Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant atsakovių atstovei advokatei G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų J. G., A. G., R. V. ir N. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Resota“, atsakovių R. V. ir N. V. priešieškinį dėl N. V. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Užtikrinant prievolių pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą, 2006 m. rugpjūčio 30 d. įkeitimo lakštu (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais papildymais bei pakeitimais bei 2006 m. rugpjūčio 30 d. hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais papildymais bei pakeitimais Bankui buvo įkeistas UAB „Jaumina“ nuosavybės teise priklausantis turtas: nuomos teisė į 2,1094 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5,254.79 kv. m. pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti Bankui gautus kreditus, sumokėti palūkanas bei įvykdyti kitas Kredito sutartyje nustatytas prievoles Kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Trečiajam asmeniui ir Bankui sudarius kredito sutartis, tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kurių viena šalis – Bankas įgijo teisę reikalauti, jog kita šalis – trečiasis asmuo įvykdytų prievolę. Trečiasis asmuo sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis nevykdė. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas draudžia įstatymas. 2014 m. sausio 16 d. Bankas trečiajam asmeniui bei atsakovams išsiuntė pranešimą Nr. dnkl400584 dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo bei sutarties nutraukimo ir pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 19 d. grąžinti visą įsiskolinimą, įsiskolinimas per nustatytą terminą grąžintas nebuvo.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-310-513/2016) trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo ir bendrovė bankrutuojančios įmonės teisinį statusą įgijo 2016 m. birželio 2 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi patvirtino Banko 712 397,66 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

Atsakovai J. G. ir A. G. nurodė, kad byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, o dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimų. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad pagal LR CPK 424 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. preliminarų sprendimą, priimtą dokumentinio proceso tvarka, ir nurodė Ieškovui, kad jis ne vėliau kaip per 14 dienų turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pateikti teismui patikslintą ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Kadangi Ieškovas patikslino ieškinį ir primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, byla nagrinėjama toliau bendrąja ginčo teisenos tvarka.

Atsakovai taip pat teigia, kad Ieškovas sumažindamas ieškinio reikalavimą nuo 1 168 576,35 Eur iki 712 397,66 Eur iš esmės atsisakė reikalavimo 456 178,69 Eur dalies ir nepagrindė paties 712 397,66 Eur reikalavimo. Teismas pažymi, kad remiantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str.. 1 d.). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei nustato, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str., 1 d.). Kita ieškovo procesinė teisė, kurią reglamentuoja CPK 141 str. 1 d. – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, t. y. patikslinti ieškinį. Nagrinėjamoje byloje Ieškovas ieškinio neatsisakė, o pasinaudojo CPK 141 str. 1 d. įtvirtinta procesine teise ir ieškinį patikslino, sumažino ieškinio reikalavimo sumą nuo 1 168 576,35 Eur iki 712 397,66 Eur, kuri pagrįsta Kredito ir Laidavimo sutartimis, įstatymu ir trečiojo asmens bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. priimta nutartimi, kuria jau yra nustatytas ir patvirtintas Ieškovo 712 397,66 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

LR CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Vadovaujantis CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

CK 6.76 str. 1 d. numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Ieškovas ir atsakovai pasirašė laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti už visišką ir tinkamą kredito gavėjos UAB „Resota“ mokėjimo prievolių įvykdymą pagal Kreditavimo sutartį su visais jos tolesniais pakeitimais ir papildymais. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad laidavimo sutartimis buvo užtikrinta terminuota prievolė, kurios įvykdymo terminas buvo 2015 m. balandžio 18 d., tačiau sutartis nebuvo įvykdyta. Be to, Ieškovas 2014 m. sausio 16 d. vienašališkai Kredito sutartį nutraukė ir anksčiau nei 2015 m. balandžio 18 d. įgijo teisę reikalauti įvykdyti kredito grąžinimo prievolę. Prievolės neįvykdžius ir Kredito sutartį apskritai nutraukus Ieškovas per tris mėnesius nepareiškė ieškinio laiduotojams, todėl Ieškovo reikalavimui turi būti taikoma ieškinio senatis (CK 6.88 str. 1d.).

Teismas nesutinka su atsakovų pozicija, kad laidavimo sutartimis buvo užtikrinta terminuota prievolė, kurios įvykdymui turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką dėl laiduotojų atsakomybės, taip pat ir dėl šalių teisės susitarti dėl kitokio laidavimo termino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas yra likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012, 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013), laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 str. 1 d.) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jį reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą tiek laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (Įmonių bankroto įstatymo 32 str. 5, 6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 metų gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Pažymėtina, kad reikalavimai laiduotojams buvo pareikšti dar BUAB „Resota“ nesant išregistruotai iš Juridinių asmenų registro, taigi nepasibaigus pagrindinio skolininko prievolei.

Kasacinis teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, atkreipė dėmesį tai, kad pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Todėl, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus gražinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Toks šalių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 str. nustatytą asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-261/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Laidavimo sutarties 23 p. šalys susitarė, kad Laidavimo sutartis galioja iki visiško kredito gavėjo (UAB „Resota“) skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal Kredito sutartį, t. y. šalys susitarė, kad laidavimas galios tol, kol bus grąžintas visas kreditas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.88 str. ar CK 6.89 str. nustatytus laidavimo pabaigos terminus.

Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu tai, jog skolininkui neįvykdžius prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Bendrai laidavę asmenys kreditoriui atsako solidariai (CK 6.81 str. 3 d.). Prievolę įvykdžiusiam laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Laidavimo sutartyse numatyta, jog Laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo atsakovų skolinių įsipareigojimų Ieškovui įvykdymo pagal Kredito sutartį (Laidavimo sutarties 23 p.). Be pagrindinio įsipareigojimo atsakyti už trečiojo asmens prievoles pagal Kredito sutartį, Laidavimo sutartimi atsakovai patvirtino, kad trečiajam asmeniui (kredito gavėjui) bent vieną dieną pradelsus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal atitinkamą Kredito sutartį Ieškovas turi teisę raštu pareikalauti, kad atsakovai ne vėliau kaip kitą darbo dieną sumokėtų Ieškovui trečiojo asmens nesumokėtas sumas arba nurašyti lėšas iš sąskaitų be atskiro įspėjimo (Laidavimo sutarties 14 p.). Atsakovai atsisakė teisės reikalauti, kad Ieškovas nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens turtą, taip pat patvirtino, kad yra susipažinę su visais tolesniais atitinkamos Kredito sutarties papildymais ir pakeitimais. Akcentuotina, kad atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visos savo prievolės pagal Kredito sutartį (Laidavimo sutarties 1 p.).

Esant tokioms šalių sulygtoms sutarties sąlygoms, įvertinus tai, kad trečiasis asmuo neįvykdė savo prievolės laiku grąžinti kreditą Ieškovui, o atsakovai, laiduodami už trečiojo asmens prievolių įvykdymą, neatsiskaitė su Ieškovu, konstatuotina, kad atsakovai neįvykdė savo sutartinių prievolių, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovų solidariai 712 397,66 Eur skolą Ieškovui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vienas iš laiduotojų G. V. mirė 2015 m. spalio 6 d., paveldėtoja, taip pat ir G. V. teisių perėmėja yra duktė R. V.. LR CK 6.87 str. 2 d. numato, kad laidavimas baigiasi, kai laiduotojas miršta. Kadangi laiduojama už konkretų skolininką, kurį su laiduotoju gali sieti specifiniai, asmeninio pobūdžio santykiai, todėl laiduotojo teisių perėmėjai nepaveldi laiduotojo pareigos. Tačiau jau atsiradusios laiduotojo skolos, jeigu laiduotojui jau buvo pareikštas ieškinys iki jo mirties, yra paveldimos bendraisiais pagrindais. Kadangi G. V. mirė 2015 m. spalio 6 d., o ieškinys teismui dėl skolos priteisimo iš laiduotojų buvo pareikštas 2016 m. gruodžio 2 d., nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti priteisti skolą iš G. V. teisių perėmėjos R. V., todėl ieškinio reikalavimo dalis, kuria prašoma skolą priteisti solidariai iš atsakovės R. V., atmestina, kitiems atsakovams reikalavimas dėl solidariosios atsakomybės yra pagrįstas.

Banko ir trečiojo asmens sudarytoje Kredito sutartyje 47 punkte numatytos 9 proc. dydžio metinės palūkanos, mokamos tais atvejais, kai prievolės Bankui bus vykdomos priverstine tvarka pagal teismo sprendimą, nuo Bankui priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui iki visiško skolos grąžinimo. Šalys pasirašydamos sutartį patvirtino, kad palūkanų dydis atitinka šalių valią. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad Ieškovo reikalaujamos palūkanos yra nepagrįstai didelės ir turėtų būti mažinamos. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę ir kad dėl tokio pobūdžio palūkanų taikymo šalys neprivalo susitarti, t. y. net ir nesant tokio susitarimo, kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti jo nuostolius, patirtus dėl piniginės prievolės termino praleidimo. Tačiau dėl palūkanų taikymo šalys laisvos ir susitarti. Tokiu atveju sutartyje leidžiama nustatyti ir didesnes palūkanas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą (CK 6.37 str. 3 d.), o to nepadarius – išlieka teisė reikalauti įstatymo nustatytų metinių palūkanų. Šalių susitarimui dėl palūkanų numatyta privaloma rašytinė forma, kurios nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymo numatytą palūkanų dydį (CK 6.37 str. 3 d.). Taigi, šalys sudarydamos rašytinę sutartį, kuri išreiškia jų laisvą valią ir pritarimą visoms jos sąlygoms, turėjo galimybę savo nuožiūra suformuluoti susitarimą dėl procesinių palūkanų dydžio. Taip pat trečiasis asmuo yra privatus verslo subjektas, kuris galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Abi sutarties šalys yra laisvos pasirinkti sutarties sąlygas. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Priteisiant jas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 str. 1 d.), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 str.) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Pagal CPK 137 str. 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis susiformavusia kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad Ieškovas turi teisinį pagrindą reikalauti priteisti 9 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (712 397,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nesutinka su atsakovės N. V. priešieškinyje nurodyta pozicija, kad Laidavimo sutartis l.2 pripažintina negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, nes pasirašyta dėl suklydimo ir dėl sunkios sveikatos būklės. Pažymėtina, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Įstatymų leidėjo valia suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 2, 4, 5 dalys). Todėl vertinant, ar buvo iš esmės suklysta, taikytinas ir protingumo kriterijus, kai šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, pats privalo rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). Atsakovė N. V. priešieškinyje pažymėjo, kad nemano, jog G. V. siekė ją apgauti, pakviesdamas pasirašyti Laidavimo sutartį. Tokią sąlygą jam iškėlė Bankas ir jis ją vykdė. Atsakovė, pasitikėdama G. V., nenorėjo daryti kliūčių jo verslui ir negalvodama, kad jai gali kilti teisinių pasekmių, Laidavimo sutartį pasirašė. Kadangi atsakovės klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, nes įvyko dėl pačios atsakovės neapdairumo ir nerūpestingumo, priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų dydžio

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (CK 6.37 str. 3 d.). Kredito sutarties 47 punktu šalys susitarė dėl 9 proc. metinių palūkanų, kurios mokamos iki visiško skolos padengimo. Procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo, esant galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Kaip jau buvo minėta, kredito gavėjas trečiasis asmuo negrąžino kreditoriui suteikto kredito ir dėl jo priteisimo Ieškovas teisėtai teismui reiškia ieškinį už skolininką laidavusiems asmenims, kurie geruoju taip pat neįvykdė savo prievolių, kylančių iš laidavimo sutarties. Savo prievolių neįvykdę laiduotojai yra tinkami skolininkai pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį dėl palūkanų priteisimo. Dėl šios priežasties Ieškovas pagrįstai prašo teismo priteisti ne tik skolą, bet ir sutartyje numatytas procesines palūkanas, t. y. 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (712 397,66 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas aptartą teisinį reglamentavimą ir išdėstytus argumentus bei bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad Ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui Danske Bankui A/S, atstovaujamam Danske Banko A/S Lietuvos filialo, priteistina solidariai iš atsakovų J. G., A. G. ir N. V. 712 397,66 Eur skolos ir 9 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (712 397,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškinio reikalavimo dalis, kuria prašoma skolą priteisti solidariai iš atsakovės R. V., atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinio piniginis reikalavimas dėl 712 397,66 Eur sumos ir 9 procentų metinių palūkanų tenkintinas visiškai, Ieškovui iš atsakovų priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad Ieškovas sumokėjo 6 212,12 Eur žyminio mokesčio. Ieškovui iš atsakovų J. G., A. G. ir N. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 6 212,12 Eur, iš kiekvieno atsakovo – po 2 070,71 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kadangi ieškinys tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovų J. G., A. G. ir N. V. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Danske Bank, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkinti.

Ieškovo Danske Bank, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmesti.

Atsakovių R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui Danske Bank, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), dėl N. V. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

Ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš atsakovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 712 397,66 Eur skolą ir 9 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (712 397,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 212,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo – po 2 070,71 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovų J. G., A. G. ir N. V. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.