- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-30
- Bylos Nr.
- e2-628-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00136-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- „Golden Fields OÜ“
- Ieškovas
- Užgirių žemės ūkio bendrovės
- Trečiasis asmuo
- „Alyoum food company“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „Golden Fields OÜ“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės Užgirių žemės ūkio bendrovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Užgirių žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui „Golden Fields OÜ“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, restitucijos taikymo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo „Alyoum food company“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Užgirių žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2023 m. sausio 6 d. ieškovės ir atsakovo „Golden Fields OÜ“ (toliau – ir atsakovas) sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau – Sutartis) niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio); 2) pripažinti 2023 m. kovo 10 d. įskaitymą nuo jo atlikimo momento niekiniu ir negaliojančiu; 3) taikyti Sutarties atžvilgiu restituciją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovui perleisti Sutartimi įgytas reikalavimo teises tretiesiems asmenims; 2) uždrausti atsakovui disponuoti pagal Sutartį įgyta reikalavimo teise į skolininką „Alyoum food company“ ir naudotis jomis suteikiamomis tiek turtinėmis, tiek ir neturtinėmis teisėmis (draudimas gauti šios reikalavimo teisės patenkinimą ir kt.). Ieškovė paaiškino, kad atsakovas Sutartyje nurodė, jog skola egzistuoja visa apimtimi, nors M. S. M. A. jau yra pasisavinęs ieškovės pinigines lėšas, be to, atsakovas nesąžiningai realizuoja įgytas reikalavimo teises ir sukuria prielaidas tolesniems ginčams su ieškovės skolininku ateityje kilti. Atsakovas, suprasdamas ieškinio esmę ir žinodamas apie Sutarties neteisėtumą, gali bandyti perleisti neegzistuojančią reikalavimo teisę tretiesiems asmenims, kad toliau būtų tęsiami nesąžiningi procesai prieš ieškovę. Aplinkybę, kad atsakovas gali perleisti savo reikalavimo teisę, patvirtina tai, kad atsakovo vadovas M. S. M. A. jau buvo pasisavinęs ieškovės lėšas ir teikė melagingus paaiškinimus bei nurodė melagingas aplinkybes ieškovei, o dabar veikia taip, jog ieškovei būtų padaryta kuo didesnė žala. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei iškiltų būtinybė ginčyti nesąžiningus atsakovo naujai sudaromus sandorius ir (ar) atliekamus veiksmus su trečiaisiais asmenimis, todėl teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies –uždraudė atsakovui perleisti Sutartimi įgytas reikalavimo teises tretiesiems asmenims ir gauti šios reikalavimo teisės patenkinimą.
3. Teismas, įvertinęs ieškinį ir jo priedus, padarė išvadą, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad Sutartimi ieškovė perleido atsakovui 489 370,25 Eur sumos reikalavimo teisę į „Sama Jordan agricultural and food processing company“. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti Sutartį nuo sudarymo momento niekine ir negaliojančia, remdamasi tuo, jog Sutarties pasirašymo metu atsakovo vadovas buvo pasisavinęs ieškovės pinigines lėšas, t. y. Sutarties sudarymo metu ieškovė nebeturėjo 489 370,25 Eur reikalavimo teisės į „Alyoum food company“, nes 164 803,20 Eur atsakovo vadovas M. S. M. A. ieškovės vardu buvo atsiėmęs iš „Alyoum food company“ pagal „Alyoum food company“ išduotus mokėjimo čekius Jordanijos Hašimitų Karalystėje esančiuose bankų skyriuose ir jų neperdavė ieškovei. Iš ieškovės pateiktų pinigų išmokėjimo dokumentų teismas nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 22 d., spalio 22 d., lapkričio 22 d. ir gruodžio 22 d. atsakovo vadovas Jordanijos Hašimitų Karalystėje grynaisiais iš banko iš viso pasiėmė 164 803,20 Eur.
5. Ieškovė prašo ne tik uždrausti atsakovui perleisti Sutartimi įgytas reikalavimo teises tretiesiems asmenims, tačiau ir uždrausti disponuoti pagal Sutartį įsigytomis reikalavimo teisėmis į skolininką, naudotis jomis suteikiamomis tiek turtinėmis, tiek ir neturtinėmis teisėmis (draudimas gauti šios reikalavimo teisės patenkinimą ir kt.). Teismo nuomone, ieškovės siekis visiškai uždrausti atsakovui disponuoti pagal Sutartį įgytomis reikalavimo teisėmis į skolininką ir naudotis jomis suteikiamomis tiek turtinėmis, tiek ir neturtinėmis teisėmis prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams, t. y. nėra išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, o ribojimas yra ne tik perteklinis ir nebūtinas galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, bet ir per daug abstraktus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti galbūt ieškovei palankus teismo sprendimo vykdymas, nes atsakovas galėtų gauti reikalavimo patenkinimą iš trečiojo asmens ar jį perleisti kitiems asmenims. Teismo vertinimu, tikslinga uždrausti atsakovui perleisti reikalavimą, siekiant, kad būtų išsaugomas ginčo objektas, bei uždrausti gauti reikalavimo patenkinimą tol, kol teisme nagrinėjamas ginčas, kurio baigtis lems, kuri iš šalių turės reikalavimo teisę. Neapribojus atsakovui teisės gauti lėšas iš trečiojo asmens jam įgyvendinant iš Sutarties kylančias teises, atsakovas galėtų iki bylos išnagrinėjimo gauti reikalavimo teisės patenkinimą iš skolininko ir atsakovas ieškovės ginčijamos reikalavimo teisės nebeturėtų, nes ji būtų įgyvendinta, o tai nulemtų, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Tam, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas, pakanka uždrausti atsakovui perleisti Sutartimi įsigytas reikalavimo teises bei uždrausti gauti šios reikalavimo teisės patenkinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovas „Golden Fields OÜ“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1 Nebuvo atliktas ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas. Teismas patikrino, ar ieškinys atitinka ieškiniui keliamus bendruosius reikalavimus, toks patikrinimas negali būti suvokiamas kaip preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas.
8.2 Ieškovė klaidina teismą ir iškraipo faktines aplinkybes, o tai patvirtina, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai bei siekia, jog būtų apribotos atsakovo teisės. Ieškovė negali paaiškinti, kodėl atsakovas ir (ar) jo atstovai Sutartyje nurodė „Sama Jordan agricultural and food processing company“, o ne „Alyoum food company“, kadangi pradinis reikalavimas buvo nukreiptas į „Alyoum food company“. Tokie ieškovės teiginiai prieštarauja faktinei situacijai. Pati ieškovė 2021 m. birželio 1 d. su „Sama Jordan agricultural and food processing company“ sudarė susitarimą, kuriuo „Sama Jordan agricultural and food processing company“, kaip susijusi su „Alyoum food company“ įmonė, įsipareigojo padengti pastarosios skolą susitarime numatytu grafiku. Faktas, kad ieškovė nutyli šias aplinkybes ir teigia, jog nesupranta, kodėl reikalavimas nukreiptas į „Sama Jordan agricultural and food processing company“, o ne į „Alyoum food company“, patvirtina, kad ieškovė siekia sudaryti teismui klaidingą vaizdą, jog nesąžininga šalis yra atsakovas.
8.3 Ieškovė nurodė, kad Sutartis sudaryta suklaidinus ieškovę, nes atsakovo vadovas apgavo ieškovę dėl esminių aplinkybių, kurios egzistavo Sutarties sudarymo metu. Nėra įrodymų, kurie leistų abejoti atsakovo ar jos vadovo sąžiningumu. Nors ieškovė teigia, kad Sutarties prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei pasireiškė ir yra susijęs su atsakovo vadovo veiksmais pasisavinant neva ieškovei priklausančias lėšas, tačiau tokios aplinkybės nėra pagrindžiamos. Net jei ir būtų konstatuota, kad atsakovo vadovas pasisavino ieškovei priklausančias lėšas, tai negalėtų būti laikoma viešosios tvarkos pažeidimu.
8.4 Ieškovė nepateikė nė vieno tiesioginio įrodymo, kad prieš sudarant Sutartį ieškovei priklausančios lėšos buvo atsakovo ar jos vadovo dispozicijoje. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovė pateikė susirašinėjimą tarp ieškovės ir „Sama Jordan agricultural and food processing company“ atstovo, kuriame nurodyta, kad dalis skolos jau yra grąžinta. Šis susirašinėjimas nepagrindžia, kad skola grąžinta atsakovui ar jo vadovui prieš sudarant Sutartį. 2022 m. gegužės mėn. atsakovo vadovui tapus ieškovės pirmininku, R. S. įkalbėjo atsakovo vadovą prisidėti surandant būdą, kaip išsireikalauti skolą iš „Sama Jordan agricultural and food processing company“. 2022 m. birželio mėn. atsakovo vadovas, kaip ieškovės pirmininkas, pradėjo ieškoti galimybių ieškovei susigrąžinti įsipareigojimą susimokėti iš „Sama Jordan agricultural and food processing company“. Šis surado advokatą, kuris praktikuoja Jordanijos Hašimitų Karalystėje, ir su juo sudarė žodinį susitarimą veikti ieškovės vardu, siekiant atgauti skolą iš „Sama Jordan agricultural and food processing company“. Advokatui pradėjus derinti klausimą ir jį suderinus su „Sama Jordan agricultural and food processing company“, atsakovo vadovas 2022 m. rugpjūčio 1–2 d. viešėjo Jordanijos Hašimitų Karalystėje ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė susitarimą su advokatu bei kitą dieną sudarė taikos sutartį su „Sama Jordan agricultural and food processing company“, pagal kurią nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. rugpjūčio „Sama Jordan agricultural and food processing company“ įsipareigojo padengti nesumokėtą skolos dalį, išduodama banko čekius (12 banko čekių), kuriuos, suėjus jų terminui, ieškovė turi teisę išsigryninti banke be papildomo „Sama Jordan agricultural and food processing company“ patvirtinimo. Iš „Sama Jordan agricultural and food processing company“ pagal taikos sutartį išduotų banko čekių apmokėti yra trys. Papildomai apmokėti yra kiti du čekiai, kurie buvo apmokėti 2023 m. „Sama Jordan agricultural and food processing company“ pagal banko čekius yra sumokėjusi iš viso 154 890 Jordanijos dinarų (206 004 Eur pagal tuometį kursą). „Sama Jordan agricultural and food processing company“ ir toliau vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus, todėl atsakovas šiuo metu Jordanijos Hašimitų Karalystėje bylinėjasi su „Sama Jordan agricultural and food processing company“. Šią dieną į atsakovo ar jo vadovo banko sąskaitą nėra pervesta nė vieno euro iš „Sama Jordan agricultural and food processing company“ pagal Sutartimi įsigytas reikalavimo teises. Nei atsakovas, nei jo vadovas negrynino nė vieno iš „Sama Jordan agricultural and food processing company“ pagal taikos sutartį išduoto banko čekio, atitinkamai, ieškovei priklausančios lėšos nebuvo atsakovo dispozicijoje nei iki Sutarties sudarymo, nei po jos sudarymo. Visos lėšos, kurios išgrynintos realizavus banko čekius, buvo ir yra advokato depozitinėje sąskaitoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinys pareikštas pateikus neteisingas faktines aplinkybes ir negalėjo būti priimtas.
8.5 Atsakovo turimos reikalavimo teisės yra jo nuosavybė. Atsakovas turi teisę šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuožiūra. Ieškovės pasvarstymai, kad atsakovas neva nesąžiningai realizuoja įgytas reikalavimo teises, negali būti pagrindas riboti atsakovo nuosavybės teises, nes toks ribojimas būtų neproporcingas, iškreipiantis šalių pusiausvyrą.
8.6 Teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad yra ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškovė teismui nepateikė bent tikėtinų duomenų, kad atsakovas turi ketinimą perleisti reikalavimo teisę tretiesiems asmenims ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo įvykdymui. Ginčas yra turtinis. Tai reiškia, kad, priėmus ieškovei palankų sprendimą bei teismui pritaikius restituciją, ieškovė įgis piniginį reikalavimą į atsakovą. Ieškovė nepateikė duomenų ar pagrįstų argumentų, kad atsakovas imasi ar ketina imtis veiksmų, kuriais sumažintų savo finansines galimybes. Ieškovė nepagrindė, kad ieškinio suma atsakovui didelė arba atsakovas susiduria su finansiniais sunkumais, dėl kurių ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.
8.7 Teismas pažeidė atsakovo teises, nes išėjo už ieškovės prašymo ribų. Teismas uždraudė atsakovui perleisti įgytas reikalavimo teises bei gauti šios reikalavimo teisės patenkinimą ne tik iš „Alyoum food company“, tačiau (kaip galima suprasti) ir iš visų trečiųjų asmenų. Ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę – patenkinti (realizuoti) sutartimi įgytas reikalavimo teises ne tik iš „Alyoum food company“.
8.8 Teismas neįvertino, kad atsakovo reikalavimo teisių patenkinimui taikomi Jordanijos Hašimitų Karalystės įstatymai, pagal kuriuos, neįgyvendinus reikalavimo teisių į skolininką laiku, kreditorius gali prarasti galimybę ateityje iš skolininko išieškoti pinigines sumas pagal turimas reikalavimo teises. Nepanaikinus nutarties ir suėjus reikalavimo teisių patenkinimo terminui, atsakovas gali prarasti galimybę realizuoti turimas reikalavimo teises ir atgauti pinigines lėšas. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas dėl to, kad gali nebelikti reikalavimo teisės. Analogiška situacija būtų ir ieškinio atmetimo atveju.
Atsiliepimas
1. Ieškovė Užgirių žemės ūkio bendrovė atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo šiuos argumentus:
9.1 Negalima išvada, kad reikalavimas atsakovui yra akivaizdžiai negalimas ieškovės teisių gynimo būdas. Šioje proceso stadijoje nėra nustatinėjamos visos sandorio negaliojimo sąlygos. Atsakovas nepagrįstai tapatina esminį ieškinio tikėtinumo vertinimą su preliminariu vertinimu.
9.2 Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovė klaidina teismą. Atsakovas nuslėpė nuo ieškovės visą informaciją, kurią šiuo metu teikia su atskiruoju skundu. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė neatskleidė aplinkybių, kurios susijusios su skola ar buvusių ieškovės derybų su skolininku, nepaneigia, kad ieškovei nežinant atsakovo vadovas sudarė susitarimą su „Sama Jordan agricultural and food processing company“ ir šios bendrovės išduotų čekių pagrindu pasiėmė ieškovei priklausančias sumas.
9.3 Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas ar jo vadovas iki Sutarties pasirašymo būtų paėmęs ieškovei priklausančių piniginių sumų. Atsakovo teikiami įrodymai ir nurodomos aplinkybės tik patvirtina, kad jo vadovas veikė ieškovės vardu ir turi ieškovei priklausančias pinigines sumas, tačiau neteisėtai tą nuslėpė nuo ieškovės, kaip ir nuslėpė faktą, jog buvo ieškovės vardu sudaręs sutartį su „Sama Jordan aagricultural and food processing company“. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas su „Sama Jordan agricultural and food processing company“ pagrindžia, kad atsakovas ir (ar) jo vadovas yra pasiėmęs ieškovės pinigines lėšas iki Sutarties pasirašymo, ir tą neteisėtai nuslėpė nuo ieškovės. Tokie faktai patvirtina tai, kad atsakovas ir (ar) jo vadovas gali imtis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, dėl to ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir (ar) tapti neįmanomas.
9.4 Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovės naudai priimto sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas – nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys atsakovo gerą turtinę padėtį ir (ar) patvirtinantys atsakovo sąžiningumą. Tuo atveju, jeigu atsakovas gautų visas ieškovei priklausančias pinigines sumas, kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovės naudai priėmus palankų teismo sprendimą vėliau atsakovas būtų pajėgus tokias sumas grąžinti, todėl, esant tokiai situacijai, galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir (ar) tapti neįmanomas. Neuždraudus atsakovui gauti ieškovei priklausančias lėšas, gali susiklostyti situacija, kad ieškovė turės inicijuoti naujus ginčus prieš atsakovą, o atsakovas jau gali būti paslėpęs ieškovei priklausančias sumas ir (ar) perleidęs reikalavimo teisę tretiesiems asmenims.
9.5 Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreditorius gali prarasti galimybę ateityje iš skolininko išieškoti pinigines sumas pagal turimas reikalavimo teises.
9.6 Atsakovas neįrodė, kaip jo interesai pažeisti ir (ar) suvaržyti, uždraudus perleisti įgytas reikalavimo teises ar uždraudus gauti ieškovei priklausančias pinigines sumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
1. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
2. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
3. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui perleisti Sutartimi įgytas reikalavimo teises tretiesiems asmenims bei gauti šios reikalavimo teisės patenkinimą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
4. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti turi būti nustatytos dvi sąlygos – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Šios dvi sąlygos yra kumuliatyvios – nenustačius bent vienos iš jų, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022).
5. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės ieškinys laikytinas prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstu.
6. Spręsdamas klausimą, ar ieškinys preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; kt.). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; kt.).
7. Atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis atsakovas kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo (dėl Sutartyje nurodytos reikalavimo teisės į „Sama Jordan agricultural and food processing company“, o ne į „Alyoum food company“; dėl Sutarties sudarymo (ne)suklaidinus ieškovę; dėl Sutarties (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei; dėl ieškovei priklausančių lėšų (ne)buvimo atsakovo ar jo vadovo dispozicijoje ir kt.), yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, toks detalus ieškinio argumentų ir įrodymų tyrimas, kokį atsakovas pateikia atskirajame skunde, nėra atliekamas. Ieškovė aiškiai suformulavo savo ieškinio dalyką, nurodė pareikštus reikalavimus turinčias pagrįsti faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais įrodinėja nurodomas faktines aplinkybes, pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekia užtikrinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
8. Sprendžiant dėl antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui, pažymėtina tai, kad CPK neįtvirtinta pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
9. Pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
10. Viena vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovo nesąžiningumą visuomet privalu įrodyti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Kita vertus, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-486-467/2023).
11. Įvertinus ieškinyje keliamus reikalavimus (ieškovė siekia atgauti atsakovui perleistą reikalavimo teisę į skolininką) ir bylos šalių nurodytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu stabilumą, status quo išsaugojimą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių tikslas gali būti pasiektas uždraudus atsakovui imtis veiksmų, dėl kurių jo pagal Sutartį įgyta reikalavimo teisė gali būti perleista tretiesiems asmenims (būtų apsunkintas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kiltų papildomų ginčų poreikis) arba gali būti gautas šios reikalavimo teisės patenkinimas (reikalavimo teisė pasibaigtų). Siekiant užtikrinti ginčo šalių status quo, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip užkirsdamas kelią situacijos pokyčiams ar naujų ginčų atsiradimui. Taigi nagrinėjamu atveju yra būtinybė siekti išsaugoti status quo ir atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovo nesąžiningumo.
12. Pats atsakovas nurodo, kad, priėmus ieškovei palankų sprendimą bei teismui pritaikius restituciją, ieškovė įgis piniginį reikalavimą į atsakovą. Nors didelė ieškinio suma ir atsakovo finansinė padėtis savaime nėra pakankamos aplinkybės, galinčios sudaryti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nustačius, kad egzistuoja poreikis išsaugoti šalių status quo, didelė ieškinio suma (366 750 Eur) ir aplinkybė, jog atsakovas, turėdamas galimybę atskirajame skunde įrodyti, jog būtų pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, to neįrodinėja, papildomai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškovės prašymo ribų. Ieškovė prašė: 1) uždrausti atsakovui perleisti Sutartimi įgytas reikalavimo teises tretiesiems asmenims; 2) uždrausti atsakovui disponuoti pagal Sutartį įgytomis reikalavimo teises į skolininką – „Sama Jordan agricultural and food processing company“ ir naudotis jomis suteikiamomis tiek turtinėmis, tiek ir neturtinėmis teisėmis, kas apimtų ir draudimą gauti šios reikalavimo teisės patenkinimą ir kt. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi uždraudė atsakovui perleisti Sutartimi įgytas reikalavimo teises tretiesiems asmenims ir gauti šios reikalavimo teisės patenkinimą. Teismas, nurodydamas, kad draudžiama atsakovui gauti šios reikalavimo teisės patenkinimą, nenurodė, jog šį patenkinimą draudžiama gauti tik iš skolininko, taigi pagal teismo nutartį negalimas bet koks (tiek iš skolininko, tiek ir iš kitų asmenų gaunamas) ginčo reikalavimo teisės patenkinimas. Ieškovė prašyme nedetalizavo, kokio reikalavimo teisės patenkinimo draudimo siekia (tik iš skolininko, ar ir iš kitų subjektų), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepritaikė tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurių ieškovė neprašė, atitinkamai, neperžengė prašymo ribų.
14. Nors atsakovas teigia, kad atsakovo reikalavimo teisių patenkinimui taikomi Jordanijos Hašimitų Karalystės įstatymai, kurie numato, jog laiku neįgyvendinus reikalavimo teisių į skolininką kreditorius gali prarasti galimybę ateityje iš skolininko išieškoti pinigines sumas pagal turimas reikalavimo teises, tačiau atsakovas tokios aplinkybės nepagrindė. Pagal CPK 808 straipsnio 2 dalį visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Atsakovas įrodymų dėl užsienio teisės nuostatų, kurios galėtų kelti grėsmę reikalavimo teisės egzistavimui jos nerealizavus konkrečiu laikotarpiu, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atsakovo teiginiams, kad laikinosios apsaugos priemonės gali lemti ginčo reikalavimo teisės pabaigą.
15. Nors atsakovas nurodo, kad teismo nutartis užkerta jam kelią nevaržomai naudotis savo nuosavybe (ginčo reikalavimo teise), tačiau atsakovas nepagrindė, kokių veiksmų su ginčo reikalavimo teise ketino imtis, kurių imtis nebegali dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kokią žalą jam tai sukelia. Deklaratyvūs atsakovo teiginiai dėl negalėjimo disponuoti ginčo reikalavimo teise nelemia išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neproporcingumo. Priešingai, sąžiningų ginčo šalių status quo užtikrinimas (ginčo objekto išsaugojimas) ginčo metu atitinka abiejų šalių interesus – užkertama papildomų ginčų tikimybė.
16. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nutartis neužkerta kelio atsakovui teikti pirmosios instancijos teismui motyvuotus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis) ar panaikinimo (CPK 149 straipsnio 1 dalis), jeigu pasikeičia aplinkybės ir, atsakovo vertinimu, taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo teises.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, ir pagrįstai patenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalį. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.