- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- 2VP-9091-965/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05515-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. B., M. B.
- Advokatai
- Miranda Deinekienė, Romas Kersnauskas
- Kategorijos
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.24Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai Mirandai Deinekienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys E. B., M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo spręsti klausimą dėl 2022 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1444-639/2021, kuriuo skolininkas M. B. įpareigotas grąžinti daiktus, reikalavimų nevykdymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. B. pateikė atsiliepimą, pareiškimą prašo tenkinti, priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolininkas 2023 m. sausio 3 d. antstolio kontoroje grąžino ne jos daiktus. Jos nuomone, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, turi būti grąžinti konkretūs daiktai, tai yra profesionalios kirpimo žirklės Jaguar jag47950, profesionalios plaukų filiravimo žirklės Jaguar CJ 4Plus, belaidė kirpimo mašinėlė Moser su įkrovikliu ir baterija, raudonos spalvos plaukų džiovintuvas Valera su antgaliais, šukos, apsiaustai, juodas metalinis kirpėjos lagaminas, baltas stalo šviestuvas Swing ant ilgo stovo.
3. Suinteresuotas asmuo M. B. pateikė atsiliepimą, pareiškimą prašo atmesti, priteisti iš išieškotojos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendime daiktai, dėl kurių grąžinimo vyksta ginčas, konkrečiai neįvardinti, nepasisakyta dėl jų būklės, kiekio, išvaizdos; bylos nagrinėjimo metu, nebuvo pateiktos jų nuotraukos, nors su atsiliepimu į antstolio pareiškimą išieškotoja tokius įrodymus teikia. Išieškotoja pati atsisakė priimti jai skolininko pateiktus daiktus ir, kaip matyti iš pateikto atsiliepimo, pridedamų nuotraukų, ji klaidina teismą.
4. Suinteresuotas asmuo E. B. ir jos atstovė advokato padėjėja Miranda Deinekienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skolininkas norėjo grąžinti visiškai ne tuos kirpėjos reikmenis. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje daiktai konkrečiai nebuvo įvardinti, tačiau dėl teismo sprendimo išaiškinimo, jį patikslinant dėl konkrečių daiktų nurodymo, išieškotoja nesikreipė, kadangi bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl tų daiktų nebuvo. Skolininkui neskyrus baudos, jis ir toliau tyčia piktnaudžiaus savo teisėmis, remdamasis aplinkybe, kad daiktai teismo sprendime nekonkretizuoti.
5. Suinteresuoto asmens M. B. atstovas advokatas Romas Kersnauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kilus neaiškumams dėl sprendimo vykdymo, antstolis arba išieškotoja turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Išieškotoja nepriima jai grąžinamų daiktų ir tvirtina, kad tai ne jos daiktai, nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepateikti daiktų skiriamieji požymiai, nuotraukos, todėl kyla neaiškumų, kaip įvykdyti teismo sprendimą. Kadangi santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu daiktai konkrečiai nebuvo įvardinti, todėl sprendžiant baudos skyrimo klausimą, išieškotojos pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad būtent tie daiktai turi būti grąžinti. Daiktų įsigijimo dokumentų taip pat nėra. Išieškotoja prašo grąžinti naujus daiktus, nors kirpėjos veikla užsiėmė 2012 m.; daiktų, kurie yra nuotraukose ir prašomi grąžinti, dar nebuvo prekyboje.
6. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo M. B. apie teismo posėdį informuoti tinkamai. Kadangi suinteresuotų asmenų nedalyvavimas teismo posėdyje netrukdo teismui išnagrinėti antstolio pareiškimo, civilinė byla nagrinėta pareiškėjui antstoliui Aleksandrui Selezniovui (prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant) ir suinteresuotam asmeniui M. B. nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/22/00707 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1444-639/2021, kuriuo skolininkas M. B. be kita ko įpareigotas ne vėliau kaip per 10 d. po teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovei E. B. vaikų poreikių tenkinimui reikalingus ir santuokos nutraukimo byloje nedalinamus baldus: baltą komodą AMORE su 7 stalčiais, kurios vertė - 667 Eur; 2 (dvi) viengules baltos spalvos lovas AMORE su kojūgaliu, kurių vertė – 1104 Eur; rudos spalvos rašomąjį stalą, kurio vertė 958 Eur; baltą vaikų rūbų spintą, kurios vertė 320 Eur; stalinį šviestuvą, kurio vertė 132 Eur; grąžinti ieškovei E. B. kirpėjos reikmenų lagaminėlį su jame esančiais kirpimo reikmenimis.
8. Išieškotoja E. B. 2022 m. gegužės 24 d. kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu, nes skolininkas negrąžino stalinio šviestuvo bei kirpėjos lagaminėlio su jame esančiais kirpimo reikmenimis. 2022 m. gegužės 27 d. patvarkymu dėl teismo sprendimo reikalavimų įvykdymo antstolis įpareigojo skolininką per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos vykdyti teismo vykdomojo rašto reikalavimus ir grąžinti išieškotojos nurodytus daiktus. Patvarkymu išaiškintos antstolio įpareigojimo nevykdymo pasekmės. 2022 m. birželio 2 d. skolininkas antstolį raštu informavo, kad išieškotoja atsisako priimti perduodamus daiktus – stalinį šviestuvą ir kirpimo reikmenis. Išieškotoja antstolį informavo, kad skolininkas ketina jai perduoti ne tą šviestuvą ir ne visus kirpimo reikmenis. 2022 m. birželio 14 d. patvarkymu antstolis pakartotinai įpareigojo skolininką per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos vykdyti teismo vykdomojo rašto reikalavimus ir grąžinti išieškotojos nurodytus daiktus. 2022 m. rugpjūčio 31 d. išieškotoja antstolį informavo, kad reikalaujami daiktai jai negrąžinti. Neįvykdžius vykdomojo rašto reikalavimų, 2023 m. sausio 3 d. antstolio kontoroje buvo suorganizuotas daiktų perdavimas/grąžinimas išieškotojai, tačiau išieškotoja atsisakė priimti skolininko atneštus daiktus, nes, jos teigimu, grąžinami ne jos daiktai, kurie nurodyti teismo sprendime. 2023 m. rugpjūčio 23 d. išieškotoja pakartotinai informavo antstolio kontorą, kad skolininkas įpareigojimo neįvykdė. Antstolis 2023 m. rugsėjo 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatyta, kad vykdomajame rašte nustatyti įpareigojimai neįvykdyti bei kreipėsi į teismą spręsti klausimą dėl įpareigojimo nevykdymo, vadovaujantis CPK 771 straipsniu.
9. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pagal CPK 648 straipsnį teismo priimto procesinio dokumento rezoliucinė dalis aiškinama ir vykdoma pažodžiui.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Sprendžiant dėl pasekmių taikymo ne mažiau svarbūs ir šalių lygiateisiškumo bei pasekmių taikymo proporcingumo principai, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
11. Susipažinus su vykdomuoju raštu matyti, kad skolininkas įpareigotas išieškotojai grąžinti tam tikrus daiktus, tačiau jie konkrečiais, individualiais požymiais neapibūdinti, nes nėra nurodyta, koks konkrečiai šviestuvas ir kokie kirpėjo reikmenys turi būti grąžinti. Nustatyta ir tai, kad skolininkas du kartus per antstolį norėjo grąžinti daiktus, tačiau išieškotoja daiktų nepriima, nes, jos teigimu, tai ne jos daiktai. Nustatytu terminu skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo, prašo pripažinti, kad jis vengia vykdyti teismo sprendimą ir skirti baudą. Skolininkas teigia priešingai – kad pateikė tuos daiktus, kurie buvo nurodyti teismo sprendime ir kuriuos jis turėjo.
12. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teismo sprendimas, dėl kurio nevykdymo prašoma skirti baudą, yra neįvykdytas ne tik dėl skolininko veiksmų, ir ne dėl to, kad skolininkas atsisako jį įvykdyti, bet dėl kitų priežasčių, t. y. dėl to, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir jo pagrindu išduotas 2022 m. gegužės 4 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1444-639/2021 šalims yra neaiškus. Vykdymo metu šalims kyla neaiškumų, kokius konkrečiai daiktus skolininkas yra įpareigotas grąžinti, todėl toks sprendimas negali būti tinkamai įvykdytas. Tokio pobūdžio klausimai, kai vykdymo proceso šalys tarpusavyje ir geranoriškai negali įvykdyti privalomų sprendimu nustatytų įpareigojimų, nes jiems neaišku, kaip tiksliai tai padaryti, turėtų pasinaudoti teismo sprendimo išaiškinimo institutu, kurio paskirtis pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu. Tokie klausimai negali gali būti sprendžiami vykdymo procese, antstoliui kreipiantis su sprendimo nevykdymo aktu, nes tuo atveju, kai teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (CPK 589 straipsnio 1 dalis).
13. Išieškotojos nuomone, reikalaujami grąžinti daiktai tiek teismo sprendime, tiek vykdomajame rašte yra pakankamai aiškiai apibūdinti, be to, bylos nagrinėjimo metu, skolininkas pripažino, kad be kitų daiktų turi ir lempą bei kirpėjos lagaminėlį su jame nurodytais daiktais. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo nevykdymo, išieškotoja pateikė daiktų nuotraukas.
14. Vykdytino teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje daiktai neindividualizuoti, todėl nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečiai daiktus privalo grąžinti skolininkas, ar tai tie patys daiktai, kurių nuotraukas pateikė išieškotoja, apie kokius daiktus šalys kalbėjo bylos nagrinėjimo metu, priešingu atveju, būtų keičiamas įsiteisėjusio sprendimo turinys (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Nustatyta ir tai, kad daiktų perdavimo metu antstolio kontoroje neužfiksuota, kokius konkrečiai daiktus pateikė skolininkas, todėl nustatytų neaiškumų pašalinti taip pat nėra galimybės. Konstatuojant skolininko kaltę dėl sprendimo nevykdymo, būtina nustatyti bei identifikuoti, ne tik kokius daiktus skolininkas privalo grąžinti, bet taip pat ir kokius daiktus ketino grąžinti.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek išieškotoja, tiek antstolis nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių faktą, jog skolininkas įpareigojimo neįvykdė ar kad skolininko pristatyti daiktai yra ne tie, kurie nurodyti teismo sprendime. Priešingai, kaip jau minėta, skolininkas teigia, kad grąžinimui pateikė tuos daiktus, kuriuos turėjo ir dėl kurių buvo pasisakyta teismo sprendime. Kilus šiems neaiškumams, daiktų grąžinimas nebuvo užfiksuotas, šalys dėl sprendimo išaiškinimo ar jo vykdymo tvarkos nesikreipė. Todėl, nors antstoliui Sprendimų neįvykdymo aktu konstatavus vykdomojo rašto nustatytų įpareigojimų pažeidimą, būtų pagrindas taikyti nustatytas sankcijas dėl sprendimo nevykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis šalims yra neaiški, grąžintini daiktai neapibūdinti individualiais požymiais, tai trukdo tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Nenustatyta, kad būtent skolininkas piktybiškai nevykdo antstolio reikalavimo bei siekia sudaryti kliūtis teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad skolininkas gavęs antstolio raginimą, ėmėsi veiksmų vykdyti teismo sprendimą, tačiau nesant duomenų, kokius konkrečiai daiktus skolininkas įpareigotas grąžinti, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog yra pagrindas skolininkui taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes, todėl antstolio pareiškimas atmestinas.
Dėl baudos skyrimo
17. Skolininkas mano, kad išieškotoja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes pati atsisakė nuo jai pateiktų daiktų; klaidina teismą, todėl už tai teismas jai turėtų paskirti baudą.
18. Bendriausia prasme piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis suprantamas kaip naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012, 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015). Asmens manymas, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, ar procesinio dokumento teismui pateikimas siekiant apginti galimai pažeistas teises, patys savaime negali būti laikomi teisės pažeidimu.
19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Jokios išimtys dėl bylos rūšies ar pobūdžio įstatyme nėra įtvirtintos, dėl ko tiek kreipimasis į teismą su ieškiniu, tiek su skundu byloje nėra ribojami.
20. Išieškotoja turi subjektinę teisę gauti viską, kas jai priteista teismo sprendimu, taip pat kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, naudotis kitomis savo procesinėmis teisėmis, todėl jos veiksmai vykdymo procese negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad išieškotoja sąmoningai trukdė įvykdyti teismo sprendimą ar veikė prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą, todėl suinteresuoto asmens prašymas išieškotojai skirti baudą atmestinas (CPK 95 straipsnio 2 dalį).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Suinteresuoti asmenys prašo priteisti patirtas jų bylinėjimosi išlaidas.
22. CPK XL skyriaus nuostatos atskirai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo/paskirstymo tokio pobūdžio bylose, todėl taikytinos bendrosios CPK normos dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
23. Nors nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys (išieškotoja ir skolininkas) turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau teismui nustačius, kad dėl vykdomojo rašto reikalavimų neįvykdymo atsakingos abi šalys, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimo netenkinti.
Suinteresuotos asmens M. B. prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/22/00707 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.