Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui P. G., nukentėjusiajam G. E. ir jo atstovui advokatui G. G., kaltinamajam T. J. ir jo gynėjui advokatui I. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis Mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2017 m. spalio 27 d. apie 18.50 val. kelyje Mažeikiai - Plungė -Tauragė apie 8 kilometre 900 metre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 136.3. reikalavimus, t. y. neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, atlikdamas lenkimą neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko kliudė priešpriešais atvažiuojantį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. E., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo G. E. sveikata, padarant jam - kūno sumušimą pasireiškusį nubrozdinimu smakro srityje, kairio šlaunikaulio, kairio blauzdikaulio, kairio šeivikaulio skeveldriniais lūžiais, kairės pėdos 1-5 padikaulių ir kubakaulio lūžiais, kairiojo tiesiojo šlaunies raumens pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 3-4 dalys).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo T. J. prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka objektyviai nustatytas bylos aplinkybes, kurios yra patvirtintos nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, specialisto išvada bei surinktų įrodymų visuma, todėl teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis T. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Nustatyta, kad nukentėjusysis G. E. vairuodamas motociklą važiavo pagrindiniu keliu, tuo tarpu kaltinamasis T. J. vairuodamas automobilį išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, atlikdamas lenkimo manevrą, nebuvo įsitikinęs, jog atlikti lenkimo manevrą yra saugu, kliudė motociklu važiavusį nukentėjusįjį G. E., kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam G. E. buvo padaryti sužalojimai. Todėl T. J., būdamas nepakankamai atsargus, atidus išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, pažeidė KET 136.3 punkto reikalavimus, eismo įvykio metu nukentėjusiajam G. E. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6 punkte, sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas kai yra atviras žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kūnų lūžis arba uždari kurių nors dviejų iš nurodytų kaulų kūnų arba žastikaulio ar šlaunikaulio kaklo lūžiai (6.6.13 papunktis).

Įvertinus nukentėjusiojo G. E. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamasis T. J. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet jo neįpareigoja atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustačius straipsnyje numatytų sąlygų visumą.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis T. J. anksčiau neteistas (1 t., 86 b. l.), jis padarė neatsargų nusikaltimą, kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, savo kaltę jis visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nevengia atsakomybės, administracine tvarka praeityje nebaustas (1 t., 87 b. l.). T. J. yra vedęs (2 t., 21 b. l.), augina tris vaikus, iš kurių viena pilnametė (2 t., 22, 23, 24 b. l.), kaltinamasis dirba Mažojoje Bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., 17 b. l.). Kaltinamojo asmenybė leidžia teismui pagrįstai manyti, kad T. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas S. J. rašytinis prašymas, kuriuo ji prašo leisti jai būti savo sutuoktinio kaltinamojo T. J. laiduotoja. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, į galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). S. J. neteista (2 t., 58 b. l.), administracine tvarka nebausta (2 t., 20 b. l.), dirbanti Mažojoje Bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, darbe charakterizuojama teigiamai (2 t., 17 b. l.). Laiduotoja daro sutuoktiniui teigiamą poveikį. Ne kartą kalbėjosi apie įvykusį nusikaltimą, dėl kurio šeima labai išgyvena. Ragino sutuoktinį visokeriopai padėti nukentėjusiajam. Teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog S. J. yra verta pasitikėjimo, jos asmeninės savybės, laiduotojos reiklumas ir atsakingumas leis jai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir kaltinamasis T. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs taisyklių reikalavimus ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamą veiką T. J. padarė būdamas blaivus, taip pat tai, jog KET pažeidimas yra padarytas dėl neatsargumo, jis anksčiau administracine tvarka nebaustas, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam T. J. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – terminuoto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų

G. E. 2018-01-30 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo T. J. priteisti 10000,00 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog draudimo bendrovė jau yra atlyginusi turtinę žalą bei 5000,00 Eur neturtinės žalos (1 t., 40-41 b. l.).

Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad draudimo bendrovė „ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – Draudimo bendrovė)“ nukentėjusiajam G. E. iš viso išmokėjo 5000,00 Eur dydžio kompensaciją jo patirtai neturtinei žalai, 97,90 Eur sveikatos grąžinimo išlaidas, turtinę žalą: 1505,00 Eur už motociklą ir 154,25 Eur už sugadintą kitą turtą (motociklininko kelnes ir apsauginį šalmą) (2 t., 1-2 b. l.).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 dalyje, be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis byloje Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad dėl T. J. neatsargių veiksmų buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu G. E. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jam sukeltas fizinis skausmas – nukentėjusysis patyrė nubrozdinimus smakro srityje, kairio šlaunikaulio, kairio blauzdikaulio, kairio šeivikaulio skeveldrinius lūžius, kairės pėdos 1-5 padikaulių ir kubakaulio lūžius, kairiojo tiesiojo šlaunies raumens pažeidimą. Kaip minėta, G. E. sužalojimai (daugybiniai lūžiai) atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sveikatos sužalojimo G. E. patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais, jam buvo apribotos judėjimo galimybės, jis iki šiol yra gydomas ir apribotas jo judėjimas, iki šiolei nukentėjusysis vaikšto su ramentais, o teismas jo parodymais neturi pagrindo abejoti, dėl daugybinių lūžių jis turėjo keisti gyvenimo būdą.

Siekiant užtikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą bei realų nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimą, atsižvelgtina ir į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu tai, kad kaltinamasis T. J. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų – BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė dėl neatsargumo. Teismų praktikoje už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Vertintina ir kaltinamojo turtinė padėtis. T. J. - jaunas, dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas (darbo užmokestį apie 320 eurų) vyras, tačiau jis turi tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, žmona dirba, jos gaunamos pajamos apie 377 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu T. J. akcentavo savo sunkią materialinę padėtį, nurodydamas, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, tačiau sutiko su 5000 Eur neturtinės žalos dydžiu. Vis dėlto, teismas, vertindamas kaltinamojo turtinę padėtį CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visumoje, pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-89/2010, 2K-167/2011, 2K-453/2011, 2K-280/2014), nes esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-167/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-116/2004 ir kt.).

Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, todėl šio klausimo išsprendimas – individualus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-195/2014). Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visumos kontekste svarbu įvertinti ir T. J. elgesį po eismo įvykio, kurį jis sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, vairuodamas techniškai tvarkingą transporto priemonę: T. J. po įvykio bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, teiravosi apie galimą pagalbą bei nukentėjusiojo sveikatą. Be to, bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Teismas, įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nukentėjusiajam G. E. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 10000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos). G. E. ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas detaliais apskaičiavimais ir teismui pateiktais įrodymais (1 t., 40-41 b. l.). Atsižvelgus į tai, kad Draudimo bendrovė G. E. išmokėjo 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri maksimaliai priklausė nukentėjusiajam pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o kaltinamasis T. J. atlygino dar dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam G. E., t. y. 1000,00 Eur, todėl nuketėjusiajam G. E. priteistina neatlyginta neturtinės žalos dalis – 4000,00 Eur (5000,00 Eur + 1000,00 Eur = 6000,00 Eur). Teismo įsitikinimu, toks neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokios kategorijos bylose (teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2897 Eur iki 23169 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013, 2K-195/2014, 2K-52-942/2016 ir kt.), taip pat ginamos vertybės – sveikatos – specifiką bei aukščiau aptartų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą. Teismo vertinimu, būtent tokia suma užtikrina protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. E. ieškinys tenkintinas iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo T. J. priteistina 4000,00 Eur kompensacija nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiojo G. E. atstovas taip pat prašė priteisti 500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Savo prašymą pagrindė 2018 m. sausio 15 d. advokato G. G. išrašyta PVM sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitais bei atstovo prašymu (1 t., 129, 130, 131, 132 b. l.).

Teismas, atsižvelgęs į išnagrinėtos baudžiamosios bylos apimtį, ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo T. J. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktiniai įrodymai: transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2017-11-17 perduota saugoti Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui (1 t., 69, 70 b. l.), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina teisėtam savininkui T. J.; daiktinis įrodymas: motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-14 grąžintas G. E., vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui G. E..

2017-10-28 nutarimu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 104-105 b. l.), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu pagal laidavimą be užstato perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-203-853/2018 nutraukti.

Civilinio ieškovo G. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir civiliniam ieškovui G. E. priteisti iš kaltinamojo T. J. 4000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo T. J. nukentėjusiajam G. E. 500,00 (penkis šimtus eurų) atstovo išlaidoms padengti.

Išaiškinti T. J., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. J., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri saugoma Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui – T. J..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas G. E., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui – G. E..

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti T. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.