- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-965-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02178-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- I. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š., atstovaujamos advokatės E. M. Š., apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-186-292/2020 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos priteisimo iš palikimą priėmusio įpėdinio.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės I. S. 4708,50 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis D. Š., kuris gyveno su jų mama O. Š. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Brolis ilgą laiką nedirbo, nuolatos jautė pinigų stygių ir imdavo greituosius kreditus ar skolindavosi pinigus iš kaimynų ar pažįstamų, todėl turėjo skolų. Be to, jis piktnaudžiavo alkoholiu. Taip pat buvo įtrauktas į teisminį procesą dėl paveldimo turto ir reikėjo pinigų teisinėms paslaugoms apmokėti ir paveldėjimui susitvarkyti. Paveldėjimo priėmimas truko apie trejus metus. Ieškovė su broliu sugyveno gerai ir nuolat palaikė ryšį. Kadangi ji dirba (duomenys neskelbtini), todėl brolis nuolat jai skambindavo ir prašydavo paskolinti pinigų tiek teisminiams procesams, tiek atsiskaityti pagal greitųjų kreditų sutartis. Ieškovė mylėjo brolį, todėl skolindavo jam pinigus, pervesdama juos į sąskaitą, kurią nurodė brolis, o kartais pinigus jam perduodavo grynais per savo sūnų G. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Iš viso broliui laikotarpiais nuo 2012 - 2013 ir 2015 - 2019 metų paskolino 4708,50 Eur (skolindavo litais ir eurais). Brolis žadėjo paskolintus pinigus grąžinti, kai susitvarkys nekilnojamo turto paveldėjimo reikalus ir realizuos paveldėtą turtą. Kiekvieną kartą pervedant pinigus rašytinės sutarties nesudarydavo, ant pavedimų nenurodė, kad skolina pinigus, tačiau ant pavedimo, kuriame 2017 m. rugsėjo 8 d. broliui pervesta 500 Eur suma buvo nurodyta, kad pinigai dovanojami brolio gimtadienio proga, todėl šios sumos ir neprašo priteisti. Tačiau šis nurodymas dėl dovanos kaip tik ir patvirtina, kad visus kitus pinigus ieškovė broliui skolino. Netrukus po paveldėto turto realizavimo brolis mirė. Tik po brolio mirties ji sužinojo, kad dar (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi motina jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido dabar jau mirusiam broliui D. Š.. Dovanojimo sutartimi buvo nustatytas uzurfruktas naudotis motinai šiuo butu iki gyvenimo pabaigos. Dėl palikimo į broliui priklausiusį turtą kreipėsi atsakovė – brolio dukra, todėl ji prašo priteisti skolą iš palikimą priėmusio įpėdinio, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas.
3. Atsakovė I. S. su jai pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog nurodytais laikotarpiais ieškovė suteikė jos tėvui paskolą. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji su jos tėvu būtų apsikeitusi raštais, telegramomis, telefakso pranešimais ar kitokiu būdu susitarusi dėl paskolos, t. y. raštu neišreiškė savo abipusės valios paskolų teisiniams santykiams sukurti, o mokėjimo pavedimai nėra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys paskolos sutarčių sudarymo faktus. Tarp ieškovės ir jos brolio buvo susiklostę ne paskoliniai, o kitokie finansinių įsipareigojimų santykiai, nes pavedimuose ieškovė nurodydavo dovanojimo ar sąskaitos papildymo paskirtį, arba pervedimų paskirtis visiškai neįrašyta. Atsakovės miręs tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) motinos O. Š. namuose, ją prižiūrėjo ir ja rūpinosi – pirkdavo maistą, vaistus, bute darė remontą, mokėjo už bute teiktas paslaugas (elektrą, vandenį ir kt.). Kiek žino iš tėvo pasakojimų, jam buvo per sunki ši finansinė našta, todėl tėvas su ieškove buvo sutarę, jog ji prie motinos išlaikymo prisidės pinigais. Pasak tėvo, ieškovė pervesdavo pinigus į jo sąskaitą, tačiau tėvas skųsdavosi, kad ji tai darydavo ne pastoviai ir būdavo laikotarpių, kai pinigai buvo ilgai nepervedami arba pervedamos labai nedidelės sumos, o vėliau buvo pervedamos didesnės sumos, kaip anksčiau nepervestų piniginių lėšų kompensacija. Už parduotus žemės sklypus jos tėvas gavo 7550 Eur ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. birželio 7 d. banko sąskaitoje turėjo 11 552,09 Eur santaupų. Todėl neaišku, kodėl brolis ieškovei negrąžino skolos, nors turėjo santaupų, o ieškovė tiek metų nekėlė klausimo dėl tariamų skolų grąžinimo, tačiau šį klausimą pradėjo kelti tik tada, kai atsakovė kreipėsi dėl mirusio tėvo turto paveldėjimo. Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį į ieškovės prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisme yra nagrinėjama byla dėl neveiksnumo nustatymo ieškovės motinai O. Š.. Pinigų priėmimo kvituose nurodomos skirtingos atstovavimo sutartys, o sutartys prie jų nepridėtos. Kai kurie pinigų priėmimo kvitai išrašyti dar iki bylos užvedimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 2497 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
5. Teismas nustatė, kad iš atsakovės D. Š. sąskaitos į (duomenys neskelbtini) mirusio jos brolio D. Š. sąskaitą atskirais pavedimais 2012 - 2013 metais ieškovė pervedė 9200 Lt (2664,50 Eur), o 2015 - 2019 metais – 2044 Eur. Pervedimuose buvo nurodoma paskirtis – sąskaitos papildymas arba paskirtis apskritai nebuvo nurodoma. Ir tik 2017 m. rugsėjo 8 d. bankiniu pavedimu ieškovė D. Š. pervedė 500 Eur, nurodydama dovanojimo paskirtį. Bylos duomenimis (D. Š. sąskaitos išrašai) 7550 Eur už parduotą paveldėtą nekilnojamąjį turtą D. Š. gavo 2019 m. sausio 11 d.
6. Teismas nurodė, kad įrodinėjimas aplinkybių dėl paskolos sutarties sudarymo tenka ieškovei. Šiuo atveju ieškovė, pervesdama broliui D. Š. lėšas, nenurodė jų paskirties ar nurodė visiškai kitą paskirtį (sąskaitos papildymas, dovanojimas), todėl nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas paskolos davėjo suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Priskyrus šiuos dokumentus prie kitokių skolos dokumentų, juose neatsispindi prievolė grąžinti gautą paskolą. Ieškovė nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjo D. Š. suderinta valia ir kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimais buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Fakto dėl paskolos dalyko perdavimo nepatvirtino taip pat ir ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodytos (CPK 185 straipsnis).
7. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys įrodymai - D. Š. bankų sąskaitos analizė patvirtina, jog ieškovė broliui po pinigų gavimo 2019 m. sausio 11 d. už parduotą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, 2019 m. kovo 13 d. pervedė 200 Eur, o 2019 m. balandžio 15 d. - 200 Eur, nenurodydama pervedimo paskirties. D. Š. po pinigų gavimo už parduotą nekilnojamąjį turtą savo dukrai atsakovei I. S. iš gautų pinigų pervedė 1000 Eur ir 600 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki jo mirties 2019 m. birželio 23 d. įplaukos į jo banko sąskaitą, be 7550 Eur gautų už paveldėtą turtą, buvo darbo užmokestis UAB „Eremos“, o pagrindinės išlaidos – už komunalines paslaugas, pirkiniai prekybos centruose, vaistinėje, taip pat buvo mokama UAB „Slaugivita“ už medicininės technikos ir medicininių priemonių nuomą ir (duomenys neskelbtini) paslaugų centrui už socialines paslaugas. 2019 m. kovo 13 d. ieškovei pervedus į brolio sąskaitą 200 Eur, buvo sumokėta 123,94 Eur (duomenys neskelbtini) paslaugų centrui už paslaugas bei 77,96 Eur sumokėti vaistinėje, o ieškovei 2019 m. balandžio 15 d. pervedus 200 Eur, 90,04 Eur buvo sumokėti už socialines paslaugas, 55 Eur už medicininės technikos nuomą, taip pat atsiskaityta už vaistus vaistinėje.
8. Teismas sprendė, kad vertinant įrodymų visumą, t. y. tai, jog su ieškove, jos teigimu, turėjo buvo atsiskaityta po pinigų už paveldėto nekilnojamo turto gavimą, tačiau juos gavus nuo 2019 m. sausio mėnesio jos brolis jų negrąžino, o dalį jų skyrė savo dukrai, kitą dalį panaudojo buto remontui, baldų įsigijimui, buto išlaikymui, pragyvenimui ir vaistams ir šios aplinkybės atitinka atsakovės nurodytus atsikirtimus į ieškinį. Taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovės pervesti pinigai (400 Eur) buvo panaudoti už medicininės įrangos nuomą ir socialines paslaugas bei vaistams, į tai, kad O. Š. nuo 2012 metų nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir specialus nuolatinės priežiūros poreikis (nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-165-470/2020 dėl neveiksnumo nustatymo O. Š.), o ieškovės pirmas pervedimas buvo padarytas būtent 2012 metais, pripažintina, kad prievolė, susijusi su pinigų pervedimu tikėtinai kilo ne iš paskolos, bet kitokių tarp ieškovės ir jos brolio susiklosčiusių santykių – pagalbos prižiūrint sergančią motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra.
9. Teismas nurodė, kad atsakovės išlaidos (3096,67 Eur) advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos dokumentais ir išlaidų dydžiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau teismas sprendė, kad byla nesudėtinga, nes nereikėjo specialių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, suformatuota teismų praktika dėl ginčo dalyko, ginčo sumos dydis – 4708,50 Eur, o prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis – 3096,67 Eur, todėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sumažino iki 2497 Eur.
I. A. skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė D. Š. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti D. Š. ieškinį pilna apimtimi, priteisti iš atsakovės 650 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai taikė bei aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nesivadovaudamas įrodymų vertinimo taisyklėmis, neišsamiai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir neteisingai aiškino paskolos sutarties sudarymo aplinkybes.
10.2. Teismo argumentai, kad neįvardijus lėšų pervedimo paskirties nėra raštu išreikštas paskolos davėjo suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas - prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Ieškovė ne kartą pabrėžė, kad paskolos sutartys tarp jos ir jos brolio buvo žodinės. Ieškovės paskolintos pinigų sumos niekada neviršijo 2000 Lt (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir 600 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d.), todėl sudarytoms paskolos sutartims nebuvo keliamas rašytinės formos reikalavimas. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog paskolos šalys gyveno skirtingose valstybėse, kad paskolos šalis siejo giminystės ryšys, todėl santykiai tarp šalių buvo grįsti pasitikėjimu.
10.3. Nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindą sudarė ieškovės suteiktos paskolos jos broliui D. Š., laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2013 m., 2015 m., nuo 2017 m. iki 2019 m., tačiau teismas sprendime pasisakė tik apie vienerius - 2019 metus - per kuriuos buvo paskolinta tik 400 Eur suma iš bendros 4708,50 Eur ieškinio sumos. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kurią patvirtino byloje apklausti liudytojai, jog atsakovė paskolų suteikimo laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2019 m. su savo tėvu visiškai nebendravo, todėl jai negalėjo būti žinomos paskolų sudarymo aplinkybės.
10.4. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovės ir jos liudytojų, t. y. jos sutuoktinio, jos motinos bei močiutės parodymų vertinimo. Jie bylos nagrinėjimo metu davė tiesos neatitinkančius ir rašytiniais įrodymais paneigtus parodymus, neva atsakovės tėvas neturėjo paskolų ir nepiktnaudžiavo alkoholiu, nors byloje pateikti rašytiniai duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Pagal D. Š. banko sąskaitos išrašus parengtos lentelės, iš kurių matyti, jog D. Š. nuolat skolindavosi iš greitųjų kreditų įmonių bei nuolat pirkdavo alkoholinius gėrimus, taip pat UAB „Aspersus“ jis buvo gydomas nuo alkoholizmo du kartus.
10.5. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl itin reikšmingų aplinkybių, kurias patvirtino atsakovės pateikti D. Š. banko sąskaitos išrašai, iš kurių aiškiai matyti, kad ieškovės pervedamos piniginės lėšos buvo naudojamos būtent mirusiojo skoloms (greitiesiems kreditams padengti). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės pervestas lėšas brolis jau sekančią dieną pervesdavo į greitųjų kreditų įmones, iš ko darytina išvada, kad pervedamos lėšos turėjo tikslinę paskirtį – brolio kreditams padengti. Todėl šios įmokos gali būti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinamos tik kaip paskola. Paskolų suteikimo faktas buvo patvirtintas ir liudytojų.
10.6. Teismas neatsižvelgė į susidariusią teisinę situaciją, kai ieškovei tenka pareiga įrodyti paskolos teisinius santykius su mirusiu asmeniu, kas apsunkina įrodinėjimą, o atsakovei tiesiog užteko nurodyti, jog jai nebuvo žinomos paskolos sutarčių sudarymo faktas ir teismas ėmėsi atsakovės argumentų įrodinėjimo, selektyviai pateikdamas argumentus, neva pagrindžiančius teismo sprendimą, kad ieškovės ir D. Š. nesiejo teisiniai paskolos santykiai. Nors atsakovė neigė paskolų sudarymo faktus ir savo procesiniuose dokumentuose ne kartą teigė, kad tarp šalių buvo kitų nuolatinių finansinių įsipareigojimų, tačiau jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė.
10.7. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovės pervedamos piniginės lėšos buvo naudojamos jos motinos slaugai, nes mamos paslaugoms apmokėti buvo naudojamos išimtinai jos lėšos. Pateikti O. Š. banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad mama gaudavo didelę senatvės pensiją, todėl prisidėti prie jos išlaikymo nereikėjo. Liudytojai patvirtino, kad iki 2014 m. D. Š. iš viso negyveno bute su mama ir ja rūpinosi tik epizodiškai, todėl ir pinigų pervedimai atlikti 2012 - 2014 metais niekaip negalėjo būti skirti mamos priežiūrai. Teismas neįvertino, kad 2018 - 2019 m. D. Š. banko sąskaitos išrašo, kuris patvirtina jog nuo 2014 m. pabaigos, visos O. Š. mokamos išmokos - pensija ir išmokos už slaugą buvo pervedinėjamos į D. Š. sąskaitą. Būtent iš šių lėšų buvo mokama UAB „Slaugovita“, taip pat perkami vaistai bei mokama (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrui. Mama uzufrukto teise gyveno D. Š. padovanotame bute, todėl neturėjo pareigos prisidėti prie šio būsto išlaikymo.
10.8. Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus, t. y. nevertino aplinkybių apie D. Š. gautas pajamas, kurios nebuvo pakankamos jo poreikiams tenkinti, be to, jis turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo bei greitųjų kreditų. Būtent dėl šių priežasčių ieškovė jam skolino pinigus, kuriuos jis naudodavo pragyvenimui, maisto produktams, alkoholiniams gėrimams įsigyti, kreditams dengti. Tai, kad atsakovė ir jos liudytojai kategoriškai neigė brolio piktnaudžiavimo alkoholiu faktą, tik patvirtina ieškovės ieškinio argumentus, kad duktė su tėvu bendrauti pradėjo tik 2018 m., sužinojusi, kad tėvas susirado darbą, pradėjo mažiau gerti, tvarkosi palikimą, todėl jai negalėjo būti žinomos tėvo gyvenimo aplinkybės, tarp jų ieškovės ir jos brolio paskoliniai santykiai.
Atsiliepimas
11. Atsakovė I. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje teismo instancijoje - iš viso 750 Eur. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Apeliantė, teigdama, kad teismas neatskleidė bylos esmės, tokių savo išvadų nemotyvavo, ji iš esmės kitaip, nei nustatė pirmos instancijos teismas, vertina bylos fragmentines aplinkybes, iškreipdama teismo nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir darydama kitokias išvadas, nei jas byloje padarė teismas.
11.2. Teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, juos aptarė ir dėl jų padarė išvadas. Be to, teismas sprendime nenurodė, kad šios bylos aplinkybėmis turėjo būti sudarytos rašytinės paskolos sutartys. Apeliantės nurodomos aplinkybės visiškai nereiškia, jog teismas esą netinkamai aiškino paskolos sutarties sudarymo aplinkybes. Apeliantės nurodomi motyvai, kad ji su broliu gyveno skirtingose valstybėse ir apeliavimas į jų gerus tarpusavio santykius paskolos sutarties esminių sąlygų nepagrindžia.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Teismas vertino esminius bylos duomenis nuo 2012 m. iki 2019 m., pagrįstai akcentavo, kad apeliantės motinai, kurią prižiūrėjo apeliantės brolis D. Š., nuo 2012 metų nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir nuolatinės priežiūros poreikis, taip pat įvertino D. Š. banko sąskaitų išrašų duomenis, įvertino jo gautas pajamas ir pagrindines išlaidas, taip pat ir tiesiogiai susijusias su apeliantės motinos priežiūra, jas detalizavo, akcentuodamas 2019 metus. Vertindamas nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybių visuma atitinka būtent atsakovės atsikirtimus į ieškinį.
11.4. Priešingai, nei nurodo apeliantė, teismas vertino ir jos pakviestų bei teisme apklaustų liudytojų parodymus. Teismas pagrįstai vertino, kad paskolos sutarties esminių sąlygų nepatvirtino pirminiai įrodymų šaltiniai, o apeliantės liudytojai konkrečių susitarimų dėl paskolos teisinių santykių nepatvirtino, jų parodymai bendro pobūdžio, apibendrinantys duomenys ir jie vertintini netiesioginiais duomenimis. Tai teismas sprendime motyvavo.
11.5. Teismas išsamiai analizavo atsakovės pateiktus D. Š. banko sąskaitų išrašus ir šių išrašų reikšmingus duomenis sprendime netgi detalizavo. Iš D. Š. visų kasmetinių pajamų neįmanoma išskirti palyginti nežymią dalį sudarančių pajamų dalies, kurią jis gavo iš apeliantės, jų panaudojimo aspektu. Apeliantės pervestų pinigų suma neatitinka grąžintų kreditų sumų. Apeliantė šališkai ir kryptingai interpretuoja įvardintų banko sąskaitų išrašų duomenis.
11.6. Apeliantės motyvai, kad jos motina gaudavo senatvės pensiją ir prisidėti prie jos išlaikymo nereikėjo, jog jos brolis motina rūpinosi tik epizodiškai (beje, tuo visgi pripažįstama, kad brolis motina rūpinosi), kad apeliantės pervedami pinigai 2012 - 2019 metais niekaip negalėjo būti skirti jos esą buvusiai priežiūrai, yra deklaratyvūs ir paskolos teisinius santykius nei patvirtina, nei paneigia, taip pat nepaneigia teismo sprendime padarytos esminės išvados dėl susiklosčiusių kitokių santykių prigimties tarp apeliantės ir jos brolio.
11.7. Apeliacinis skundas yra paduotas pažeidus teismo nustatytą 30 dienų terminą jam paduoti. Svarbių priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas, apeliantė nenurodė, todėl apeliacinis skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra paduotas pažeidus teismo nustatytą 30 dienų terminą jam paduoti, apeliantė svarbių priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas, nenurodė, todėl apeliacinis skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas.
15. Apeliacinio skundo padavimo terminus nustato CPK 307 straipsnis. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal šio straipsnio 3 dalį, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
16. Apeliacinis skundas paduotas nežymiai (viena diena) praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliacinį skundą priėmė ir tuo pačiu atnaujino šį terminą (CPK 78 straipsnio 1, 5 dalys, 307 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti pradėtą apeliacinį procesą CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
17. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 2012 – 2019 metais ieškovė D. Š. broliui D. Š., mirusiam (duomenys neskelbtini), pavedimais į asmeninę jo sąskaitą pervedė 4708,50 Eur. Ieškovės teigimu, šiuos pinigus ji broliui paskolino, brolis jų iki mirties negrąžino, todėl prašo juos priteisti iš brolio palikimą priėmusios atsakovės I. S. (brolio dukters).
18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, ieškovei neįrodžius (nepakankant įrodymų) paskolinių teisinių santykių egzistavimo, padarydamas labiau tikėtiną išvadą, kad prievolė, susijusi su pinigų pervedimu kilo ne iš paskolos, bet kitokių tarp ieškovės ir jos brolio susiklosčiusių santykių – pagalbos prižiūrint sergančią motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra.
19. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdama, kad teismas neišsamiai ir netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės ir D. Š. nesiejo teisiniai paskolos santykiai.
20. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant faktą, ar ieškovės D. Š. broliui D. Š. pervesti pinigai buvo gauti paskolinių santykių pagrindu.
21. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
23. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, pažymėtina, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Taigi, šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovei, o paneigti šias aplinkybes ir įrodyti savo atsikirtimus – atsakovei (CPK 12, 178 straipsniai).
24. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).
25. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčo dėl pinigų gavimo fakto nekilo, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kad šalys (ieškovė ir jos brolis) tarėsi dėl paskolos suteikimo ir ieškovės brolis būtų įsipareigojęs paskolą grąžinti. Ieškovė mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodydavo, kad tai sąskaitos papildymas arba apskritai paskirties nenurodydavo. Ieškovės teigimu, ji pervedamus pinigus savo broliui paskolindavo jo skoloms (greitiesiems vartojimo kreditams) padengti, taip pat jam pinigų reikėjo tvarkantis paveldėjimo reikalus. Byloje esantys duomenys (D. Š. asmeninės sąskaitos išrašas, Antstolių informacinės sistemos duomenys, 4 t. b. l. 182-290) suponuoja išvadą, kad mirusiojo D. Š. finansinė padėtis 2012 - 2014 metais nebuvo gera, jis iš finansinių įstaigų buvo paėmęs vartojimo kreditų, antstoliai vykdė priverstinį skolų išieškojimą, draudžiamųjų pajamų negavo (1 t., b. l. 80). Tačiau vien tai nepatvirtina, kad ieškovei pervedant pinigus broliui jie būtų taręsi dėl paskolos suteikimo ir D. Š. būtų įsipareigojęs paskolą grąžinti. Byloje jokių objektyvių duomenų (išskyrus ieškovės sūnaus ir jo sugyventinės paaiškinimus), kad ieškovė per visą šį laikotarpį brolio būtų reikalavusi grąžinti paskolintus pinigus nėra, nors pirmasis mokėjimo pavedimas D. Š. buvo padarytas 2012 m. birželio 14 d. Ieškovė teigė, kad D. Š. pinigus žadėjo grąžinti, kai jis parduos turimą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą). Tačiau byloje nustatyta, kad net ir po šio turto pardavimo bei pinigų (7550 Eur) 2019 m. sausio 11 d. gavimo, ieškovė vis viena pervedinėdavo broliui pinigus (2019 m. kovo 13 d. - 200 Eur ir 2019 m. balandžio 15 d. - 200 Eur) bei skolos grąžinimo nereikalavo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pinigus pervedinėdavo (2014 m., 2016 m. pavedimų atlikta nebuvo, 2015 m. vienas pavedimas 100 Eur sumai) savo broliui net ir tada, kai jo finansinė padėtis to nereikalavo, nes nuo 2015 m. balandžio mėn. iki pat mirties D. Š. dirbo bei gavo nuolatines pajamas. Byloje duomenų, kad 2017 - 2019 m. D. Š. būtų turėjęs skolų nėra.
26. Ieškovė paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimą taip pat įrodinėjo liudytojų (O. R., R. B., A. R., G. Š.) parodymais. Tačiau liudytojai A. R. ir O. R. konkrečių susitarimų dėl paskolos teisinių santykių nepatvirtino, šiuose susitarimuose jie nedalyvavo, jų parodymai bendro pobūdžio, jie iš esmės tik patvirtino ieškovės valią perduoti pinigus broliui, bet neįrodo, kad D. Š., kaip paskolos gavėjas, įsipareigojo grąžinti gautas pinigines lėšas. Nors tiek liudytojas G. Š., tiek jo sugyventinė R. B. paaiškino teismui, jog ieškovė skolindavo pinigus broliui (kuriuos jis žadėjo grąžinti pardavęs turtą), tačiau liudytojas G. Š. yra ieškovės sūnus, todėl tai galėjo lemti ieškovei palankios pozicijos išsakymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai (M. Š., P. S., M. A.) neigė, kad D. Š. skolinosi pinigus iš sesers, jų teigimu, D. Š. broliui pervesdavo pinigus mamos priežiūrai, buto remontui. Taigi remtis vien tik subjektyviais, silpnais pagal prigimtį ir suinteresuotų pagal bylos aplinkybes liudytojų parodymais bei suinteresuotų šalių aiškinimais nebūtų pagrįsta bei teisinga (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje situacijoje vertinant nerašytinės sutarties sąlygas, nėra protinga teikti prioritetą liudytojų parodymams, jie yra vertinami kitų įrodymų kontekste.
27. Bylai taip pat teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kad ieškovės bei D. Š. motinai nuo 2012 metų nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir specialus nuolatinės priežiūros poreikis. Ieškovė netrukus po brolio mirties inicijavo bylą dėl neveiksnumo nustatymo O. Š. (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinė byla Nr. e2YT-165-470/2020). Ieškovė D. Š. nuo 2012 m. iki pat brolio mirties gyveno užsienyje, D. Š. gyveno kartu su motina O. Š. bei ja rūpinosi ir prižiūrėjo, tad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, iš jų viseto padarė pagrįstą labiau tikėtiną išvadą, jog prievolės, susijusios su ieškovės pinigų pervedimu, kilo ne iš paskolos, bet kitokių tarp ieškovės ir jos brolio susiklosčiusių santykių, t. y. pagalbos prižiūrint sergančią motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad 2012 - 2013 metais ieškovės broliui pervedami pinigai galėjo būti naudojami ir jo turėtų skolų grąžinimui. Tačiau tai esminės teisinės reikšmės neturi, nes ieškovė byloje neįrodė, kad ieškovė šiuos pinigus perdavė kaip paskolos dalyką, o D. Š., kaip paskolos gavėjas, įsipareigojo grąžinti gautas pinigines lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada yra labiau tikėtina dar ir tuo aspektu, kad nors ieškovė ieškinyje nurodė, jog broliui pinigus perduodavo ir grynaisiais pinigais per savo sūnų, tačiau šių pinigų nereikalauja, o pradiniu ieškiniu prašė priteisti ir 500 Eur, pervestus 2017 m. rugsėjo 8 d. (mokėjimo paskirtis „dovana“), kurių atsisakė ir papildė ieškinio reikalavimą 2012 m. birželio 14 d. pervesta 400 Lt suma. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nevedė perduotų pinigų apskaitos, o tai nėra būdinga paskolos santykiams. Teismo vertinimu, pinigų perdavimo metu paskolos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir jos brolio nebuvo susiklostę, ieškovė iš brolio šių pinigų grąžinti nereikalavo, o D. Š. nebuvo įsipareigojęs juos grąžinti. Ieškovė šių pinigų nusprendė reikalauti, kai po brolio mirties sužinojo, kad mama butą 2014 metais yra padovanojusi broliui, kurį po jo mirties paveldėjo brolio dukra (atsakovė). Šią išvadą dar labiau sustiprina tai, kad ieškovės iniciatyva Alytaus apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
28. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, neleidžia daryti išvados, jog ieškovę ir atsakovės tėvą (palikėją) siejo paskoliniai teisiniai santykiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai, nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus ištyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškovės ieškinį dėl 4708,50 Eur paskolos priteisimo.
31. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais argumentas nėra pagrindo, sprendžia, jog ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio tikėjosi apeliantė, nedaro šio sprendimo neteisėto ir / ar nepagrįsto, taip pat nesuteikia pagrindo tokį teismo procesinį sprendimą vertinti kaip priimtą pažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
33. Atsakovė pateikė duomenis dėl patirtų 750,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei I. S. iš apeliantės D. Š. 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.