Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. A. (K. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė–(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas užsienyje ir Lietuvoje:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 14 MGL (526,4 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 2 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Įpareigojant: 1) tęsti priklausomybės narkotinių medžiagų ir azartinių lošimų gydymą; 2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje prie LR SADM; 3) Per 1 metus atlyginti 2700 Eur dydžio turtinę žalą nukentėjusiajai;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti iš gyv. vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) per 3 mėn. atlyginti žalą; 4) tęsti priklausomybės narkotinių medžiagų ir azartinių lošimų gydymą; 5) Per 1 metus atlyginti 2700 Eur dydžio turtinę žalą nukentėjusiajai. 2024 m. birželio 21 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

jis, 2022 m. birželio 8 d., tiksli data nenustatyta, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)., paėmęs turėdamas tikslą neteisėtai panaudoti svetimą M. G. vardu išduotą elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pakako finansinėms operacijoms inicijuoti, ją paėmė, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė iki 2024 m. vasario 28 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, po ko grąžino nukentėjusiajai M. G.,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas vieningą sumanymą apgaule įgyti svetimą M. G. priklausantį turtą, suklastojo dokumentą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės, o būtent:

jis, 2022 m. birželio 6 d. neteisėtai per socialinį tinklalapį „Facebook“, be nukentėjusios M. G. žinios ir leidimo M. G. vardu 2022 m. birželio 7 d. pasirašė 3000 eurų skolos neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją vekselyje D. Ž., pateikęs M. G. asmens duomenis – gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), šį dokumentą jos vardu pasirašė po ko 2022 m. birželio 7 d. paėmė 800 eurų paskolą iš fizinio asmens D. Ž., tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą, be to, šiais veiksmais K. A. suklaidino D. Ž., nes prisistatė, jog yra M. G., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, gavęs minėtus pinigus į M. G. vardu atidarytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), šių pinigų negrąžino, pasinaudojo jos elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, o būtent: banko AB „Swedbank“ sistemai prisistatęs teisėtu elektroninės mokėjimo priemonės naudotoju ir taip AB „Swedbank“ suklaidindamas bankinę sistemą, po ko nukentėjusios M. G. priklausančia elektroninio mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 8 d., 09:42 val. surinkęs PIN kodą iš AB „Swedbank“ banko bankomato Viršuliškių g. 42, Vilniuje neteisėtai išgrynino 800 Eur tokiu būdu apgaule įgijo pinigus – 800 Eur ir išvengė turtinės prievolės juos grąžinti,

t. y. kaltinamas padarė nusikaltimus numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas vieningą sumanymą apgaule įgyti svetimą M. G. priklausantį turtą, suklastojo dokumentą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės, o būtent:

jis, 2024 m. vasario 13 d. neteisėtai prisijungė prie savo motinos M. G., gim. (duomenys neskelbtini), UAB „Swedbank“ banko paskyros, pasirašė kvalifikuotu elektroniniu parašu jos vardu neprotestuotinąjį paprastąjį vekselį 1496 eurų sumai, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją vekselyje M. K., pateikęs M. G. asmens duomenis – jos asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą, šiais veiksmais K. A. suklaidino M. K., nes prisistatė M. G., nurodydamas pinigus pervesti į susietą UAB „Revolut“ banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso M. G., kvalifikuotu parašu, smart ID, banko sistemai prisistatydamas save teisėtu naudotoju ir tokiu būdu suklaidindamas banką UAB „Swedbank“ be M. G. žinios ir leidimo paėmė paskolą 262,01 eurų iš fizinio asmens M. K., šios skolos negražino, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, o būtent: banko AB „Swedbank“ sistemai prisistatęs teisėtu elektroninės mokėjimo priemonės naudotoju ir taip AB „Swedbank“ suklaidindamas bankinę sistemą, po ko į UAB „Revolut“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2024-02-13 11:42 val., įgijo svetimą turtą – pinigus 262,01 Eur, tokiu būdu apgaule įgijo pinigus 262,01 Eur sumoje, kuriuos inicijavus operacijas per keturis kartus pervedė įmonei UAB „Zen.com“ (2024-02-13–50,25 Eur, 50,25 Eur, 60,30 Eur, 100,50 Eur) ir išvengė turtinės prievolės juos grąžinti,

t. y. padarė nusikaltimus numatytus baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas vieningą sumanymą apgaule įgyti svetimą M. G. priklausantį turtą, suklastojo dokumentą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės, o būtent:

jis, 2024 vasario 17 d. neteisėtai per socialinį tinklalapį „Facebook“, be nukentėjusiosios M. G. žinios ir leidimo pasirašė M. G. vardu 2024 m. vasario 17 d. skolos raštelį 2000 eurų sumai, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją skolos raštelyje S. P., pateikęs M. G. asmens duomenis – gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą, be to, šiais veiksmais K. A. suklaidino S. P., nes prisistatė M. G. bei paėmė 450 eurų paskolą iš fizinio asmens S. P., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus gavęs minėtus pinigus į M. G. vardu atidarytą UAB „Revolut“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), šių pinigų negražino, pasinaudojo jos elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, o būtent: banko AB „Swedbank“ susieta su UAB „Revolut“ banko sąskaita, sistemai prisistatęs teisėtu elektroninės mokėjimo priemonės naudotoju ir taip AB „Swedbank“ suklaidindamas bankinę sistemą, 2024 m. vasario 17 d., 21:38 val., įgijo svetimą turtą – pinigus 450 Eur, tokiu būdu apgaulės būdu įgijo svetimus pinigus 450 Eur, po ko dalis šios sumos neteisėtai inicijavus finansinę operaciją pervedė 2024-02-17 į UAB „Zen.com“ (201 Eur), R. V. (100 Eur), 2024-02-18 į UAB „Pokerstars“ (50 Eur), 2024-02-18 į UAB „Zen.com“ (20,10 Eur, 38,19 Eur) ir apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės juos grąžinti – neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas svetima elektroninio mokėjimo priemone,

t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

K. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad gailisi jas padaręs. Į jam užduotą klausimą, ar buvo gydytas nuo psichinių ligų, priklausomybių, atsakė, kad nuo psichinių ligų gydytas nebuvo, buvo gydytas priklausomybės ligų centre nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja apie metus laiko. M. G., kuri yra nurodyta pranešime apie įtarimą, yra jo mama. Pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, 2022 metais, gyveno kartu bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tikslių datų jau dabar nepasakys, baigęs reabilitacijos centą „Naujas gyvenimas“ pas M. B., išėjęs po gydymo ir sugrįžęs į namus, pusę metų nevartojo narkotinių medžiagų bei nežaidė azartinių žaidimų, bet po pusės metų „atkrito“. To pasekoje, prasidėjo pas jį pinigų stoka narkotikams, o pamatęs Facebook grupėje „paskolos, kreditai, reikia/siūlau“, kurioje buvo siūloma suteikti paskolas, susigundė jomis. Pamatęs D. Ž. postą, jis jam parašė iš savo anketos ir paklausė jo informacijos, ko reikia, kad gautų paskolą. Jis atrašė, kad reikia banko išrašo paskutinių trijų mėnesių, antras dalykas, kad reikia išrašo iš antstolio ir jam įsitikinus, kad paskolą suteikti galima, tuomet jis atsiunčia vekselį, kuri pasirašai, pateiki savo asmens duomenis, po ko jis padaro pavedimą į žmogaus nurodytą banko sąskaitą. Kadangi turėjo antstolių, nedirbo, suprato, kad pats paskolos negaus. Tuo metu kilo mintis, kad sukurs tuoj anketą mamos M. G. vardu, parašys jam, po ko iš interneto išsitraukė mamos išrašus, kuriuos reikėjo pateikti norint gauti paskolą, prisijungimus visus mamos turėjo iš anksčiau, mama juo anksčiau pasitikėjo. Tą padaręs, ir sutarus dėl paskolos suteikimo, gavo į mamos SWEDBANK sąskaitą, atrodo, 800 eurų, kuriuos išgrynino bankomate prekybos centre „Mada“, Viršuliškių gatvėje, tikslesnio adreso nežino. Bankomatas buvo „Swedbank“ banko. Tuos pinigus išleido tiek narkotinėms medžiagoms, tiek lošimams. Paskolos grąžinimo terminas buvo trys mėnesiai ir buvo nurodyta kada ir kiek turėjo sumokėti, jis nieko nemokėjo, po ko „tempė gumą“, rašė D. Ž., kad grąžins skolą, bet to nepadarė. Tempėsi laikas iki tol, kol mamos kortelėje atsirado minusas. Tai pamačiusi mama susisiekė su banku, po ko susisiekė su antstoliais ir viską sužinojo, taip pat iš D. Ž. sužinojo, kad paskolą paėmė jis. Tai prisipažino ir jis jai pats. Viskas buvo taip pat ir su M. K., S. P.. Nes kai paėmė pirmą paskolą pas D. Ž., po to paėmė pas S., o tada jau pas M., po ko visus ryšius su jais nutraukė. Kokios buvo paimtos tikslios pinigų sumos jis tiksliai pasakyti negali, kitos apklausos metu šiuos duomenis pateiks. Visas išvardytas paskolas ėmė mamos vardu, pateikdamas mamos duomenis, naudojo jos bankinius prisijungimus. Prie mamos banko sąskaitų „SWEDBANK“, kuri susieta su „Revolut“ banko sąskaita, jungėsi jis, suvedinėjo visus būtinus duomenis prisijungiant už mamą, taip pat jis sukūrė el. paštą (duomenys neskelbtini) ir bendravo iš jo rašydamas su asmenimis mamos vardu. Tuo metu, kadangi vartojo narkotines medžiagas ir buvo nuo jų priklausomas, apie pasekmes negalvojo. Tikslių datų, laikų, kai viskas buvo atliekama, jis tikrai mintinai nepamena, nurodyti negali. Gali nurodyti, kad kažkokius dokumentus, reikšmingus šiam atliekamam tyrimui, dar turi išsisaugojęs namuose, juose yra nurodytos datos, laikai, kita reikšminga informacija, todėl artimiausiu metu pažada juos atvežti ir pateikti. Nuo tos dienos, kai skolos buvo perduotos antstoliui, nuo tada iki dabar yra daromi piniginiai pavedimai, dalimis yra grąžinamos jo, bet mamos vardu sudarytos, paskolos. Galės pateikti ir padarytų pavedimų kopijas. Jaučiasi kaltas prieš mamą, atsiprašė jos, ji jam atleido. Nori dar nurodyti, kad jis apie pusę metų dirba pagal verslo liudijimą, pinigus uždirba ir dalį jų duoda mamai, kuri iš savo „SWEDBANK“ banko sąskaitos dengia minėtas paimtas paskolas. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu K. A. parodė, kad pripažįsta, kad buvo be mamos M. G. žinios paėmęs jos „Swedbank“ mokėjimo kortelę bei žinojo jos prisijungimo duomenis, kadangi jis naudojosi jos kortele, mamos sąskaitoje būdavo ir jo pinigai, kadangi jis turi antstolių. 2022 metais, mėnesio ir laiko pasakyti negali per socialinį tinklalapį „Facebook“ iš D. Ž. pasiskolino 800 eurų, nors vekselį pasirašė 3000, jeigu būtų 800 eurų grąžinęs laiku, nemokėtų kaip 3000 eurų, tai yra kaip palūkanos. Apie šitą situaciją mamą informavo. Vėliau 2024 metais taip pat per socialinį tinklalapį „Facebook“ pasiskolino iš M. K. pinigų, pasinaudodamas mamos „Swedbank“ mokėjimo kortele bei jos prisijungimo duomenimis, pasirašė jos kvalifikuotu parašu, pasiskolino 260 eurų, nors vekselį pasirašė apie 1500 Eur, tiksliai nepamena sumos, galimai kaip pranešime apie įtarime nurodyta 1496 eurų, tačiau su M. susitarė ir jam grąžina skolą be jokių antstolių. 2024 metais po kelių dienų, kai paskolino pinigų iš M., per socialinį tinklalapį „Facebook“ vėl pasinaudojo mamos M. G. duomenimis ir iš S. P. paėmė paskolą 450 eurų, o skolos raštelį pasirašė 2000 Eur, čia kaip palūkanos jeigu laiku nespėji grąžinti realios pinigų sumos. Visus pinigus išleido lošimams ir narkotinėms medžiagoms. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo metu laikinai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu yra bandomasis laikotarpis. Prie apklausos prideda mamos M. G. „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą, apie tai, kad D. ir S. buvo grąžinami pinigai. Šiuo metu gyvena kartu su savo mama M. (duomenys neskelbtini). Su mama sutaria gerai, ji jam pretenzijų neturi. Pats tvarkosi su antstoliais (2 t., b. l. 27-30, 46-47).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas bei kaltu prisipažįsta. Sutinka teismui duoti parodymus. Parodė, jog yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kartais palūžta, atkrenta ir pradeda vartoti ir lošti. Kai padarė nusikalstamą veiką 2022 m. tada buvo atkritęs į narkotikus pusei metų, per savo gimtadienį. Nustojo vartoti, motina matė, kad nevartoja, dirba, keičia gyvenimą. Bet tas potraukis didelis, negali paaiškinti. Lošimai jį labai įtraukia, azartiniai žaidimai, atsipalaiduoja lošdamas. Laikosi kokias dvi savaites, o po to pasileidžia, nukentėjo ir tėvai, ir draugai, ir jis pats. Dėl priklausomybių baigė reabilitacijos centrą, dėl lošimų nėra pagalbos lošėjams Lietuvoje. Kai dirbo, viskas buvo normaliai ir su žmonėmis bendraudavo. Pripažįsta, kad naudojo mamos kortelę, žinojo prisijungimą ir viskas, ji juo pasitikėdavo, ji pati vesdavo pinigus, „Revolut“ banko kortelę savo vardu buvo atidariusi. Ji nežinojo, kad jis operacijas darė su jos kortele. Per „Facebook“ rado skelbimą, kad asmenys teikia paskolas, su D. Ž., pasirašė vekselį. 3000 Eur vekselis, gavo 700-800 Eur. Kai pervedė į motinos sąskaitą, jis persivesdavo į Revolut kortelę. Kažkada reikėjo padaryti pavedimą, mama pasakė kodus tada, įsivedė ir jam liko tie prisijungimai. Pabandė gauti paskolą ir davė, nuvažiavo į stotį. Žinojo, kad daro blogai. Pinigus nusigrynino. Galvojo, kad atidavinės tą paskolą ir niekas nesužinos. Bet motina sužinojo greičiau, nei spėjo atiduoti paskolą. Susipyko su mama ir išėjo iš namų. Kai susivokė, susiėmė. K. moka po 30 Eur, liko 2 mokėjimai, iš viso 60 Eur. Jau dvigubai, trigubai permokėjo pagal vekselį kitas dvi paskolas. Atlygins tą žalą, ką yra paėmęs. Per visas veikas tie patys jo veiksmai. Labai gailisi dėl nusikaltimų. Šiuo metu dirba su statybom, iš tų pinigų veda mamai ir ji perveda už paskolas. Dirba nelegaliai. Dirbo oficialiai laidojimo namuose, gaudavo 900 Eur, antstoliai palikdavo 320 Eur, tačiau jam neužtekdavo. Statybose uždirba apie 2000 Eur, bet turi sūnų, jam padeda, dabar turi širdies draugę, kartu gyvena. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus patikslino, kad iš K. skolinosi 262 Eur, jis vekselį išrašė 1496 Eur sumai. Faktiškai gavo tik 262 Eur. Išsiųsdavo banko išrašus, skolintojas nusprendžia, kokią gali duoti maksimalią sumą. Pasako tarkim 450 Eur ir kokiam laikui klausia. Jei paskolą grąžini - vekselį suplėšo, jei nesumoki, tai paduoda į teismą. Susirašinėjime aiškiai parašyta. Neturėjo minties, kokią sumą nori pasiskolinti, kokią duodavo, tokią imdavo, vekselis tik garantas. Tikslo kažkokio konkretaus dėl sumos neturėjo (2 t., b. l. 137-138).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios M. G. 2024 m. kovo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena kartu su savo sūnumi K. A., gim. (duomenys neskelbtini). Jos sūnus K. A. turi priklausomybę nuo azartinių žaidimų, dažnai išneša iš namų daiktus, kuriuos priduoda į lombardus, taip pat turi daug skolų, kurias skolina pas fizinius asmenis ir vėliau negrąžina. Jos sūnus dažnai paima jos telefoną ir naudojasi juo, nes savo telefono neturi. Norėtų papasakoti, kad 2023 rugsėjo mėnesį užėjus į savo „SWEDBANK“ paskyrą, pastebėjo, kad jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apie -3600 eurų. Ji iškart paskambino į antstolio kontorą, kurie jai paaiškino, kad 2022-06-08 iš jos „SWEDBANK“ paskyros buvo paimta paskola apie 800 eurų iš fizinio asmens, ir žmogus, kuriam ji turėjo gražinti pinigus, perdavė vekselį į antstolio kontorą. Ji paaiškino, kad jokių paskolų neėmė. Vėliau antstolis davė jai numerį D. Ž., iš kurio buvo paimta paskola (numerio jau neturi). Ji paskambino D. ir pradėjo aiškintis, tačiau D iškart suprato, kad paskolą paėmė. Tada ji suprato, kad paskolą paėmė jos sūnus K.. Su D. ji susitarė, kad ji antstoliams perves pinigus, nes nenorėjo gadinti K. gyvenimo, nes K. turi probaciją. Ji sumokėjo, kaip ir žadėjo, pinigus. Vėliau, 2024-03-27, jos deklaruotu adresu atėjo laiškas iš asmens M. K., kuriame, kaip ji pamatė, buvo kažkoks vekselis. Tačiau laiško nepavyko jai perskaityti, nes sūnus K. atėmė laišką. 2024-03-29, apie 09:00 val., paėmė savo telefoną ir pamatė el. pašte laišką, kuris buvo išsiųstas 2024-03-27, apie 20:57 val., iš jos el. pašto (duomenys neskelbtini). Žinutėje buvo parašyta ,,Labas vakaras cia M. G. raso, yra paemusi pas jus paskola, taciau neturi jokios informacijos, sakykite prasau kur padaryti reikia imoka ir uz pradelstas dienas kokia suma butu? rytoj vaziuosiu i savo banka ir darys pavedima“. Tą pačią dieną iš naudotojo (duomenys neskelbtini) gavo atsakymą ,,ok“'. Ji iškart suprato, kad reikia važiuoti į „Swedbanką“ ir paprašyti išimti sąskaitos išrašą. Apie 13:36 val., atvyko į „Swedbank“, adresu Vilnius, Ozo g. 25. Jai pateikė išrašą, kuriame pamatė, kad 2022-06-04 kažkas neteisėtai prisijungė prie jos „SWEDBANK“ paskyros sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė PIN1 ir PIN2 ir be jos žinios ir leidimo paėmė paskolą 400 eurų. Vėliau ta pačią dieną adresu Vilnius, Liepkalnio g. 122, išgrynino pinigus „Swedbank“ bankomate. 2022-06-08 taip pat neteisėtai prisijungė prie jos „SWEDABANK“ paskyros sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė PIN1 ir PIN2 ir be jos žinios ir leidimo paėmė paskolą 800 eurų (iš jai jau anksčiau žinomo D. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Tą pačią dieną adresu Vilnius, Liepkalnio g. 122, išgrynino pinigus „Swedbank“ bankomate. Ji iškart suprato, kad tai buvo jos sūnus K.. Vėliau sužinojo, kad 2022-06-04 paskola 400 eurų buvo paimta pas M. K., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nes paskambino jam mob. (duomenys neskelbtini), kuris jai pasakė, kad paskola buvo paimta per jos paskyrą. Ji tikrai žino, kad paskolą paėmė jos sūnus, nes jis netiesiogiai, bet pasakė jai, tačiau negali tiksliai nurodyti kaip. Jai padaryta turtinė žala yra 1200 eurų. Šiuo metu dėl to, kad niekas nemokėjo paskolos sumos, ji išaugo, bet kiek, pasakyti negali. Banko išrašą pateiks tyrėjui, kitus svarbius dokumentus galės pateikti tyrimo eigoje. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja.

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 23 d. nukentėjusioji M. G. parodė, kad jos sūnus K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), žaidžia azartinius žaidimus nuo 13 metų. Žaidimams sūnus iš jos prašydavo pinigų. Tuos pinigus kartais paskolindavo, tačiau tai vykdavo retkarčiais. Su sūnumi anksčiau gyveno kartu. 2023 metų apie gruodžio mėnesį pastebėjo, kad jai priklausanti banko sąskaita užšaldyta ir antstolis yra „numinusavęs“ apie 3500 eurų, tuo atveju, jeigu į sąskaitą ateitų įplaukos, jos būtų automatiškai pervestos antstoliui. Ji iš karto paskambino savo sūnui, paklausė kas vyksta, jis atsakė jog nesinervuotų – „viskas gerai“, tau padėsiu“. Pamanė, kad sūnus tikrai susitvarkys su situacija. Tuomet ji rado žmogų, iš kurio buvo paimta paskola, paaiškino, kad ji nesiskolino pinigų. Minėtas žmogus suprato, kad ji tų pinigų nesiskolino ir, kad ji buvo apgauta savo sūnaus. Tuomet su minėtu asmeniu sutarė, kad antstolis sudarytų grafiką, jog į mėnesį galėtų mokėti po 120 eurų. Visą 3500 eurų sumą moka iki šiol. Būnant namuose (duomenys neskelbtini)2024-03-24, paštininkas jai į namus atnešė laišką, kuriame buvo dar vienas antstolio raštas, jog yra skoloje 1440 eurų. Ant laiško buvo asmens, iš kurio buvo paskolinti pinigai kontaktiniai duomenys. Pasiskambinusi asmeniui paaiškino situaciją, tačiau asmuo pasakė jog nieko nežino ir, kad jos vardu yra patvirtinimai dėl paskolos paėmimo. Nori paminėti, jog jokių patvirtinimų nepasirašinėjo, bei niekam savo asmens duomenų nepateikinėjo. Po šio įvykio nusprendė kreiptis į policiją. Policijoje parašė pareiškimą – dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jokių žinių dėl įvykio neturi. 2024-04-18 apie 11 valandą ji gavo elektroninį laišką iš antstolio kontoros apie tai, jog yra skolinga S. P. 2000 eurų. Po šio įvykio paskambino sūnui ir paaiškino aplinkybes. Sūnus atsakė, jog pasakytų policijoje kad tų pinigų ji (M. G.) neėmė. Sūnus taip pat neprisipažino, kad tuos pinigus pasiskolino jis, tačiau paklausus kiek dar tokių antstolių laiškų ir skolų gaus, šis atsakė, kad tai paskutinė skola. Kadangi sūnaus telefonas buvo sudaužytas, 2024 balandžio pradžioje ji jam davė savo telefoną, kad jis galėtų susirašinėti. Atsitiktinai pastebėjo, jog sūnus buvo prisijungęs prie „messenger“ programėlės savo vardu ir ten pastebėjo, jog jis susirašinėja su S. P., ir prašo jos paskolinti 600 eurų. Turi išsaugojusi susirašinėjimą, kur girdisi jos sūnaus balso žinutės su S. P., ir siųsti išrašai iš banko. Sūnus pastebėjęs, kad peržvelgia jo žinutes, greitai atjungė savo paskyrą nuo jos telefono. Nori paminėti, kad, kai jos sūnus anksčiau turėdavo reikalų su antstoliais, prašydavo jos, kad atlyginimas jam būtų pervestas į jos banko sąskaitą. Pasinaudoti savo sąskaita ji leido. Sūnui paprašius, duodavo savo banko kortelę, jog jis galėtų išgryninti gautą atlyginimą. Ji mano, kad jos sūnus K. A. neteisėtai pasinaudodamas jos duomenimis, pasiskolino pinigus iš minėtų asmenų. Dėl paskutinio gauto rašto iš antstolių kontoros, ji kreipėsi į rašte nurodytą antstolių kontorą, kad šie galėtų nurodytą sumą išdėlioti, tačiau antstoliai kalbėtis su ja nenori. Kol kas jokių pinigų dėl paskutinio gauto rašto ji niekam nemokėjo. Dėl šio įvykio ji labai pergyvena, nes antstoliai nuskaičiuoja pinigus, nors ji tų pinigų nesiskolino. Papildomos apklausos 2024 m. gegužės 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai nukentėjusioji M. G. parodė, kad papildomai nori pasakyti, kad prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi su sūnumi K. A. gim. (duomenys neskelbtini), nenori teistis. Teisme prieš savo sūnų parodymų jokių neduos, ji kreipėsi į policiją su tikslu, kad padėtų sustabdyti mokėti antstoliams įmokas, nes tuo metu, kai jai nuskaičiavo visą atlyginimą, išsigando, tik vėliau su laiku suprato, kad čia ne policijos kompetencija. Sūnus bando tvarkytis gyvenimą, pradėjo dirbti, nori išvykti į užsienį, ji jam nenori trukdyti, pati susimokės susidariusias skolas. Sūnus jai jokios žalos neatlygins, jokio civilinio ieškinio neteiks. Prašo tyrimo metu netrukdyti tų žmonių, iš kurių K. pasiskolino pinigus, ji su M. K. susitarė, kad jis neteiktų prašymo antstoliams ir dalimis jam grąžina skolą. O kur buvo paskolinti pinigai pas S. P. ir D. Ž., susitarė su antstoliu, kad nuo sąskaitos nenuskaičiuotų visų pinigų, o lygiomis dalimis pagal grafiką antstoliui jas moka. Pretenzijų sūnui neturi (1 t., b. l. 175-177, b. l. 179-180, 181-183);

- liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 19 d. duotais parodymais, kad 2024 m. vasario 13 d. M. G. kreipėsi ar buvo įdėtas skelbimas, tačiau nepamena tiksliai, kuris čia buvo socialinis tinklalapis, mano, kad „Facebook“ , kur rado skelbimą, kad žmogus prašo paskolinti pinigų, prašė paskolinti 300 eurų. Visas skolinimosi sąlygas jie aptarė el. paštu. rašė iš (duomenys neskelbtini) el. pašto į jo el. pašto adresą (duomenys neskelbtini). 2024-02-13 paskolino 260 eurų, tokia pinigų suma buvo pervesta į M. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirai jokių duomenų netikrino, pačiame banke, jeigu sutampa duomenys, jis pinigus ir perveda, o jeigu ne, tai tiesiog žmogus negauna paskolos. Paprašė asmens dokumento, tapatybei pasitikslinti, kad čia yra būtent tas žmogus, kuriam skolino pinigus. Jokių gyvų susitikimų nebuvo. Prieš atliekant pavedimą per platformą „marksign“ išsiuntė pakvietimą pasirašyti skolos vekselį, jis buvo pasirašytas elektroniniu kvalifikuotu parašu, smart ID. Civilinio proceso tvarka į teismą nesikreipė, pirmas mokėjimas turėjo būti 2024-03-15 dieną, mokėjimas nebuvo atliktas, jis nusiuntė kelis pranešimus el. paštu. Priminė, kad nesumokėjo, vėliau išsiuntė registruotą pranešimą, kad yra skolinga. Po registruoto pranešimo M. su juo susisiekė, jo tel. Nr., buvo ant paties siųsto voko, ir pati papasakojo, kad ji pati nesiskolino, o jos sūnus jos vardu paėmė paskolą ir kad čia ne pirmas atvejis. Kaip suprato iš M. pasakojimo, ji buvo pikta ant sūnaus, pasimetusi, išsigandusi, pasakė, kad geriau, kad policija jį išvežtų, kad bijo kartu su juo būti. Jie tiesiog sutarė, kad ji jam mokės po 30 eurų per mėnesį, įmokas gauna laiku, supranta situaciją, yra linkęs susitarti su žmogumi, kad situaciją išsispręstų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Pretenzijų neturi, sutarė geruoju, žmoniškai, įmokas gauna laiku. Sutarė, kad grąžins jam 260 eurų, be jokių palūkanų. Kodėl būtent paskolino 260 eurų, o 300 eurų, tiksliai pasakyti negali, neprisimena, kokios ten buvo tuo metu aplinkybės (1 t., b. l. 190-192);

- liudytojos S. P. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 20 d. duotais parodymais, kad M. G. nepažįsta. M. G. paskolino 2000 eurų. 2024 m. vasario 17 d. per socialinį tinklalapį „Facebook“, kur privati grupė, kur vieni kitiems žmonės skolina pinigus, M. G. vardu kreipėsi žmogus, kuris paprašė paskolinti 2000 eurų. Paskolino tą pačią dieną. Per M. G. profilį jai buvo atsiųsti dokumentai/išrašai, patvirtinantys, kad neturi antstolių ir kad oficialiai dirba. Po to, kai paskolino pinigus, galimai po kelių dienų pati pastebėjo, kad išrašai klastoti, keistai jai jie atrodė. Pasirašė skolos raštelį, manė kad tą raštelį parašė pati M. G., taip pat prie skolos raštelio buvo pridėta asmens tapatybės kortelė, todėl jai nekilo jokių klausimų, kad gali skolintis kitas žmogus. Skolos raštelis buvo pasirašytas vieno žmogaus. Ji bankiniu pavedimu pervedė kaip M. G. 2000 eurų. Kadangi per 2 mėnesius jai pinigų negrąžino, ji kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Kai įsiteisėjo teismo įsakymas, perdavė dokumentus antstoliams. Iš antstolių gavo 20 eurų pervedimą, kadangi antstolis padengia visiems kreditoriams, dėl to, šiuo metu mažai dar išieškojo iš skolininkės. Nenori būti pripažinta nukentėjusiąją šitame tyrime (2 t., b. l. 10-12);

- liudytojo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 24 d. surašė parodymus pats, apie tai, kad 2022 m. birželio 6 d. prisijungė per „mesendžerio“ programėlę moteris vardu M. G.. Paprašė jo paskolinti pinigų, nes jis kaip ir ji buvo „Facebook“ grupėje „paskolos iš žmonių“. Pasiūlė, kad gali jai paskolinti 800 eurų su palūkanomis dviem metams. Paprašė jos atsiųsti savo banko išrašą ir antstolių bylų išrašą, kad nėra skolų. Tą ji ir padarė „mesendžerio“ programėlėje. Vėliau siuntė jai pasirašyti sutartį, dokumentus į jos paštą (duomenys neskelbtini). Pasirašė skolos raštelį ir ji 2022-06-07 išsiuntė jam šį paskolos raštelį autobusų siuntomis. Siuntos talono Nr. „3064577“. Pinigus, M. paprašius, pervedė jai į jos sąskaitą M. G. (duomenys neskelbtini), data buvo 2022-06-08. Taipogi ji atsiuntė savo dokumento nuotraukas (asmens tapatybės kortelė), banko išrašus ir kt. dokumentus. Jie su ja bendravo ir telefonu (duomenys neskelbtini) numeriu. Po mėnesio turėjo sumokėti dalį pinigų, tačiau skolos neatgavo, tik prašymai sumokėti vėliau skolą nes dabar ji negali ir taip tesėsi gal 3-6 mėnesius. Praėjus gal pusei metų ir neatgavus nei pinigų, nei palūkanų (tiksliai nepamena), kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo. Antstoliui pradėjus išieškoti skolą ir užblokavus sąskaitas M., paskambino M. G. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad nenori, kad jai užblokuotų sąskaitas ir paprašė jo, kad jis paprašytų antstolio, kad antstolis išskaičiuotų tik po 150 Eur į mėnesį, ir ne daugiau, nes jai reikia išgyventi. Jie susitarė, kad ji antstoliui savarankiškai mokės po 150 Eur ir antstolis perves jam tą sumą, kol išmokės visą skolą. Pati M. G. dar jam skambino prieš 3 mėnesius iš numerio (duomenys neskelbtini) ir prašė pasiskolinti papildomai, tačiau jis jai skolinti nesutiko, kadangi prieš tai kai skolinosi, negražino ir turėjo daug dėl to problemų su išieškojimu ir pan. Kadangi su M. G. susitarė draugiškai, pretenzijų neturi. Nukentėjusiuoju pripažintas nenori būti (2 t., b. l. 14-15);

- 2024 m. kovo 29 d. Protokolu– pareiškimu, iš kurio matyti, kad M. G. nurodo, jog jos sūnūs K. A., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie jos „SWEDBANK“ paskyros sask. Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė PIN1 ir PIN2 ir be jos žinios ir leidimo paėmė paskolą 400 Eur, iš fizinio asmens M. K., sask. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-06-08 jos sūnūs K. A., gim. (duomenys neskelbtini) taip pat neteisėtai prisijungė prie jos „SWEDBANK“ banko paskyros sask. Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė PIN1 ir PIN2 ir be jos žinios ir leidimo paėmė paskolą 800 Eur, iš fizinio asmens D. Ž., sask. Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną išgrynino pinigus ,,Swedbank“ banko bankomate. Jai padaryta turtinė žala yra apie 1200 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-3);

- 2024 m. balandžio 23 d. protokolu– pareiškimu. Jame M. G. nurodo, kad jos sūnus K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) pasinaudodamas jos duomenimis, iš fizinių asmenų jos vardu pasiskolino jai nežinomą pinigų sumą (1 t., b. l. 18-20);

- Civilinių bylų, antstolių duomenimis dėl išieškojimo iš M. G. (kreditorius S. P., D. Ž.) (1 t., b. l. 154-172);

- 2022 m. gegužės 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš kurio matyti kad K. A. pripažintas kaltu pagal 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir kitų veikų. Mokėjimo priemonė buvo išduota M. G. vardu (2 t., b. l. 65-71);

- K. A. asmeninės „Revolut bank“ banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. antstolių išskaitoma skola 43244 Eur (1 t., b. l. 127);

- AB „Swedbank“ pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad K. A. asmeninėse banko sąskaitose AB „Swedbank“ likučiai 0,53 Eur, 0,18 Eur, 0,00 Eur (2024-06-05 duomenys) (1 t., b. l. 152);

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.

Teismas pažymi, kad prokuroras teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimą, kuris buvo pridėtas prie bylos, tačiau sakydamas baigiamąją kalbą pažymėjo, kad teismas gali vadovautis ir pirminiu kaltinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro pakeistas kaltinimas nuo pirminio skiriasi tuo, jog buvo patikslintos sumos ir nurodoma, kad K. A. apgaulės būdu pasikėsino įgyti didesnes pinigų sumas, nei realiai įgijo, todėl nusikalstamos veikos susijusios su sukčiavimais turėtų būti kvalifikuojamos kaip pasikėsinimas, nurodant didesnes sumas, t. y. prokuroras patikslino apgaulės būdu pasikėsinto įgyti turto vertę.

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus duomenis, o ypač kaltinamojo bei liudytojų parodymus, kitus rašytinius duomenis, K. A. nusikalstamas veikas kvalifikuoja vadovaudamasis pirminiu kaltinimu. Pažymėtina, kad trys nusikalstamų veikų epizodai buvo padaryti panašiomis aplinkybėmis, t. y. anksčiau įgijęs M. G. elektroninę mokėjimo kortelę, nukentėjusiosios vardu pasirašant vekselius, o vienu atveju - skolos raštelį, iš fizinių asmenų ėmė paskolas, kurių neketino grąžinti ir pasisavino į M. G. banko sąskaitą pervestus pinigus juos išgrynindamas panaudojant anksčiau įgytą nukentėjusiosios elektroninę mokėjimo priemonę. Pažymėtina, kad kaltinamasis, siekdamas apgaule įgyti pinigus ir išvengti turtinės prievolės juos grąžinti, veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, t. y. K. A. siekė įgyti kuo daugiau pinigų, tačiau teismo vertinimu tai, jog pasirašytuose vekseliuose bei skolos raštelyje yra nurodytos didesnės sumos nei kaltinamasis iš tiesų įgijo, nereiškia, kad jis kėsinosi įgyti šias sumas. Svarbu paminėti, kad tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojai duodami parodymus paaiškino, kad skolos dokumentuose sumos nurodomos didesnės, siekiant apsaugoti kreditorius, jei skola (kreditas) nebūtų grąžinta sutartu laiku. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo K. A. atliktus veiksmus kvalifikuoti kaip pasikėsinimo sukčiauti siekiant įgyti vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Todėl teismas kaltinimą tikslina bei dėl kaltinamojo veikų kvalifikavimo sprendžia pagal pirminį prokuroro suformuluotą kaltinimą.

Kaltinamasis K. A. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad be savo motinos M. G. žinios paėmė jos elektroninę mokėjimo priemonę–banko kortelę, o kadangi veikų padarymo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir azartinių lošimų, socialiniuose tinkluose suradęs fizinius asmenis, kurie teikia paskolas M. G. vardu, paėmė paskolas bei tuomet, kai pinigai būdavo pervesti į M. G. banko sąskaitą, panaudodamas jos elektroninę mokėjimo priemonę, tuos pinigus išgrynindavo. K. A. pažymėjo, jog būtent kreditorius spręsdavo, kokią paskolą gali suteikti ir tuomet buvo pasirašomas vekselis, kuriame nurodoma didesnė suma, tačiau sumokėjus skolą sutartu laiku, vekselis turėtų būti suplėšomas. Tvirtino, kad vekselis - tik garantas dėl skolos grąžinimo.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad K. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, t. y. jis 2022 m. birželio 8 d. turėdamas tikslą neteisėtai panaudoti svetimą M. G. vardu išduotą elektroninę mokėjimo kortelę, ją paėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ir neteisėtai ją laikė iki 2024 m. vasario 28 d., po ko grąžino nukentėjusiajai M. G.. Taip pat K. A. 2022 m. birželio 7 d. M. G. vardu pasirašė 3000 eurų skolos neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, pateikęs M. G. asmens duomenis, paėmė 800 eurų paskolą iš fizinio asmens D. Ž., tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą, be to, šiais veiksmais K. A. suklaidino D. Ž., nes prisistatė, jog yra M. G., ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus gavęs minėtus pinigus į M. G. vardu atidarytą banko sąskaitą šių pinigų negrąžino, pasinaudojo jos elektronine mokėjimo priemone ir pasinaudodamas bankomatu, neteisėtai išgrynino 800 Eur, tokiu būdu apgaule įgijo pinigus – 800 Eur ir išvengė turtinės prievolės juos grąžinti. Taip pat jis 2024 m. vasario 13 d. neteisėtai prisijungė prie savo motinos M. G. AB „Swedbank“ banko paskyros, pasirašė kvalifikuotu elektroniniu parašu jos vardu neprotestuotinąjį paprastąjį vekselį 1496 eurų sumai, pateikęs M. G. asmens duomenis, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą ir šiais veiksmais K. A. suklaidino M. K., nes prisistatė M. G., nurodydamas pinigus pervesti į susietą M. G. priklausančią banko sąskaitą, paėmė 262,01 eurų paskolą iš fizinio asmens M. K., šios skolos negražino, ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją banko AB „Swedbank“ sistemai prisistatęs teisėtu elektroninės mokėjimo priemonės naudotoju ir taip AB „Swedbank“ suklaidindamas bankinę sistemą, įgijo svetimą turtą – pinigus 262,01 Eur, tokiu būdu apgaule įgijo 262,01 Eur, kuriuos inicijavus operacijas per keturis kartus pervedė įmonei UAB „Zen.com“ (2024-02-13–50,25 Eur, 50,25 Eur, 60,30 Eur, 100,50 Eur) ir išvengė turtinės prievolės juos grąžinti. Be to, K. A. 2024 vasario 17 d. M. G. vardu pasirašė skolos raštelį 2000 eurų sumai, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, pateikęs M. G. asmens duomenis, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą, šiais veiksmais K. A. suklaidino S. P., nes prisistatė M. G. bei paėmė 450 eurų paskolą, o gavęs minėtus pinigus į M. G. vardu atidarytą banko sąskaitą šių pinigų negražino, pasinaudojo jos elektronine mokėjimo priemone neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, o būtent sistemai prisistatęs teisėtu elektroninės mokėjimo priemonės naudotoju ir taip AB „Swedbank“ suklaidindamas bankinę sistemą, 2024 m. vasario 17 d., 21:38 val., įgijo svetimą turtą – pinigus 450 Eur, tokiu būdu apgaulės būdu įgijo svetimus pinigus 450 Eur, po ko dalis šios sumos neteisėtai inicijavus finansinę operaciją pervedė 2024-02-17 į UAB „Zen.com“ (201 Eur), R. V. (100 Eur), 2024-02-18 į UAB „Pokerstars“ (50 Eur), 2024-02-18 į UAB „Zen.com“ (20,10 Eur, 38,19 Eur) ir apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės juos grąžinti. Teismas šias išvadas daro įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolus, bei kitus byloje esančius rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo K. A. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes K. A. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į K. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos priskiriamos apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), o BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 6 kartus, paskutinį kartą taip pat už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, teistas užsienyje už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, tačiau baudos nesumokėtos, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (iš kaltinamojo žodžių dirbantis nelegaliai). Kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jis jokių realių pastangų nededa. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės jų trukmę nustatant didesnę už minimalią.

Atsižvelgiant į tai, jog dalis nusikalstamų veikų sudaro idealiąją, o dalis - realiąją sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, skirtinos laisvės atėmimo bausmės bendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Teismas pažymi, jog ankstesniais nuosprendžiais K. A. paskirtos bausmės yra atliktos, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė nebendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nuo pat proceso pradžios savo kaltę pripažino, davė vieningus ir nuoseklius parodymus, taip pat nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė dėl priklausomybių, kurių problemą stengiasi spręsti. Pažymėtina, kad nukentėjusioji papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ir pretenzijų kaltinamajam neturi. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad šiuo metu uždirba pinigus ir pats dalimis grąžina skolas, o realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas apsunkintų šių pinigų grąžinimą. Todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, K. A. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, bausmės atidėjimo vykdymo metu įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val. Pažymėtina, kad kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., t. y. paskirtas įpareigojimas, susijęs su kaltinamojo laisvės ribojimu, intensyvios priežiūros skyrimas laikytinas neproporcinga priemone, tad ji neskirtina.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 50-52) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. A. (K. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalyje – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalyje – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalyje – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. A. (K. A.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8 punktais, K. A. (K. A.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.