- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2-656-464/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro, akcinei bendrovei Lietuvos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,KV Baltic“, Valinor AS“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Agentus“, Nordic Guarantee Insurance Ltd“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,KV Baltic“ ir ,,Valinor AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui dėl reikalavimo išmokėti garantiją pripažinimo nepagrįstu ir negaliojančiu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Agentus“ ir ,,Nordic Guarantee Insurance Ltd“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,KV Baltic“ ir ,,Valinor AS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos radijo ir televizijos centro reikalavimą trečiajam asmeniui ,,Nordic Guarantee Insurance Ltd“ dėl 1 989 805 Eur garantijos Nr. 10284967 išmokėjimo;
1.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė UAB ,,KV Baltic“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Agentus“ sudarė jungtinės veiklos sutartį dalyvauti atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centro paskelbtame konkurse dėl duomenų centrų DC3 ir DC4 statybos darbų ir rangos sutarties dėl šių darbų sudarymo bei vykdymo. Jungtinės veiklos partneriai su atsakove 2022 m. gruodžio 19 d. sudarė duomenų centrų DC3 ir DC4 rangos sutartį, kuria ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB ,,Agentus“ įsipareigojo pastatyti ir įrengti du duomenų centrus, o atsakovė – atsiskaityti už tinkamai, kokybiškai ir laiku atliktus darbus. Pagal rangos sutartį rangovai įsipareigojo pateikti rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą – besąlyginę garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą, kurio dydis būtų 10 proc. nuo rangos sutarties kainos. Trečiasis asmuo ,,Nordic Guarantee Insurance Ltd“ 2023 m. sausio 20 d. išdavė rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją Nr. 10284967 už 1 989 805 Eur sumą, kuri galiojo iki 2024 m. sausio 20 d, vėliau ieškovės UAB ,,KV Baltic“ prašymu ir jos akcininko ,,Valinor AS“ lėšomis buvo pratęsta iki 2024 m. liepos 1 d.
3. Atsakovė 2024 m. birželio 21 d. pateikė reikalavimą trečiajam asmeniui ,,Nordic Guarantee Insurance Ltd“ išmokėti jai 1 989 805 Eur garantiją, nes neva yra vėluojama vykdyti darbus, jungtinės veiklos partneriai konfliktuoja, atsakovė patiria nuostolius negautų pajamų forma bei nuostolius, susijusius su projekto valdymu, technine priežiūra ir teisinėmis paslaugomis. Ieškovų teigimu, nė viena atsakovės nurodyta aplinkybė faktiškai neegzistuoja ir nėra įrodyta, todėl ir garantija jai negali būti išmokėta. Atsakovės reikalavimas išmokėti garantiją yra nepagrįstas, neteisėtas ir negaliojantis.
4. Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centro 2024 m. birželio 21 d. reikalavimo trečiajam asmeniui ,,Nordic Guarantee Insurance Ltd“ vykdymą – uždrausti trečiajam asmeniui atlikti, o atsakovei priimti mokėjimą pagal garantiją ir (ar) jos pratęsimą Nr. 10284967.
5. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, taip pat egzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Ginčo suma yra itin didelė, taigi, teismui nesustabdžius atsakovės reikalavimo vykdymo, o ieškinį patenkinus, ieškovė būtų priversta inicijuoti naujus teisminius ginčus. Todėl yra būtina išsaugoti esamą situaciją nepakitusią. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovai patirs nuostolius. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovų UAB ,,KV Baltic“ ir ,,Valinor AS“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir sustabdė atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centro 2024 m. birželio 21 d. reikalavimo trečiajam asmeniui ,,Nordic Guarantee Insurance Ltd“ vykdymą, uždrausdamas trečiajam asmeniui atlikti, o atsakovei priimti mokėjimą pagal garantiją ir (ar) jos pratęsimą Nr. 10284967.
7. Teismas nurodė, kad ieškovai ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei, jų įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą.
8. Teismo vertinimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės taip pat leidžia padaryti išvadą, kad, laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Be to, ieškovų prašymu yra siekiama užkirsti kelią galbūt kilsiančiam ieškovų teisių pažeidimui, žalos padidėjimui bei naujo teisinio ginčo atsiradimui.
9. Teismas pripažino, kad abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – nagrinėjamu atveju yra nustatytos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo padaryta išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, neteisinga. Ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, nes ieškovai netinkamai naudojasi savo teise į teisminę gynybą – ieškiniu ginčija tai, kas negali būti pripažinta negaliojančiu ar niekiniu. Reikalavimas garantui išmokėti garantijoje nurodytą sumą nėra sandoris, toks reikalavimas negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais ir negali būti pripažintas negaliojančiu ar niekiniu. Kreditoriaus reikalavimas išmokėti garantijoje nurodytą sumą, negali būti ginčo objektu. Ieškovai siekia panaikinti atsakovės teisę turėti ir naudoti rangos sutartyje numatytą rangovo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonę.
10.2. Nors ieškovų reikalavimo formuluotė neatitinka prevencinio ieškinio sampratos, tačiau ieškinio turinys sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovai siekia prevencinio ieškinio teisinių padarinių. Ieškovų pagrindinis ir vienintelis tikslas buvo užkirsti kelią atsakovui pasinaudoti ieškovų pateikta garantija, t. y. tikslas buvo sustabdyti iš esmės teisėtus veiksmus, tačiau prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus.
10.3. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.
10.4. Ieškovų prašytos taikyti ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užkirsti kelią žalai atsirasti ateityje, nors ieškovai net nesuformavo prevencinio ieškinio reikalavimo. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovai siekia neteisėtai apriboti atsakovės teisę naudotis rangos sutartyje nustatyta užtikrinimo priemone. Tokios laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su įstatymų leidėjo nustatytu tikslu, t. y. užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimu sukuriami padariniai atsiras iš karto, todėl teismo sprendimui įvykdyti nereikės atlikti jokių papildomų veiksmų – teismo sprendimas bus įvykdytas nuo to momento, kai šis sprendimas įsiteisės.
10.6. Nėra jokių duomenų, kad ieškovams atsiras žala ar kad žala negalėtų būti jiems atlyginta. Atsakovė yra valstybės valdoma bendrovė, todėl ji yra patikima. Atsakovė turi pakankamai turto ir lėšų. Ieškovai, teikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia ne savo materialiųjų teisių apsaugos, bet išvengti prievolių vykdymo.
10.7. Skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir iškreipia rangos sutarties šalių balansą. Garantijos pateikimas buvo viena iš dalyvavimo atsakovės skelbto konkurso sąlygų. Nepateikę garantijos rangovai nebūtų įgiję teisės sudarytį rangos sutartį. Tačiau dabar ieškovai siekia paneigti savo įsipareigojimus ir teismas jiems suteikė tokią galimybę. Užsakovas yra paliktas be savo interesų apsaugos priemonės, dėl kurios šalys iš anksto susitarė. Toks teismo kišimasis į šalių sutartinius santykius, net neišnagrinėjus ginčo iš esmės, yra neproporcingas – užsakovas netenka savo sutartinės teisės be jokios realios alternatyvos.
Atsiliepimas
11. Ieškovai UAB ,,KV Baltic“ ir ,,Valinor AS“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
11.1. Reikalavimas išmokėti garantiją gali būti ginčo objektu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčas kyla tarp skolininko ir kreditoriaus, kai skolininkas mano, jog kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę, ir kreipiasi į teismą prašydamas apginti jo pažeistas teises ir pripažinti, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę arba atlyginti dėl to patirtus nuostolius, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo) klausimą, ar skolininkas pažeidė užtikrintą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).
11.2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovai turėjo kreiptis su prevenciniu ieškiniu. Ieškovai pareikštu ieškiniu siekia eliminuoti iš apyvartos atsakovės reikalavimą ne tik todėl, kad pati atsakovė yra pažeidusi sutartines prievoles, tačiau ir dėl to, kad egzistuoja kitos aplinkybės pripažinti tokį reikalavimą nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu. Atsakovės reikalavimas neatitinka esminių garantijoje nurodytų sąlygų: jame nenurodyta suma, atitinkanti rangovo sutarties pažeidimą; nepateiktas reikalaujamos sumos paskaičiavimas; nepateikti skaičiavimą pagrindžiantys dokumentai. Garantijos išmokėjimas grindžiamas tariamais netiesioginiais atsakovės nuostoliais.
11.3. Panašiose bylose taikomos tokios pačios, kaip ir šioje byloje taikytos, laikinosios apsaugos priemonės. Todėl neapgrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovai pasirinko netinkamos rūšies laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
11.4. Atsakovė netinkamai ir per siaurai interpretuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išmokėjus atsakovei garantiją, ieškovai privalės sumokėti garantijoje nurodytas sumas trečiajam asmeniui ,,Nordic Guarantee Insurance Ltd“. Ieškovai patirs žalą, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumas ar pasunkėjimas pasireiškia būtent tuo, kad, teismui pripažinus atsakovės reikalavimą nepagrįstu, atsakovė lėšas bus gavusi be pagrindo. Siekiant įvykdyti teismo sprendimą, reikės inicijuoti papildomus procesus, dėl kurių bus patiriamos tiek žmogiškosios, tiek finansinės sąnaudos.
11.5. Atsakovės turtinė padėtis ar jos valdymo struktūra nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, susijusios su pareikštu ginču.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
12. Apeliantė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras su atskiruoju skundu pateikė valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą (su istorija), 2023 m. lapkričio 6 d. raštą dėl statybos darbų rangos sutarties, 2024 m. sausio 9 d. raštą dėl rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos panaudojimo, 2024 m. gegužės 22 d. raštą dėl rangos sutarties užbaigimo, balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2023 metus.
13. Ieškovai UAB ,,KV Baltic“ ir ,,Valinor AS“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2024 m. liepos 12–17 d. elektroninį susirašinėjimą su atsakovės atstove.
14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. spalio 30 d. taip pat buvo gauti ieškovų rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai – apeliantės 2024 m. rugsėjo 30 d. pranešimas spaudai apie veiklą pradėjusius du naujus valstybės duomenų centrus ir publikacija iš verslo naujienų portalo vz.lt apie naujų duomenų centrų atidarymą. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai teigia, kad tokie įrodymai patvirtina, jog rangos sutartis yra įvykdyta, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas reikalavimo išmokėti garantiją vykdymas, atitinka joms keliamus proporcingumo reikalavimus. Apeliantė nėra patyrusi nuostolių dėl netinkamo projekto įvykdymo, todėl ir garantija jai neturi būti mokama, o ieškovų situacija priešinga – garantiją išmokėjus, jie patirs nepagrįstus nuostolius.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
16. Nagrinėjamu atveju nei apeliantė, nei ieškovai prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus rašytinius įrodymus nėra suformulavę, taip pat nenurodė, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik pateikiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į šį atskirąjį skundą. Kadangi šalys nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės jiems taikymo, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
17. Dėl ieškovų pateiktų rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėtų įrodymų papildomai pažymėtina, kad pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui yra taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, kurios neprieštarauja CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Vadinasi, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiosiose apeliaciniame procese taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose įtvirtintus draudimus bei ribojimus.
18. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti jau negali būti priimami. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto papildomus atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami ir dėl tos priežasties, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus skundą bei atsiliepimą į jį.
19. Savo rašytiniais paaiškinimais ieškovai siekia papildyti savo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atitikimo joms keliamam proporcingumo reikalavimui. Be to, pranešimas spaudai bei straipsnis buvo publikuoti 2024 m. rugsėjo 30 d., o argumentų, kodėl tokie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, o ne paskirto teismo posėdžio išvakarėse, ieškovai nenurodė. Todėl toks ieškovų procesinis elgesys nėra suderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Taigi, tiek rašytiniai paaiškinimai, tiek ir su jais pateikti nauji duomenys, nenustačius pagrindo išimties iš bendrojo draudimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo, į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Apeliantė ginčija abi pirmosios instancijos teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygas, tačiau jos pozicija stokoja pagrįstumo.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta dėl to, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-642-934/2024).
22. Taigi, ieškovo pasirinktas neleistinas arba aiškiai neįmanomas civilinių teisių gynybos būdas iš tiesų leistų preliminariai konstatuoti ieškinio nepagrįstumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ir vien dėl šios priežasties jų netaikyti. Tačiau, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, šiuo konkrečiu atveju jau pradinėje bylos proceso stadijoje padaryti išvadą, kad ieškovai pasirinko aiškiai neleistiną savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą, negalima, nes tam duomenų nepakanka.
23. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu apeliantės reikalavimą trečiajam asmeniui ,,Nordic Guarantee Insurance Ltd“ išmokėti jai 1 989 508 Eur garantiją, kuri buvo numatyta sudarant rangos sutartį. Reikalavimas grindžiamas argumentais, kad pagal darbų atlikimo garantijos sąlygas rašytiniame pareiškime išmokėti garantiją turėtų būti nurodyta, jog vykdytojas pažeidė savo įsipareigojimus pagal pagrindinę sutartį, kokiu aspektu vykdytojas yra pažeidėjas, pažeidimą atitinkanti suma, su reikalavimu turi būti pateiktas prašomos sumos apskaičiavimas ir patvirtinamieji dokumentai, kuriais grindžiama apskaičiuota suma. Ieškovai įrodinėja, kad apeliantės reikalavimas sumokėti garantiją nei aptartų garantijos sąlygų, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70, 6.90–6.93 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo neatitinka, todėl prašo jį pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.
24. Iš ieškinyje nurodyto jo faktinio pagrindo bei dalyko galima padaryti išvadą, kad ieškovai siekia apginti jų pažeidžiamą teisę ir pripažinti, kad kreditorė (apeliantė) nepagrįstai pareikalavo garanto įvykdyti prievolę. Apeliantės atskirajame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 buvo išaiškinta, kad kreditorius, pareikšdamas tokio pobūdžio reikalavimą, vykdo skolininko ir kreditoriaus sudarytą sutartį (dvišalį sandorį), taip pat reikalauja, kad bankas įvykdytų išduota garantija (vienašaliu sandoriu) prisiimtą įsipareigojimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai ginčas kyla tarp skolininko ir kreditoriaus, t. y. kai skolininkas mano, jog kreditorius nepagrįstai pareikalavo garanto įvykdyti prievolę, kreipiasi į teismą, prašydamas apginti jo pažeistas teises ir pripažinti, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo garanto įvykdyti prievolę arba atlyginti dėl to patirtus nuostolius, teismas, be kita ko, turi išnagrinėti ir tokį klausimą, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą prievolę.
25. Vadinasi, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovai nėra pasirinkę aiškiai neįmanomo savo civilinių teisių gynybos būdo. Teismų praktikoje tokių ginčų jau buvo kilę ir jie buvo nagrinėjami iš esmės. Ar ieškovų pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir ar jis galėtų būti patenkintas, taip pat šio reikalavimo teisinis kvalifikavimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tokie klausimai negali būti sprendžiami taikant laikinąsias apsaugos priemones. Todėl atskirojo skundo argumentai, ar ieškinys kvalifikuotinas kaip prevencinis ar ne, šiuo atveju neturi reikšmės.
26. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti buvimą, t. y. preliminarų ieškinio pagrįstumą, padarė teisingą išvadą, kurios aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nepaneigia.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo
27. Apeliantė atskirajame skunde taip pat kelia kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – nebuvimo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesąsajumo su pareikštu reikalavimu, neproporcingo jos teisių suvaržymo klausimus.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad skundžiama teismo nutartis turi motyvavimo trūkumų. Pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu jis remiasi padarydamas išvadą dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonės taikyti buvimo, apsiribojęs vien argumentu, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti būsimo teismo sprendimo sunkesnio įvykdymo ar neįvykdymo rizikas, neidentifikavo laikinosios apsaugos priemonės rūšies, kurią ieškovai prašė taikyti ir teismas pritaikė. Apeliacinės instancijos teismas, kuriam pagal kompetenciją priskirtinas tiek teisės, tiek ir faktų vertinimas, tokias pirmosios instancijos teismo klaidas ištaiso.
29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad parenkant bei taikant konkrečius suvaržymus turi būti atsižvelgiama į proporcingumo, ekonomiškumo, taip pat į teisingumo ir kitus civilinio proceso teisės principus, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai pernelyg didelio pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1231-516/2021; 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-414-464/2024).
30. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo šalims arba objektams ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį. Tam tikrais atvejais objektyviai kyla poreikis išsaugoti nuo pokyčių ir ginčo objektą arba faktiškai susiklosčiusį teisinį santykį (susiklosčiusią situaciją). Tokių prevencinėmis vadinamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra stabilizuoti (užfiksuoti) susidariusią padėtį, kitaip tariant, užtikrinti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2023 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-628-910/2023; 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-717-464/2023; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-912/2024; 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-464/2024).
31. Šalių ginčas yra kilęs dėl to, ar apeliantė turi teisę reikalauti išmokėti jai garantiją ir ar šią teisę ji realizuoja tinkamai. Todėl nagrinėjamu atveju aktualus esamos padėties, kol ši teisė dar nėra realizuota ir garantija dar nėra išmokėta, išsaugojimas (užfiksavimas) iki teismas išspręs kilusį ginčą. Riziką, kad esama padėtis, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų pasikeisti, pagrindžia vien apeliantės siekis pasinaudoti garantija nelaukiant šios bylos baigties, įrodinėjant tokių jai taikytų ribojimų (gauti garantijos išmoką iš garanto) nepagrįstumą, neproporcingumą ir nesąsajumą su nagrinėjamoje byloje spręstinais klausimais.
32. CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos rūšies laikinosios apsaugos priemonės (draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles) taikymas leidžia pasiekti pirmiau nurodytą tikslą – išsaugoti faktiškai susidariusią padėtį, kai kiekviena šalis laikosi skirtingų pozicijų dėl apeliantės teisės į garantinę išmoką buvimo ar nebuvimo, tokios priemonės taikymas taip pat palengvina būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, jeigu jis būtų palankus ieškovams. Jeigu byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, kad apeliantė nėra įgijusi teisės į garantija, bet ši garantija jau būtų išmokėta, kiltų poreikis spręsti dėl jos grąžinimo, taigi taikytos laikinosios apsaugos priemonės padeda išvengti ir tokių padarinių atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nenurodęs konkrečių motyvų, egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui visgi identifikavo tinkamai. Apeliantės atskirojo skundo argumentai kitokios išvados dėl šios aplinkybės padaryti neleidžia.
33. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo konkrečiu atveju neatitinka sąsajumo reikalavimo. Kaip savo jurisprudencijoje yra pasisakęs kasacinis teismas, įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Todėl ginčo dalyko lingvistinės formuluotės ne visada gali būti tapatinamos su bylą iniciavusio asmens siekimais tikslais. Kaip minėta, ginčo pagrindu yra reikalavimo išmokėti garantiją teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas garantui nukreipto apeliantės reikalavimo išmokėti garantiją vykdymas, bent jau šioje bylos proceso stadijoje negali būti vertinamos kaip nesusijusios su pareikštu reikalavimu ar neskirtos jo vykdymui užtikrinti.
34. Priešingai nei teigia apeliantė, šiame pradiniame bylos proceso etape tai pat nėra jokio pagrindo padaryti ir tokią išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia jos teises. Jeigu ieškinys bus atmestas kaip nepagrįstas, apeliantei nebus jokių kliūčių reikalauti garantijos jai išmokėjimo. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodo, kokią įtaką garantijos išmokėjimo laikinas sustabdymas gali turėti rangos sutarties vykdymui, kokias jos teisės bei teisėtus interesus gali pažeisti skubus, nelaukiant dėl šio ginčo priimto teismo sprendimo, garantijos lėšų negavimas. Taigi, šalių interesų derinimo taisyklės pažeidimo apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neįžvelgia. Priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes jos gali sukelti mažiau neigiamų padarinių, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
35. Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.