Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir K. A. skirta subendrinta – 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. A. skirta galutinė – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8 punktais, K. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. A. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones finansinei operacijai inicijuoti: jis, 2022 m. birželio 8 d., tiksli data nenustatyta, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), paėmęs turėdamas tikslą neteisėtai panaudoti svetimą M. G. vardu išduotą elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pakako finansinėms operacijoms inicijuoti, ją paėmė, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė iki 2024 m. vasario 28 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, po ko grąžino nukentėjusiajai M. G..

2. Taip pat K. A. pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, turėdamas vieningą sumanymą apgaule įgyti svetimą M. G. priklausantį turtą, suklastojo dokumentą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės: jis, 2022 m. birželio 6 d. neteisėtai per socialinį tinklalapį „Facebook“, be nukentėjusios M. G. žinios ir leidimo M. G. vardu 2022 m. birželio 7 d. pasirašė 3 000 Eur skolos neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją vekselyje D. Ž., pateikęs M. G. asmens duomenis – gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), šį dokumentą jos vardu pasirašė, po ko 2022 m. birželio 7 d. paėmė 800 Eur paskolą iš fizinio asmens D. Ž., tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą, be to, šiais veiksmais K. A. suklaidino D. Ž., nes prisistatė, jog yra M. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, gavęs minėtus pinigus į M. G. vardu atidarytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), šių pinigų negrąžino, pasinaudojo jos elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, o būtent: banko AB „Swedbank“ sistemai prisistatęs teisėtu elektroninės mokėjimo priemonės naudotoju ir taip AB „Swedbank“ suklaidindamas bankinę sistemą, po ko nukentėjusios M. G. priklausančia elektroninio mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 8 d., 09.42 val. surinkęs PIN kodą iš AB „Swedbank“ banko bankomato (duomenys neskelbtini), neteisėtai išgrynino 800 Eur tokiu būdu apgaule įgijo pinigus – 800 Eur ir išvengė turtinės prievolės juos grąžinti.

3. Taip pat K. A. pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, turėdamas vieningą sumanymą apgaule įgyti svetimą M. G. priklausantį turtą, suklastojo dokumentą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės: jis, 2024 m. vasario 13 d. neteisėtai prisijungė prie savo motinos M. G., gim. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko paskyros, pasirašė kvalifikuotu elektroniniu parašu jos vardu neprotestuotinąjį paprastąjį vekselį 1 496 Eur sumai, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją vekselyje M. K. (M. K.), pateikęs M. G. asmens duomenis – jos asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą, šiais veiksmais K. A. suklaidino M. K., nes prisistatė M. G., nurodydamas pinigus pervesti į susietą UAB „Revolut“ banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso M. G., kvalifikuotu parašu, smart ID, banko sistemai prisistatydamas save teisėtu naudotoju ir tokiu būdu suklaidindamas banką AB „Swedbank“ be M. G. žinios ir leidimo paėmė paskolą 262,01 Eur iš fizinio asmens M. K., šios skolos negražino, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, o būtent: banko AB „Swedbank“ sistemai prisistatęs teisėtu elektroninės mokėjimo priemonės naudotoju ir taip AB „Swedbank“ suklaidindamas bankinę sistemą, po ko į UAB „Revolut“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 13 d. 11.42 val., įgijo svetimą turtą – pinigus 262,01 Eur, tokiu būdu apgaule įgijo pinigus 262,01 Eur sumoje, kuriuos inicijavus operacijas per keturis kartus pervedė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2024 m. vasario 13 d. –50,25 Eur, 50,25 Eur, 60,30 Eur, 100,50 Eur) ir išvengė turtinės prievolės juos grąžinti.

4. Taip pat K. A. pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, turėdamas vieningą sumanymą apgaule įgyti svetimą M. G. priklausantį turtą, suklastojo dokumentą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės: jis, 2024 vasario 17 d. neteisėtai per socialinį tinklalapį „Facebook“, be nukentėjusiosios M. G. žinios ir leidimo pasirašė M. G. vardu 2024 m. vasario 17 d. skolos raštelį 2 000 Eur sumai, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją skolos raštelyje S. P., pateikęs M. G. asmens duomenis – gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą, be to, šiais veiksmais K. A. suklaidino S. P., nes prisistatė M. G. bei paėmė 450 Eur paskolą iš fizinio asmens S. P., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus gavęs minėtus pinigus į M. G. vardu atidarytą UAB „Revolut“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), šių pinigų negražino, pasinaudojo jos elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, o būtent: banko AB „Swedbank“ susieta su UAB „Revolut“ banko sąskaita, sistemai prisistatęs teisėtu elektroninės mokėjimo priemonės naudotoju ir taip AB „Swedbank“ suklaidindamas bankinę sistemą, 2024 m. vasario 17 d. 21.38 val., įgijo svetimą turtą – pinigus 450 Eur, tokiu būdu apgaulės būdu įgijo svetimus pinigus 450 Eur, po ko dalis šios sumos neteisėtai inicijavus finansinę operaciją pervedė 2024 m. vasario 17 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (201 Eur), R. V. (R. V.) (100 Eur), 2024 m. vasario 18 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (50 Eur), 2024 m. vasario 18 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (20,10 Eur, 38,19 Eur) ir apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės juos grąžinti – neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas svetima elektroninio mokėjimo priemone.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.3. Prokuroro vertinimu, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad BK 75 straipsnio nuostatos taikytos nepagrįstai ir netinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė. Šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė gali pasiekti bausmės paskirtį ir tikslus, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Prokuroras pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia dėl nuteistajam K. A. paskirtos subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo. Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras neginčija nuteistajam už jo atskiras padarytas nusikalstamas veikas paskirtų terminuotų laisvės atėmimo bausmių, taip pat ir galutinės skirtinos bausmės dydžio, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo jam paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021 ir kt.)

10. Nagrinėjamu atveju, paskyręs K. A. galutinę vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K. A. nuo pat proceso pradžios savo kaltę pripažino, davė vieningus ir nuoseklius parodymus, nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė dėl priklausomybių, kurių problemą stengiasi spręsti, taip pat į tai, kad nukentėjusioji – nuteistojo motina M. G. pretenzijų jam neturėjo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistasis šiuo metu dirba, dalimis grąžina skolas, todėl sprendė, kad realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas apsunkintų pinigų grąžinimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai K. A. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka ir tenkina prokuroro apeliacinį skundą.

11. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad K. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteisiamas septintą kartą, paskutinius tris kartus teisiamas iš esmės už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su nuosavybe, turtinėmis teisėmis, turtiniais interesais bei finansų sistema, padarymą, baustas administracine tvarka. Kaip teisingai pažymėjo ir prokuroras apeliaciniame skunde, šios aplinkybės tik patvirtina, kad K. A. nusikalto ne spontaniškai, bet iš anksto apgalvojęs savo veiksmus ir nusikalstamus sumanymus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad viena vertus, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. A., atsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ir tai leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jis jokių realių pastangų nededa, kita vertus, padarė išvadą, kad bausmės tikslai K. A. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, toks bausmės vykdymo atidėjimo motyvavimas yra nepakankamas, o kitos bylos aplinkybės, į kurias teismas neatsižvelgė, galimybę, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, aiškiai paneigia. Pagrindą daryti tokią išvadą teisėjų kolegijai sudaro nuteistojo K. A. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės.

12. Visų pirma pažymėtina, kad šiame nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas, o tiksliau pirmą iš jų – 2022 m. birželio 8 d., nuteistasis K. A. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas ir praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, subendrinus su ankstesniu 2022 m. balandžio 1 d. procesiniu sprendimu, dar kartą bausmės, paskirtos už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, vykdymas buvo atidėtas. Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį K. A.. Be kita ko, nuteistajam K. A. ir ankstesniu procesiniu sprendimu – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu buvo taikytas šis institutas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, tačiau praėjus pusantrų metų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo panaikintas, ir jis buvo pasiųstas atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Atlikęs procesiniais sprendimais, tame tarpe ir vėlesniu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, skirtas terminuotas laisvės atėmimo bausmes, 2020 m. birželio 18 d. nuteistasis K. A. buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, tačiau net ir paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė nuteistojo elgesio nepakeitė ir jis toliau vis nusikalsdavo. Nuteistojo K. A. atžvilgiu vykdant probaciją, kai 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu buvo atidėtas bausmės vykdymas, jis padarė šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad net tris kartus buvo svarstytas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas, tačiau 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. liepos 14 d. ir 2024 m. sausio 8 d. teismų procesiniais sprendimais jam buvo suteiktas pasitikėjimas, nepanaikinant taikyto bausmės vykdymo atidėjimo.

13. Pritardama prokuroro apeliacinio skundo argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis K. A. nepateisino teismų jam išreikšto pasitikėjimo jo resocializacijos galimybe ir pakartotinai darė nusikalstamas veikas, prisidengdamas turima priklausomybe (duomenys neskelbtini), žinodamas gresiančius padarinius už daugkartinius įstatymų pažeidimus. Taip pat šios aplinkybės parodo ir neigiamas nuteistojo K. A. asmenines savybes, tai yra jo abejingumą, ciniškumą, ignoruojant nukentėjusiųjų nuo jų daromų nusikalstamų veikų interesus. Šioje byloje K. A. nuteistas už keturių apysunkių ir šešių nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis K. A. nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, jam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo pakankamos, jų taikymo metu K. A. padarė šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam K. A. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio bei nors ir nedetalizuodamas naujai įsigaliojusių BK 61 straipsnio pakeitimų bausmės dydį skaičiuoti ne nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d., nuteistajam K. A. už atskiras nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis bei jų dydžius, o bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, pagrįstai taikė nuteistajam K. A. bendrinimo būdą (bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą).

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokios bylos aplinkybės galimybę, kad bausmės tikslai nuteistajam K. A. galėtų būti pasiekti be realaus tos bausmės atlikimo, visiškai paneigia. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuteistajam K. A. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas jam paskirtos bausmės vykdymą, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Todėl prokuroro skundas tenkinimas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą Nr. APD-2025-07242 dėl 125 Eur, antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Annos Grinevič suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam K. A..

16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas nuteistajam gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, o pats nuteistasis su jokiu gynėju susitarimo dėl gynybos nebuvo sudaręs. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8 punktais, K. A. (K. A.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio K. A. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš K. A. nepriteisti.

Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.