Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei T. M., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas M. K. ieškiniu prašė: nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu, priteisti iš atsakovės T. M. sūnui M. K. išlaikymą 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki jo pilnametystės ir 150 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. gruodžio mėnesį.

2. Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jam ir atsakovei gimė sūnus M. K. Jie kartu gyveno ir augino sūnų bei atsakovės dukrą iš jos ankstesnių santykių iki 2022 m. pabaigos. 2023 m. vasarą abu vaikai buvo paimti iš atsakovės ir apgyvendinti su ieškovu, vėliau atsakovė vaikus susigrąžino. 2023 m. lapkričio 26 d. vaikai vėl buvo paimti iš atsakovės ir sūnus apsigyveno su juo. Jis vienas rūpinasi vaiku, jį išlaiko, o atsakovė mažai bendrauja su sūnumi, nesistengia pasikeisti, kad vaikas būtų grąžintas jai. Dėl to prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, priteisiant vaikui išlaikymą iš atsakovės. Nurodo, kad vaiko vieno mėnesio poreikiai yra apie 500 Eur. Šiuo metu jis niekur nedirba, negauna jokių išmokų, neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Ieškovas pažymėjo, kad leis atsakovei bendrauti su vaiku, jei tik pati atsakovė norės, per 2024 m. ieškovė nei karto nepaskambino sūnui, jo nelanko.

3. Atsakovė T. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, t. y. per jos motiną.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo M. K. atstovė advokatė iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus, palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį patenkinti.

5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS), atstovė E. B. palaikė pateiktą 2024 m. vasario 19 d. išvadą dėl M. K. interesų. Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.

Ieškinys patenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

6. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. K. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra ieškovas M. K. , motina – atsakovė T. M. Ieškovas M. K. savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui nuosavybės teise priklauso 2/15 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Sodros duomenimis jis šiuo metu niekur nedirba. Atsakovė T. M. savo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi, Sodros duomenimis niekur nedirba.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

7. Ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą su juo. VTAS išvadoje nurodyta, kad nustačius atsakovės T. M. šeimoje vaiko teisių pažeidimus M. K. atžvilgiu, nepilnametis nuo 2023 m. lapkričio mėnesio perduotas ieškovo šeimai. Atsakovė T. M. atsiliepimo nepateikė, pozicijos dėl šio ieškovo reikalavimo teismui nepareiškė, liko abejinga procesui. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje ir atstovė teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškovu, nes tai labiausiai atitiktų vaiko interesus, bet to, atsakovė nepateikė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Pats M. K. VTAS specialistams išreiškė norą gyventi su tėvu, nurodė, kad jam su tėčiu yra labai saugu, nesipyksta. Teismas sprendžia, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo patenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

8. Atsakovei T. M. esant nepilnamečio vaiko M. K. motina atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, iš jos priteistinas išlaikymas sūnui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).

9. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje jo atstovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro 500 Eur, vaikas gyvena su ieškovu, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui per mėnesį po 150 Eur. Siekdamas pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovas ieškinyje nurodė, kad nepilnamečiam sūnui M. K. per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui – 300 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) – 50 Eur, vaistams, vitaminams – 20 Eur, higienos priemonėms, skalbikliams – 30 Eur, kirpyklai – 30 Eur, būsto mokesčiams sumokėti – 50 Eur, žaislams, ugdymo, lavinimo priemonėms – 20 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 30 Eur. Nepilnametis vaikas M. K. yra 10 metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Berniukas sveikatos problemų neturi, dėl ko reikėtų skirti papildomas išlaidas sveikatai. Ieškovas su sūnumi gyvena jo buvusiai sutuoktinei priklausančiame vieno kambario bute. Šiuo metu ieškovas nedirba, bet planuoja įregistruoti individualią veiklą. Ieškovas be nepilnamečio vaiko M. K. , turi dar vieną išlaikytinį. Ieškovas nurodė, jog atsakovė T. M. šiuo metu sūnaus neišlaiko.

11. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, liko procesui abejinga. Iš teismo išreikalautų dokumentų matyti, kad atsakovė nedirba, asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovė taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką. Pripažintina, kad atsakovė, būdama jauno ir darbingo amžiaus, sveika, privalo teikti vaikui išlaikymą, rūpintis jo auklėjimu ir vystymųsi, bendrauti su vaiku, nes dabartinis jos elgesys neatitinka vaiko interesų. Atsakovė vaikui išlaikymo visiškai neteikia, todėl vaikui išlaikymas iš atsakovės priteistinas teismo sprendimu.

12. Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai, tačiau tai turi atitikti proporcingumo kriterijų. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas lanko progimnaziją, sveikatos problemų neturi, dėl ko būtina skirti lėšas jo lavinimui, ugdymui, sveikatai, sudaryti bent minimalias sąlygas jo vystymuisi. Ieškovas nedirba, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto jis neturi, turi dar vieną išlaikytinį, jam vienam tenka tenkinti kasdienius vaiko M. K. poreikius, rūpintis vaiku, prižiūrėti, vaiką slaugyti, kai jis serga, todėl prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ir atsakovė. Vertindamas atsakovės galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad ji yra sveika, jauno ir darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie jos neįgalumą, tačiau ji nedirba, teismas neturi duomenų apie atsakovės pajamas, atsakovė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, turi dar vieną išlaikytinį, šalių turtinė padėtis lygi, todėl abu turi vienodomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo.

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovė turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

14. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik atsakovės turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

15. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi sveikatos problemų, dėl kurių jam reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovė nėra pajėgi teikti savo sūnui ieškovo prašomo dydžio išlaikymo. Šioje byloje nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga 500 Eur suma per mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti. Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. MMA neatskaičius mokesčių — 924 Eur, atskaičius mokesčius – 708,40 Eur. Išminusavus 96,25 Eur išmoką vaikui – 612,15 Eur, pusę šios sumos sudaro 306,075 Eur. Ieškovo prašoma priteisti suma yra mažesnė nei pusė minimalios algos. Ieškovas prašo priteisti 150 Eur išlaikymą, t. y., mažiau nei pusė MMA. Vertinant tai, jog atsakovė yra sveika, jauno amžiaus, darbinga, gali dirbti, uždirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti, manytina, jog atsakovė turi pareigą teikti 150 Eur dydžio išlaikymą, kuris yra mažesnis nei orientacinis kriterijus pagal formuojamą teismų praktiką (306,075 Eur). Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nepilnamečio vaiko poreikiai būtų kitokie ir jam išlaikyti reikia mažesnės pinigų sumos, kaip ir ieškovas nepagrindė, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikia didesnės sumos (CPK 178 straipsnis). Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, išminusavus valstybės mokamą 96,25 Eur išmoką vaikui, darytina išvada, kad likusią didesnę išlaikymo sumą prisiima ieškovas, kuris vaiko poreikius tenkina kas dieną. Esant anksčiau nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad 150 Eur priteistino iš atsakovės išlaikymo dydis kartu su vaiko tėvo ir valstybės teikiamu išlaikymu yra ta suma, kuri pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į paminėtus kriterijus ir išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovo prašoma priteisti sūnui išlaikymo suma atitinka ir gali patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Pripažintina, jog atsakovė savo pareigą dėl vaiko išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovas turi būti garantuotas, kad tokia parama vaikui bus teikiama, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovo reikalavimui, ieškinys patenkintinas, priteistinas iš atsakovės T. M. nepilnamečiam vaikui M. K. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atskirai paminėtina dėl teiktino išlaikymo pradžios mokėjimo. Ieškovas prašo išlaikymą priteisti nuo 2024 m. sausio 1 d. Kadangi ieškovas ieškinį teismui pateikė 2024 m. sausio 25 d., o ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2024 m. sausio 30 d., tikslinga nepilnamečio vaiko išlaikymo mokėjimo pradžią nustatyti ne kaip prašo ieškovas nuo 2024 m. sausio 1 d., o nuo 2024 m. vasario 1 d.

17. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovės turtinei padėčiai, ieškovas turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovės.

18. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovui uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

19. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, kt.). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, kt.).

20. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, matyti, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu nuo 2023 m. lapkričio mėnesio pabaigos, atsakovė sūnui išlaikymo visiškai neteikia, atsakovė dėl to prieštaravimų nepareiškė, todėl laikytina, kad nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. susidarė įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2008-05-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Atsižvelgiant į ieškovo prašomą priteisti sumą ir į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog išlaikymą vaikui mokėjo ar, kad vaikas tuo metu negyveno pas tėvą, iš atsakovės priteistinas 300 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d., t. y. už 2 mėnesius, skaičiuojant išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

21. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovui M. K. suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 procentų (VGTP 2024 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-11368) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš teismui pateiktos 2024 m. birželio 5 d. pažymos Nr. APD-2024-06184 matyti, kad ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 350,81 Eur.

22. Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo žyminis mokestis yra 146 Eur (100 Eur x 146,10 vartotojų kainų indeksas), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo žyminis mokestis yra 54 Eur (150 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai); už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo turi būti sumokėtas 29 Eur žyminis mokestis (300 Eur x 3 procentai x 146,10 vartotojų kainų indeksas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 82 straipsnio 1 dalis). Bylą vedant elektroninių ryšių priemonėmis, yra mokama 75 procentai žyminio mokesčio, todėl šioje byloje žyminis mokestis sudaro 172 Eur (229 Eur x 75 procentai = 171,75). Atsakovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl tenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistinas 172 Eur dydžio žyminis mokestis ir 350,81 Eur išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 23,79 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina valstybei 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

24. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant vaiko tėvui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo sumą pervedant vaiko tėvui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja jo tėvas M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 172 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 350,81 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 81 centą) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovės T. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.