Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-11-16 · Civilinė byla Nr. 2-1644-476/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
2-1644-476/2017
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01362-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Ieškovas
Ž. G.
Išvadą teikia
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
V. K.
Civilinė byla Nr. 2-1644-476/2017Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01362-2017-6
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)

2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 16 d.

RaseiniaiRaseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant ieškovei Ž. G., jos atstovui advokatui Henrikui Norvaišai,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Marijai Muchambetalijevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama:

nustatyti nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamąją vietą su ja, jos gyvenamojoje vietoje;priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 eurų, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės;

Šalies argumentai

Ieškovė Ž. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu V. K. kartu gyventi pradėjo nuo 2013 metų. Jie abu išvyko į Angliją, kur gyveno ir dirbo. (duomenys neskelbtini) Anglijoje gimė sūnus K. K.. Su atsakovu ji pradėjo nesutarti, todėl 2016-11-27 grįžo į Lietuvą kartu su sūnumi K. K.. Šiuo metu ji darbo neturi, registruojasi darbo biržoje. Ji gauna tik pašalpą, todėl pragyventi yra labai sunku. Kajaus tėvas V. K. gyvena ir dirba Anglijoje. Atsakovas vaiku rūpinasi dalinai, skiria šiek tiek pinigų jo išlaikymui, tačiau atsakovo skiriamų pinigų vaiko išlaikymui nepakanka. V. K. skyrė lėšas sūnaus išlaikymui, todėl materialinį išlaikymą prašė priteisti nuo sprendimo priėmimo dienos. Prašė priteisti materialinį išlaikymą kas mėnesį po 150,00 eurų ir nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja. Ji su sūnumi gyvena name, kuris priklauso jos seneliams. Ji sudarė saugias sąlygas sūnui augti ir vystytis. Sūnus nuo rudens pradėjo lankyti darželį.

Atsakovas V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Marija Muchambetalijeva nurodė, kad ieškovė Ž. G. gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Ž. G. šeima nuo 2017-04-24 įrašyta į stebimų šeimų apskaitą. Šeimos namuose prevenciškai lankosi socialiniai darbuotojai. Apsilankymų metu namai visuomet randami tvarkingi, vaikas rengiamas tvarkingai, sezoniškumą atitinkančiais drabužiais. Ieškovę su vaiku sieja artimas emocinis ryšys. Nepilnametis Kajus pradėjo lankyti darželį. Ryšium su tuo, kad mažai kalba, yra stebimas specialistų, esant būtinumui bus skiriamos logopedo konsultacijos. Ieškovei daug padega vyro sesuo J. L.. Palaiko ieškovės ieškinio reikalavimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Materialinį išlaikymą prašė priteisti visa apimtimi, nes atsakovas nepateikė duomenų apie savo pajamas, o vaiko interesai yra pirmesni.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Teismas pabrėžia, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai būtina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia ieškovo, vaiko tėvo, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, poziciją šiuo klausimu.

Ieškovė prašė teismo, nustatyti sūnaus K. K. gyvenamąją vietą kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 2016-11-27 nebegyvena kartu, visą šį laiką šalių nepilnametis sūnus K. K. gyveno ir šiuo metu gyvena su savo motina (ieškove). Atsakovas sūnumi rūpinasi tik dalinai, duodą šiek tiek pinigų vaiko išlaikymui, tačiau jų nepakanka. Ieškovė yra sudariusi normalias sąlygas sūnui augti ir vystytis, ji gyvena savo tėvų namuose, kuriame sudarytos sąlygos vaikui augti ir vystytis, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) atitiktų vaiko interesus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina Ž. G. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.).

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji nepilnamečio vaiko rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus K. K. išlaikymui reikalinga suma siekia ne mažiau kaip 160,00 Eur per mėnesį, kurią sudaro išlaidos maistui, avalynei, drabužiams, higienos prekėms, ugdymui, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir pan. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje (b. l. 5). Nekilnojamojo turto ieškovė neturi (b. l. 6). Ieškovei laikotarpiu nuo 2017-02-09 iki 2017-03-31 buvo paskirta socialinė pašalpa (b. l. 7).

Teismas neturi duomenų apie tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Nesant galimybių nustatyti tikrųjų atsakovo pajamų, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus ir į tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų pajamas savo vaiko išlaikymui. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, teismas tai vertina kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.). Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo nedarbingumą. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė. Nenustatyta, kad atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių, išskyrus su ieškove turimą nepilnametį sūnų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio šalių sūnaus amžių, į tai, kad nepilnamečiam šalių sūnui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnamečio vaiko fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jų nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 150,00 Eur per mėnesį tenkintinas. Iš atsakovo V. K. nepilnamečiui vaikui K. K. priteistinas 150,00 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaiko poreikius.

Ieškovė Ž. G. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko K. K. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, šalys neprašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsakovas V. K., negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str.). Ž. G. turi nekliudyti V. K. bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje turėtų būti sumokėtas 54,00 Eur žyminis mokestis (150,00 Eur x 12 mėn. x 3% = 54,00 Eur). Už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo turi būti mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis, taigi iš viso už ieškinį turi būti sumokėtas 154,00 Eur žyminis mokestis.

Teismas šioje byloje patyrė 6,69 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 str. 2 d.). Byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2017-10-06 pažymą Nr. NTP-7-9790 sudaro 199,48 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei Ž. G. 2017-05-09 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-1642-9347 (b. l. 10-11) suteikta antrinė teisinė pagalba, taip pat į tai, kad ieškovas bylose dėl išlaikymo priteisimo atliestas nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo V. K. patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 100,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 6,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 160,69 Eur, taip pat 199,48 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnamečio vaiko K. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų, 00 ct) indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2017-11-16, iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti vaiko motinai Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 160,69 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų, 69 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 199,48 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus, 48 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Narbutienė