- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-1805-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15232-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
veikdama Vilniaus apygardos vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. (toliau – pareiškėjas) skundė 2024 m. rugpjūčio 5 d. antstolio V. M. patvarkymą Nr. S-24-240-14793 vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, kuriuo antstolis pakeitė išieškotoją AB „Swedbank“ į naująjį išieškotoją UAB „Legal Balance“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo proceso veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki bus priimtas galutinis sprendimas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio V. M. veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tik skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas, teismo vertinimu, savaime negali būti kvalifikuojamas kaip pakankama prielaida įsiterpti į vykdymo veiksmų eigą ir juos stabdyti. Įstatymas nenumato imperatyviai stabdyti vykdymo veiksmų, skundžiant antstolio veiksmus. Nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. iš esmės nesustabdžius vykdymo veiksmus, palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, nėra nustatyta, kad realios grėsmės būsimo procesinio sprendimo vykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir patenkinti atsakovo skundo prašymų visus reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Skundžiama nutartis yra netinkama, priimta neįsigilinus į bylos faktines ir teisines esmines aplinkybes (jų visumą) ir šalių tarpusavio ginčo esmę;
1.2. Teismas netinkamai nustatė, kad skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad vykdomoji byla yra įvykdyta ir jau suėję senaties terminai. Priešingai skunde nurodyti ne tik teismo paminėti motyvai, o tai, kad vykdomoji byla Nr. 0240/14/03883 negalėjo būti iš viso vykdoma, todėl joje negalėjo būti šalies procesinių teisių perėmimo, kas daro antstolio patvarkymą ir nutartį neteisėtais.
1.3. Procesinė pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą yra įvykdyta tinkamai, pateikti visi įrodymai, iš kurių matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas.
1.4. Teismas turėjo preliminariai įvertinti skundo reikalavimus ir pateiktus įrodymus, todėl skundo argumentai irgi turėjo būti įvertinti, nes antstolio veiksmų neteisėtumas yra šios bylos dalykas.
1.5. Teismas turėjo nustatyti realią grėsmę būsimo procesinio sprendimo vykdymui, ir todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta skunde, turėjo padaryti išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas.
1.6. Apeliacinis teismas turi teisę ir pareigą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pirmosios instancijos teismas to laiku nepadarė. Skundo išnagrinėjimas gali užtrukti nemažai laiko.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ir akcinė bendrovė „Swedbank“ nurodė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl prašė pašalinti juos iš bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. Atskirojo skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju - pareiškėjas (CPK 12 ir 178 straipsniai).
10. Kadangi ypatingosios teisenos bylas (skundus dėl antstolio veiksmų) teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis), sprendžiant klausimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (taip pat ir ikiteisminėje skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijoje (CPK 510 straipsnio 2 dalis)), taikytinos CPK bendrosios nuostatos, reglamentuojančios laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
11. Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, įtvirtintų CPK 145 straipsnio 1 dalyje, yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tais atvejais, kai, vykdymo procese esant prasidėjusiam išieškojimo iš skolininko turto procesui, būtina apsaugoti skundą dėl antstolio veiksmų padavusio vykdymo proceso dalyvio ar kito suinteresuoto asmens galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus arba užkirsti kelią galimam jų pažeidimui. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, priklausomai nuo teismo nutartimi nustatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto, gali apimti tiek visų vykdomojoje byloje atliekamų išieškojimo veiksmų, tiek išieškojimo veiksmų, taikant konkrečią priverstinio vykdymo priemonę, tiek ir kitų konkrečių su išieškojimu susijusių vykdymo veiksmų sustabdymą. Be to, CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas nėra baigtinis ir apima kitas įstatymuose nustatytas ar teismo pritaikytas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
12. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio (šiuo atveju skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik įvertina ar ieškinys (šiuo atveju skundas) atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo (pareiškėjo) pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas, bei preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-970-553/2023).
14. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad antstolis V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 vykdo išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko) A. C. pagal 2013 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-16774. Antstolis V. M. pareiškėjo skundžiamu 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-24-240-14793 pakeitė išieškotoją AB „Swedbank“ vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 naujuoju išieškotoju UAB „Legal Balance“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino (c. b. Nr. e2YT-24597-842/2024).
15. Pareiškėjo atskirasis skundas, kaip ir skundas bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra grindžiamas faktinių aplinkybių išvardijimu, panašiais bei pasikartojančiais abstraktaus pobūdžio teiginiais. Nurodoma, kad vykdomoji byla yra įvykdyta, suėję senaties terminai, kad išieškojimas iš pareiškėjo iš viso negalėjo būti pradėtas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas nepagrindė, o vien skundo dėl antstolio patvarkymo padavimas ir faktinių aplinkybių išdėstymas pats savaime negali būti pagrindu laikinam vykdymo veiksmų sustabdymui vykdomojoje byloje taikyti. Pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis yra įrodinėjamas antstolio veiksmų neteisėtumas, o tai nėra klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) yra patvirtinta, kad vykdomoji byla Nr. 0240/14/03883 yra vykdoma, joje išieškojimas iš pareiškėjo nėra baigtas.
17. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra iš esmės sprendžiamas pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumas, tačiau pareiškėjas privalo tikėtinai pagrįsti savo skundo reikalavimą, t. y. pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės ir įrodymai turi patvirtinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo tikimybę. Aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymo Nr. S-24-240-14793 panaikinimo buvo atmestas, nors minėta nutartis šiuo metu dar nėra įsiteisėjusi, patvirtina prielaidą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nėra preliminariai pagrįstas.
18. Kaip jau buvo minėta, pagrindu laikinai sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje gali būti pripažįstamos tokios reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas galimas pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas, galimos žalos pareiškėjui atsiradimas ar jos padidėjimas, susijusios priežastiniu ryšiu su skundžiamais antstolio veiksmais ar priimtu antstolio patvarkymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad skundžiamu antstolio patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo yra pažeidžiami jo teisės ar teisėti interesai. Pažymėtina ir tai, kad išieškotojo pakeitimas vykdomojoje byloje nėra priverstinė vykdymo priemonė, kuri nurodyta CPK 624 straipsnyje. Tokio pobūdžio patvarkymu nėra atliekami tiesioginiai išieškojimo veiksmai, todėl išieškotojo pakeitimas vykdomojoje byloje pareiškėjui (skolininkui) jokių tiesioginių neigiamų turtinių pasekmių sukelti negali.
19. Apibendrinęs išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 sustabdymui – taikyti. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, nenustatyta realios grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, pareiškėjas neįrodė, kad skundžiamu antstolio patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo gali būti pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai, ar nesustabdžius vykdymo veiksmų pareiškėjui gali būti padaryta žala.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.