- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-273-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05228-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6354-294/2014/2013 trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismas 2014-09-24 sprendimu nutraukė pareiškėjų A. S. ir N. S., santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2019-02-13 pareiškėja N. K. (buvusi pavardė – S.) kreipėsi į teismą prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6354-291/2014 pagal pareiškėjų N. S. (K.) ir A. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurioje teismas 2014-09-24 sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto pasidalijimo; atnaujinti 3 mėnesių praleistą terminą dėl svarbių priežasčių prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; atnaujinus procesą panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-24 sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, dalį ir nustatyti pareiškėjams N. K. bei A. S. terminą patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto pasidalijimo, kad ši atitiktų abiejų sutuoktinių interesus; pareiškėjams N. K. bei A. S. pateikus sutuoktinių interesus atitinkančią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį patvirtinti šią naują pareiškėjų N. K. bei A. S. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; pareiškėjams N. K. bei A. S. nepateikus abiejų sutuoktinių interesus atitinkančios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-24 sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir vedybinę sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš A. S. ir A. S. įmonės 321 564,36 Eur piniginę kompensaciją pareiškėjos naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2019-02-18 nutartimi nustatė pareiškėjai N. K. 7 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo terminą pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6354-291/2014 pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nutraukta pareiškėjų N. K. (buvusi pavardė S.) ir A. S. santuoka ir patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai be kitų klausimų aptarė ir turto, kuris nebuvo pasidalintas 2014 m. gegužės 14 d. turto pasidalinimo sutartimi, pasidalijimo klausimus.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą prašo, nepateikus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, panaikinti 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, priimti naują sprendimą ir pripažinti negaliojančiomis turto pasidalinimo sutartį ir vedybinę sutartį ir priteisti solidariai iš A. S. ir A. S. įmonės 321 564,36 Eur kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normose nustatytais ypatumais. Teismas sprendė, kad jeigu sutuoktiniai per 6 mėnesių terminą neįvykdys teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas, atnaujinęs procesą, turės pagrindą prašymo dalį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto pasidalijimo palikti nenagrinėtą, o pareiškėja turto padalijimo klausimus tokiu atveju turės spręsti ginčo teisenos tvarka, inicijuojant atskirą civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008). Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas priimti naują sprendimą ir pripažinti negaliojančiomis turto pasidalinimo sutartį ir vedybinę sutartį bei priteisti solidariai iš A. S. ir A. S. įmonės piniginę kompensaciją yra netinkamas. Teismo vertinimu, tai yra prašymo trūkumas, dėl kurio procesas pagal pareiškėjos prašymą iš esmės negali būti pradėtas.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6354-291/2014 dalyvaujančiais byloje asmenimis buvo tik pareiškėjai, o savo prašyme atnaujinti procesą pareiškėja suinteresuotais asmenimis nurodo A. S. įmonę ir Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarę N. V., o tai taip pat laikytina trūkumu. Todėl teismas pareiškėjai nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti – patikslinti prašymo dalyką bei tiksliai nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja N. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo nurodyti trūkumai negali būti laikomi procesinio dokumento trūkumais, kaip juos apibrėžia CPK, nes, siekdama pašalinti teismo įvardijamą trūkumą, pareiškėja turi atsisakyti dalies savo reikalavimų.
7.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, jeigu bus atnaujintas procesas ir sutuoktiniai nepateiks naujos santuokos nutraukimo sutarties, pareiškėja galės savo teises ginti naujoje civilinėje byloje. Pareiškėja buvo inicijavusi atskirą civilinę bylą dėl tų pačių reikalavimų, kurie teismui yra kliūtis šioje byloje, Klaipėdos apygardos teisme, tačiau jos ieškinį atsisakyta priimti, tokios pat pozicijos buvo ir Lietuvos apeliacinis teismas. Pareiškėjai užkertamas kelias į teisminę gynybą, nes teisminė gynyba jai tampa neįmanoma arba itin sunkiai pasiekiama.
7.3. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad proceso atnaujinimo byloje spręsti ypatingąja teisena ginčo klausimus tarsi ir yra kliūtis, suprantamas, tačiau pareiškėja to niekaip negali pakeisti, nes Lietuvos apeliacinis teismas nurodė spręsti visus su sutuoktinių turto dalybomis susijusius klausimus būtent santuokos nutraukimo proceso atnaujinimo byloje, ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir N. K. keliami prašymai, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nagrinėtini proceso atnaujinimo byloje, todėl teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo yra nepagrįsta, nes remiantis teismų praktika visi pareikšti reikalavimai turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje proceso atnaujinimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Šiaulių apylinkės teismas 2014-09-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6354-291/2014 nutraukė N. S. ir A. S. santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai išsprendė ir turto padalijimo klausimą. Ieškovė N. K. (buvusi pavardė – S.) 2018-05-24 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį ir vedybinę sutartį; priteisti solidariai iš atsakovų 345 382,71 Eur piniginę kompensaciją; priteisti solidariai iš atsakovų 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
10. Klaipėdos apygardos teismas 2018-09-20 nutartimi ieškovės N. K. ieškinį atsisakė priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-20 nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-12-13 nutarties 21 punkte nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011; 2018-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 ). Kasacinio teismo taip pat tiesiogiai jau buvo pasisakyta ir dėl to, kad iki santuokos nutraukimo sudarytos turto pasidalijimo sutarties pripažinimas negaliojančia gali lemti sutuoktinių turto apimties ir bendros jo vertės pasikeitimą, turėti įtakos sudarant turto balansą (CK 3.118 str.) ir dalijant sutuoktiniams konkretų turtą natūra, todėl ir tokio pobūdžio reikalavimas turi būti (turėjo būti) nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje, visus su turto padalijimu susijusius klausimus sprendžiant kompleksiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Šios taisyklės išimtis galėtų būti taikoma tik išskirtiniais atvejais. Lietuvos apeliacinis teismas minimos nutarties 22 p. apibendrino N. K. reikalavimus dėl turto perdalinimo, kompensacijos priteisimo ir 23 p. nurodė, kad šiems klausimams spręsti N. K. „gali pasinaudoti CPK numatytu proceso atnaujinimo institutu ir kreiptis į santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjusį teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje“.
11. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Taip yra siekiama apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6354-291/2014, panaikinti 2014-09-24 sprendimo dalį, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, ir reiškia du alternatyvius reikalavimus, kurių vienas nagrinėtinas ypatingąją teisena (nustatyti pareiškėjams N. K. bei A. S. terminą patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto pasidalijimo, kad ši atitiktų abiejų sutuoktinių interesus, ir šią sutartį patvirtinti), o kitas nagrinėtinas ginčo teisena ( pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį ir vedybinę sutartį, priteisti solidariai iš A. S. ir A. S. įmonės 321 564,36 Eur piniginę kompensaciją pareiškėjos naudai).
13. Teisės doktrinoje pripažįstama galimybė tame pačiame procesiniame dokumente pareikšti alternatyvius reikalavimus. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių reikalavimų nurodymas reiškia, kad asmuo, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės.
14. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo iškėlė naujus, išnagrinėtoje byloje nepareikštus reikalavimus dėl turto pasidalinimo ir vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančiomis, kurie nagrinėtini ginčo teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymas priimti naują sprendimą ir pripažinti negaliojančiomis turto pasidalinimo sutartį ir vedybinę sutartį bei priteisti solidariai iš A. S. ir A. S. įmonės piniginę kompensaciją laikytinas netinkamu, t.y. pareiškimo trūkumu, dėl kurio procesas pagal pareiškėjos prašymą iš esmės negali būti pradėtas.
15. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tokia nuostata reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas. Teismas, nusprendęs atnaujinti procesą, nurodo vieną ar kelis CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytus pagrindus, sudariusius teisinę prielaidą patikrinti ankstesnio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos. Tokį teisinį reglamentavimą lemia proceso atnaujinimo instituto specifika – atnaujinus procesą iš naujo nagrinėjami klausimai, išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris dauguma atvejų turi res judicata galią.
16. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apskritai naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nedraudžiamas, kita vertus, galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma nulemta pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-228/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141, 143 straipsnių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas faktines aplinkybes, turi nustatyti, kokiu būdu pareiškėjos subjektinės teisės turėtų būti apgintos ir nurodyti tam tikrą pažeistos teisės gynimo būdą įtvirtinančią teisės normą. Pareiškėja paduodama tiek prašymą dėl santuokos nutraukimo, tiek prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašo spręsti dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; koks turtas turėtų būti dalijamas atnaujinus procesą, turi nuspręsti bylą nagrinėjantis teismas, parinkdamas teisės normą atsižvelgiant į faktinį ieškinio pagrindą.
17. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Šalims nepavykus susitarti dėl naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo, pareiškėja reiškia reikalavimą nagrinėtiną ginčo teisena, nes kitokiu būdu pareiškėja negalėtų apginti savo turtinių teisių nutraukus santuoką.
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčo tvarka nagrinėtinas reikalavimas yra susijęs su nagrinėjama byla ir, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, gali būti pareikštas ir po proceso atnaujinimo bylą nagrinėjant pakartotinai. Todėl pripažintina, kad pareiškėjos reikalavimas, išsprendus pareiškimo priėmimo klausimą ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, galėtų būti nagrinėjamas, todėl bylos nagrinėjimu suinteresuotų asmenų nurodymas taip pat nelaikytinas procesinio dokumento trūkumu.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjai pateikus du alternatyvius reikalavimus, nebuvo peržengtos ribos, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas alternatyvaus ginčo teisena nagrinėtino reikalavimo pareiškimą įvardijo procesinio dokumento trūkumu.
20. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas prašymo atnaujinti procesą trūkumams ištaisyti, naikinama ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.