Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos N. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6354-291/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja N. K. pateikė prašymą atnaujinti proceso Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6354-291/2014 pagal pareiškėjų N. K. (buvusi pavardė S.) ir A. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto pasidalijimo. Ieškovė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir manė, kad teisės normos taikymo pažeidimas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad teismas netinkamai įvertinto sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kurios iš esmės pažeidė jos teises, nes santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas akivaizdžiai nelygiomis dalimis kai A. S. santuokos metu įgyto turto atiteko net 7 kartus daugiau. Pareiškėja nurodė, kad nutraukiant santuoką bei dalinant turtą buvo nuslėpta pakankamai daug turtinių vienetų santuokos metu įgyto sutuoktinių turto, į dalintino turto sąrašą daug turto neįtraukta, santuokinis turtas padalintas akivaizdžiai nelygiomis dalimis, o teismas neišreikalavo visos būtinos informacijos apie sutuoktinių dalintiną turtą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad santuokos nutraukimo metu ji buvo neadekvati, jau tuo metu gydėsi psichiatrinėse ligoninėse dėl ūmaus depresijos epizodo, todėl negalėjo tinkamai įvertinti situacijos bei ginti savo pažeistų teisių.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą civilinės bylos procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005), imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

Pareiškėjos teigimu, ta aplinkybė, kad teismas patvirtino sutuoktinių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, pagal kurią, pareiškėjos skaičiavimu, A. S. santuokos metu įgyto turto atiteko net 7 kartus daugiau nei jai, vertintina kaip aiški teisės taikymo klaida. Nustatyta, kad prieš kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėja ir A. S. 2014 m. gegužės 14 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, patvirtintą Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės N. V., notarinio registro Nr. 3777, bei 2014 m. gegužės 16 d. sudarė vedybinę sutartį patvirtintą Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės N. V., notarinio registro Nr. 3896, kuri 2014 m. gegužės 21 d. buvo įregistruota Vedybų sutarčių registre. Pagal sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį pareiškėjai atiteko 1/2 dalis UAB (duomenys neskelbtini) vieno šimto paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur (100,00 Lt)), automobilis TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė šalių susitarimu 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt)), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2014 m. gegužės 9 d. duomenimis 10 918,67 Eur (37 700,00 Lt)), o A. S. atiteko A. S. įmonė, su visu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, teisėmis ir pareigomis, t. y. 105 828,57 Eur (365 404,90 Lt) piniginėmis lėšomis, 117/1000 dalimis administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2014 m. gegužės 9 d. duomenimis 2 121,23 Eur (7 324,20 Lt)), ir šiame pastate esančiomis dviem administracinėmis patalpomis (vidutinė rinkos vertė 2014 m. gegužės 9 d. duomenimis 51 841,98 Eur (179 000,00 Lt)), taip pat automobilių remonto dirbtuvėmis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2014 m. gegužės 9 d. duomenimis 74 721,96 Eur (258 000,00 Lt)). Vedybine sutartimi šalys susitarė, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė bei kad turtas, įgytas santuokos metu po šios sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.

Teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo numatyta, kad po santuokos nutraukimo poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2004 m. sausio 22 d. duomenimis 7 588,04 Eur (26 200,00 Lt)), bei nebaigtas statyti gyvenamasis namas su rūsiu ir priestatu, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal kadastro duomenų bylą 2013 m. gruodžio 16 d. apskaičiavimą 82 831,33 Eur (286 000,00 Lt)) priklausys N. S. asmeninės nuosavybės teise. Sutartyje taip pat nurodyta, jog daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, nėra, o namų apyvokos daiktai pasidalinti ir dėl to jokių pretenzijų nėra. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio, įtvirtinančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką ir galiojusio santuokos nutraukimo metu, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Kaip teisingai pastebėjo pareiškėja, teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Tačiau kita vertus, sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kad būtų išvengta situacijų, kai nepadalinamas visas bendras turtas, teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6354-291/2014 pagal pareiškėjų N. K. (buvusi pavardė S.) ir A. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjai N. K. ir jos atstovei advokatei Irinai Petkienei bei pareiškėjui A. S.. Teismui pateiktą tvirtinti sutartį pareiškėja asmeniškai pasirašė, todėl privalėjo susipažinti su sutarties sąlygomis, o jeigu šios jai buvo neaiškios ir (ar) neatitiko tikrosios jo valios, ji tokios sutarties, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, neturėjo pasirašyti. Be to, kaip minėta, pareiškėją atstovavo kvalifikuotas teisininkas, todėl akivaizdu, kad pareiškėjai turėjo būti žinoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, kaip minėta, pareigą nurodyti duomenis apie visą sutuoktiniams priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) tenka būtent santuoką nutraukiantiems sutuoktiniams. Automobilių remonto dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertės pareiškėjų sudarytoje sutuoktinių turto pasidalijimo sutartyje nurodyta pagal 2014 m. gegužės 9 d. duomenis, t. y. priešingai nei tiegia pareiškėja, nurodyta aktuali vertė. Teismo vertinimu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pagal patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių vieno iš sutuoktinių padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito. Todėl Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6354-291/2014 nepadarė aiškios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindo atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6354-291/2014 pareiškėja neįrodė. Todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.