Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

2022 m. gruodžio 14 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Ž. G. dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo V. K. atstovė advokatė Raimonda Klimienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo 2022 m. sausio mėnesio V. K. negyvena kartu su Ž. G.. Kartu su ieškovu gyvena jo sūnus K.. Kitas jų sūnus N. yra mažametis ir jis neturi galimybės juo pasirūpinti. Kai buvo sprendžiamas N. paėmimo klausimas, V. K. buvo išvykęs į užsienį. Nors K. gyvena kartu su tėvu, Ž. toliau gauna išmokas ir jų neskiria sūnui K.. Ieškovas su sūnumi gyvena savo sesers J. L. bute, kuris yra (duomenys neskelbtini). Sesuo sutinka, kad jis su K. ten gyventų. V. K. mokėsi, įgijo aukštesnę kategoriją ir išvyko dirbti į užsienį. Tuo laikotarpiu sūnumi rūpinasi jo mama ir sesuo J. L.. Atsakovė turi žalingų įpročių, nesirūpina vaiku. Prašė sūnaus K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu V. K., priteisti materialinį išlaikymą po 250,00 eurų, priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą – 1250,00 eurų už laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2022-10-31. Įpareigoti atsakovę prieš dvi dienas jį įspėti apie planuojamą susitikimą su vaiku. Taip pat prašė nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą iš V. K.. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Ž. G. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį informuota tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje nurodyta, kad priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į nepilnamečio K. interesus. Skyriaus specialistei, bendraujant su K., jis papasakojo kur mokosi, su kuo draugauja. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos, jis turi savo kambarį, būtiniausius reikmenis. Nuo pirmadienio iki penktadienio K. mokosi (duomenys neskelbtini) dėl kalbos sutrikimo ir gyvena mokyklos bendrabutyje. Gyvenant pas tėvą, K. stabilizavosi gyvenimo ritmas ir gyvenamoji ir ugdymo aplinka tapo įprasta. Tėvo prašymas teismui dėl sūnaus K. K. gyvenamosios vietos pakeitimo yra savalaikis. Dėl šių priežasčių sutinka, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Vaiko tėvas V. K. tarnybą informavo, kad pagal kontraktą dirba (duomenys neskelbtini). Tuo metu jį prižiūri sesuo. Atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, dėl savo netinkamo gyvenimo būdo prarado galimybę auginti kitą mažametį sūnų N. K.. Dėl šių priežasčių tikslinga taikyti tam tikrus motinos ir vaiko bendravimo ribojimus, tokius kaip apriboti motinai teisę sūnų išsivežti į savo gyvenamąją vietą su nakvyne. Prašomas priteisti materialinis išlaikymas pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai V. K. ir Ž. G.. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-11-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1644-476/2017 K. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina Ž. G.. Iš V. K. priteistas materialinis išlaikymas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus K. K. gyvenamąją vietą su juo.

Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

Bylos duomenys apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt., pilnumoje patvirtina, kad ieškovas V. K. turi visas galimybes tinkamai atlikti savo, kaip tėvo pareigas, tam jis turi visas sąlygas. Vien esamos sąlygos neapsprendžia reikalavimo pagrįstumo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o yra būtina vertinti visumą vaiko interesų, tokių, kaip prisirišimo prie vieno iš tėvų, atsižvelgti į vaiko nuomonę bei jo išreikštą norą su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi. Būtent, šioje byloje esminiu kriterijumi sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas laiko šalių nepilnamečio vaiko – K. K. išreikštą norą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad šiuo metu K. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitinka vaiko interesus, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir K. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu – ieškovu V. K..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Nepilnamečio K. K. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu V. K., nustatytina vaiko bendravimo tvarka su motina Ž. G..

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Byloje nustatytos aplinkybės, dėl kurių ribotina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, todėl nustatytina kad atsakovė negali vaiko išsivežti į savo namus, o apie planuojamą bendravimo vietą ir laiką tėvą informuoja prieš dvi dienas.

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu turi pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nepilnamečio K. K. gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo iš atsakovės.

Ieškovas V. K. prašė iš atsakovės Ž. G. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2022-11-01 iki vaiko pilnametystės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė gali ir privalo ieškoti galimybių savo nepilnamečiui sūnui teikti išlaikymą po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Manytina, kad toks išlaikymo dydis skiriamas abiejų tėvų yra pakankamas užtikrinti būtiniausius nepilnamečio K. K. poreikius bei labiausiai atitinkantis šalių turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas iš motinos nuo 2022-11-01.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Materialinį išlaikymą priteisus iš atsakovės, nutrauktinas materialinio išlaikymo išieškojimas iš atsakovo V. K.. Atsakovė Ž. G. neteikė sūnui K. K. materialinio išlaikymo nuo 2022-06-01, todėl priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas ir nuo tos dienos nutrauktinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas iš V. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys priteistas iš atsakovės, iš jos priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 105,00 eurai už gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimą, 68,00 eurai už materialinio išlaikymo priteisimą. Pašto išlaidos sudaro 11,84 eurus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 306,60 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-11-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1644-476/2017 nustatytą nepilnamečio vaiko K. K. gim. (duomenys neskelbtini) a.k.(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nustatyti K. K. a.k.(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu V. K. a.k.(duomenys neskelbtini) tėvo gyvenamojoje vietoje.

Atsakovė Ž. G. apie planuojamą nepilnamečio sūnaus K. aplankymą informuoja V. K. telekomunikacinėmis priemonėmis prieš 2 (dvi) dienas ir suderina bendravimo su vaiku laiką, vietą ir trukmę. Nepilnametis K. K., iki jam sukaks 12 metų, į motinos nuolatinę gyvenamąją vietą išvykti negali.

Nuo 2022-06-01 nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą iš V. K. pagal 2017-11-16 sprendimą civilinėje byloje 2-1644-476/2017.

Priteisti iš Ž. G. a.k.(duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. K. a.k.(duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 eurų dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ir tęsti iki sūnaus K. pilnametystės. Materialinį išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko V. K..

Priteisti iš Ž. G. a.k.(duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. K. a.k.(duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., sumoje 1250,00 eurų.

Priteisti iš Ž. G. valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 306,60 eurų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš Ž. G. 173,00 eurus žyminio mokesčio ir 11,84 pašto išlaidų valstybei.

Panaikinti 2022-11-16 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.