- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- T-700-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12768-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Nuteistasis
- M. V.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. V. prašymą dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos, atstovavimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam išdėstymo mokėti dalimis.
Aprašomoji dalis
teismas nustatė:
1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose gautas nuteistojo M. V. prašymas, kuriuo jis prašo leisti jam išmokėti nukentėjusiajam A. S. priteistą turtinę ir neturtinę žalą bei atstovavimo išlaidas, viso 7 072,64 Eur per 24 mėnesius, mokant tokia tvarka: 23 mėnesius mokant po 294,69 Eur, o 24 mėnesį – 296 Eur ir mokėjimus pradėti nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d.
Šalies argumentai
2. Prašyme nurodė, kad jis nuteistas 2024 m. vasario 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu. Po apeliacinio skundo, 2024 m. gegužės 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nutarta nuteistojo M. V. skundą atmesti. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas priimdamas nuosprendį nevertino jo turtinės padėties bei išlaidų. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą, mėnesio pajamos 800-1000 Eur. Daugiau jokių pajamų neturi ir negauna. Turi nekilnojamojo turto – žemės sklypus, tačiau jie įkeisti hipoteka, automobilį ,,VW Passat“, kurio vertė 800 Eur. Augina nepilnametį vaiką, todėl teikia ne tik privalomą išlaikymą, tačiau nuolat prisideda papildomai prie kitų išlaidų. Turi sergančią motiną, kuria privalo rūpintis, jos gaunamos pajamos yra nepakankamos, tėvas bedarbis. Nurodė, kad nuosprendyje nurodyta, jog jis nukentėjusiajam A. S. per tris mėnesius turi atlyginti turtinę žalą, tačiau terminas dėl neturtinės žalos ir išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti nenurodytas. Mano, kad jo nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą žalos išmokėjimo ir atstovavimo išlaidų mokėjimą išdėstyti dalimis per 24 mėnesius kaip jis prašo.
3. Prokuroras atsiliepimo nepateikė.
4. Nukentėjusysis A. S. nepateikė savo nuomonės dėl žalos atlyginimo dalimis.
Prašymas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
5. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirta jam bausmė – 60 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6 punktu, M. V. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. S. turtinę žalą 1 072,64 Eur. Be to, civilinis ieškinys dėl turinės žalos atlyginimo tenkintas, o dėl neturtinės žalos - iš dalies ir iš M. V. priteista 1 072,64 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2000,00 Eur išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, nukentėjusiojo A. S. naudai. Priteista iš M. V. ir 130,26 Eur žalos atlyginimo, Kauno teritorinės ligonių kasos naudai. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi nuteistojo M. V. skundas atmestas. Nuosprendis įsiteisėjęs.
6. Iš nustatytų duomenų matyti, kad nuteistasis privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kurią padarė nukentėjusiajam savo nusikalstama veika, taip pat iš jo išieškotinos proceso išlaidos, kurias patyrė nukentėjusysis advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
9. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo turtinei ir neturtinei žalai bei atstovavimo išlaidoms atlyginti turėtų būti vykdymas atidedamas ir/ar sumos išdėstytos 24 mėnesių laikotarpiui. Sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Nors nuteistasis prašydamas išdėstyti turtinės ir neturtinės žalos, atstovavimo išlaidų mokėjimą dalimis nurodo, kad jo finansinė padėtis sunki: vykdo individualią veiką ir pajamos 800-1000 Eur per mėnesį, turi nepilnametį vaiką, kurį padeda išlaidyt, bedarbį tėvą, motina serganti, o turimi žemės sklypai įkeisti hipoteka, turimos transporto priemonės vertė 800 Eur, tačiau tai tik deklaratyvūs paaiškinimai, nes į bylą nepateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, vien tik prašyme pateiktas paaiškinimas apie negalėjimą sumokėti visos sumos iš karto, neatskleidžia realios nuteistojo finansinės padėties.
10. Priešingai, teismas įvertinęs tai, kad M. V. yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų apie jo darbinių galimybių ribojimus, vykdo individualią veiklą ir gauna pastovias pajamas, turi turto, sprendžia, kad iš jo nukentėjusiajam priteista turtinės ir neturtinės žalos suma ir priteistos atstovavimo išlaidos nėra itin didelės, kurių nebūtų įmanoma sumokėti. Teismas nelaiko M. V. nurodytų prašyme aplinkybių išskirtinėmis, dėl kurių jam galėtų būti taikomos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Vienos šalies interesai negali būti iškelti aukščiau kitos šalies interesų.
11. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nuosprendžio tiek, kiek jis susijęs su turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų išieškojimo vykdymo išdėstymu iš esmės pažeistų nukentėjusiojo interesą gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei dėl to vykdytame procese patirtų išlaidų atlyginimą ir neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros. Tai neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų, o reikštų kaltininko interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiojo interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką, paneigtų nukentėjusiojo teisėtą lūkestį gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą.
12. Pažymėtina, kad turtinės žalos atlyginimui vadovaujamasi BK 67 straipsnio nuostatomis, kur numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas turi nustatyti terminą per kurį atlyginama turtinė žala (BK 69 straipsnio 3 dalis), todėl ir nuosprendyje nurodytas terminas turtinei žalai atlyginti. Terminas neturinei žalai ir atstovavimo išlaidoms atlyginti nenurodomas, kai yra tenkinamas ar iš dalies tenkinamas civilinis ieškinys ir priteisiamos atitinkamos sumos. Sprendimo vykdymą atidėti ir/ar išdėstyti galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį.
13. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta daroma išvada, kad nuteistojo M. V. prašymas išdėstyti nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos, atstovavimo išlaidų atlyginimą nukentėjusiajam per tam tikrą laikotarpį yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimis, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
nuteistojo M. V. prašymo dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-178-674/2024 priteistos nukentėjusiajam atlyginti turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų išdėstymo mokėti dalimis nepatenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.