Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areštu 60 parų; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6 punktu, M. V. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. S. turtinę žalą 1072,64 Eur; iš M. V. priteista 1072,64 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2000 Eur išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo A. S. naudai; iš M. V. priteista ir 130,26 Eur žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) ligonių kasos naudai. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi nuteistojo M. V. skundas atmestas. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 15 d.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nuteistojo M. V. prašymas dėl priteistos nukentėjusiajam atlyginti turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų išdėstymo mokėti dalimis nepatenkintas. Apylinkės teismas konstatavo, kad vien tik prašyme pateiktas paaiškinimas apie negalėjimą sumokėti visos sumos iš karto neatskleidžia realios nuteistojo finansinės padėties. Teismas įvertinęs tai, kad M. V. yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų apie jo darbinių galimybių ribojimus, vykdo individualią veiklą ir gauna pastovias pajamas, turi turto, sprendžia, kad iš jo nukentėjusiajam priteista turtinės ir neturtinės žalos suma ir priteistos atstovavimo išlaidos nėra itin didelės, kurių nebūtų įmanoma sumokėti. Teismas nelaiko M. V. nurodytų prašyme aplinkybių išskirtinėmis, dėl kurių jam galėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nuosprendžio tiek, kiek jis susijęs su turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų išieškojimo vykdymo išdėstymu iš esmės pažeistų nukentėjusiojo interesą gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei dėl to vykdytame procese patirtų išlaidų atlyginimą ir neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros. Tai neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų, o reikštų kaltininko interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiojo interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką, paneigtų nukentėjusiojo teisėtą lūkestį gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. V. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011).

7. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio nuostatų taikymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kartu pažymėtina ir tai, kad nustatant kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas, turi būti nustatyta itin sunki nuteistojo turtinė padėtis, taip pat byloje turėtų būti ir duomenų, kad ji ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinės bylose Nr. 2A-92-370/2021, e2-49-302/2021).

8. Išnagrinėjus nuteistojo M. V. skundo argumentus bei susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo prašymą, atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą ir pagrįstai atsisakė išdėstyti nesumokėtos neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų mokėjimą, tokiu būdu nuteistojo padėtis nebuvo neproporcingai pasunkinta ir nebuvo pažeisti nuteistojo interesai.

9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo M. V. prašymą dėl neturtinės žalos ir nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų mokėjimo išdėstymo, nustatė, kad M. V. yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų apie jo darbinių galimybių ribojimus, vykdo individualią veiklą ir gauna nuolatines pajamas (paties nuteistojo teigimu, jo pajamos per mėnesį yra 800-1000 Eur), turi turto (iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis turi nekilnojamojo turto, kuri valdo tiek bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, tiek asmeninės nuosavybės teise (1 t., b. l. 163-169)). Nors skunde nuteistasis M. V. nurodo, kad iš savo pajamų jis turi išsilaikyti pats (sumokėti komunalinius mokesčius, paskolą už turtą, nusipirkti valgyti, aprangą bei apavą) bei užtikrinti ir savo nepilnamečio sūnaus poreikius, tačiau pažymėtina, kad M. V. yra vedęs, todėl galimai vienas šeimos poreikiais nesirūpina, o šią pareigą dalijasi kartu su savo sutuoktine. Skundu nuteistasis M. V. nenurodo jokių naujų (išskirtinių) aplinkybių, kurios nebūtų žinomos apylinkės teismui ir kurios turėtų esminę reikšmę priimto sprendimo keitimui. Taigi nagrinėjamu atveju teigti, kad nuteistojo M. V. finansinė padėtis yra itin sunki, nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo manyti, jog M. V. turtinė padėtis ateityje neturi perspektyvų gerėti.

10. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala ir nukentėjusiojo A. S. atstovavimo išlaidos šiuo atveju priteistos dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl tokių nuteistojo M. V. veiksmų, kurie, padaryti tyčine kaltės forma, buvo pavojingi, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusiojo interesus ir įvertinti, ar išdėstant priteistos sumos mokėjimą nebus pažeisti lygiateisiškumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nurodė, jog nuosprendžio tiek, kiek jis susijęs su turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų išieškojimo vykdymo išdėstymas iš esmės neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų ir reikštų kaltininko interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiojo interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką, paneigtų nukentėjusiojo teisėtą lūkestį gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą. Su tuo sutinka ir apygardos teismas ir nurodo, jog sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti galima tik atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, nuteistasis M. V. kartu su savo skundu nepateikė teismui daugiau jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, iš ko būtų galima spręsti, jog nuteistojo turtinė padėtis yra daug blogesnė nei nukentėjusiojo ir dėl to sumos mokėjimo neišdėstymas pažeistų nuteistojo interesus. Paminėtina ir tai, kad nuo žalos padarymo momento praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau nuteistasis iki šiol neatlygino nei dalies padarytos neturtinės žalos ir nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų (nuteistojo teigimu, nukentėjusiajam A. S. jis atlygino tik turtinę žalą 1072,64 Eur, iš bylos duomenų matyti, kad taip pat iš M. V. buvo išieškota ir žala (duomenys neskelbtini) ligonių kasai – 130,26 Eur (2 t., b. l. 112-114)).

11. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai vadovaujantis baudžiamojo proceso ir civilinio proceso įstatymų nuostatomis, naikinti ar keisti ją nuteistojo M. V. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo M. V. skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi

nutaria:

nuteistojo M. V. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.