Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams M. B., uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinis verslo centras“, T. V., E. V., uždarajai akcinei bendrovei „Energijos sektorius“, tretieji asmenys Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, akcinė bendrovė SEB bankas, P. A., L. A., dėl sandorių, akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.3. Nors apeliantė ginčijo 2011 m. balandžio 11 d. bei 2015 m. spalio 26 d. UAB „Energijos sektorius“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtus sprendimus, tačiau tai darė be svarbių priežasčių praleidusi trijų mėnesių ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

Dėl reikalavimo teisės reikšti netiesioginį ieškinį

21. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).

22. Taigi viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra kreditoriaus neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas. Nagrinėjamu atveju šios pagrindinės reikalavimo teisės nėra. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir likusių sąlygų, būtinų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, kad ieškovė, remdamasi CK 6.68 straipsniu, neturi teisinio pagrindo ginčyti atsakovų sudarytų sandorių.

23. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų, o kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015).

24. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos teisės normos (šiuo atveju aplinkybė, jog reiškiamas netiesioginis ieškinys) teismo nesaisto ir ieškinio netenkinimas vienu iš nurodytų teisinių pagrindų nesukelia pagrindo ieškinį atmesti. Nurodytina, kad apeliantė su atsakovu M. B. UAB „Energijos sektorius“ akcijas valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nes UAB „Energijos sektorius“ įkurta 2003 m. liepos 21 d. apeliantei esant su atsakovu M. B. santuokoje. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl apeliantė kaip akcininkė, UAB „Energijos sektorius“ akcijas įgijusi po santuokos sudarymo, valdanti jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turėjo reikalavimo teisę reikšti ieškinį į bendrovės perleistą turtą. Pažymėtina, kad iš teismų sistemos Liteko duomenimis, įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 2 d. teismo sprendimo daliai civilinėje byloje Nr. e2-473-944/2019 (dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kita), apeliantė asmeninės nuosavybės teise valdo 102 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu

25. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: 1) teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; 2) teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016 ir joje nurodytą teismo praktiką).

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu

29. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

30. Kasacinis teismas CK 1.82 straipsnio aiškinimo ir taikymo aspektu yra nurodęs, jog šiuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties išsaugojimo (lot. favor contractus) principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sąžiningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018). Tačiau kitaip yra su trečiųjų nesąžiningų asmenų interesais, jie neturėtų tapti kliūtimi nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumą. Todėl siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-375-611/2017).

31. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019).

32. Sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019). Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-439-421/2018).

33. Šiuo atveju nėra abejonių, kad ginčijamus sandorius sudarė privatus juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė. Nutarties 28 punkte nustatyta, kad pirkėjai E. V. ir T. V. įgijo ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už jį atsiskaitė, sumokėdami 2011 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą, o pardavėja gavo sutartyje nurodytą pinigų sumą. Taip pat nustatyta, kad atsakovai buvo finansiškai pajėgūs atsiskaityti už ginčo butą, nes pateikė duomenis, jog dirbo Norvegijoje ir disponavo 232 483,40 Lt pinigų suma, gauta iš darbo santykių. Teisėjų kolegija abejoti atsakovų pateiktais įrodymais neturi pagrindo. Svarbia aplinkybe nagrinėjamu atveju laikytina tai, kad nekilnojamo turto objektas, perleistas 2011 m. balandžio 21 d. Sutartimi, buvo parduotas už ženkliai didesnę nei vidutinę rinkos vertę, t. y. šalys sutarė, kad parduodamo buto kaina yra 216 000 Lt, kai tuo tarpu vidutinė rinkos vertė buvo 99 700 Lt. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo 2011 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančia, kaip prieštaraujančia juridinio asmens tikslams, nes akivaizdu, kad turtas buvo parduotas pelningai, o gautą pinigų sumą atsakovė UAB „Energijos sektorius“ galėjo panaudoti savo veikloje.

34. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir jos vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios ir trečiosios sąlygų – ginčijamų sandorių prieštaravimo UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams, sprendė, kad atsakovės, įgyvendindamos sutarties laisvės principą iškart (vienu sandoriu) perleidžiant dešimt nekilnojamojo turto objektų, turėjo teisę sudaryti tokią sutartį, kuria UAB „Energijos sektorius“ siekė turtą perleisti, kad neturėti kaštų jį prižiūrėti ir remontuoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ginčijamas sandoris neprieštaravo UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams ir, kad kita sandorio šalis (atsakovė UAB „Jungtinis verslo centras“) veikė sąžiningai, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai suabsoliutino sutarties laisvės principą, todėl padarė nepagrįstą išvadą.

35. Bet kokio privataus juridinio asmens veiklos tikslas yra racionaliai naudoti išteklius ir siekti pelno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Juridinio asmens tikslas siekti gauti pelną reiškia, kad jis, nusprendęs parduoti turimą turtą, paprastai turėtų siekti iš turto pardavimo sandorio gauti kuo didesnę finansinę naudą. Nagrinėjamu atveju UAB „Energijos sektorius“ ir UAB „Jungtinis verslo centras“ 2015 m. gruodžio 1 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Energijos sektorius“ pardavė, o UAB „Jungtinis verslo centras“ nuosavybės teise įsigijo 10 nekilnojamojo turto objektų: 2 butus, dalį gamybos pastato, 2 sandėlius, transformatorinę, dalį administracinio pastato, dalį vandentiekio tinklų ir dalis nuotekų šalinimo tinklų. Sutartyje nurodyta bendra daiktų kaina – 181 500 Eur. Sutartyje taip pat buvo aptarta atsiskaitymo tvarka, nurodant, kad pirkėja 6 000 Eur yra sumokėjusi, o likusią sumą – 175 500 Eur įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. numatytas vienerių metų kainos sumokėjimo atidėjimas (Sutarties 3.4. punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamą sąlygą, sprendžia, kad ji neatitinka UAB „Energijos sektorius“ interesų ir tikslų, nes beveik visos pinigų sumos (96,69 proc.) pardavėja už daiktus nei iki Sutarties sudarymo, nei iš karto po jos sudarymo, negavo ir nesitarė gauti. Tai, kad dalį kainos atsakovė UAB „Jungtinis verslo centras“ sumokėjo dalimis iki 2016 m. rugpjūčio mėn., aplinkybių vertinimo nekeičia, nes įprastai įmonės siekį gauti pelną atitinka kuo greitesnis visos pinigų sumos už parduotą turtą gavimas, nes tokiu atveju įmonė gautus pinigus gali naudoti savo veikloje, arba, jeigu tam nėra poreikio, įmonė turėtų siekti gauti bent kokią naudą už tai, kad kitas subjektas ilgą laiką naudojasi jos pinigais. Šiuo atveju, kaip jau nurodyta, po sandorio sudarymo įmonė gavo tik labai nedidelę kainos dalį, o Sutartyje buvo nustatytas 175 500 Eur kainos sumokėjimo termino atidėjimas daugiau kaip metams, už kurį atsakovė UAB „Energijos sektorius“ negavo jokios naudos. Kas reiškia, kad tokia Sutarties sąlyga iš esmės buvo naudinga tik UAB „Jungtinis verslo centras“ ir atitinkamai žalinga (niekaip neatitinkanti siekio gauti pelną) UAB „Energijos sektorius“.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad įgijusi ginčo nekilnojamąjį turtą, UAB „Jungtinis verslo centras“ tą pačią dieną (2015 m. gruodžio 1 d.) su UAB „Energijos sektorius“ sudarė Patalpų nuomos sutartį, kuria UAB „Energijos sektorius“ išsinuomojo jai nuosavybės teise priklausiusias 180 m² bendro ploto administracines patalpas (kaina po 3,5 Eur už 1 m²) ir 910 m² sandėliavimo patalpas (kaina po 2 Eur už 1 m²), esančias (duomenys neskelbtini), t. y. tą patį turtą, kurį perleido UAB „Jungtinis verslo centras“. Nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad dalis perleistų patalpų buvo būtinos UAB „Energijos sektorius“ veiklai vykdyti, kas sudaro teisėtą pagrindą abejoti turto sandorio perleidimo atitikimu atsakovės UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams ir interesams. Bendra nuomos mokesčio suma su PVM buvo numatyta – 2 964,50 Eur per mėnesį (Patalpų nuomos sutarties 2.1. punktas). Atsakovei UAB „Jungtinis verslo centras“ likus nesumokėtai 20 198,93 Eur sumai pagal 2015 m. gruodžio 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, šalys susitarė, kad ši suma bus padengta UAB „Energijos sektorius“ mokėtinu atsakovei už 2016 m. vasario–rugpjūčio mėn. nuomos mokesčiu. Kas reiškia, kad UAB „Energijos sektorius“ realiai dalies pajamų už perleistą turtą negavo, o toks užskaitymas iš esmės buvo naudingas tik UAB „Jungtinis verslo centras“, o ne UAB „Energijos sektorius“.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, ginčydama sandorių atitiktį UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams, pagrįstai akcentuoja aplinkybę, susijusią su perleisto turto verte, tačiau nepagrįstai, apskaičiuodama padarytą žalą atsakovei UAB „Energijos sektorius“, vertina visą gamybinio ir administracinio pastatų vidutinę rinkos vertę, nes kaip teisingai nurodė atsakovė, buvo parduotos tik aptariamų pastatų dalys, o ne visi pastatai. Kita vertus, beveik visi nekilnojamojo turto objektai, perleisti 2015 m. gruodžio 1 d. Sutartimi, buvo parduoti už mažesnę nei vidutinę rinkos vertę. Nors perleisto turto kaina ir neženkliai skiriasi nuo masiniu būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės, tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, apskaičiuojama ne vertinant konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, todėl įprastai reali turto vertė būna ženkliai didesnė nei nustatyta masinio vertinimo metu. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, reiškė prašymus skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymus atmetė, jų nemotyvuodamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas individualus vertinimas, taip pat tai, kad beveik visi nekilnojamojo turto objektai perleisti net už mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, sprendžia, kad nustatytos aplinkybės patvirtina apeliantės poziciją, jog UAB „Energijos sektorius“ jai priklausantį turtą perleido už mažesnę negu jo tikroji rinkos vertė kainą. Teisėjų kolegija svarbia aplinkybe, pagrindžiančia turto perleidimą už mažesnę nei rinkos kainą, laiko ir tai, kad atsakovė vieną iš ginčo 2015 m. gruodžio 1 d. Sutartimi įgytų nekilnojamojo turto objektą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) praėjus beveik aštuoniems mėnesiams perleido tretiesiems asmenims už beveik dvigubai didesnę kainą, t. y. butas buvo įgytas už 19 360 Eur sumą, o perleistas už 39 300 Eur. Nurodytos turto perleidimo kainos atitikimą rinkos vertei pagrindžia aplinkybė, kad tretieji asmenys P. A. ir L. A. įgytą turtą įkeitė bankui, nurodant jo vertę – 48 000 Eur.

38. Apeliantė skundo argumentą dėl atsakovių nesąžiningumo įrodinėja aplinkybe, jog šalių valdymo organai, būdami tarpusavyje susiję giminystės ryšiais, siekė sumažinti UAB „Energijos sektorius“ turimo turto masę, į kurio dalį apeliantė pretenduoja santuokos nutraukimo byloje.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai). CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu netaikoma. Pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytos aplinkybės negali tapti išankstiniu teisiniu vertinimu, lemiančiu įrodinėjimo naštos paskirstymą, kai sprendžiamas klausimas dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens teisnumui, tačiau jos gali būti taikomos kaip sąžiningumo vertinimo matas, įrodinėjant kitos sandorio šalies nesąžiningumą (taikant sąžiningumo prezumpciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012). Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). Teismas, spręsdamas dėl sandorio šalių nesąžiningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodinėjimo, turi atsižvelgti į tai, kad gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio šalių nesąžiningumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turi būti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu, o pateikti įrodymai vertinami atsižvelgiant į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, laikantis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-219/2018).

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamą sandorį su UAB „Jungtinis verslo centras“ sudarė atsakovė UAB „Energijos sektorius“, atstovaujama vadovo M. B.. Tuo tarpu UAB „Jungtinis verslo centras“ vadovė yra atsakovė E. V., kuri yra atsakovo M. B. dukra bei UAB „Energijos sektorius“ akcininkė. Pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog atsakovai yra įmones valdant tiesiogiai dalyvaujantys asmenys ir artimai tarpusavyje susiję giminystės ryšiais, padidina jų nesąžiningumo vertinimą. Sprendžiant dėl sandorio šalių sąžiningumo, turi būti vertinami ne tik giminystės ryšiai, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas tarp atsakovių, kurias valdant tiesiogiai dalyvauja atsakovai M. B. ir E. V. bei kuriuos sieja itin artima giminystė (tėvas ir dukra), taip pat nustačius, jog ginčijamas sandoris buvo akivaizdžiai žalingas UAB „Energijos sektorius“, konstatuoja, kad sandorių šalių sąžiningumas yra paneigtas. Pažymėtina, kad artima sandorio šalių giminystė sudaro sąlygas tarpusavio pasitikėjimui, sukuria prielaidas keistis neviešintina informacija apie esamas problemas, sudaromo sandorio tikslus ir kitas įprastomis sandorių sudarymo sąlygomis priešingai sandorio šaliai neatskleistinomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė E. V. neabejotinai žinojo apie ketinimą inicijuoti santuokos, sudarytos tarp jos tėvo M. B. ir ieškovės A. B., nutraukimą, todėl atsakovams neabejotinai buvo žinoma apie sudaromo sandorio akivaizdžią nenaudą ir žalingumą UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams. Atsakovę UAB „Jungtinis verslo centras“ atstovaujama E. V., būdama verslininke ir sudarydama didelės vertės sandorį, turėjo domėtis bendra nekilnojamojo turto padėtimi rinkoje ir įsigyjamo nekilnojamojo turto rinkos verte, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių UAB „Energijos sektorius“, atstovaujama atsakovo M. B., nekilnojamąjį turtą parduoda už mažesnę nei vidutinė rinkos vertė kainą.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas sandoris, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, iš esmės prieštarauja UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams ir yra akivaizdžiai nenaudingas UAB „Energijos sektorius“, nes įmonė perleido turėtą nekilnojamąjį turtą jai akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis bei už kainą, kuri neatitinka realios turto rinkos vertės. Taigi ginčijamas 2015 m. gruodžio 1 d. sandoris, kuriuo perleista dešimt nekilnojamojo turto objektų, prieštarauja UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslui siekti gauti pelną. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados suponuoja pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pripažįstant ginčo 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl restitucijos taikymo

42. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo nekilnojamojo turto objektus, perleistus 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, išskyrus patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), gražinti atsakovei UAB „Energijos sektorius“; dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), prašo taikyti restituciją pinigais, nes minėtos patalpos yra perleistos tretiesiems asmenims P. A. ir L. A., kurių (ne)sąžiningumo apeliantė nekvestionuoja.

43. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad prieštarauja juridinio asmens teisnumui, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.82 straipsnio 4 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

44. Pagal CK 6.146 straipsnį įprastas restitucijos taikymo būdas – natūra. Tuo atveju, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

45. Kasacinis teismas, aiškindamas restituciją reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422-687/2016, 30 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017, 64 punktas).

46. Taikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006). Taigi, taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Šiuo atveju, pripažinus negaliojančia 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. konstatavus, kad sudaryta sutartis prieštarauja UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams, šalys turėtų būti grąžinamos į tą padėtį, kokia būtų iki nurodytos sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia esant pagrindui taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant atsakovę UAB „Jungtinis verslo centras“ grąžinti pastatą–sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 35/100 dalis pastato–gamybos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą–sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą–transformatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); butą / patalpą–butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 4268/91791 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/17 dalis vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/17 dalis nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/17 dalis nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); atitinkamai UAB „Energijos sektorius“ įpareigotina grąžinti atsakovei UAB „Jungtinis verslo centras“ už aptariamus nekilnojamojo turto objektus sumokėtas sumas pagal 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

47. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl restitucijos būdo dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pažymi, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.82 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo, kad tretieji asmenys P. A. ir L. A. yra sąžiningi įgijėjai, nėra, todėl ir prielaidų minėto turto iš jų išreikalavimui, taikant restitucijos institutą, taip pat nėra. Be to, ir pati ieškovė šioje ginčo dalyje prašo restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo.

48. Teisėjų kolegija, nustatydama piniginio ekvivalento už patalpas (butą) (duomenys neskelbtini), sumą, atsižvelgia į restitucijos taikymo tikslus bei į šio ginčo objektu tapusio turto rinkos vertę. 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kurią sudariusios abi šalys (atsakovės) yra pripažintos nesąžiningomis, ginčo patalpų pardavimo kaina nurodoma 19 360 Eur, o UAB „Jungtinis verslo centras“ šį turtą 2016 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė tretiesiems asmenims P. A. ir L. A. jau už gerokai didesnę – 39 300 Eur kainą. Todėl vertintina, kad būtent ši suma ir yra labiausiai atitinkanti ginčo objekto rinkos vertę.

49. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma visa tai, ką ši nepagrįstai yra gavusi. Nustačius, kad ginčo sandoris pažeidžia ieškovės interesus, prioritetas, sprendžiant restitucijos taikymo klausimą, turi būti teikiamas pažeistų jos, kaip UAB „Energijos sektorius“ akcininkės, teisių gynimui, grąžinant šiai bendrovei neteisėtai perleisto turto, kurio išreikalauti negalima, rinkos vertę atitinkantį piniginį ekvivalentą. Taigi iš atsakovės UAB „Jungtinis verslo centras“ atsakovei UAB „Energijos sektorius“ priteistinas skirtumas tarp pastarosios jau gautos pagal ginčo 2015 m. gruodžio 1 d. sutartį sumos ir tos sumos, kurią gavo atsakovė UAB „Jungtinis verslo centras“, ginčo turtą pardavusi tretiesiems asmenims 2016 m. liepos 21 d. sutartimi, t. y. 19 940 Eur (39 300 Eur –19 360 Eur). Tokiu atveju atsakovei UAB „Jungtinis verslo centras“ lieka iš sandorio su trečiaisiais asmenimis gautos sumos dalis (19 360 Eur), kurią ji buvo sumokėjusi atsakovei UAB „Energijos sektorius“ pagal negaliojančia pripažintą 2015 m. gruodžio 1 d. sutartį.

Dėl UAB „Energijos sektorius“ akcininkų susirinkimo nutarimų panaikinimo

51. Kaip jau nurodyta nutarties 24 punkte, ieškovė UAB „Energijos sektorius“ akcijas valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o dabar Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-473-944/2019 nustatyta, kad ieškovei priklauso 102 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus dėl UAB „Energijos sektorius“ akcininkų susirinkimo nutarimų panaikinimo.

52. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams.

53. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017).

54. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti negaliojančiais atsakovės UAB „Energijos sektorius“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl turto pardavimo, jų negaliojimo pagrindo (-ų) ir jį (juos) pagrindžiančių aplinkybių nenurodė. Tiek iš ieškovės procesinių dokumentų, tiek ir iš teismo posėdžiuose ieškovės ir jos atstovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų negaliojimo pagrindus tapatina su ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių galiojimo pagrindais, nors jie jokios įtakos sprendimų galiojimui neturi. Aplinkybių, kurios sudarytų CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus skundžiamų sprendimų negaliojimo pagrindus (ar bent vieną iš jų), teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Dėl ieškinio senaties termino ginčyti juridinio asmens organų sprendimus

55. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalis numato, kad CK 2.84 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Taigi ši norma yra speciali ir taikytinas 30 dienų (nuo sužinojimo) ieškinio senaties terminas, todėl neteisingai pirmosios instancijos teismas taikė sutrumpintą trijų mėnesių terminą (CK 2.82 straipsnio 4 dalį).

56. Byloje ginčo, kad ieškovė praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą, nėra, tačiau apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantei apie ginčijamus UAB „Energijos sektorius“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus tapo žinoma vėliausiai 2017 m. vasario 15 d., gavus nekilnojamojo turto išrašus iš VĮ Registrų centro. Atitinkamai ieškovė pradinį ieškinį pareiškė 2017 m. birželio 2 d., o patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo reikalavimus pripažinti negaliojančiais UAB „Energijos sektorius“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, pateikė 2018 m. gegužės 30 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą.

57. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017 37 punktą ir jame nurodytą praktiką). Kaip svarbias aplinkybes, lėmusias senaties termino praleidimą, apeliantė nurodo savo mamos sveikatos būklę, jos slaugą ir mirtį, tačiau teisėjų kolegija ieškovės nurodytų aplinkybių nelaiko svarbiomis. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atstovavo jos atstovė advokatė, kuri jos vardu pateikė tiek pradinį ieškinį, tiek ir patikslintą ieškinį bei atstovavo jos interesus. Antra, kaip pagrįstai nurodo atsakovė UAB „Energijos sektorius“, pati ieškovė aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, atvykdavo į teismo posėdžius, teikdavo dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimai dėl UAB „Energijos sektorius“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų panaikinimo yra pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą, yra teisėta, o nenustačius svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, ši išvada sudaro savarankišką pagrindą ieškinį šioje dalyje atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

58. Iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė patyrė 2 729,50 Eur (1 499,50 Eur žyminio mokesčio (1 349,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi buvo atidėtas) ir 1 230 Eur advokato atstovavimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidų; atsakovė UAB „Jungtinis verslo centras“ – 3 300 Eur, atsakovai E. V. ir T. V. – 1 236 Eur, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių – 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė keturis materialinius reikalavimus (du turtinius ir du neturtinius), iš kurių patenkintas vienas turtinis reikalavimas dėl 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kaip prieštaraujančia UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams, ieškovei A. B. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 682 Eur ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės priteistina atsakovei UAB „Jungtinis verslo centas“ 2 475 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; iš ieškovės atsakovų E. V. ir T. V. naudai priteistina 927 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš ieškovės priteistina 272,25 Eur patirtų išlaidų, o iš atsakovų lygiomis dalimis – 90,75 Eur

59. Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 54,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, 41,25 Eur šių išlaidų priteisina iš ieškovės, o 13,75 Eur – iš atsakovų lygiomis dalimis.

60. Minėta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 349,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės valstybei priteistina 1 012,13 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, o iš atsakovų lygiomis dalimis – 337,37 Eur nesumokėto ieškovės žyminio mokesčio. Viso valstybės naudai iš ieškovės priteistina 1 053,38 Eur išlaidų, o iš atsakovų lygiomis dalimis – 351,12 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi apeliantei A. B. buvo atidėtas 50 proc. dydžio žyminio mokesčio (1 424,50 Eur) sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo; apeliantė viso sumokėjo 1 833,50 Eur žyminio mokesčio; liko nesumokėta 1 015,50 Eur žyminio mokesčio. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė UAB „Jungtinis verslo centras“ patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovai E. V. ir T. V. – 1 000 Eur, trečiais asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių – 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, apeliantei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 458 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; atsakovei UAB „Jungtinis verslo centras“ iš ieškovės priteistina 900 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovams E. V. ir T. V. iš apeliantės priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš ieškovės priteistina 272,25 Eur patirtų išlaidų, o iš atsakovų lygiomis dalimis – 90,75 Eur. Likusi valstybei nesumokėta apeliantės žyminio mokesčio suma yra 1 015,50 Eur, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 761,62 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, o iš atsakovų lygiomis dalimis – 253,88 Eur nesumokėto ieškovės žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

62. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo padarė įrašą viešame registre dėl: 1) buto / patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio E. V. ir T. V., nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims draudimo; 2) pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35/100 dalių pastato–gamybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „Jungtinis verslo centras“ nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims draudimo; 3) buto / patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Jungtinis verslo centras“, nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims draudimo; 4) 4268/91791 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/17 dalių vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/17 dalių nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/17 dalių nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „Jungtinis verslo centras“, nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims draudimo.

63. Iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistina Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis – laikinosios apsaugos priemonės, taikytos buto / patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio E. V. ir T. V., atžvilgiu panaikinamos, o kitoje dalyje laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. B. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ dėl buto / patalpos–patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), buto / patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 35/100 dalių pastato–gamybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato–transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4268/91791 dalių pastato–administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/17 dalių vandentiekio tinklų–vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/17 dalių nuotekų šalinimo tinklų–buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/17 dalių nuotekų šalinimo tinklų–lietaus nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo (notarinio registro Nr. MS-4812).

Taikyti dvišalę restituciją – grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos sektorius“ nuosavybėn 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistus butą / patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 35/100 dalis pastato–gamybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą–transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 4268/91791 dalis pastato–administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/17 dalis vandentiekio tinklų–vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/17 dalis nuotekų šalinimo tinklų–buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/17 dalis nuotekų šalinimo tinklų–lietaus nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinis verslo centras“ pagal 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtą 162 140 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimties eurų) sumą.

Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos sektorius“ 19 940 Eur (devyniolikos tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties eurų) sumą, piniginį ekvivalentą už butą / patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovės A. B. naudai iš atsakovų M. B., uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“, E. V., T. V., uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ iš kiekvieno po 136,40 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ naudai iš ieškovės A. B. 2 475 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovų E. V. ir T. V. naudai iš ieškovės A. B. 927 Eur (devynis šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš ieškovės A. B. 272,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš atsakovų M. B., uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“, E. V., T. V., uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ iš kiekvieno po 18,15 Eur (aštuoniolika eurų 15 centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš A. B. 1 053,38 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt tris eurus 38 centus) ir iš atsakovų M. B., uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“, E. V., T. V., uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ iš kiekvieno po 70,22 Eur (septyniasdešimt eurų 22 centus) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

Priteisti ieškovės A. B. naudai iš atsakovų M. B., uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“, E. V., T. V., uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ iš kiekvieno po 91,60 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 60 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ naudai iš ieškovės A. B. 900 Eur (devynis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovų E. V. ir T. V. naudai iš ieškovės A. B. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš ieškovės A. B. 272,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš atsakovų M. B., uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“, E. V., T. V., uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ iš kiekvieno po 18,15 Eur (aštuoniolika eurų 15 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš A. B. 761,62 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 62 centus) ir iš atsakovų M. B., uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“, E. V., T. V., uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ iš kiekvieno po 50,77 Eur (penkiasdešimt eurų 77 centus) žyminio mokesčio.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti viešame registre padarytą įrašą butui / patalpai–butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) draudžiantį nuosavybės teisės perleidimą tretiesiems asmenims; likusioje dalyje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.