- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-704-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00685-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- O. K. R.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. K. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ ieškinį atsakovui O. K. R. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti kooperatinė bendrovė (toliau – BKB) „Blauzdžių agroservisas“ (toliau – BKB „Blauzdžių agroservisas“, bendrovė, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo O. K. R. 40 047,48 Eur be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2031-273/2018 ieškovei KB „Blauzdžių agroservisas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. G..
3. Ieškovės nemokumo administratorius, perėmęs bendrovės dokumentus bei su jais susipažinęs, nustatė, kad 2013 m. birželio 11 d. iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos atsakovui O. K. R. buvo atliktas 94 555,30 Eur (720 819 NOK) dydžio mokėjimas. Pagal bendrovės vyr. buhalterės parengtą ir pasirašytą apyvartos su atsakovu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. lentelę administratorius sprendė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovei negrąžintos lėšos buvo 40 047,48 Eur. Ši suma atitinka ir ieškovės didžiosios knygos duomenis už 2018 m.
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, 40 047,48 Eur piniginės lėšos nebuvo grąžintos ieškovei ar panaudotos ieškovės naudai, nemokumo administratorius nenustatė jokio pagrindo, kuriuo remiantis minėta suma turėtų būti sumokėta atsakovui, todėl nurodyto dydžio pinigines lėšas atsakovas gavo be teisinio pagrindo. Atsakovo iš ieškovės gautas pinigines lėšas patvirtina banko išrašo kopija, didžiosios knygos ir bendrovės vyr. buhalterės parengtos apyvartos lentelės kopijos. Egzistuoja visos sąlygos iš atsakovo ieškovei priteisti 40 047,48 Eur be pagrindo įgytas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo O. K. R. ieškovei bankrutuojančiai kooperatinei bendrovei „Blauzdžių agroservisas“ 40 047,48 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (40 047,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo O. K. R. valstybei 826 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 11 d. iš ieškovės sąskaitos Nr. LT86 7300 0100 0251 3039 atsakovui buvo pervesta 94 555,30 Eur (720 819 NOK) suma, byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kokiu pagrindu šios lėšos buvo pervestos atsakovui, tai nenurodyta ir minėtame pavedime. 2020 m. vasario 14 d. atsakovas pateikė į bylą 2011 m. spalio 26 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį su G. S. bei V. S. bei įrodymus apie mokėjimus UAB „Naftėnas“ naudai ir tai įvertinusi ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 40 047,48 Eur. Atsakovas neginčijo, kad nurodytas sumas yra gavęs.
7. Teismas padarė išvadą, kad nors atsakovas ir nurodė, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad konvertavimo ir pavedimo išlaidas dengia mokėjimą atliekanti šalis, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Priešingai, byloje yra pateiktos O. K. R. skolos KB „Blauzdžių agroservisas“ palūkanų apskaičiavimo metodika bei lentelė, iš kurių matyti, kad valiutų konvertavimo išlaidos yra išskaitomos iš atsakovo, šie dokumentai patvirtinti buhalterės V. S. parašais, kad kopija tikra patvirtinta valdytojo V. P. parašais.
8. Atsakovas pateikė 2008 m. gegužės 14 d. pavedimą J. D. 919 660 Lt (266 351, 94 Eur), kurio paskirtyje nurodyta „galutinis atsiskaitymas pagal pajų pirkimo–pardavimo sutartį, Vilnius 2008-05-13“, tačiau teigė, kad šiuo mokėjimu buvo atsiskaityta už ieškovės pirktus žemės sklypus iš J. D., t. y. žemės sklypai tapo ieškovės nuosavybe, tačiau ieškovė už šiuos sklypus nemokėjo. Mokėjimas atliktas per OK Romsaas Holding AS sąskaitą, tačiau mokėjimui buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos.
9. Teismas sprendė, kad mokėjimo nurodymas Nr. 724372, atliktas 2008 m. gegužės 14 d., patvirtina apie atliktą mokėjimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog atliekant šį mokėjimą būtų buvę panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, byloje nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 177, 178 straipsniai). Vertimo iš norvegų kalbos informacijoje apie judėjimą (spausdinimo data 2013 m. sausio 29 d.) taip pat nėra duomenų apie atsakovo pinigų pervedimus ieškovei. Tai, kad sklypai buvo ieškovės pirkti iš J. D. patvirtina 2020 m. rugsėjo 10 d. byloje pateikta sutartis, tačiau teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo asmeninį ryšį su ieškove.
10. Duomenys iš Norvegijos registro patvirtina, kad įmonės (ribotos atsakomybės bendrovės) OK Romsaas Holding AS, esančios Norvegijoje, kontaktinis asmuo yra atsakovas O. K. R..
11. Teismas sutiko, kad atsakovas yra bendrovės OK Romsaas Holding AS vadovas, tačiau, kad lėšos, pervestos iš šios bendrovės J. D. už žemę yra kaip nors susiję su atsakovo asmeniškai gautomis lėšomis iš atsakovo, įrodymų byloje nepateikta. Dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovo bei Romsaas Holding AS lėšos nėra susijusios ir laikė, kad nėra pagrindo išvadai, jog bendrovės OK Romsaas Holding AS pervedimu J. D. atsakovas atsiskaitė su ieškove, t. y. buvo panaudotos jo asmeninės lėšos.
12. 2008 m. gegužės 16 d. OK Romsaas Holding AS, įvardijant „paskola“, pervedė J. D. 100 000 Lt, ieškovė 2008 gegužės 19 d. J. D. pervedė 82 272 Lt. Byloje nėra įrodymų, kad minėtos bendrovės bei atsakovo kaip fizinio asmens lėšos yra bendros.
13. Įvertinęs tai, kad J. D. lėšas už žemes pervedė ieškovė, o prieš tai į ieškovės banko sąskaitą OK Romsaas Holding AS pervedė 100 000 Lt, teismas sprendė, kad tai nedaro įtakos atsakovo pareigai grąžinti be pagrindo iš ieškovės įgytas lėšas.
14. Teismas pagal bylos duomenis taip pat sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad iš ieškovės ginčijamas lėšas atsakovas gavo kaip bendrovės atstovas, o ne kaip fizinis asmuo. Tai, kad jis gavo šias lėšas kaip fizinis asmuo, patvirtina ir jo asmeniniai parašai aukščiau nurodytuose dokumentuose.
15. Nors atsakovas 2020 m. spalio 21 d. pateiktame paaiškinime nurodo, kad atsakovas patikrino ir kaip priedus prie šio paaiškinimo teikia įrodymus, kad ieškovės skola OK Romsaas Holding AS buvo sumažinta 2011 m. balandžio 29 d. 195 500 NOK ir 2012 m. liepos 12 d. 29 900 NOK ir kad šios sumos atitinka sumas, nurodytas 2011 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 57 ir 2012 m. liepos 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 96, tačiau teismas konstatavo, kad tai nepagrindė aplinkybių, jog atsakovo asmeninės ir asmeniškai gautos lėšos ir šios bendrovės lėšos buvo susijusios ar kad ta skola sumažėjo būtent dėl lėšų išmokėjimo atsakovui iš ieškovės.
16. Teismas laikė nepagrįstais ir neįrodytais atsakovo argumentus, kad jam išmokėtų lėšų dydžio panašumas į OK Romsaas Holding AS ieškovės skolos dengimą, pagrindžia tai, kad atsakovas kasos išlaidų orderyje Nr. 57 ir Nr. 96 negavo iš viso 28 382,76 Eur sumos, o šiomis sumomis buvo dengiamas KB „Blauzdžių agroservisas“ įsiskolinimas OK Romsaas Holding AS. Atsakovas neįrodė, kad OK Romsaas Holding AS yra finansuojama iš jo asmeninių lėšų ir jo bei šios bendrovės lėšos yra bendros. Tai, kad OK Romsaas Holding AS, kaip kreditorius, nėra pareiškęs reikalavimų ieškovei, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas ginčo lėšų negavo.
17. Įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog gautas lėšas panaudojo ieškovės naudai. Tai, kad jis 2007 metais teikė paskolas OK Romsaas Holding AS ar 2011 metais likutinė skolos suma sumažėjo, neįrodė fakto, kad gautas iš ieškovės lėšas atsakovas panaudojo ieškovės naudai.
18. 2014 m. lapkričio 11 d. atsakovas už ieškovę atliko 4 344,30 Eur pavedimą UAB „Baltic Agro“, nes ieškovė pirko rapsų išspaudas, o UAB „Baltic Agro“ reikalavo dalinio išankstinio apmokėjimo. Pačiame pavedime nurodoma, kad mokėjimas atliekamas už rapsų išspaudas, tačiau šiame mokėjime nėra nurodyta, kad atsakovas atlieka mokėjimą už ieškovę, tokių įrodymų byloje nepateikta. Dėl to teismas sprendė, kad neįrodyta aplinkybė, jog šią sumą atsakovas ieškovei grąžino atlikdamas minėtą mokėjimą (CPK 177, 178 straipsniai).
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad atsakovas byloje yra O. K. R. kaip fizinis asmuo, o ne juridinis asmuo OK Romsaas Holding AS, todėl aplinkybės, jog šis juridinis asmuo skolino ar kitais pagrindais ieškovei yra perdavęs piniginių lėšų neturi įtakos atsakovo atsakomybei. Ieškovės įsiskolinimo OK Romsaas Holding AS atžvilgiu klausimas gali būti sprendžiamas ieškovės bankroto byloje.
20. Įvertinęs bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iš ieškovės gavo prašomą priteisti 40 047,48 Eur sumą, į tai, kad prašomos priteisti lėšos nebuvo grąžintos ieškovei ar atsakovas jas panaudojo ieškovės naudai, teismas konstatavo, jog šios lėšos atsakovo buvo gautos be teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.237 straipsnis) ir yra priteisiamos iš atsakovo ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 vasario 1 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
21.1. Skundžiamajame sprendime teismas iš esmės neteisingai taikė CK 6.237 straipsnį, nes neanalizavo atsakovo nurodomų aplinkybių, kad iš ieškovės įgytas turtas pagrindžiamas teisės aktais bei sandoriais.
21.2. Sprendime teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams:
21.2.1. Ieškovė rėmėsi aplinkybėmis, įvykusiomis nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., o ieškinį pareiškė tik 2019 m. rugpjūčio 26 d., t. y. ieškovė remiasi aplinkybėmis, buvusiomis prieš 5 ar daugiau nei 9 metus iki ieškinio parengimo, o atsakovas nebuvo gavęs jokių pretenzijų dėl įsiskolinimų ieškovei, todėl atsakovas yra pastatytas į sudėtingą padėtį, nes privalo gintis nuo reikalavimų, kuriuos ieškovė grindžia senomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
21.2.2. Atsakovas nurodė, kad lėšos pagal 2011 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 57, suma 85 000 Lt (24 617,70 Eur) ir 2012 m. liepos 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 96, suma 13 000 Lt (3765,06 Eur) buvo išmokėtos padengti skolą OK Romsaas Holding AS. Teismas neanalizavo aplinkybių, patvirtinančių, kad šių lėšų išmokėjimo metu ieškovė buvo skolinga OK Romsaas Holding AS, kad šiomis sumomis buvo sumažinta ieškovės skola šiai įmonei.
Žemesnės instancijos teismas
21.2.3. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra Norvegijos Karalystės bendrovės OK Romsaas Holding AS vadovas, taigi byloje nėra ginčo, kad atsakovas buvo įgaliotas veikti įmonės OK Romsaas Holding AS vardu. Tai, kad 2011 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderis Nr. 57 ir 2012 m. liepos 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. 96 buvo pasirašyti atsakovo, nepaneigia, o patvirtina, kad šios lėšos skirtos atsakovo vadovaujamai įmonei OK Romsaas Holding AS (CK 2.81 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis).
21.2.4. Pagal 2011 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 57 ir 2012 m. liepos 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 96 išmokėtos lėtos buvo skirtos skolos padengimui atsakovo vadovaujamai įmonei OK Romsaas Holding AS. Ieškovė 2020 m. spalio 14 d. pateikė ieškovės sąskaitos išrašą, kuriuo teigia, kad 2008 m. gegužės 19 d. ieškovė iš savo sąskaitos apmokėjo J. D. pagal sutartį. Tačiau iš tikrųjų 2008 m. gegužės 16 d. ieškovė gavo pavedimą iš Romsaas Holding AS 100 000 Lt (28 962,00 Eur), iš kurių 82 270 Lt (23 827,04 Eur) buvo pervesti pagal sutartį J. D.. Tai patvirtina, kad žemės sklypai pagal sutartį buvo įsigyti ne ieškovės lėšomis, o iš OK Romsaas Holding AS gautomis lėšomis, taip pat, kad ieškovė pirko sklypus iš J. D. ne savo lėšomis, o lėšomis gautomis iš O K. Romsaas Holding AS. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių.
21.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad konvertavimo ir pavedimo išlaidas dengia mokėjimą atliekanti šalis. Teismas neanalizavo V. S. palūkanų apskaičiavimo metodikos turinio, taip pat neanalizavo kitų bylos faktinių aplinkybių, nėra žinoma, kada buvo parengta ši metodika.
21.4. Teismas sprendime nemotyvavo lėšų pagal 2014 m. lapkričio 28 d. – 2014 m. gruodžio 5 d. kasos išlaidų orderius priteisimo iš atsakovo.
21.5. Teismas nepagrįsti sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog 4 344,30 Eur mokėjimą atliko UAB „Baltic Agro“ už ieškovę.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti Kauno apygardos teismo 2021 vasario 1 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:
22.1. Ieškovei bankroto byla iškelta 2018 m. liepos 12 d., todėl dokumentai nemokumo administratorius perduoti 2018 m. liepos – rugpjūčio mėn. ir tik įvertinęs perduotus dokumentus, nemokumo administratorius nustatė, kad atsakovas be pagrindo iš ieškovės yra įgijęs pinigines lėšas. Be to, faktas, kad iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvę valdymo organų nariai atsakovui nereiškė pretenzijų dėl piniginių lėšų grąžinimo, nepašalina atsakovo O. K. Romsaas prievolės grąžinti be pagrindo įgytas pinigines lėšas.
22.2. Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįrodė, kad pastarojo pateiktas priešingas skaičiavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.
22.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad bylos duomenys nepagrindė, jog atsakovo asmeninės ar asmeniškai gautos lėšos ir bendrovės lėšos buvo kaip nors susiję, ar kad ta skola sumažėjo būtent dėl lėšų išmokėjimo atsakovui iš ieškovės.
22.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nors atsakovas nurodė tarp šalių buvus susitarimą dėl konvertavimo ir pavedimo išlaidų apmokėjimo mokėjimą atliekančios šalies, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta.
22.5. Nors 2014 m. lapkričio 28 d. – 2014 m. gruodžio 5 d. kasos išlaidų orderiuose yra nurodyta lėšų išmokėjimo paskirtis, tai nepagrindžia aplinkybių, kad tos lėšos ir buvo panaudotos konkretiems tikslams.
22.6. Teismas pasisakė ir dėl mokėjimo UAB „Baltic Agro“, vertindamas aplinkybę, kad atsakovas byloje yra O. K. R. kaip fizinis asmuo, o ne juridinis asmuo OK Romsaas Holding AS, todėl, priešingai nei teigia atsakovas, teismas iš esmės nustatė, jog atsakovas ir šioje dalyje nepagrindė gautų lėšų panaudojimo ieškovės veiklos tikslais ir/arba naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl nepagrįsto turto gavimo
24. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (2 dalis).
25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktą; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021).
27. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021).
28. Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Tokio teisinio pagrindo egzistavimą patvirtinančius argumentus atsakovas išdėsto atsiliepime į ieškinį ir pateikia šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Argumentus dėl be pagrindo įgyto turto gavimo atsakovas gali nurodyti ir priešieškinyje, jeigu kartu su atsikirtimu į ieškinį jis teikia savarankišką reikalavimą ieškovui. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 27 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021).
29. Ieškovė teigė, kad atsakovo negrąžintos lėšos yra 40 047,48 Eur ir tai patvirtina byloje pateikti įrodymai, bet to, iš atsakovo išreikalauti be pagrindo įgytus 40 047,48 Eur kitais civilinių teisių gynimo būdais nėra teisinio pagrindo arba taikant tokius būdus būtų pažeistos asmens teisės arba jos būtų apgintos nevisiškai, todėl egzistuoja visos sąlygos priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytus 40 047,48 Eur. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su jam pareikštu ieškiniu, pažymėjo, kad atsakovas iš savo asmeninių lėšų yra apmokėjęs ieškovės prievoles bei vykdė pardavimus ieškovei.
30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog gautas lėšas panaudojo ieškovės naudai. Be to, teismas atsakovu byloje laikė fizinį asmenį O. K. R., o ne juridinį asmenį OK Romsaas Holding AS, todėl aplinkybes, kad šis juridinis asmuo skolino ar kitais pagrindais ieškovei yra perdavęs piniginių lėšų, laikė neturinčiomis įtakos atsakovo prievolei grąžinti lėšas.
31. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė šias išvadas, netinkamai įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius ir šalių pateiktus įrodymus.
32. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad skundžiamame sprendime teismas neteisingai nustatė ir neįvertino tam tikrų faktinių aplinkybių.
33. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra Norvegijos Karalystės bendrovės OK Romsaas Holding AS vadovas ir akcininkas, kad atsakovas buvo įgaliotas veikti įmonės OK Romsaas Holding AS vardu. Tačiau teismas, pasisakydamas dėl 2011 m. balandžio 29 d. kasos išlaidų orderio Nr. 57 ir 2012 m. liepos 12 d. kasos išlaidų orderio Nr. 96, nepagrįstai sprendė, kad minėti dokumentai nepatvirtino ieškovės skolos sumažinimo užsienio bendrovei OK Romsaas Holding AS, jog atsakovas nepagrindė aplinkybių, kad jo asmeninės lėšos ir iš šios bendrovės gautos lėšos buvo susijusios ar kad ta skola sumažėjo būtent dėl lėšų išmokėjimo atsakovui iš ieškovės.
34. Atsižvelgdama į tai, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus, o bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui esant vieninteliam OK Romsaas Holding AS akcininkui ir kartu direktoriui, pastarasis galėjo ir turėjo teisę panaudoti savo įmonės lėšas atlikdamas pavedimus ieškovei ar ieškovės interesais.
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pardavė ieškovei gyvulius. Tai patvirtina išrašytos 2010 m. balandžio 11 d. sąskaita faktūra Nr. 2583 (32 405,33 Eur arba 258 500 NO), 2011 m. balandžio 4 d. sąskaita faktūra Nr. 2766 (24 509,92 Eur arba 192 000 NO) ir 2012 m. liepos 18 d. sąskaita faktūra Nr. 2977 (10 838,16 Eur arba 81 000 NO), iš viso 67 753,41 Eur arba 531 500 NO. Tuo tarpu, nemokumo administratorius nepateikė į bylą įrodymų apie ieškovės ir atsakovo įmonės OK Romsaas Holding santykius, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių atsakovo dėstomus argumentus apie ieškovės iš atsakovo pirktus gyvulius ir atliktus mokėjimus. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovo bei Romsaas Holding AS lėšos nėra susijusios, minėtų aplinkybių taip pat netyrė ir nevertino.
36. Analizuojamu atveju nemokumo administratorius taip pat neįrodinėjo, o teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovo ieškovei suteikta paskola. Iš 2013 m. sausio 29 d. pavedimo matyti, kad atsakovas pervedė ieškovei 14 519,38 Eur arba 108 000 NO. Nors minėtas pavedimas pateiktas norvegų kalba ir byloje nėra pateikto pavedimo vertinimo į lietuvių kalbą, tačiau iš joje esančių rekvizitų ir duomenų galima būtų manyti, kad atsakovas, atlikdamas 14 519,38 Eur arba 108 000 NO mokėjimą, suteikė ieškovei paskolą.
37. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 11 d. atsakovas už ieškovę atliko 4 344,30 Eur pavedimą UAB „Baltic Agro“, nes ieškovė pirko rapsų išspaudas, o UAB „Baltic Agro“ reikalavo dalinio išankstinio apmokėjimo. Tačiau nemokumo administratorius taip pat nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių atsakovo dėstomas aplinkybes, kad atsakovas atliko mokėjimą už ieškovę ir tokiu būdu šią sumą grąžino ieškovei. Tuo tarpu, teismo vertinimas, kad minėtame mokėjime atsakovui nenurodžius, jog jis atlieka mokėjimą už ieškovę ir nepateikus tai pagrindžiančių įrodymų, nėra teisingas. Ieškovė neįrodė, kad tokio teisinio pagrindo nebuvo, todėl būtų pagrįsta spręsti, kad atlikdamas šį mokėjimą atsakovas galėjo panaudoti ieškovės jam perduotas pinigines lėšas.
38. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nevertindamas atsakovo nurodytų aplinkybių bei jo pateiktų įrodymų, apsiribojęs nurodymu, kad atsakovas neturėjo teisės sumokėti pinigų už savo įmonę, nepasiūlęs ieškovei pateikti įrodymus, kurie paneigtų ar patvirtintų atsakovo nurodytas aplinkybes apie atsiskaitymą su ieškove ar už ieškovę su jos skolininkais, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
Dėl procesinės bylos baigties
39. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
40. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio, t. y. atsakovo nurodytų aplinkybių dėl jam pervestų pinigų panaudojimo atsiskaitymams už ieškovę, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
41. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.