Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Gren Švenčionys“ ieškinį A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje atsakovas A. R. nurodė, kad ieškinį pripažįsta, užpildė ir pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Ieškovui pripažinus ieškinį, nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 str. 2 d.) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 str. 5 d.).

Nustatyta, kad atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl ieškinio pripažinimas priimamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančiais duomenimis patvirtinama, kad įregistruota atsakovo A. R. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Gren Švenčionys“ ieškinyje nurodė ir atsakovas pripažino, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. ieškovė tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį į atsakovui priklausantį butą. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau atsakovui priklausančio buto šilumos energijos ir karšto vandens naudojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl vertinama, kad šalys sudariusios neterminuotą šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.384 str. 2 d.). Pagal CK 6.383 str. 4 d., kai energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, jai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis ir vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis. CK 6.350 str. 1 d. nustatyta, kad pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą, vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi. Atsižvelgus į minėtas įstatymo nuostatas, šalių sudaryta sutartis laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi.

LR CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 p., buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Pagal ieškovės pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje esančius duomenis, atsakovas ieškovei už laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį skolingas 1002,70,72 Eur. Atsakovas ieškinį pripažino, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 1002,70 Eur dydžio skola.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 13,03 Eur dydžio delspinigius. LR įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procentų dydžio delspinigius. Atsakovas laiku neatsiskaitė, ieškinį pripažįsta, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiami 13,03 Eur dydžio delspinigiai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d., nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (1015,73 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Iš 2022 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymo Nr. 6414 nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d. numatyta, kad mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais; jeigu įstatymuose arba jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nenumatyta kitaip, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro. Piniginių prievolių į biudžetą apvalinimas taikomas ir žyminiam mokesčiui (LR mokesčių administravimo įstatymo 13 str. 10 p.), todėl už ieškinį turėjo būti sumokėtas 30 Eur dydžio žyminis mokestis (1015,73 Eur x 3 proc. = 30,47 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteisiamas 30 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (LR CPK 79 str.). Daugiau nei numatyta įstatyme sumokėta žyminio mokesčio suma grąžinama ieškovei.

Byloje nustatytos 6,64 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą (LR CPK 92, 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 140 str. 2 d., 260, 268, 270 str., LR CK 6.38, 6.210, 6.383, 6.384 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš A. R. 1002,70 Eur (vieną tūkstantį du eurus 70 ct) skolos už suteiktas paslaugas, 13,03 Eur (trylika eurų 3 ct) delspinigių, 30 (trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Gren Švenčionys“.

Priteisti iš A. R. UAB „Gren Švenčionys“ penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą (1015,73 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš A. R. į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Grąžinti UAB „Gren Švenčionys“ iš valstybės biudžeto 2022 m. lapkričio 25 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 6414) daugiau sumokėto žyminio mokesčio dalį – 1 (vieną) Eur.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.