Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-546-1132/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-31
Bylos Nr.
II-546-1132/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00344-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-546-1132/2023
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00344-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 16.9.8; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Urtei Piluckei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausios policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) J. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. vasario 24 d. 20.49 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas pritaikius alkotesterio paklaidą vairuotojo naudai 1,17 promilių girtumas. Taip pat vairuotojas pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skunde nurodoma, kad jis prisipažįsta padaręs pažeidimą, savo kaltės neginčija ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Alkoholį vartojo vasario 24 dieną, vakarienės metu ir pakankamai neįvertinęs alkoholio kiekio organizmui, 20.49 val. vairavo automobilį. Vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, dalį paskirtos piniginės nuobaudos sumokėjo. Jam buvo nustatytas lengvas 1,20 (1,18 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį, visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius jį vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjus jis ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Jis išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 18 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaikais, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirba vadovu mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas vykdant darbines funkcijas, vykdydamas šias funkcijas jis privalo vykti į skirtingus darbo objektus, esančius visoje Lietuvoje, betonuoja mobilias grindis. Po darbo valandų ir savaitgaliais vyksta apžiūrėti potencialių objektų, konsultuoja mobilių grindų betonavimo klausimais.

Jis yra charakterizuojamas kaip patikimas ir pareigingas asmuo. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl vykdomos veiklos praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti vaikais, šeima ir artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbą ir daugiau nebenusižengs. Taip pat Lietuvos (duomenys neskelbtini) bendrijos, (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininko M. V. skatintas padėka už prisidėjimą prie organizacijos rėmimo savanoriškais darbais, neįgaliųjų pervežimą į namus, reikiamos pagalbos teikimą, už gerai atliktus savanoriškus darbus.

Netekęs teisės vairuoti, netektų vykdomos veiklos, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą fizinę naštą jam ir artimiesiems. Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Gyvena vienkiemyje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta kaip mieste ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimo viešuoju transportu nėra. Artimiausia viešojo transporto stotelė už 6 kilometrų.

Jis turi 2 vaikus, sūnų E. K. ir dukrą D. K.. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” progimnaziją, 6 klasę, duktė lanko (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) ” gimnaziją, 10 klasę. Teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti vaikų saugų patekimą į mokymo įstaigas. Jis išsituokęs, dukra po mamos konfliktų su vaikų teisėmis gyventi su mama nenori, paskutinius 4 metus gyvena su juo. Dukrą ir sūnų į mokymo įstaigas nuveža ir parveža jis, mokymo įstaigos nuo gyvenamosios vietos nutolusios apie 10 kilometrų.

Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus tėvais, mama J. K. ir kenčiančiu nuo insulto pasekmių tėvu J. K., kurie gyvena kartu su juo. Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo, jiems būtina pagalba lankantis pas gydytojus, tėvai automobilio neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant tėvų sveikata ir privalomai vykstant į viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę ir kitas medicinos, reabilitacijos įstaigas. Taip pat rūpinasi tėvų buitimi, įvairiais mokesčiais, maistu, vaistais ir finansine padėtimi. Kitų asmenų, kurie galėtų padėti tėvams, nėra.

Teisė vairuoti taip pat reikalinga nuo 2023 m. savanoriaujant Lietuvos (duomenys neskelbtini) bendrijoje, (duomenys neskelbtini) skyriuje, teikiant fizinę ir materialinę pagalbą nelaimės ištiktiems ir socialiai remtiniems žmonėms.

Jis negali vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų, vykdyti savanorystės veiklos neturėdamas teisės vairuoti. Neturi kaip užtikrinti vaikų, artimųjų gerovės ir išlaikyti šeimos. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems. Paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones, jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 21–26).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog Institucijos nuomone, įvertinus visą bylos medžiagą bei pareiškėjo pateiktus argumentus, nėra jokių pagrindų, kurie leistų taikyti J. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad J. K. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai pirmu tikrinimu nustatytas 1,57 promilių (įvertinus paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai 1,54 promilių) neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 1,2 promilių (įvertinus paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai 1,17 promilių) neblaivumas. Nustatytas neblaivumas gerokai viršijo leistiną normą ir pirmasis pūtimas buvo net pritaikius paklaidą (1,54 promilių), toks nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Tačiau vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktu, buvo vertintas mažiausias iš nustatytųjų pūtimų, tai yra duomenys vertinami pažeidėjo naudai.

J. K. vairuodamas transporto priemonę, būdamas stipriai neblaivus, sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Šie padaryti nusižengimai yra įžūlus ir keliantys grėsmę visos visuomenės saugumui. Iš šiuo atveju neigiamų pasekmių saugomiems gėriams galimai pavyko išvengti tik todėl, kad policijos pareigūnai savo veiksmais spėjo laiku nutraukti daromą administracinį nusižengimą. J. K. skunde nurodo, kad jį sustabdžius nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių, tačiau tai visiškai paneigia bylos medžiaga, jį sustabdę pareigūnai tarnybiniame pranešime aiškiai nurodė, kad priėjus prie vairuotojo ir atidarius automobilio langą iš vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Atsakė, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas, tačiau susipyko su žmona ir reikėjo išvažiuoti. J. K. turėjo įvertinti, kad alkoholio buvo vartojęs neseniai, kad yra trumpas laiko tarpas alkoholiui organizme išsiskaidyti, tačiau šių aplinkybių bei savo būsenos neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivus ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdamas, kad dėl to gali netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį. Toks J. K. elgesys pašiepia visuomenėje nusistovėjusias taisykles ir elgesio standartus.

Dėl administracinių sankcijų taikymo J. K. patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl neturėjimo teisės vairuoti jis negalės nuvykti į darbą ar atlikti kitus reikalus, o tai tik suvaržo patogumą atlikti šiuos buitinius dalykus. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Natūralu, jog asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau šios aplinkybės, egzistavo ir J. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jo nuo neteisėto elgesio tai nesustabdė. Kaip matyti, už administracinius nusižengimus ir administracinės teisės pažeidimus pareiškėjas administracine tvarka buvo baustas daug kartų, iš kurių paskutiniai ir galiojantys už administracinius nusižengimus transportui ir kelių ūkiui (Kelių eismo taisyklių pažeidimai), pareiškėjas jam paskirtų baudų nemoka. Pareiškėjo daromų nusižengimų pobūdis tampa vis pavojingesnis. Anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai rodo J. K. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles.

J. K. argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo yra išskirtinai susiję su pažeidėjo darbiniais ir šeimyniniais santykiais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, tačiau vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, J. K. turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Pareiškėjas, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turėjo būti itin atidus, o skunde nurodytos J. K. gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo (ne)padarytos žalos, eismo intensyvumo, kelio, paros meto, važiavimo trukmės ar kitų panašių aplinkybių. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka, tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo pažeidėjo veiksmus vertinti kaip nepavojingus. Į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama, individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose, kas ir buvo padaryta Institucijos, tačiau jos savaime taip pat nelaikytinos ypatingomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat pažymėtina, kad J. K. turėdamas didelę vairavimo patirtį bei sukaupęs nemažai gyvenimiškos patirties ir būdamas brandi asmenybė, turėjo itin atsakingai laikytis Kelių eismo taisyklių, juolab įvertinus tai, kad buvo padarytas vienas šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Teisė vairuoti transporto priemones J. K. yra sustabdyta nuo 2024 m. vasario 24 d., tačiau duomenų, kad per šį specialiosios teisės sustabdymo taikymo laikotarpį pastarasis būtų patyręs neproporcingai didelių nuostolių (pavyzdžiui netekęs darbo), bylos medžiagoje nepateikė, akivaizdu, kad ir apsunkintai, bet asmuo pilnai gali atlikti savo kasdieninius darbus. Be to, tai, jog praeityje J. K. nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju vertinti kaip jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, nėra jokio teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo padarė net kelis administracinius nusižengimus, asmuo taip pat vairuoja, kai nuo 2022 m. vasario 6 d. yra pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimas, tačiau darytina prielaida, kad asmuo jo negalėjo pasikeisti, nes turi ne vieną nesumokėtą baudą.

Individualizuojant administracinę nuobaudą buvo įvertinti iki nagrinėjimo pateikti prašymai ir nurodytos aplinkybės, taip pat buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą (nustatytas 1,17 promilių neblaivumas) ir pobūdį, J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir atsakomybe sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę. Visos šios aplinkybės sudarė pagrindą Institucijai paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sankcijoje numatytą baudos minimumą bei alternatyvią poveikio priemonę uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, taip sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką iki 6 mėnesių (b. l. 66–70).

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog susipykęs su drauge vairavo transporto priemonę, tačiau nesijautė neblaivus. Savo elgesį vertina blogai. Šiuo metu be vairuotojo pažymėjimo yra sunku. Jis gyvena kartu su tėvais ir dukra. Jo (J. K.) motina yra sveika, tačiau nevairuoja, o tėvas yra po insulto, be to serga cukralige, sunkiai paeina. Kai teko tėvą vežti į gydymo įstaigą, važiavo taksi. Sesuo gyvena Anglijoje, todėl negali padėti. Kartu su juo gyvena ir dukra, tačiau šiuo metu yra sutaręs, kad dukrą į mokyklą nuvežtų jo pusseserė. Jo sūnus gyvena su motina. Neturėdamas teisės vairuoti, negali dirbti. Jis turi įmonę, dirba trise, tačiau tik jis vienas turėjo teisę viruoti transporto priemones. Per laikotarpį, kai sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, dirbo tik kelis kartus. Galėtų įsidarbinti panašioje įmonėje, tačiau yra susipirkęs visą įrangą, dirba daug metų, todėl kito darbo neieškojo. Be to, įsidarbinti trumpam laikui negalėtų, nes kelis mėnesius nevykdant darbų, dingtų klientai. Su alkobloku sutinka ir jį įsirengs savo darbiniame mikroautobuse, o baudos dar nesumokėjo, nes šiuo metu neturi finansinių galimybių.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 66–70).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu J. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį 800 eurų bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2024 m. vasario 24 d. 20.49 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas pritaikius alkotesterio paklaidą vairuotojo naudai 1,17 promilių girtumas. Taip pat vairuotojas pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 ir 16 punktų reikalavimus (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–3).

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, šią administracinio poveikio priemonę sušvelninti.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Pareiškėjas J. K. skunde nurodė, kad nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne tyčia, kadangi prieš vairuojant transporto priemonę nesijautė neblaivus. Vairuojant transporto priemonę jis nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jis buvo sustabdytas policijos priemonių metu, blaivumo patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus ir atsakomybės nevengė. Dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi, sumokėjo dalį paskirtos piniginės baudos. Be to, jis yra charakterizuojamas teigiamai ir nėra padaręs jokių nusižengimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisė vairuoti pareiškėjui yra reikalinga darbui, tėvų ir vaikų priežiūrai.

Byloje nustatyta, kad pareigūnams patikrinus J. K. alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,57 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 1,20, įvertinus paklaidą, 1,17 promilės neblaivumas, kas rodo, jog suvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma. Tai, kad pareiškėjas kritiškai nevertino savo būklės patvirtina ir tai, kad skunde jis teigė, jog jam nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių, tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kad atidarius automobilio langą iš vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, o neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija pėda po pėdos – negali. Pareiškėjo teiginys, jog vairuodamas transporto priemonę nesijautė neblaivus, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi ir yra neįtikinamas. Be kita ko, įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo nustatytas 1,17 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad J. K. vairavo automobilį praėjus 2 valandoms po alkoholinių gėrimų vartojimo, rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu, nors alkoholį buvo vartojęs vos prieš dvi valandas.

Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo J. K. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą.

Paskirtos baudos sumokėjimas ar ketinimas ją sumokėti dalimis, atitinkamų kursų išklausymas, taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė, o norint praėjus atitinkamam laikui vėl turėti teisę vairuoti transporto priemones – privalomai išklausyti kursus.

Sprendžiant dėl nusižengimo pavojingumo pažymėtina, kad pareiškėjui nustatytas lengvas (1,17 promilės) neblaivumo laipsnis, kuris žymiai viršijo leistiną normą, pirmuoju pūtimu pareiškėjui apskritai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, o tai, kad šiuo atveju faktiškai nebuvo neigiamų pasekmių, nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, padaryta žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę. Pareiškėjas teigė, kad praeityje nebuvo baustas už analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, pareiškėjas J. K. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra. Be to, iš byloje esančių administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas eilę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, įvykdęs ne visas paskirtas nuobaudas, kas rodo, kad pareiškėjas nėra itin drausmingas vairuotojas.

Administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjas J. K. nebuvo pradedantysis vairuotojas, kaip teigia pats pareiškėjas, jo vairavimo stažas yra 18 metų. Taigi, J. K., kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų. Aplinkybės, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, vairavo automobilį vėlyvesniu paros metu, kai eismas nėra itin intensyvus, nepadarė jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, išskyrus nurodytus skundžiamame nutarime, automobilis sustabdytas policinių priemonių metu, nusižengimo mažiau pavojingu taip pat nedaro ir jo nepateisina.

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.

Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo nuvykimą į darbų atlikimo vietą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gali susirasti kitą darbą, tačiau pasirinko to nedaryti. Taigi akivaizdu, jog iš esmės nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios kliudytų pareiškėjui susirasti darbą ir gauti pajamų. Tuo labiau, kad pareiškėjo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teisė vairuoti yra reikalinga nuvežant vaikus į mokyklą bei prižiūrint senyvo amžiaus tėvus. Pasisakant dėl vaikų nuvežimo į mokyklą, pažymėtina, kad pareiškėjo sūnus gyvena su motina, todėl jo nuvežimo į mokymo įstaigą klausimas apskritai nėra aktualus, o su pareiškėju gyvenančią dukrą į mokyklą šiuo metu nuveža pareiškėjo pusseserė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo tėvas turi sveikatos problemų, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jį būtų būtina sistemingai vežioti po skirtingas gydymo įstaigas. Pareiškėjas gyvena ne vienas, jo motina yra sveika, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės šios teisės, nebus tinkamai pasirūpinta pareiškėjo tėvo sveikata, be to, esant reikalui, nuvežant ligotą tėvą į gydymo įstaigą galima pasinaudoti ir pavežėjų paslaugomis, todėl šios aplinkybės taip pat nelaikytinos išskirtinėmis, suteikiančiomis pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Be to, pareiškėjo tėvui J. K. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pasibaigė 2024 m. balandžio 27 d., o apie jo pratęsimą objektyvių duomenų teismui nepateikta. Pareiškėjas J. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi jo ir jo šeimos narių poreikiams tenkinti, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad J. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėjas, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjo asmeniniam bei šeiminiam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas pareiškėjui ir jo šeimai sukeltų itin neigiamas pasekmes.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kitose, skunde nurodytose, administracinio nusižengimo bylose buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos poveikio priemonės arba skiriamos trumpesniam terminui. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės, arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Kiekvienu atveju teismas individualiai vertina nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą, todėl kitų teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, todėl kiekvienu atveju privalu įvertinti nagrinėjamo nusižengimo aplinkybes jų nesugretinant su kitomis administracinio nusižengimo bylomis. Visgi, faktinėmis aplinkybėmis itin panašiose bylose (žr. pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-154-988/2023, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-547-290/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-654-290/2021) aukštesnės instancijos teismai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui J. K. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. J. K. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė