Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-606/2022

Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17395-2021-3

2022 m. gegužės 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Irmos Guobytės-Šiaulienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. (R. M.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. L.) – laisvės atėmimu trims mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus L. L. sveikatos sutrikdymo) – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. M. nuteistas už tai, kad 2021 m. gegužės 30 d., apie 20.15 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais, t. y. ne mažiau kaip du kartus spyrė į automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. R., taip įlenkdamas kuro baką, galinį buferį ir galinį valstybinį numerį bei į automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. D., stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), taip įlenkdamas dešinės pusės galinį sparną. Taip R. M., viešoje vietoje, vandališkais veiksmais sugadino svetimą L. R. ir T. D. priklausantį turtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

2. R. M. nuteistas ir už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. liepos 8 d., apie 23 val., parkelyje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia delnu sudavė ne mažiau kaip tris kartus L. L. į veidą, spyrė į kojas, dėl to ji pargriuvusi ant žemės susitrenkė kairės rankos riešą, taip jai sukėlė fizinį skausmą, po to L. L. atsistojus ir bandant nueiti, dar spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į kojas, kairįjį šoną bei nugarą. Taip R. M., mušdamas L. L., sukėlė jai fizinį skausmą.

3. R. M. nuteistas ir už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. liepos 9 d., apie 01.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), du kartus L. L. delnu sudavė į veidą, sugriebęs jai už kaklo ją smaugė, taip sukėlė jai fizinį skausmą, du kartus sugriebęs jai už galvos ją trankė į sieną, tris kartus delnu jai sudavė į veidą. Taip R. M., mušdamas L. L., padarė jai poodinę kraujosruvą veide, t. y. sužalojimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Apeliaciniu skundu prašoma pripažinti nuteistojo R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veikas padarė būdamas recidyvistas. Teigiama, kad šią aplinkybę pripažinus nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir įvertinus ją kitų nuosprendyje paminėtų duomenų kontekste, skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių dydžiai yra aiškiai neteisingi, paskirta bausmė per švelni. Todėl, prokurorės vertinimu, nuteistajam R. M. pagal BK 140 straipsnio l dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. L.) skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus L. L. sveikatos sutrikdymo) skirtina septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistajam R. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu skirtina subendrinta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. M. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas recidyvistas, bei nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistasis R. M. anksčiau teistas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis turi neišnykusį teistumą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), tačiau neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. M. padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, būdamas recidyvistas, todėl nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Šiuo atveju nuteistasis R. M. padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, teistumui neišnykus, todėl jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas, ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

12. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

13. Skirdamas bausmę nuteistajam R. M. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. M. padarė tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), iš jų du nukreiptus į žmogaus sveikatą ir vieną nukreiptą į viešąją tvarką, anksčiau teistas tris kartus, iš jų tiek už viešosios tvarkos pažeidimą, tiek ir už nusikaltimą žmogaus sveikatai, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 115–122), į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau, kaip jau aptarta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, bei nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta dar vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti R. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nesant nuteistojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei, esant nustatytoms net dviem nuteistojo atsakomybę sunkinančiom aplinkybėm, jam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skundžiamu nuosprendžiu nustatytų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra akivaizdžiai per maži. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos net dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, atsižvelgiant ir į tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė jau būdamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, o nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė vieną po kitos, ir tai parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, nuteistajam R. M. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, t. y. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. L.), padarymą skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus L. L. sveikatos sutrikdymo), padarymą skirtina septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. M. bendrindamas bausmes, paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės pridedama švelnesnės bausmės dalis, kurios dydis negali būti mažesnis, negu minimalus tam tikros bausmės rūšies dydis. Terminuoto laisvės atėmimo minimalus terminas yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, prie griežčiausios pagal BK 284 straipsnį paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės turėjo pridėti po ne mažesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis, tai yra, ne mažiau kaip po 3 mėnesius paskirtų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimo bausmių dalis.

16. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo R. M. dvi padarytos nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 1 dalis) nesiskiria pagal savo pavojingumą, jos abi nukreiptos į žmogaus sveikatą, ir viena padaryta nusikalstama veika (BK 284 straipsnis) skiriasi pagal pavojingumą, nes ji nukreipta į viešąją tvarką, tačiau visos trys nusikalstamos veikos nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu – iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus L. L. sveikatos sutrikdymo), pridedant švelnesnių bausmių, paskirtų už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, minimalias pridėtinų bausmių dalis – po tris mėnesius (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), ir skirtina subendrinta galutinė vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

17. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei prašymas iš nuteistojo R. M. valstybei priteisti 135 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjos advokatės A. Zaburienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. M. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

18. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė valstybinis kaltintojas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis nedirba, mokosi, pats nuosprendžio neskundė, advokato paslaugomis nesinaudojo. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatytas pagrindas keisti nuosprendį dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. M. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M. (R. M.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. L.) trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus L. L. sveikatos sutrikdymo) keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. L.) paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus L. L. sveikatos sutrikdymo) paskirti jam septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus L. L. sveikatos sutrikdymo) septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant paskirtų švelnesnių – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. L.) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – po tris mėnesius, ir paskirti subendrintą galutinę vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti R. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš nuteistojo R. M. (R. M.) 135 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.