Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-05-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1055-863/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-09
Bylos Nr.
e2S-1055-863/2024
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00177-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1055-863/2024Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00177-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) A. R. pateikė skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2023 m. gruodžio 28 d. patvarkymą Nr. S-23-56-43626; įpareigoti antstolę organizuoti jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą varžytinių būdu. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui atsikirtimus į antstolės patvarkymą, prašydamas panaikinti ir antstolės 2024 m. sausio 29 d. patvarkymą Nr. S-24-56-3350; iki kol vyks buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas ir iki šioje byloje bus priimtas galutinis sprendimas, taikyti nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikinąsias apsaugos priemones.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuosavybės teise turi du nekilnojamo turto objektus: sodybą (buvusį pradinės mokyklos pastatą ir ūkinį pastatą ), (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena didžiąją metų dalį, savo reikmėms laiko vištas, antis, nuo 2022 m. gegužės 2 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą, ir keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį dėl vykdomo skolų išieškojimo intensyviai pardavinėja nuo 2023 m. liepos mėnesio. Apie šio buto pardavimo skelbimus informavo antstolę raštu ir elektroninėmis žinutėmis; 2023 m. spalio pradžioje buvo radęs ir potencialų šio buto pirkėją, tačiau jis buto pirkimo per antstolių kontorą atsisakė. Akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK ) 662 straipsnio 4 dalį iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Mano, kad antstolė pažeidė minėtas nuostatas. Akcentavo, kad pagal CPK 664 straipsnį, jam priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trečiai eilei, o sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena, priklauso penktai eilei, todėl varžytinių būdu pirmoje eilėje turėtų būti pardavinėjamas minėtas butas. Nurodė, kad minėtą sodybą antstolio Sigito Osvaldo Grašio kontora dar 2022 m. gegužės mėnesį įsivertino mažiau nei 16 000 Eur, o teismas įvertinimą patvirtino, todėl realizavus per varžytines šį turtą, gautos sumos neužtektų išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Jo skola antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontorai siekia apie 15 000 Eur, o skola antstolio Sigito Osvaldo Grašio kontorai – 5 667,48 Eur. Pareiškėjo teigimu, minėta jam priklausanti sodyba yra „nelikvidi“, t. y. ją sunkiau greitai parduoti už rinkos kainą nei minėtą butą.

3. Antstolė Svetlana Kastanauskienė 2024 m. sausio 29 d. patvarkymu Nr. S-24-56-3350 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąją byla persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad vykdo pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. R.. Skolininkui nesumokėjus skolų bei vykdymo išlaidų per raginimuose nurodytus terminus, atsižvelgiant į CPK 664 straipsnyje numatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumą, areštuotos skolininko vardu registruotos sąskaitos kredito įstaigose, o nuo 2023 m. gruodžio 27 d. išieškojimas nukreiptas į skolininko gaunamą nuolatinę išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje. Kadangi skolininko vardu registruotose sąskaitose piniginių lėšų, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą, nėra, o darant CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas iš skolininko gaunamos nuolatinės išmokos, nebus padengtos skolos bei vykdymo išlaidos, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko vardu registruotą buvusios pradinės mokyklos pastatą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), į kuriuos išieškojimas nukreipiamas trečiąja eile. 2023 m. birželio 29 d. paskirta ekspertizė šių statinių vertei nustatyti. 2023 m. liepos 25 d. skolininkui pateikus prašymą dviem mėnesiams sustabdyti minėtų statinių realizavimo iš varžytynių veiksmus, skolininkui ketinant parduoti kitą turtą, 2023 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu skolininko prašymas dėl turto realizavimo veiksmų atidėjimo buvo patenkintas. Tačiau iki 2023 m. gruodžio 28 d. skolininkui nepadengus skolų bei vykdymo išlaidų, 2023 m. gruodžio 28 d. patvarkymu statinių realizavimo iš varžytynių veiksmai buvo atnaujinti. Nesutikdama su skolininko skundu, antstolė pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkui priklausančios buvusios pradinės mokyklos pastato bei ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis yra mokslo, o 4 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) – gyvenamoji. Antstolės vertinimu, tai, kad skolininkas deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bei turi ten ūkį, nepakeičia pradinės mokyklos pastato ir ūkinio pastato naudojimo paskirties, todėl skolininkas nepagrįstai teigia, jog išieškojimas į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti nukreiptas penktąją eile, o išieškojimas į turtą, esantį (duomenys neskelbtini) – trečiąja eile. Taip pat atkreipė dėmesį, kad skolininkas turi teisę savarankiškai parduoti minėtą butą ir taip padengi skolas bei vykdymo išlaidas.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo UAB Gren Švenčionys atsiliepime nurodė, kad pritaria antstolės argumentams, išdėstytiems 2024 m. sausio 29 d. patvarkyme bei veiksmams tęsti turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų pagal 5 vykdomuosius dokumentus, taip pat turi nepriteistų skolų už suteiktas paslaugas, skolų nemažina. Prašė skundo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.

5.1. Teismas vertino, jog aptariamu atveju antstolei nustačius, kad skolininko vardu registruotose sąskaitose piniginių lėšų, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą, nėra, o darant CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas iš skolininko gaunamos nuolatinės išmokos, išieškomos skolos ir vykdymo išlaidos nebus padengtos, išieškojimas pagrįstai nukreiptas į skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotojai iki priverstinio vykdymo pradžios būtų nurodę antstolei, iš kokio skolininko turto išieškoti pirmiausia, taip pat nėra duomenų, jog skolininkas iki 2023 m. gruodžio 28 d. patvarkymo tęsti turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo veiksmus priėmimo būtų pateikęs antstolei prašymą išieškojimą nukreipti į konkretų jo turtą, kurio pakaktų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Iš pareiškėjo prašymų, pateiktų antstolei iki skundžiamo patvarkymo priėmimo, turinio matyti, kad pareiškėjas neprašė nukreipti išieškojimo į jo nuosavybės teise valdomą butą, o antstolei nurodė, jog šį butą ketina parduoti savarankiškai ir tokiu būdu padengti turimą įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas. Todėl, teismo vertinimu, antstolė, laikydamasi CPK 664 straipsnyje nustatytos tvarkos, turėjo teisę pati nuspręsti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti.

5.2. Teismas taip pat vertino, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) esančio pareiškėjo nekilnojamojo turto paskirtis nėra gyvenamoji (nurodomos mokslo ir pagalbinio ūkio paskirtys ), o CPK 664 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą gyvenamojo būsto sąvoką pagal savo naudojimo paskirtį šiuo atveju atitinka tik pareiškėjo nuosavybės teise valdomas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors pateiktame skunde ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose (atsikirtimuose ) pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 2 d. taip pat deklaruoja ir savo gyvenamąją vietą, tačiau kartu su skundu nepateikė teismui patikimų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, jog nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pritaikytas nuolat gyventi ir šiose patalpose pareiškėjas nuolat faktiškai ir gyvena. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde yra nurodęs, kad šioje gyvenamojoje vietoje jis gyvena ne nuolat. Aplinkybę, kad pareiškėjo nuolatinis gyvenamasis būstas yra vis tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), patvirtina vykdomosiose bylose esantys duomenys apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. antstolei pateiktame prašyme, tai yra po gyvenamosios vietos deklaravimo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nurodo ir (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad antstolės siunčiamo 2023 m. birželio 29 d. patvarkymo S-23-56-23415 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo pareiškėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas per siuntos saugojimo terminą neatsiėmė. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose savo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini) (Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų civilinės bylos Nr. 2-571-617/2023, 2-830-405/2023 ).

5.3. Teismas sprendė, kad antstolė šiuo atveju pagrįstai priskyrė pareiškėjo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), trečiosios eilės realizuotinam turtui ir skundžiamu patvarkymu pagrįstai nusprendė tęsti minėto turto realizavimo veiksmus, taip pat skundžiamu 2024 m. sausio 29 d. patvarkymu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad analogiška išvada padaryta ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3012-477/2022 ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-539-739/2022, kuriose be kitų klausimų buvo keliamas ir klausimas dėl pareiškėjo realizuotino turto eiliškumo. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas panaikinti antstolės 2023 m. gruodžio 28 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolę organizuoti kito pareiškėjo nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytinių bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti patenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjas A. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

6.1. Nesutinka, kad galima lyginti ir daryti analogiškas išvadas kaip ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3012-477/2022 ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-539-739/2022, nes bylos iš esmės skiriasi.

6.2. Pažymi, kad pagal nustatytą tvarką fizinis asmuo pats negali deklaruoti internetu savo gyvenamosios vietos negyvenamose patalpose, tai gali atlikti tik savivaldybių įpareigotos institucijos. Jo gyvenamąją vietą beveik prieš du metus, 2022 m. gegužės 2 d., deklaravo (duomenys neskelbtini). Antstolė apie jo gyvenamosios vietos deklaracijos pakeitimus sužinojo iš karto, todėl, apelianto manymu, turėjo pakankami laiko kreiptis į teismą, kad būtų panaikinta pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaracija.

6.3. Paaiškina, kad jam priklausantis objektas, (duomenys neskelbtini), anksčiau buvo kaimo mokykla, kurioje pastoviai gyveno mokyklos direktorius ir keletas mokytojų; to liudininkas – pareiškėjo kaimynas V. Z. Minėto pastato paskirties į „kaimo sodybą“ iki šiol nepakeitė, nes šis turtas jau 10 metų yra areštuotas kelių antstolių ir nekilnojamojo turto paskirties keitimo projektų kainos prasideda nuo 3 000 Eur. Pažymi, kad supranta savo pirmaeilę pareigą pirmiausia atsiskaityti su kreditoriais.

6.4. Kritiškai vertina teismo argumentus dėl minėto buto kaip pareiškėjo nuolatinio gyvenamojo būsto vertinimo. Pažymi, kad teismo paminėtame 2022 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodė ne tik buto, bet ir sodybos adresą. Nurodo, kad teismo paminėto laiško galėjo neatsiimti pašte, nes galbūt tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), pas savo senyvo amžiaus tėvą, kuriam reikalinga pagalba, ar dėl galimai naujos pašto skyriaus darbuotojos klaidos. Akcentuoja, kad sodyboje, kurioje yra registruotas ir praleidžia didelę savo gyvenimo dalį, yra prastas interneto ryšys, todėl visus teisinius dokumentus dažniausiai ruošia jam priklausančiame bute, būtent todėl nurodo ir tokią savo raštų ruošimo vietą.

6.5. Nesutinka su teismo vertinimu, kad byloje nėra duomenų, jog iki skundžiamo patvarkymo priėmimo jis (pareiškėjas) būtų pateikęs antstolei prašymą išieškojimą nukreipti į konkretų jo turtą. Pažymi, kad 2023 m. liepos 25 d. pateikė antstolei ranka rašytą prašymą dėl aptariamo buto pardavimo. Mano, kad tame prašyme jis aiškiai išreiškė valią, ką jis nori parduoti ir kokį turtą nori išlaikyti. Be to, 2023 m. spalio 2 d. taip pat pateikė antstolei prašymą dėl buto pardavimo, prašydamas pradėti organizuoti jam priklausančio buto pardavimą. Be to, 2024 m. sausio 2 d. ir 2024 m. kovo 3 d. vėl aiškiai išreiškė rašytinę valią, kad nori varžytinių būdu parduoti aptariamą butą. Todėl mano, kad antstolė pažeidė visas CPK 662 straipsnio 4 punkto nuostatas, nes pareiškėjas žodžiu ir raštu, ir atliekamais veiksmais prašė, kad varžytinių būdu būtų pardavinėjamas jam priklausantis butas. Akcentuoja, kad pardavus iš varžytinių jam priklausančią sodybą gautos sumos neužtektų padengti visas skolas. Todėl yra didelė tikimybė, kad ir antras jam priklausantis nekilnojamojo turto objektas greitai atsidurtų varžytinėse, taip būtų pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti lūkesčiai. Be to, mano, kad jam priklausanti sodyba yra „nelikvidi“.

Atsiliepimas

7. Antstolė Svetlana Kastanauskienė atsiliepime su apelianto atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Akcentuoja, jog tai, kad skolininkas deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bei turi ten ūkį, nepakeičia pradinės mokyklos pastato bei ūkinio pastato naudojimo paskirties, todėl skolininkas nepagristai teigia, jog išieškojimas į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti nukreiptas penktąja eile, o išieškojimas į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti nukreiptas trečiąja eile. Nežiūrint į tai, jog išieškojimas nukreiptas į minėtą skolininkui priklausantį turtą, skolininkas turi teisę savarankiškai parduoti minėtą butą bei taip padengti skolas bei vykdymo išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. birželio 20 d. nutartimi Nr. 2YT-3012-477/2022, kuria Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi Nr. 2S-539-739/2022 paliko nepakeistą, nutarė, jog antstolis teisėtai trečiąja eile išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausanti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne į turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo (skolininko) skundo dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo skolų išieškojimą iš skolininko A. R. išieškotojams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomosios bylos Nr. 0056/14/01305, Nr. 0056/17/02067), UAB Gren Švenčionys (vykdomosios bylos Nr. 0056/15/01261, Nr. 0056/16/02837, Nr. 0056/18/00156, Nr. 0056/18/01449, Nr. 0056/19/00671), UAB „Vilniaus vandenys“ (vykdomoji byla Nr. 0056/15/02256), AB „Energijos skirstymo operatorius“ (vykdomosios bylos Nr. 0056/22/06416, Nr. 0056/22/06275).

12. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (turtui pritaikytas areštas): pastatas – buvusios pradinės mokyklos pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – mokslo, ir pastatas – ūkinis pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, esantys (duomenys neskelbtini); bei butas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), esantis (duomenys neskelbtini). Vykdant skolų iš pareiškėjo išieškojimą, buvo areštuotos skolininko sąskaitos kredito įstaigose, nuo 2023 m. gruodžio 27 d. išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo gaunamą nuolatinę išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Antstolės pateiktais duomenimis, nustačius, kad skolininko vardu registruotose sąskaitose piniginių lėšų, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą, nėra, o darant CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas iš skolininko gaunamos nuolatinės išmokos, išieškomos skolos ir vykdymo išlaidos nebus padengtos, išieškojimas buvo nukreiptas į minėtą pareiškėjo vardu registruotą buvusios pradinės mokyklos pastatą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), į kuriuos išieškojimas nukreipiamas trečiąja eile. Antstolei 2023 m. birželio 29 d. priėmus patvarkymą Nr. S-23-56-23415 dėl ekspertizės minėto turto vertei nustatyti skyrimo, pareiškėjas 2023 m. liepos 25 d. pateikė prašymą antstolei dviem mėnesiams atidėti turto realizavimo iš varžytynių veiksmus, nurodžius apie ketinimą parduoti kitą nekilnojamąjį turtą (butą), antstolė 2023 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. S-23-56-27700 skolininko prašymą patenkino ir minėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo iš varžytynių veiksmus atidėjo iki 2023 m. spalio 9 d., po ko, skolininkui skolų bei vykdymo išlaidų vis tiek nepadengus, minėto turto (buto) nepardavus, antstolė 2023 m. gruodžio 28 d. patvarkymu Nr. S-23-56-43626 nutarė tęsti turto, (duomenys neskelbtini), realizavimo iš varžytynių veiksmus.

13. Pareiškėjui pateikus skundą dėl minėto antstolės 2023 m. gruodžio 28 d. patvarkymo, antstolė 2024 m. sausio 29 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui, kuris 2024 m. kovo 5 d. nutartimi be kita ko konstatavęs, kad antstolė iš esmės nepažeidė išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumo, o skolininkas iki skundžiamo patvarkymo priėmimo neprašė nukreipti išieškojimo į kitą jo turtą (butą), nenustatęs antstolės veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo skundo taip pat netenkino. Apeliantas gi, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, mano, kad nepagrįstai išieškojimas buvo nukreiptas į turtą, kuriame jis gyvena, yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir nori šį turtą išsaugoti, o parduoti kitą turtą – butą, be kita akcentuodamas, jog antstolė pažeidė CPK 662 straipsnio 4 punkto nuostatas, nes pareiškėjas prašė, kad varžytinių būdu būtų pardavinėjamas jam priklausantis butas. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais sutikti.

14. Pirmiausia pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

15. CPK XLVII skyriuje nustatytos bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės. Šiame skyriuje esantis CPK 662 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarką. CPK 662 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis). CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę: 1) pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; 2) antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; 3) trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; 4) ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; 5) penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

16. Aptariamu atveju, įvertinus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vykdymo procese nustačius, jog skolininko (pareiškėjo) sąskaitose nėra lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, kaip ir nesant galimybės išieškoti skolas iš skolininko gaunamos nuolatinės išmokos, antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko nekilnojamąjį turtą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nei išieškotojai iki priverstinio vykdymo pradžios nurodė antstolei, iš kokio skolininko turto išieškoti pirmiausia, nei skolininkas iki skundžiamo patvarkymo priėmimo nepateikė antstolei raštu prašymo išieškojimą nukreipti į konkretų jo turtą, kurio pakaktų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ir nors apeliantas šiame kontekste akcentavo, kad tiek raštu, tiek žodžiu prašė, jog iš varžytinių būtų pardavinėjamas kitas jo turtas (butas), visgi, tokių aplinkybių bylos duomenys nepatvirtina. Iš apelianto nurodyto 2023 m. liepos 25 d. prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas nors ir nurodė antstolei savo valią išlaikyti aptariamą nekilnojamąjį turtą, kuriame deklaravo savo gyvenamąją vietą, kartu nurodęs, kad ten laiko vištas ir antis, tačiau iš esmės šiuo prašymu jis informavo apie ketinimą savarankiškai parduoti butą, prašydamas suteikti 2 mėnesių terminą buto pardavimui ir atsiskaitymui su antstolės kontora. Kaip ir kito apelianto paminėto 2023 m. spalio 2 d. prašymo taip pat nėra pagrindo laikyti prašymu išieškoti iš paskesnės eilės turto CPK 662 straipsnio 4 dalies prasme, nes šiame prašyme pareiškėjas tiesiog informavo antstolę apie surastą potencialų pareiškėjo buto pirkėją, prašant padėti organizuoti buto pardavimą, po ko, kaip matyti iš bylos duomenų, buto pirkimo pardavimo sandoris taip ir nebuvo sudarytas, anot pareiškėjo, pirkėjui atsisakius. Taigi, paminėtų aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad antstolė, laikydamasi CPK 664 straipsnyje nustatytos tvarkos, turėjo teisę pati nuspręsti, iš kokio skolininko turto vykdyti išieškojimą. Šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumo pažeidimo. Nors pareiškėjas tiek savo skunde, tiek atskirajame skunde akcentavo, kad iš varžytinių ketinamame parduoti turte jis praleidžia didelę dalį savo gyvenimo, ten deklaravo savo gyvenamąją vietą, laiko naminius paukščius, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, aptariamo nekilnojamojo turto, skirtingai nei pareiškėjo buto, paskirtis nėra gyvenamoji (t. y. mokyklos pastato paskirtis – mokslo, ūkinio pastato – pagalbinio ūkio), ir tai, kad ten asmuo deklaravo savo gyvenamąją vietą ar laiko ūkį, statinių paskirties nepakeičia, juolab, kad ir šiaip jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog aptariamam turtui galėtų būti taikomas gyvenamojo būsto statusas ir ten yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, byloje nepateikta, tokių aplinkybių objektyviais įrodymais nesant pagrindo laikyti ir vien ant pareiškėjo raštų, prašymų ir pan. nurodomus adresus.

17. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, be kita ko ir tai, kad iki skundžiamo patvarkymo priėmimo pareiškėjas nebuvo pateikęs antstolei raštu prašymo dėl išieškojimo nukreipimo į kitą pareiškėjo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo spręsti, jog antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, pažeidė CPK 662 straipsnio 4 dalies ar 664 straipsnio nuostatas, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju negali būti patenkintas prašymas panaikinti skundžiamą antstolės patvarkymą, taigi ir įpareigoti antstolę organizuoti kito pareiškėjo turto pardavimą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (dėl antstolės veiksmų sužinojus apie pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pasikeitimą, pareiškėjo antstolei teiktų prašymų po skundžiamo patvarkymo priėmimo, ir kt.) neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. R. atskirojo skundo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok