Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų J. G. ir A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų J. G., A. G., R. V. ir N. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Resota“, atsakovių R. V. ir N. V. priešieškinį dėl N. V. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovo Danske Bank, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkino. Ieškovo Danske Bank, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmetė. Atsakovių R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui Danske Bank, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), dėl N. V. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisė solidariai iš atsakovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 712 397,66 Eur skolą ir 9 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (712 397,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 212,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo – po 2 070,71 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovų J. G., A. G. ir N. V. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Atsakovai J. G. ir A. G. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašo atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-474-613/2018; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-474-613/2018 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialas ieškinį dėl 712 397,66 Eur skolos ir 9 proc. palūkanų priteisimo. Nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme ieškovas neatskleidė teismui esminės aplinkybės, kad ieškovas yra hipotekos kreditorius ir kad BUAB „RESOTA“ paskola buvo užtikrinta UAB „Jaumina“ turto hipoteka. Ieškovas neatskleidė esminių aplinkybių, kad bankroto procese buvo parduotas BUAB „Jaumina“ turtas ir kad ieškovo, kaip pirmos eilės kreditoriaus, bankroto byloje patvirtinti 711 615,63 Eur reikalavimai buvo visiškai patenkinti, 2018 m. gruodžio 27 d. BUAB „Jaumina“ bankroto byloje pervedant ieškovui 667 658,48 Eur BUAB „Resota“ ir 2019 m. sausio 13 d. pervedant 4 257,53 Eur (atskaičius administravimo mokesti pagal ĮBĮ 33 str.). Laidavimo sutartyje nėra nuostatų, kad atsakovai laidavo skolininko bankroto proceso išlaidas ir su juo susijusius mokesčius. Kadangi paaiškėjo faktas, kad ieškovui paskolą visiškai grąžino įkaito davėjas ir hipoteka dėl to buvo panaikinta, todėl išnyko laiduotojų prievolė ir ieškinys turėjo būti atmestas (CK 6.87 str. l d.), tačiau teismui ir pareiškėjams nurodomos aplinkybės nebuvo žinomos. Nežinant šių esminių aplinkybių buvo iš esmės neteisingai pritaikytos materialinės teisės normos ir nepagrįstai nustatyta laiduotojų atsakomybė grąžinti ieškovui tai, ką už skolininką UAB „Resota“ ieškovas jau yra gavęs iš įkaito davėjo BUAB Jaumina“ (CPK 366 str. l d. 2 p., 7 p.).

3. Atsakovė N. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-474-613/2018 palaiko. Pažymėjo, kad įvyko akivaizdi teisės taikymo klaida, nes laiduotojas už prievolę atsako tik papildomai, t. y. kai jos neįvykdo pagrindinis skolininkas. Šiuo atveju visa prievolė turėjo būti padengta iš įkeisto turto ir atsakovams negali būti perkeliama didesnė atsakomybė nei pagrindiniam skolininkui.

4. Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su prašymu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu. Nurodo, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą teikimo metu įkaito davėjas BUAB „Jaumina“ dar nebuvo įvykdęs prievolės ar jos dalies bankui už trečiąjį asmenį, todėl bankas negalėjo šios aplinkybės (apie sumažėjusį reikalavimo dydį) nurodyti savo atsiliepime. Nurodo, kad BUAB „Jaumina“ bankroto administratorė 2019 m. sausio 22 d. elektroniniu laišku informavo BUAB „Jaumina“ kreditorius, tarp jų tiek pareiškėją J. G., tiek ir jo atstovą advokatą S. T. apie tai, kad, BUAB „Jaumina“ atsiskaičius su banku, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-54-538/2019 buvo patikslintas BUAB „Jaumina“ kreditorių sąrašas. Atitinkamai, ir patys pareiškėjai galėjo ir turėjo informuoti apeliacinės instancijos teismą apie tai, kad banko reikalavimų suma skolininkui BUAB „Resota“ ir laiduotojams yra sumažėjusi. Bankas sutinka, kad šiai dienai BUAB „Resota“ skolos likutis yra mažesnis ir sudaro 40 481,65 Eur, todėl atitinkamai gali būti tikslinamas reikalavimas pareiškėjų atžvilgiu vykdomojoje byloje, mažinant iš laiduotojų išieškotiną sumą.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

5. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

6. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

7. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02). Res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-474-613/2018 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų J. G., A. G., R. V. ir N. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Resota“, atsakovių R. V. ir N. V. priešieškinį dėl N. V. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų J. G., A. G. ir N. V. tenkino. Ieškovo ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovės R. V. atmetė. Atsakovių R. V. ir N. V. priešieškinį ieškovui dėl N. V. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Ieškovui priteisė solidariai iš atsakovų J. G., A. G. ir N. V. 712 397,66 Eur skolą ir 9 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (712 397,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

10. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

11. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

12. Nagrinėjamu atveju kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, turinčią reikšmės išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, pareiškėjai nurodo tai, kad ieškovas neatskleidė teismui esminės aplinkybės, kad ieškovas yra hipotekos kreditorius ir kad BUAB „Resota“ paskola buvo užtikrinta UAB „Jaumina“ turto hipoteka. Ieškovas neatskleidė esminių aplinkybių, kad bankroto procese buvo parduotas BUAB „Jaumina“ turtas ir kad ieškovo, kaip pirmos eilės kreditoriaus, bankroto byloje patvirtinti 711 615,63 Eur reikalavimai buvo visiškai patenkinti, 2018 m. gruodžio 27 d. BUAB „Jaumina“ bankroto byloje pervedant ieškovui 667 658,48 Eur BUAB „Resota“ ir 2019 m. sausio 13 d. pervedant 4 257,53 Eur (atskaičius administravimo mokesti pagal ĮBĮ 33 str.). Laidavimo sutartyje nėra nuostatų, kad atsakovai laidavo skolininko bankroto proceso išlaidas ir su juo susijusius mokesčius. Kadangi paaiškėjo faktas, kad ieškovui paskolą visiškai grąžino įkaito davėjas ir hipoteka dėl to buvo panaikinta, todėl išnyko laiduotojų prievolė ir ieškinys turėjo būti atmestas (CK 6.87 str. l d.), tačiau teismui ir pareiškėjams nurodomos aplinkybės nebuvo žinomos.

13. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei pareiškėjų argumentus, sprendžia, kad pareiškėjų nurodyti argumentai, dėl aplinkybių naujumo ir teisinio reikšmingumo išnagrinėtos bylos rezultatui, yra nepagrįsti.

14. Pareiškėjai nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas neatskleidė bylai reikšmingų aplinkybių, apie kurias pareiškėjai nežinojo. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškinį atsakovams (laiduotojams) dėl skolos pritesimo pateikė dar 2016 metais. Per visą bylos nagrinėjimo procesą pareiškėjams apie bylą bei ieškovo pareikštą ieškinį buvo žinoma, byloje buvo tikslinimas ieškovo reikalavimas, atsižvelgiant į trečiojo asmens - BUAB „Resota“ - įsiskolinimo dydį bankui. Klaipėdos apygardos teismui 2018 m. birželio 18 d. priėmus sprendimą byloje iš laiduotojų, tame tarpe pareiškėjų, buvo priteistas skolos dydis, kuris buvo patvirtintas kaip ieškovo finansinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad sutinka, jog pardavus bankui įkeistą įkaito davėjo BUAB „Jaumina“ turtą, ieškovas 2018 m. gruodžio 31 d. gavo 667 658,48 Eur sumą, kuri buvo nukreipta trečiojo asmens įsipareigojimams bankui dengti, ir atitinkama suma sumažėjo laiduotojų, tame tarpe ir pareiškėjų prievolė bankui. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė N. V. buvo pateikusi apeliacinį skundą, į kurį ieškovas pateikė 2018 m. liepos 31 d. atsiliepimą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą teikimo metu įkaito davėjas BUAB „Jaumina“ nebuvo įvykdęs prievolės ar jos dalies ieškovui už trečiąjį asmenį, atitinkamai ieškovas negalėjo šios aplinkybės (apie sumažėjusį reikalavimo dydį) nurodyti savo atsiliepime. Todėl pareiškėjų argumentai, kad ieškovas nutylėjo bylai reikšmingas aplinkybes, laikytini nepagrįstais.

15. Pareiškėjai nurodo, kad nežinojo apie tai, jog iki Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. gegužės 14 d. priimant nutartį, kuria buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, su ieškovu iš dalies buvo atsiskaityta. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog BUAB „Jaumina“ bankroto administratorė 2019 m. sausio 22 d. elektroniniu laišku informavo BUAB „Jaumina“ kreditorius, tame tarpe tiek pareiškėją J. G., tiek ir jo atstovą advokatą S. T. apie tai, kad, BUAB „Jaumina“ atsiskaičius su ieškovu, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-54-538/2019 buvo patikslintas BUAB „Jaumina“ kreditorių sąrašas. Taigi ta aplinkybė, jog BUAB „Jaumina“ padengė dalį BUAB „Resota“ skolos ieškovui, pareiškėjams galėjo ir turėjo būti žinoma 2019 m. sausio 22 d., dar iki apeliacinės instancijos teismui 2019 m. gegužės 14 d. priimant nutartį. Atitinkamai, ir patys pareiškėjai galėjo ir turėjo informuoti Lietuvos apeliacinį teismą apie tai, kad ieškovo reikalavimų suma skolininkui BUAB „Resota“ ir laiduotojams yra sumažėjusi. Taigi, šios aplinkybės, apie sumažėjusį įsiskolinimo dydį ieškovui, pareiškėjams ne tik kad galėjo būti žinomos, bet ir buvo žinomos iki Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo įsiteisėjimo.

16. Įsigaliojus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimui, ieškovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, ir, jį gavęs, pateikė antstoliui vykdymui. Pažymėtina, kad teismas išduodamas vykdomąjį dokumentą privalo nurodyti visą rezoliucinėje dalyje priteistą sumą (CPK 648 straipsnio 4 d.). Teismas negali išduoti vykdomojo dokumento tik daliai priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomajame dokumente buvo nurodyta visa teismo priteista suma, vykdomojoje byloje buvo pateiktas vykdomasis dokumentas su joje nurodyta suma. Tačiau turint omenyje, kad BUAB „Resota“ skolos likutis yra mažesnis ir sudaro 40 481,65 Eur, tam pritaria ir ieškovas savo atsiliepime, todėl atitinkamai privalo būti tikslinamas reikalavimas pareiškėjų atžvilgiu vykdymo procese, mažinant iš laiduotojų (pareiškėjų) išieškotiną sumą (apie padengtą įsiskolinimo dalį turi pareigą pranešti antstoliui tiek išieškotojas, tiek skolininkai). Tačiau ši aplinkybė nesudaro savarankiško pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-474- 613/2018. Pažymėtina, kad tarp šalių kilus ginčui dėl likusios nesumokėtos priteistos skolos sumos dydžio, toks ginčas turėtų būti nagrinėjamas kitoje byloje, tačiau nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-474- 613/2018.

17. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai, teikdami prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad buvo patenkinti ieškovo reikalavimai BUAB „Jaumina“ bankroto byloje, kad BUAB „Jaumina“ pilnai atsiskaitė su ieškovu ir todėl išnyko laiduotojų prievolė bankui. Tačiau tokie pareiškėjų argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi BUAB „Jaumina“ prievolę ieškovui už trečiąjį asmenį įvykdė kaip įkaito davėjas. Iš pareiškėjų skola pagal laidavimo sutartis buvo priteista kaip laiduotojų už trečiojo asmens prievoles, ne BUAB „Jaumina“ prievoles. BUAB „Jaumina“ buvo atsakinga ieškovui įkeisto turto vertės apimtyje, tuo tarpu pareiškėjai, kaip laiduotojai, yra atsakingi ieškovui trečiojo asmens neįvykdytos prievolės apimtyje.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo neturi esminės reikšmės bylai, nefiksuoja žymių konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Nurodytos aplinkybės svarbios tik vykdymo procese, apie kurias turėtų būti informuotas antstolis vykdantis išieškojimą pačių šalių iniciatyva. Kadangi pareiškėjų nurodytos aplinkybės buvo žinomos iki Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo įsiteisėjimo, vien šio fakto konstatavimas sudaro pakankamą pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl atsiliepimo argumentai dėl prašymo padavimo termino praleidimo, kaip neturintys įtakos, papildomai neanalizuotini.

19. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad prašo atnaujinti procesą ne tik vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bet ir 7 punktu, tačiau nenurodė būtent dėl kokių neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų ir dėl kokių būtent materialiųjų teisių ir pareigų rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas pasisakė, todėl darytina išvada, kad prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovų J. G. ir A. G. prašymo netenkinti – atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-474- 613/2018.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.