- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-1108-513/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05515-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- E. B., M. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens E. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys E. B., M. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis A. S. prašė spręsti klausimą dėl 2022 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1444-639/2021, kuriuo skolininkas M. B. įpareigotas grąžinti daiktus, reikalavimų nevykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškimas nepatenkintas, taip pat atmestas suinteresuoto asmens M. B. prašymas dėl baudos skyrimo.
3. Teismas nustatė, jog antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/22/00707 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1444-639/2021, kuriuo skolininkas M. B. be kita ko įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovei E. B. vaikų poreikių tenkinimui reikalingus ir santuokos nutraukimo byloje nedalinamus baldus: baltą komodą AMORE su 7 stalčiais, kurios vertė 667 Eur; 2 (dvi) viengules baltos spalvos lovas AMORE su kojūgaliu, kurių vertė 1 104 Eur; rudos spalvos rašomąjį stalą, kurio vertė 958 Eur; baltą vaikų rūbų spintą, kurios vertė 320 Eur; stalinį šviestuvą, kurio vertė 132 Eur; grąžinti ieškovei E. B. kirpėjos reikmenų lagaminėlį su jame esančiais kirpimo reikmenimis.
4. Išieškotoja E. B. 2022 m. gegužės 24 d. kreipėsi į antstolį, nes skolininkas negrąžino stalinio šviestuvo bei kirpėjos lagaminėlio su jame esančiais kirpimo reikmenimis. Antstolis 2022 m. gegužės 27 d. patvarkymu įpareigojo skolininką per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos grąžinti išieškotojos nurodytus daiktus. Skolininkas 2022 m. birželio 2 d. antstolį raštu informavo, kad išieškotoja atsisako priimti perduodamus daiktus – stalinį šviestuvą ir kirpimo reikmenis, tačiau išieškotoja antstoliui nurodė, kad skolininkas siekia jai perduoti ne tą šviestuvą ir ne visus kirpimo reikmenis. 2022 m. birželio 14 d. patvarkymu antstolis pakartotinai įpareigojo skolininką per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos vykdyti teismo vykdomojo rašto reikalavimus ir grąžinti išieškotojos nurodytus daiktus. 2022 m. rugpjūčio 31 d. išieškotoja antstolį informavo, kad reikalaujami daiktai jai negrąžinti. 2023 m. sausio 3 d. antstolio kontoroje buvo suorganizuotas daiktų perdavimas / grąžinimas išieškotojai, tačiau išieškotoja atsisakė priimti skolininko atneštus daiktus, nes, jos teigimu, grąžinami ne tie daiktai, kurie nurodyti teismo sprendime. 2023 m. rugpjūčio 23 d. išieškotoja pakartotinai informavo antstolį, kad skolininkas įpareigojimo neįvykdė, antstolis 2023 m. rugsėjo 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatyta, kad vykdomajame rašte nustatyti įpareigojimai neįvykdyti bei kreipėsi į teismą spręsti klausimą dėl įpareigojimo nevykdymo vadovaujantis CPK 771 straipsniu.
5. Teismas nurodė, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Pagal CPK 648 straipsnį teismo priimto procesinio dokumento rezoliucinė dalis aiškinama ir vykdoma pažodžiui. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.
6. Teismas pažymėjo, kad vykdomuoju raštu skolininkas įpareigotas išieškotojai grąžinti tam tikrus daiktus, tačiau jie konkrečiais, individualiais požymiais neapibūdinti, nėra nurodyta, koks konkrečiai šviestuvas ir kokie kirpėjo reikmenys turi būti grąžinti, nėra galimybės nustatyti, ar tai tie patys daiktai, kurių nuotraukas pateikė išieškotoja, daiktų perdavimo metu antstolio kontoroje neužfiksuota, kokius konkrečiai daiktus pateikė skolininkas. Teismas vertino, kad teismo sprendimas, dėl kurio nevykdymo prašoma skirti baudą, yra neįvykdytas ne tik dėl skolininko veiksmų ar atsisakymo jį įvykdyti, bet ir dėl to, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir jos pagrindu išduotas 2022 m. gegužės 4 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1444-639/2021 šalims yra neaiškus. Vykdymo metu šalims kyla neaiškumų, kokius konkrečiai daiktus skolininkas yra įpareigotas grąžinti, todėl toks sprendimas negali būti tinkamai įvykdytas. Teismas vertino, kad šiuo atveju reikėtų pasinaudoti teismo sprendimo išaiškinimo institutu. Tokie klausimai negali būti sprendžiami vykdymo procese antstoliui kreipiantis į teismą dėl sprendimo nevykdymo, nes tuo atveju, kai teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka, įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (CPK 589 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas nurodė, kad konstatuojant skolininko kaltę dėl sprendimo nevykdymo, būtina nustatyti bei identifikuoti ne tik kokius daiktus skolininkas privalo grąžinti, bet taip pat ir kokius daiktus ketino grąžinti. Teismas nurodė, kad nei išieškotoja, nei antstolis nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog skolininkas įpareigojimo neįvykdė ar kad skolininko pristatyti daiktai yra ne tie, kurie nurodyti teismo sprendime. Skolininkas teigia, kad grąžinimui pateikė tuos daiktus, kuriuos turėjo ir dėl kurių buvo pasisakyta teismo sprendime, tačiau išieškotoja teigė, kad tai ne jos daiktai ir ne tie, kuriuos skolininkas įpareigotas grąžinti. Kilus šiems neaiškumams, daiktų grąžinimas nebuvo užfiksuotas, šalys dėl sprendimo išaiškinimo ar jo vykdymo tvarkos nesikreipė. Teismas padarė išvadą, kad nors antstoliui sprendimų neįvykdymo aktu konstatavus vykdomojo rašto nustatytų įpareigojimų pažeidimą ir būtų pagrindas taikyti nustatytas sankcijas dėl sprendimo nevykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis šalims yra neaiški, grąžintini daiktai neapibūdinti individualiais požymiais, o tai trukdo tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Nenustatyta, kad būtent skolininkas piktybiškai nevykdo antstolio reikalavimo bei siekia sudaryti kliūtis teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl negalima daryti išvados, jog yra pagrindas skolininkui taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes.
8. Skolininkui teigiant, kad išieškotoja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes pati atsisakė priimti jai pateiktus daiktus, klaidina teismą, todėl jai turėtų būti paskirta bauda, teismas nurodė, kad bendriausia prasme piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis suprantamas kaip naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, t. y. nesąžiningai pateiktas nepagrįstas procesinis dokumentas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (CPK 95 straipsnis). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, o asmens manymas, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, procesinio dokumento teismui pateikimas siekiant apginti galbūt pažeistas teises, patys savaime negali būti laikomi teisės pažeidimu, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kreipimasis į teismą su ieškiniu ar skundu nėra ribojami. Teismas pažymėjo, kad išieškotoja turi subjektinę teisę gauti viską, kas jai priteista teismo sprendimu, taip pat kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, naudotis kitomis savo procesinėmis teisėmis, todėl jos veiksmai vykdymo procese negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad išieškotoja sąmoningai trukdė įvykdyti teismo sprendimą ar veikė prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą, todėl skolininko prašymą išieškotojai skirti baudą atmetė (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
9. Teismas neskirstė bylinėjimosi išlaidų konstatavęs, kad dėl vykdomojo rašto reikalavimų neįvykdymo yra atsakingos abi šalys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo E. B. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti M. B. 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną suinteresuoto asmens E. B. naudai.
11. Argumentuoja, kad jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.
12. Nurodo, kad skolininkas 2022 m. balandžio 15 d. įsiteisėjus teismo sprendimui per teismo nustatytą terminą jo neįvykdė, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pradėti priverstinį išieškojimą. Atsakovas ketino jai perduoti ne tuos daiktus, kurie nurodyti 2021 m. gruodžio 2 d. sprendime. Antstolio akte nurodyti daiktai: stalinis šviestuvas ir krepšys su daiktais (plaukų džiovintuvu, skutimosi mašinėle, žirklėmis). Šie daiktai visiškai neatitinka sprendime nurodytų daiktų skiriamųjų požymių.
Žemesnės instancijos teismas
13. 2022 m. gegužės 4 d. vykdomajame rašte nurodyti daiktai, tarp jų ir stalinis šviestuvas, kurio vertė 132 Eur, yra reikalingi vaikų poreikių tenkinimui. Teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo nurodyta, kad šviestuvas ant stalo – 132 Eur (pirktas „Minijos“ baldų centre); nurodyta, kad abi šalys patvirtino, kad ieškovės nurodyti baldai buvo įgyti ir yra reikalingi vaikų poreikių tenkinimui, atsakovas patvirtino, jog nurodyti daiktai yra jo namuose ir šis turtas nėra parduotas, sugadintas ar kitaip prarastas; ieškovės nurodomos vaikų baldų vertės atsakovas neginčijo. Civilinės bylos Nr. e2-1444-639/2021 nagrinėjimo metu ieškovė teismui pateikė visų vaikų baldų, tarp jų ir stalo šviestuvo (baltas stalo šviestuvas „Swing“ ilgu metaliniu stovu), nuotraukas. Civilinės bylos Nr. 2VP-9091-965/2023 nagrinėjimo metu ji paaiškino teismui, kad skolininkas jai buvo atnešęs ir norėjo perduoti mažą, raudonos spalvos šviestuvą, kuris yra nedidelės vertės ir netinkamas vaikų poreikiams tenkinti.
14. Skolininkas taip pat įpareigotas grąžinti jai kirpėjos reikmenų lagaminėlį su jame esančiais kirpimo reikmenimis, teismo sprendimu konstatuota, jog šie daiktai laikytini jos asmeninio naudojimo daiktais. Antstolio surašytame akte nurodyta, kad M. B. į antstolio kontorą atnešė krepšį (ne lagaminėlį) su daiktais (plaukų džiovintuvu, skutimosi mašinėle, žirklėmis), ji vykdomajame rašte nurodė, kad tai ne jos daiktai. Teigia, kad skolininkas atnešė maišelyje sudėtus buityje naudojamus paprastus daiktus: mažą feną, paprastas žirkles bei skutimosi mašinėlę. Akivaizdu, jog skolininkas neperdavė išieškotojai kirpėjos reikmenų lagaminėlio su profesionaliai kirpėjo veiklai skirtais reikmenimis, kuriuos ji apibūdino ir pridėjo fotonuotraukas, kaip šių daiktų atitikmenį: profesionalios kirpimo žirklės „Jaguar jag47950“, profesionalios plaukų filiravimo žirklės „Jaguar CJ 43 Plus“, belaidė kirpimo mašinėlė „Moser“ su įkrovikliu ir baterija, raudonos spalvos plaukų džiovintuvas „Valera“ su antgaliais, šukos, apsiaustai, juodas metalinis kirpėjos lagaminas.
15. Pažymi, kad skolininkas neįrodinėjo, kad ketino perduoti būtent teismo sprendime nurodytus daiktus, nors skolininko pareiga vykdyti teismo sprendimą ir vykdomojo rašto reikalavimus, todėl jis turi pareigą įrodyti, kad ketino perduoti būtent teismo sprendime (vykdomajame rašte) nurodytus daiktus. Vietoje to jis, atvežęs perduodamus daiktus, juokėsi iš išieškotojos, padavė mažos vertės netinkamus profesionaliai veiklai daiktus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad vaikai patvirtino, jog kirpėjos lagaminėlis su jos reikmenimis yra pas skolininko tėvus, kad norint įsigyti šiuos reikmenis, jų kaina būtų apie 1600 Eur. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas atnešė išieškotojai ne sprendime (vykdomajame rašte) nurodytus daiktus, surašė aktą ir pateikė jį teismui.
16. Teigia, kad skolininkas nevykdo teismo sprendimo (vykdomojo rašto nurodymų) jau daugiau kaip 1,5 metų, o teismas, skundžiama nutartimi nepritaikęs CPK 771 straipsnyje nustatytų priverstinio vykdymo priemonių, leidžia ir toliau skolininkui nevykdyti teismo sprendimo (vykdomojo rašto nurodymų). Taip yra ilgą laiką pažeidžiami išieškotojos teisėti lūkesčiai ir interesai, ji negali papildomai užsidirbti pajamų ir užtikrinti augančių dviejų nepilnamečių vaikų poreikių. Šalims sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra aiškus, tačiau skolininkas akivaizdžiai piktnaudžiauja ir sąmoningai nevykdo sprendimo ne dėl to, kad jam sprendimas yra neaiškus, bet todėl, kad jo elgesys nesukelia jam jokių pasekmių.
Šalies argumentai
17. Antstoliui teismo procesinio sprendimo tvarka yra aiški, todėl jis, konstatavęs faktą, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto reikalavimų, surašė aktą ir kreipėsi į teismą. Sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, o ne dėl objektyvių priežasčių. Dėl to yra teisėtas pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
19. Argumentuoja, kad 2021 m. gruodžio 2 d. teismo sprendime nurodyta, kad jis turi grąžinti ieškovei stalinį šviestuvą, kurio vertė 132 Eur, kirpėjos reikmenų lagaminėlį su jame esančiais kirpimo reikmenimis. Jokių kitų duomenų apie grąžintinus daiktus, jų kiekį, būklę, vertę, spalvą, dydį, kitus individualius požymius teismo sprendime nėra, įsigijimo dokumentų nepateikta. Pažymi, jog antstolis užfiksavo, kad ieškovė atsisakė priimti atsakovo pateiktą šviestuvą ir krepšį su kirpimui skirtais įrankiais motyvuodama, kad tai ne tie daiktai.
20. Teigia, kad pati ieškovė teismui priimant 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą nurodė, kad šviestuvas ant stalo, vertė 132 Eur (pirktas „Minijos“ baldų centre), o kirpėjos įrankius ieškovė turėjo nuo 2012 metų, nes kirpėjos kvalifikaciją įgijo 2012 m. balandžio 19 d. ir namuose praktikavosi kirpdama namiškius. Dėl to ir teismas galėjo nurodyti grąžinti jai būtent šiuos daiktus, o ne tuos, kuriuos ji nurodo savo atsiliepime su pateiktomis nuotraukomis. Teigia, kad profesionalias plaukų filiravimo žirkles Jaguar CJ 43 Plus 92600, kaip nurodė ieškovė, galima nusipirkti cascada.lt, nors ši aplinkybė niekada nebuvo paminėta nagrinėjant bylą, nėra nurodyta ir teismo sprendime, o pasiteiravus prekybos centro, buvo nurodyta, kad tokiomis žirklėmis pradėta prekiauti prieš trejus metus, tai reiškia, jog 2012 metais ieškovė vargiai galėjo jas įsigyti. Kirpėjos lagaminas, kurio pateikta nuotrauka, šiuo metu taip pat yra parduodamas internetinėje parduotuvėje vitrina.pro, tačiau duomenų, kad buvo pirkta internetinėje parduotuvėje, nėra, be to, mažai tikėtina, kad to paties modelio daiktai būtų parduodami daugiau kaip dešimt metų. Dėl stalo šviestuvo Swing nurodo, kad jis šiuo metu parduodamas už 439 Eur parduotuvėje ISKU, kuri yra tik Vilniuje ir Kaune, o 2023 rugsėjo mėnesį buvo 40 proc. nuolaidų savaitė ir šią šviestuvo nuotrauką su nuolaida ieškovė ir pridėjo. Teigia, kad išieškotoja pati atsisakė jai pateiktų daiktų ir klaidina teismą, nes 2023 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu ji taip ir nepaaiškino, kaip susiję daiktai, kurių nuotraukas ji pateikė, su daiktais, kuriuos ji jau turėjo 2012 metais ir su daiktais, kurie nurodyti teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendime.
Šalies argumentai
21. Pažymi, kad nors išieškotoja atskiruoju skundu prašo skirti jam po 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, antstolis teismo prašė „išspręsti situaciją“, o ne skirti konkrečią nuobaudą, jokio atskiro prašymo nereiškė ir ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo sprendimas neįvykdomas ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad skolininkas įpareigotas išieškotojai grąžinti daiktus, kurie konkrečiais individualiais požymiais neapibūdinti, nėra nurodyta, koks konkrečiai šviestuvas ir kokie kirpėjo reikmenys turi būti grąžinti. Be to, jis du kartus antstolį siekė daiktus grąžinti, tačiau ieškovė atsisako juos priimti. Vykdytino teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje daiktai nėra individualizuoti, todėl nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečiai daiktus privalo grąžinti skolininkas ar tai tie patys daiktai, kurių nuotraukas pateikė išieškotoja, apie kokius daiktus šalys kalbėjo bylos nagrinėjimo metu, daiktų nuotraukos bylos nagrinėjimo metu priimant sprendimą 2021 metais nebuvo pateiktos. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujų daiktų teismo sprendime nurodymas būtų ne sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimas, o sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimas, o to padaryti neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės negalima.
23. Taip pat mano, kad išieškotoja piktnaudžiauja savo teisėmis ir klaidina teismą, pateikia nuotraukas daiktų, kurių ji neturėjo, nurodo, kad tų daiktų neturėjimas neleidžia jai dirbti pagal profesiją (kirpėja) ir taip gauti papildomų pajamų ir teismui pateikia pažymėjimą, kad prieš 11 metų baigė kirpėjų kursus, tačiau nenurodo, kur ir ar iš viso ji per tuos 11 metų dirbo kirpėja, be to, melavo teismui, kad jis nemoka išlaikymo vaikams.
24. Pirmosios instancijos teismas nė vienai iš suinteresuotų šalių nepriteisė turėtų atstovavimo išlaidų, nes įžvelgė abiejų suinteresuotų šalių kaltę dėl veikimo ar neveikimo. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu E. B. teikia atskirąjį skundą ir jame kelia konkretų savarankišką reikalavimą, kurio nebuvo antstolio A. S. pareiškime, t. y. prašo panaikinti teismo nutartį ir M. B. paskirti po 300 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Dėl to jis turi teikti atsiliepimą ir patiria atstovavimo išlaidų, kurių atlyginimą prašo priteisti iš apeliantės. Taip pat pažymi, kad apeliantė turi teisę prašyti atnaujinti procesą, skųsti antstolio veiksmus, o atskirojo skundo padavimas ir prašymas skirti baudą po 300 Eur už kiekvieną dieną yra tik noras pratęsti santuokos nutraukimo bylą, kad teismas imtųsi logiškai ir teisiškai nepagrįstų priemonių prieš buvusį sutuoktinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
26. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų
27. Suinteresuotas asmuo M. B. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašus, jog moka išlaikymą vaikams, jo teigimu, įrodančius, kad apeliantė melavo teismui teigdama, jog jis netekia vaikams išlaikymo.
28. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tai viena iš ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra labai ribojamas ir taikomas tik išskirtiniais atvejais. Be to, į bylą teikiami įrodymai turi būti susiję su nagrinėjama byla. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), įrodymų teikimas nėra savitikslis, teikiami įrodymai turi būti susiję su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku, o atsakovo pateiktuose įrodymuose nėra užfiksuota nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, todėl juos priimti atsisakytina.
Dėl skundžiamos nutarties
29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo antstolio prašymo ir netaikė CPK 771 straipsnyje nurodytų pasekmių už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/22/00707, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1444-639/2021, kuriuo skolininkas M. B. be kitų daiktų įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovei E. B. stalinį šviestuvą, kurio vertė 132 Eur, grąžinti ieškovei kirpėjos reikmenų lagaminėlį su jame esančiais kirpimo reikmenimis. Nustatyta, kad antstolis 2022 m. gegužės 27 d. patvarkymu įpareigojo skolininką per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos grąžinti išieškotojos nurodytus daiktus. Skolininkas 2022 m. birželio 2 d. antstolį raštu informavo, kad išieškotoja atsisako priimti perduodamus daiktus – stalinį šviestuvą ir kirpimo reikmenis, tačiau išieškotoja antstoliui nurodė, kad skolininkas siekia jai perduoti ne tuos daiktus, kuriuos įpareigotas perduoti teismo sprendimu. 2022 m. birželio 14 d. patvarkymu antstolis pakartotinai įpareigojo skolininką per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos vykdyti teismo vykdomojo rašto reikalavimus ir grąžinti išieškotojos nurodytus daiktus. 2022 m. rugpjūčio 31 d. išieškotoja antstolį informavo, kad reikalaujami daiktai jai negrąžinti. 2023 m. sausio 3 d. antstolio kontoroje buvo suorganizuotas daiktų perdavimas / grąžinimas išieškotojai, tačiau išieškotoja atsisakė priimti skolininko atneštus daiktus, nes, jos teigimu, grąžinami ne tie daiktai, kurie nurodyti teismo sprendime. 2023 m. rugpjūčio 23 d. išieškotoja pakartotinai informavo antstolį, kad skolininkas įpareigojimo neįvykdė, antstolis 2023 m. rugsėjo 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatyta, kad vykdomajame rašte nustatyti įpareigojimai neįvykdyti bei kreipėsi į teismą spręsti klausimą dėl įpareigojimo nevykdymo vadovaujantis CPK 771 straipsniu.
31. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis), teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai akcentavo, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas.
32. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad teismo sprendimo dalis, kuria skolininkas įpareigotas perduoti ieškovei daiktus – stalinį šviestuvą ir kirpėjos lagaminėlį su kirpimo reikmenimis, nėra įvykdyta, t. y. skolininkas šių daiktų išieškotojai nėra perdavęs, taigi šiuo atveju yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo.
33. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Būtent tai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pažymėjęs, jog vien tinkamas teismo sprendimo dalies neįvykdymas pats savaime nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinti skolininko veiksmai siekiant tinkamai vykdyti procesinį sprendimą.
34. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš vykdomo teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto nėra neabejotinai aišku, kokius daiktus atsakovas turi perduoti ieškovei, daiktai teismo sprendime ir vykdomajame rašte neapibūdinti individualiais požymiais, nėra duomenų, kokius daiktus skolininkas siekė perduoti išieškotojai antstolio kontoroje, ar tai tie patys teismo sprendime nurodyti daiktai. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl perduotinų daiktų, t. y. atsakovas teigia, jog siekia įvykdyti teismo sprendimą ir perduoti ieškovei teismo sprendime nurodytą stalinį šviestuvą ir kirpėjos reikmenis, tačiau ieškovė teigia, jog atsakovas nori jai perduoti visai kitus daiktus, o ne tuos, kuriuos yra įpareigotas jai perduoti teismo sprendimu. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdytino teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neindividualizavus daiktų ir tarp šalių kilus ginčui dėl jų, nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečiai daiktus privalo grąžinti skolininkas, ar tai tie patys daiktai, kurių nuotraukas pateikė išieškotoja, ar juos antstolio kontoroje ketino perduoti skolininkas, nes perdavimo momentu daiktai neužfiksuoti. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju tinkamą teismo sprendimo neįvykdymą lemia ne išimtinai skolininko nenoras jį įvykdyti, bet paties teismo sprendimo neaiškumai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesant duomenų, kokius konkrečiai daiktus skolininkas įpareigotas grąžinti, negalima daryti išvados, jog yra pagrindas skolininkui taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes.
35. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-834-912/2023 išaiškino, kad tai, kuria proceso teisės norma vadovautis turi teismas, spręsdamas sprendimo išaiškinimo klausimą, priklauso nuo momento, kurioje civilinio proceso stadijoje sprendimo išaiškinimo klausimas sprendžiamas. Jeigu teismas nurodytą klausimą sprendžia iki priverstinio sprendimo vykdymo pradžios, tai sprendimo išaiškinimas nagrinėjamas pagal CPK 278 straipsnį. Jeigu sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo klausimas iškyla jau antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, tai aptariamas klausimas turi būti nagrinėjamas pagal CPK 589 straipsnį. Taigi, šiuo atveju, vadovaujantis CPK 589 straipsnio 1 dalimi, antstolis gali kreiptis į vykdomą sprendimą priėmusį teismą prašydamas išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (dalis).
36. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolio prašymo taikyti skolininkui sprendimo nevykdymo pasekmes pagal CPK 771 straipsnio nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad nėra neabejotinai nustatytos skolininko kaltės dėl teismo sprendimo tinkamo neįvykdymo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
38. Atskirąjį skundą atmetus apeliantei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Pažymėtina, jog apeliacinėje instancijoje apeliantę atstovavo advokato padėjėja, tačiau pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, rengimas, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį.
39. Suinteresuotas asmuo M. B. už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 200 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, taikoma ypatingosios teisenos bylose, numatanti, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys (išieškotoja ir skolininkas) turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas priteisti suinteresuotam asmeniui apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti M. B. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Suinteresuoto asmens M. B. naudai priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą iš E. B.