Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1. 2014 m. kovo 12 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme, 2015 m. balandžio 9 d. bausmę atlikęs.

2. 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį – 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta bausmė – 30 parų areštas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 4, 5, 8 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuteistąjį būti nuo 22 val. iki 6 val. savo gyvenamojoje vietoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teikti išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. D. vengė išlaikyti vaiką, o būtent: jis, žinodamas, kad privalo nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą pagal įsiteisėjusį 2016 m. gruodžio 1 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-215-371/2016 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-215-371/2016 mokėti savo dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120 Eur periodinę išmoką, mokant kas mėnesį nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki dukros A. B. pilnametystės išlaikymo išieškotojos A. B. motinos N. B. naudai, žinodamas savo pareigą civilinėje byloje Nr. 2-215-371/2016 mokėti lėšas savo dukrai išlaikyti ir galėdamas šią pareigą įvykdyti, taip pat, 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį, nurodant, kad vaiko išlaikymo įsiskolinimas sudaro 15 098,86 Eur, po minėto nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriškai sumokėdamas išieškotojos A. B. motinos N. B. naudai tik 720 Eur, o iki pareiškimo pateikimo dienos 2024 m. birželio 7 d. sumokėdamas 360 Eur, tokiu būdu, būdamas darbingas, toliau tyčia vengė pareigos išlaikyti savo dukrą A. B., lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo, kitokios materialinės paramos vaikui neteikė, todėl bendrai iki pareiškimo padavimo dienos 2024 m. birželio 7 d. susidarė 17 072,75 Eur įsiskolinimas vaikui išlaikyti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2024 m. gruodžio 20 d. nutarime susipažinti su dokumentais (informacija), nurodyta, kad A. D. vardu AB Šiaulių banko centrinėje būstinėje yra atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-37).

AB Šiaulių bankas pateiktose A. D. vardu AB Šiaulių banko centrinėje būstinėje atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)išklotinėse, laikotarpyje nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d., matyti, kad į sąskaitą pervedamas A. D. darbo užmokestis (didžioji atlyginimo dalis – grynųjų pinigų išėmimas) ir daromi nedideli pirkiniai iki 10 Eur (1 t., b. l. 39-42).

VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazės išraše įrašų apie A. D. turimą nekilnojamąjį turtą nerasta (1 t., b. l. 16).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis šiuo metu A. D. neturi savo vardu registruotų transporto priemonių (1 t., b. l. 27).

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išraše apie anksčiau turėtas transporto priemones nurodyta, kad A. D. turėti automobiliai parduoti ir išregistruoti anksčiau, negu tiriamas laikotarpis (1 t., b. l. 27-34).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. D. kaltė padarius BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Asmuo, kuriam teismo sprendimu nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus baudžiamoje byloje, sprendžia, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis A. D., žinodamas apie pareigą pagal 2016 m. gruodžio 1 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-215-371/2016 mokėti savo dukrai A. B. išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, galėdamas šią pareigą įvykdyti, taip pat, 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį, būdamas darbingas, toliau vengė pareigos išlaikyti savo dukrą A. B., dėl to bendrai iki 2024 m. birželio 7 d. susidarė 17 072,75 Eur įsiskolinimas.

Nagrinėjamoje byloje A. D. tyčios turinį, jo sąmoningą vengimą teikti dukrai A. B. išlaikymą atskleidžia jo elgesys. Kaltinamasis kaltę pripažino bei nurodė, kad tyčia vengė mokėti išlaikymą vaikui. Tai, kad A. D. neteikė išlaikymo pagal teismo sprendimą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios N. B. parodymai, iš kurių nustatyta, kad po 2022 metų nuosprendžio kaltinamasis vaiko išlaikymui atliko septynis pavedimus po 120 Eur. 2024 metais išlaikymas nebuvo teiktas, nei viena įmoka neatlikta. Pradėjus ikiteisminį tyrimą A. D. periodinius mokėjimus atlieka. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas antstolės padėjėjas A. B.. Antstolės padėjėjas patvirtino, kad 2024 m. birželio 17 d. iš A. D. sąskaitos nurašyta 1,90 Eur. 2024 m. gruodžio 31 d. buvo nuskaičiuoti 576,99 Eur, tačiau visa suma grąžinta atgal į sąskaitą, 2024 metais paties skolininko pateiktų įmokų nebuvo atlikta. Iš skolininko darbo užmokesčio išskaitos nebuvo atliekamos.

Be nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, paties kaltinamojo parodymų, kaltinamojo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2024 m. spalio 10 d. antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymas, kuriame nurodyta, kad bendra išieškotina skolos ir vykdymo išlaidų suma iš skolininko A. D. vykdomose bylose – 2 147,62 Eur: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomo dokumento išdavimo data – 2009 m. liepos 28 d., išieškotojas UAB ,,Julianus inkaso“ – 1 653,39 Eur skola; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomo dokumento išdavimo data – 2017 m. sausio 19 d., išieškotojas VMI – 14,00 Eur skola; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomo dokumento išdavimo data – 2017 m. liepos 31 d., išieškotojas VMI – 60,00 Eur skola (1 t., b. l. 25-26); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Reginos Milinavičienės tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad A. D. elektroniniu paštu pateikė piniginių perlaidų kvitus bei banko pavedimų kopijas, iš kurių matyti, kad kad A. D. 2023 m. atliko penkias pinigų perlaidas N. B. – 2023 m. sausio 30 d. – 120 Eur; 2023 m. balandžio 17 d. – 120 Eur; 2023 m. vasario 25 d. – 120 Eur; 2023 m. liepos 22 d. – 120 Eur; 2023 m. spalio 2 d. – 120 Eur (1 t., b. l. 43); 2024 m. rugsėjo 23 d. antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymas, kuriame nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimo suma 2024 m. birželio 7 d. buvo 17 072,75 Eur. Nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki rašto rengimo dienos iš skolininko sąskaitos 2024 m. birželio 17 d. buvo nurašyta ir būtinosioms vykdymo išlaidoms paskirstyta 1,90 Eur. Pagal VSDFV duomenis skolininkas A. D. nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. dirbo MB ,, (duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. dirbo MB (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki dabar skolininkas dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Antstolė Brigita Palavinskienė duomenų apie atliktas išskaitas iš skolininko darboviečių duomenų neturi (1 t., b. l. 14-15). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Reginos Milinavičienės tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21629-24, pagal BK 164 straipsnį dėl to, kad A. D., žinodamas, kad privalo nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vengė pareigos pagal šį teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą A. B., lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo, kitokios materialinės paramos vaikui neteikė, todėl 2024 m. birželio 7 d. susidarė 17 072,75 Eur įsiskolinimas vaikui išlaikyti (1 t., b. l. 35); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Reginos Milinavičienės tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo pradžiai 2024 m. birželio 7 d. A. D. įsiskolinimas sudaro 17 072,75 Eur. Taip pat, A. D. pateikti kvitus apie tai, kad jis savanoriškai darė pinigines perlaidas vaiko išlaikymui – 2023 m. padarytos 6 perlaidos po 120 Eur, 2024 m. nebuvo darytos perlaidos ir 2025 m. padaryta 1 perlaida 120 Eur, t. y. pareiškimo padavimo dienos (2024 m. birželio 7 d.) buvo padarytos 6 piniginės perlaidos po 120 Eur (1 t., b. l. 10); AB Šiaulių banko pateiktos A. D. vardu AB Šiaulių banko centrinėje būstinėje atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d., iš kurių matyti, kad į sąskaitą pervedamas A. D. darbo užmokestis (didžioji atlyginimo dalis – grynųjų pinigų išėmimas) ir daromi nedideli pirkiniai iki 10 Eur (1 t., b. l. 39-42); 2024 m. spalio 16 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pateikiama A. D. darbo užmokesčio ataskaita bei antstolio Roberto Vasiliausko 2024 m. spalio 10 d. Patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo. Iš A. D. darbo užmokesčio vykdomi išskaitymai pagal vykdomuosius raštus, tačiau ne vaiko išlaikymui (1 t., b. l. 22-26); VSDFV duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad A. D. nuo 2024 m. kovo 27 d. iki balandžio 2 d. dirbo MB (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. balandžio 9 d. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 18-20). Pagal antstolės pateiktą informaciją, nukentėjusiosios pateiktus duomenis, liudytojo A. B. nurodytus duomenis, kitus byloje esančius duomenis, 2024 m. birželio 7 d. yra susidaręs 17 072,75 Eur įsiskolinimas vaikui išlaikyti. Nors kaltinamasis nurodo, kad jo finansinė padėtis nėra gera, nes jis turi daug skolų ir išlaidų, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog kaltinime inkriminuojamu laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (2022 m. gruodžio 13 d.) iki nukentėjusiosios pareiškimo pateikimo dienos 2024 m. birželio 7 d. nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. dirbo MB ,, (duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. dirbo MB (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki dabar dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 18-20). Taigi, kaltinamasis gaudavo darbo užmokestį, tačiau nepilnametę dukrą A. B. išlaikyti vengė. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, asmeninių išlaidų, neatleidžia jo nuo pareigos teikti įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyto dydžio periodinį išlaikymą kiekvieną mėnesį.

Duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis inkriminuojamu laikotarpiu negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės, teisme nebuvo nustatyta, o tai įrodo, kad kaltinamasis iš esmės buvo ir yra darbingas. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. D. teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikui išlaikymą iš esmės nevykdė, nesant jokių svarbių priežasčių. Paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis turėjo finansinius sunkumus – dideles išlaidas, nelaikytos svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis nevykdyti teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaiką, pervedant priteistą išlaikymo sumą nepilnametės dukros motinai. Kaltinamojo paaiškinimai apie tai, kad jis manė, jog dalis iš jo darbo užmokesčio išskaitomų lėšų pervedamos išlaikymui, nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nesidomėjo priverstiniu išieškojimo vykdymu, antstolės apie įsidarbinimą neinformavo, priešingai, teikė prašymą grąžinti nuskaičiuotas pinigines lėšas. Žinodamas tiek apie pareigą teikti nepilnametei dukrai periodinį išlaikymą, tiek apie besikaupiančią išlaikymo skolą, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, gaunamas pinigines lėšas skyrė kitiems poreikiams, bet ne nepilnametės dukros, išlaikymui.

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaikais kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina, o 2016 m. gruodžio 1 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-215-371/2016 nebuvo panaikintas, todėl šiuo sprendimu paskirtą pareigą kaltinamasis A. D.privalo vykdyti. Taip pat asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-246-648/2016, Nr. 2K-218/2012).

Taigi, po 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriškai dukros A. B. priteistą išlaikymą mokėdavo nereguliariai, iki 2024 m. birželio 7 d. yra sumokėjęs tik 1 080 Eur (720 Eur + 360 Eur), nors yra darbingas ir gauna su teisiniais darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau tyčia vengia teikti išlaikymą savo dukrai A. B.. Teismas reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad kaltinamojo teigimu, kitai nepilnametei dukrai jis išlaikymą teikia po 300 Eur kiekvieną mėnesį, moka už kitos dukros korepetitoriaus paslaugas. Kaltinamasis taip pat teigia mokantis pusę nuomos mokesčio už būstą, suteiktas komunalines, telekomunikacijų ir kitas paslaugas. Taigi, kaltinamoji finansinė padėtis nėra tokia bloga, kad jis objektyviai neišgalėtų mokėti 120 Eur priteisto išlaikymo savo nepilnametei dukrai A. B.. Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), be pateisinamų priežasčių, sąmoningai vengė išlaikyti vaiką, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Konstatuotina, kad kaltinamojo A. D.padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 164 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Prokurorė siūlė kaltinamajam skirti kaltinamajam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 7 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, neskiriant intensyvios priežiūros priemonės, paskiriant pareigą tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, išlaikyti nepilnametį vaiką – dukrą A. B., per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padengti dalį išlaikymo įsiskolinimo, t. y. 8 526 Eur.

Kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamajam skirti su realia arešto ar laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nebandė gudrauti ar kitaip išvengti atsakomybės. Savo veiksmais viso proceso metu neklaidino nei ikiteisminio tyrimo tyrėjo, nei bylą kontroliuojančio prokuroro. Padarytą nusikalstamą veiką vertina kritiškai. Savo elgesiu gali būti naudingas šeimoje ir visuomenėje. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymu, paskutinį kartą 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 97-98), trijų metų laikotarpiu administracine tvarka baustas vieną kartą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 1 dalį (už Metinės pajamų deklaracijos nepateikimą) (1 t., b. l. 99-100), dirba (t. 1, b. l. 18-20), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimesnį BK 164 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui – 6 mėnesius. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, yra darbingo amžiaus, pasižadėjo vykdyti teismo sprendimą ir teikti išlaikymą dukrai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymą kaltinamajam atideda 2 metams be intensyvios priežiūros (BK 75 straipsnio 2 ir 7 dalys), įpareigodamas kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) išlaikyti nepilnametę dukrą A. B., 3) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padengti dalį išlaikymo įsiskolinimo, tai yra 8 526 Eur (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas, 7 dalis). Teismas pažymi, bausmės skyrimas yra teismo diskrecija, todėl kaltinamojo bei jos gynėjo nuomonė dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio teismo nesaisto.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 7 dalimis, A. D. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:1) tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) išlaikyti nepilnametę dukrą A. B.; 3) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padengti dalį išlaikymo įsiskolinimo, tai yra 8 526 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis eurus) (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas, 7 dalis).

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.