo išsiųstas L. A. el. paštu, nurodytame Gyventojų registre. Pažymėtina, kad procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta administracinio nusižengimo vieta, data, laikas, nusižengimo esmė, aplinkybės, kokį teisės aktą pažeidė, bylos nagrinėjimo data, el. pašto adresas, kuriuo gali pateikti reikalavimus bei paaiškinimus, bei vieta į kurią gali atvykti, pateikti paaiškinimus ir kiti duomenys. Apygardos teismas sprendžia, kad minėti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir prieštaraujantis administracinio nusižengimo byloje esantiems duomenims.
14. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. A. parodymus vertino kritiškai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. automobilį Honda Civic buvo paskolinęs savo broliui A. A.. Liudytojas A. A. parodė, kad tą dieną buvo pasiskolinęs automobilį iš brolio, nes pačio automobilis buvo sugedęs, jam reikėjo ieškoti detalių, tačiau negalėjo nurodyti automobilio gedimo, reikalingų detalių, kaip susiekė su brolių dėl automobilio pasiėmimo. Apygardos teismas susipažinęs su minėtų asmenų parodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tiek administracinėn atsakomybėn patraukto L. A., tiek liudytojo A. A. parodymai dėl automobilio perdavimo yra nekonkretūs, todėl negali būti pripažinti pagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad tikslių duomenų apie tai, kaip L. A. perdavė automobilį A. A., atsižvelgiant į tai, kad L. A. gyvena Vilniuje, o A. A. Panevėžyje. Be to, abejonių kelia ir tai, kad versija, jog A. A. vairavo L. A. priklausančią transporto priemonę iškėlė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo A. A. parodymais bei vertina minėto liudytojo parodymus, kaip sieki padėti Pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės, kadangi nagrinėjamu atveju yra paskirta ne tik bauda, bet ir specialiosios teisės atėmimas. Minėta išvadą pagrindžia ir tai, kad šis liudytojas yra Pareiškėjo brolis. Tai, kad minėti asmenys neturi patirties dalyvauti tesimo posėdžiuose, nesudaro pagrindo vertinti jų parodymus, kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju L. A. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, todėl Institucijos nutarimu, paliktu nepakeistu Skundžiama nutartimi, pagrįstai nubaustas ANK 416 straipsnio 4 dalį, ANK 424 straipsnio 3 dalį. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti bylos duomenis bei daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde keliama versiją ir pateikiamas savitas teisinio reguliavimo interpretavimas, nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
16. Nagrinėjamu atveju, skundu taip pat prašoma priteisti 968 eurų bylinėjimosi išlaidas. Papildomai pateiktame prašyme ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 968 eurai. Tačiau apeliacinės instancijos teisme konstatavus, kad L. A. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutartis ir Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimas paliekami galioti, taigi administracinio nusižengimo teisena L. A. atžvilgiu nėra nutraukiama. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ANK 666 straipsnį išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti priteisiamos tik kai administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo ir atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Apibendrindamas išdėstytą, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.