- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2-186-292/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02178-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos priteisimo iš palikimą priėmusio įpėdinio.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Š. prašo priteisti iš atsakovės I. S. 4708,50 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (2019-09-06 ieškinys ir 2019-10-10 pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo).
Ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis D. Š., kuris gyveno su jų mama O. Š. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Brolis ilgą laiką nedirbo, todėl nuolatos jautė pinigų stygių ir imdavo greituosius kreditus ar skolindavosi pinigus iš kaimynų ar pažįstamų, todėl turėjo skolų. Be to, piktnaudžiavo alkoholiu. Taip pat buvo įtrauktas į teisminį procesą dėl paveldimo turto ir reikėjo pinigų teisinėms paslaugoms apmokėti ir paveldėjimui susitvarkyti. Paveldėjimo priėmimas truko apie 3 metus.
Ji su broliu sugyveno gerai ir nuolat palaikė ryšį. Kadangi ji dirba (duomenys neskelbtini), todėl brolis nuolat jai skambindavo ir prašydavo paskolinti pinigų tiek teisminiams procesams, tiek atsiskaityti pagal greitųjų kreditų sutartis. Mylėjo brolį, norėjo jog brolis atiduotų skolas greitųjų kreditų bendrovėms, nustotų vartoti alkoholį, todėl skolindavo jam pinigus pervesdama pinigus į sąskaitą, kurią nurodė brolis, o kartais pinigus perduodavo grynais per savo sūnų G. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Iš viso broliui laikotarpiais nuo 2012-2013 ir 2015-2019 metų paskolino 4708,50 Eur (skolindavo litais ir eurais). Brolis žadėjo paskolintus pinigus grąžinti, kai susitvarkys nekilnojamo turto paveldėjimo reikalus ir realizuos paveldėtą turtą. Tada jie susitarė viską suskaičiuoti ir brolis pažadėjo jai grąžinti skolą. Kiekvieną kartą pervedant pinigus rašytinės sutarties nesudarydavo, ant pavedimų nenurodė, kad skolina pinigus, tačiau ant pavedimo, kuriame 2017-09-08 broliui pervesta 500 Eur suma buvo nurodyta, kad pinigai dovanojami brolio gimtadienio proga, todėl šios sumos ir neprašo priteisti. Tačiau šis nurodymas dėl dovanos kaip tik ir patvirtina, kad visus kitus pinigus ji skolino.
Netrukus po paveldėto turto realizavimo brolis mirė. Tik po brolio mirties ji sužinojo, kad dar 2014-11-21 dovanojimo sutartimi motina jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido dabar jau mirusiam broliui D. Š.. Dovanojimo sutartimi buvo nustatytas uzurfruktas naudotis motinai šiuo butu iki gyvenimo pabaigos.
Dėl palikimo į broliui priklausiusį turtą kreipėsi atsakovė – brolio dukra, todėl ji prašo priteisti skolą iš įpėdinio priėmusio palikimą, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas.
Atsiliepimas
Atsakovė I. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, o teismo posėdžių metu ji ir jos atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nėra jokių objektyvių duomenų, jog nurodytais laikotarpiais ieškovė suteikė jos tėvui paskolą. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji su jos tėvu būtų apsikeitusi raštais, telegramomis, telefakso pranešimais ar kitokiu būdu susitarusi dėl paskolos, t. y. raštu neišreiškė savo abipusės valios paskolų teisiniams santykiams sukurti, o mokėjimo pavedimai nėra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys paskolos sutarčių sudarymo faktus. Tarp ieškovės ir jos brolio buvo susiklostę ne paskoliniai, o kitokie finansinių įsipareigojimų santykiai, nes pavedimuose ieškovė nurodydavo dovanojimo ar sąskaitos papildymo paskirtį arba pervedimų paskirtis visiškai neįrašyta. Pagal kasacinę praktiką ir pagal įrodinėjimo paskirstymo naštą ieškovė privalo įrodyti tokių neva paskolos teisinių santykių egzistavimą.
Pažymėjo, kad jos tėvas D. Š. gyveno (duomenys neskelbtini) motinos O. Š. namuose, ją prižiūrėjo ir ja rūpinosi – pirkdavo maistą, vaistus, bute darė remontą, mokėjo už bute teiktas paslaugas (elektrą, vandenį ir kt.). Kiek žino iš tėvo pasakojimų, jam buvo per sunki ši finansinė našta, todėl tėvas su ieškove buvo sutarę, jog ji prie motinos išlaikymo prisidės pinigais. Pasak tėvo, ieškovė pervesdavo pinigus į jo sąskaitą, tačiau tėvas skųsdavosi, kad ji tai darydavo ne pastoviai ir būdavo laikotarpių, kai pinigai buvo ilgai nepervedami arba pervedamos labai nedidelės sumos, o vėliau buvo pervedamos didesnės sumos, kaip anksčiau nepervestų piniginių lėšų kompensacija.
Iš AB „Luminor“ banko 2019 metų sąskaitų matyti, kad už parduotus žemės sklypus jos tėvas gavo 7550 Eur ir laikotarpiu nuo 2019-01-11 iki 2019-06-07 banko sąskaitoje turėjo 11 552,09 Eur santaupų. Todėl neaišku, kodėl brolis ieškovei negrąžino skolos, nors turėjo santaupų, o ieškovė tiek metų nekėlė klausimo dėl tariamų skolų grąžinimo, tačiau šį klausimą pradėjo kelti tik tada, kai ji kreipėsi dėl mirusio tėvo turto paveldėjimo.
Taip pat atkreipia dėmesį į ieškovės ir jos atstovės prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisme yra nagrinėjama byla dėl neveiksnumo nustatymo ieškovės motinai O. Š.. Pinigų priėmimo kvituose nurodomos skirtingos atstovavimo sutartys, o sutartys prie jų nepridėtos. Kai kurie pinigų priėmimo kvitai išrašyti dar iki bylos užvedimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
I. Bylos esmė
Ginčas yra kilęs dėl paskolos sutarties sudarymo ir įrodinėjimo esant ginčui dėl jos sudarymo.
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Neginčijamai nustatyta, kad 2012 – 2013 metais iš atsakovės D. Š. sąskaitos į 2019-06-23 mirusio jos brolio D. Š. sąskaitą atskirais pavedimais 2012-2013 metais ieškovė pervedė 9200 Lt (2664,50 Eur), o 2015-2019 metais – 2044 Eur (D. Š. sąskaitos išrašai). Pervedimuose buvo nurodoma paskirtis – sąskaitos papildymas arba paskirtis apskritai nebuvo nurodoma. Ir tik 2017-09-08 bankiniu pavedimu ieškovė D. Š. pervedė 500 Eur, nurodydama dovanojimo paskirtį. Ieškovės teigimu, 500 Eur skirtingai negu kiti pinigai, kurie buvo skolinami, buvo padovanoti artėjančio brolio gimtadienio proga (D. Š. gimė (duomenys neskelbtini)). Taip pat jos teigimu, skola turėjo būti grąžinta broliui D. Š. pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenimis (D. Š. sąskaitos išrašai) 7550 Eur už parduotą paveldėtą nekilnojamąjį turtą D. Š. gavo 2019-01-11.
III. Teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų
Ginčo tarp šalių, kad įpėdiniai turi atsakyti už palikėjo skolas, nėra. Atsakovė nepripažįsta ieškinio, nes banko pavedimais ieškovės į brolio sąskaitą pervesti pinigai nepatvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.
Todėl yra būtina nustatyti tarp ieškovės ir jos brolio buvusį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu galėjo atsirasti D. Š. skolinis įsipareigojimas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje pateiktą paskolos sutarties sampratą, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kito. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat sumą. Todėl tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė reikšdama ieškinį dėl D. Š. skolos (paskolos) grąžinimo iš palikimą priėmusio įpėdinio savo reikalavimą grindžia banko sąskaitos išrašais apie pinigų pervedimą, t. y. kad egzistuoja faktas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui D. Š.. Atsakovė neginčija pinigų perdavimo fakto, tačiau ginčija paskolos gavėjo – jos tėvo įsipareigojimą grąžinti tokią pat pinigų sumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolė su pinigų pervedimu gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad piniginių lėšų pervedimas buvo ieškovės prisidėjimas prie motinos priežiūros ir išlaikymo). Taigi tik toks pinigų pervedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme (nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui). Rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą, t. y. pavedimuose turi būti padaromas atitinkamas įrašas, kuris užfiksuotų paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktą.
Taip pat pripažintina, kad įrodinėjimas aplinkybių pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo, nagrinėjamu atveju - dėl paskolos sutarties sudarymo, tenka ieškovei.
Tačiau šiuo atveju ieškovė pervesdama broliui D. Š. lėšas, nenurodė jų paskirties ar nurodė visiškai kitą paskirtį (sąskaitos papildymas, dovanojimas). Todėl neįvardijus lėšų pervedimo paskirties, nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas paskolos davėjo suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Priskyrus šiuos dokumentus prie kitokių skolos dokumentų, pažymėtina, kad jame neatsispindi prievolė grąžinti gautą paskolą. Ieškovė nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjo D. Š. suderinta valia ir kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimais buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Fakto dėl paskolos dalyko perdavimo nepatvirtino nei ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai – O. R. (O. Š. ir D. Š. kaimynė), R. B. (ieškovės sūnaus draugė), A. R. (D. Š. pažįstamas) ir ieškovės sūnus G. Š., kurie ne tik kad nepatvirtino aplinkybių, jog buvo aiškus ir konkretus susitarimas dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo, bet jų parodymai laikytini ir netiesioginiais įrodymais, nes paskolos sutarties dalyko nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais (nesant pervedimuose įrašo apie paskolą), nurodytų liudytojų parodymai yra tik apibendrinti duomenys, kad D. Š. pinigus skolindavosi ne tik iš ieškovės ir kitų asmenų, nenurodant nei sumų, nei laiko (D. Š. jiems sakydavo, kad pinigų jam paskolina sesuo). Jie taip pat neatspindi tikrosios faktinės būklės, o nesant kitų aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, pripažintina, remiantis ir kasacinio teismo praktika, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).
Priešingai, byloje esantys įrodymai - D. Š. bankų sąskaitos analizė patvirtina, kad ieškovė broliui D. Š. po pinigų gavimo 2019-01-11 už parduotą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, 2019-03-13 pervedė 200 Eur, o 2019-04-15 - 200 Eur, nenurodydama pervedimo paskirties, o D. Š. po pinigų gavimo už parduotą nekilnojamąjį turtą 2019-01-11, to paties sausio mėnesio 30- tą dieną savo dukrai atsakovei I. S. iš gautų pinigų pervedė 1000 Eur, o 2019-02-21 - 600 eurų. D. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš jo banko sąskaitos išrašų, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki jo mirties (duomenys neskelbtini) įplaukos į jo banko sąskaitą be 7550 Eur gautų už paveldėtą turtą, buvo darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini), o pagrindinės išlaidos – išlaidos už komunalines paslaugas, pirkiniai prekybos centruose (duomenys neskelbtini), taip pat buvo mokama (duomenys neskelbtini) už medicininės technikos ir medicininių priemonių nuomą ir VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centrui už socialines paslaugas, t. y. 2019-03-13 ieškovei pervedus į brolio sąskaitą 200 Eur, kovo mėnesį buvo sumokėta 123,94 Eur VšĮ Alytaus socialinių paslaugų centrui už paslaugas bei 77,96 Eur sumokėti vaistinėje, o ieškovei 2019-04-15 pervedus 200 Eur, 90,04 Eur buvo sumokėti už socialines paslaugas, 55 Eur už medicininės technikos nuomą, taip pat atsiskaityta už vaistus vaistinėje. Vertinant šių įrodymų visumą, t. y. tai, kad su ieškove jos teigimu turėjo buvo atsiskaityta po pinigų už paveldėto nekilnojamo turto gavimą, tačiau juos gavus nuo 2019 metų sausio mėnesį jos brolis jų negrąžino, o dalį jų skyrė savo dukrai, kitą dalį, atsižvelgiant kam buvo mokama, panaudojo buto remontui, baldų įsigijimui, buto išlaikymui, pragyvenimui ir vaistams ir šios aplinkybės atitinka atsakovės nurodytus atsikirtimus į ieškinį, bei tai, kad ieškovės pervesti pinigai (400 Eur) buvo panaudoti už medicininės įrangos nuomą ir socialines paslaugas bei vaistams, ir į tai, kad O. Š. nuo 2012 metų nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir specialus nuolatinės priežiūros poreikis (civilinė byla Nr. e2YT-165-470/2029 dėl neveiksnumo nustatymo O. Š. nagrinėjama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose ) ir šios aplinkybės yra žinomos šalims, kurios yra pastarojoje byloje dalyvaujančiais asmenimis, o ieškovės pirmas pervedimas buvo padarytas būtent 2012 metais, pripažintina, kad prievolė, susijusi su pinigų pervedimu tikėtina kilo ne iš paskolos, bet kitokių tarp ieškovės ir jos brolio susiklosčiusių santykių – pagalbos prižiūrint sergančią motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra (tikėtinumo taisyklė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas įrodomąją galią suteikia tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, o teismas vertindamas įrodymus (CPK 185 straipsnis), turi vadovautis ne tik įrodymų taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o taip išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 d. 3 ir 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Išlaidos (3096,67 Eur) advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos dokumentais – prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisinių paslaugų sutartimis, atstovaujamajai pateiktomis sąskaitomis ir pinigų priėmimo kvitais. Sprendžiant dėl jų dydžio pagrįstumo, tai išlaidos iš esmės yra pagrįstos ir išlaidų dydžiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisinės paslaugas dydį, pasisakytina dėl jų pagrįstumo. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (2 punktas) nurodyta, kad teismas nustatydamas priteistino darbo užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį atsižvelgia į kriterijus nurodytus šiame punkte. Todėl teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio dydį atsižvelgia į advokato būtinybę išvykti į kitą vietovę (Alytų), negu registruota darbo vieta (Vilnius), advokato darbo laiko sąnaudas (2 posėdžiai), ir priteisia išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 800 Eur už tripliko parengimą, atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Tačiau byla nesudėtinga, nes nereikėjo specialių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, suformatuota teismų praktika dėl ginčo dalyko, ginčo sumos dydis – 4708,50 Eur, o prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis – 3096,67 Eur, todėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina pozicijose: 100 Eur už konsultaciją teismui nusprendus išduoti teismo leidimą išreikalauti duomenis apie D. Š. pajamas, 200 Eur už pasiruošimą dalyvavimui 2019-12-02 teismo posėdyje, susisteminant visą elektroninės bylos medžiagą, ir 300 Eur už baigiamosios kalbos paruošimą raštu (neprivaloma), iš viso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis mažintinas iki 2497 Eur (suapvalinus).
Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu -7,23 eurai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. Š. I. S. 2497 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš D. Š. valstybei 7,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.