- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2-39-1120/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00900-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Pareiškėjas
- A. G., J. G.
- Ieškovas
- Danske Bank A
- Atsakovas
- A. G., J. G., R. V., N. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-474-613/2018 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danke Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams A. G., J. G., R. V. ir N. V. dėl skolos priteisimo bei atsakovių R. V. ir N. V. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Resota“ (šiuo metu – išregistruota),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (toliau – ir Bankas), 2016 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. G., J. G., R. V. (G. V. teisių perėmėja) ir N. V. 1 168 576,35 Eur skolos bei 9 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi areštavo atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant bendros 1 168 576,35 Eur ieškinio reikalavimo sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant įvykdyti prievolę Bankui.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-474-613/2018 Banko ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovių R. V. ir N. V. priešieškinį atmetė. Teismas Bankui priteisė solidariai iš atsakovų A. G., J. G. ir N. V. 712 397,66 Eur skolą ir 9 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas minėtu sprendimu taip pat priteisė Bankui iš pareiškėjų po 2 070,71 Eur bylinėjimosi išlaidų bei iki teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2019 m. gegužės 27 d. Klaipėdos apygardos teismas išdavė Bankui vykdomuosius raštus.
4. 2019 m. birželio 19 d. atsakovai A. G. ir J. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu civilinėje byloje Nr. e2-474-613/2018 atnaujinti procesą. Pareiškėjai prašymą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais. Pareiškėjai paaiškino, kad nagrinėjant bylą teisme, Bankas neatskleidė teismui esminės aplinkybės, jog Bankas yra hipotekos kreditorius ir, kad UAB „Resota“ (šiuo metu – išregistruota) paskola buvo užtikrinta UAB „Jaumina“ (šiuo metu – bankrutavusi) turto hipoteka. Pareiškėjai nurodė, kad jiems 2019 m. birželio 17 d. tapo žinomas faktas, jog įkaito davėjas (BUAB „Jaumina“) Bankui paskolą (711 615,63 Eur) visiškai grąžino (2018 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. sausio 13 d.) ir hipoteka dėl to buvo panaikinta, todėl išnyko laiduotojų (pareiškėjų) prievolė ir ieškinys turėjo būti atmestas, tačiau teismui ir pareiškėjams šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos. Be to, į procesą nebuvo įtraukta įkaito davėja BUAB „Jaumina“. Teismo sprendimu buvo priteista iš laiduotojų 712 397,66 Eur skola lyg UAB „Resota“ paskola, už kurią laidavo atsakovai nebūtų grąžinta, taip pat priteisė net 9 proc. palūkanų, kurios nebuvo skaičiuojamos UAB „Resota“. Negana to, Bankas 2019 m. birželio 6 d. pateikė vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. išduotą vykdomąjį raštą ir reikalauja iš laiduotojų išieškoti net 875 117,21 Eur sumą. Pasak pareiškėjų, akivaizdu, kad dėl Banko nesąžiningumo yra padaryta aiški klaida Bankui priteisiant iš laiduotojų sumą, kurią Bankas atgavo iš įkaito davėjo. Susidariusi situacija sudaro pagrindą Bankui be pagrindo praturtėti laiduotojų sąskaita.
Atsiliepimas
5. Atsakovė N. V. atsiliepime nurodė, kad palaiko pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-747-613/2018.
6. Ieškovas Danske Bank A/S atsiliepime prašė pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Bankas pastebėjo, kad aplinkybę, jog BUAB „Jaumina“ sumokėjo Bankui BUAB „Resota“ 667 658,48 Eur dydžio skolos dalį, pareiškėjai bei jų atstovas sužinojo vėliausiai 2019 m. sausio 22 d., kai BUAB „Jaumina“ bankroto administratorė elektroniniu laišku informavo UAB „Jaumina“ kreditorius apie patikslintus kreditorių reikalavimus BUAB „Jaumina“ bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo – atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-474-613/2018.
Atsiliepimas
8. Teismas nurodė, kad Bankas ieškinį atsakovams (laiduotojams) dėl skolos priteisimo pateikė dar 2016 metais. 2018 m. liepos 31 d. Bankas teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau tuo metu įkaito davėjas BUAB „Jaumina“ dar nebuvo įvykdęs prievolės ar jos dalies Bankui už trečiąjį asmenį, atitinkamai Bankas negalėjo šios aplinkybės (apie sumažėjusį reikalavimo dydį) nurodyti savo atsiliepime. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėjų argumentai, jog Bankas nutylėjo bylai reikšmingas aplinkybes, yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas konstatavo, kad BUAB „Jaumina“ bankroto administratorė 2019 m. sausio 22 d. elektroniniu laišku informavo BUAB „Jaumina“ kreditorius (taip pat ir pareiškėją J. G. bei jo advokatą S. T.), kad BUAB „Jaumina“ atsiskaitė su Banku. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad aplinkybė, jog BUAB „Jaumina“ padengė dalį BUAB „Resota“ skolos Bankui, pareiškėjams galėjo ir turėjo būti žinoma 2019 m. sausio 22 d., t. y. dar iki Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2019 m. gegužės 14 d. nutartį. Teismas vertino, kad patys pareiškėjai galėjo ir turėjo informuoti Lietuvos apeliacinį teismą apie tai, kad Banko reikalavimų suma skolininkui BUAB „Resota“ ir laiduotojams yra sumažėjusi.
Atsiliepimas
10. Atsižvelgęs į tai, kad BUAB „Resota“ skolos likutis yra mažesnis ir sudaro 40 481,65 Eur (tam pritaria atsiliepime ir Bankas), teismas vertino, jog atitinkamai turi būti tikslinamas Banko reikalavimas pareiškėjų atžvilgiu vykdymo procese, mažinant iš laiduotojų (pareiškėjų) išieškotiną sumą. Apie padengtą įsiskolinimo dalį turi pareigą pranešti antstoliui tiek išieškotojas, tiek skolininkai, tačiau ši aplinkybė nesudaro savarankiško pagrindo atnaujinti procesą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pastebėjo, kad BUAB „Jaumina“ buvo atsakinga Bankui įkeisto turto vertės apimtyje, o pareiškėjai, kaip laiduotojai, yra atsakingi Bankui trečiojo asmens neįvykdytos prievolės apimtyje. Be to, teismas pastebėjo, kad pareiškėjai nenurodė, dėl kokių neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų pasisakyta sprendime.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėjai A. G. ir J. G. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į BUAB „Jaumina“ bankroto administratorės 2019 m. liepos 8 d. raštą, jog Banko prievolė (visi reikalavimai) BUAB „Jaumina“ bankroto procese buvo patenkinti visiškai, todėl teismas nepagrįstai nurodo, kad BUAB „Resota“ prievolės likutis sudaro 40 481,65 Eur. BUAB „Resota“ prievolė Bankui, kurią užtikrino BUAB „Jaumina“ ir laiduotojai buvo įvykdyta visiškai. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės pareiškėjams buvo žinomos, tačiau tokios teismo išvados nepatvirtina jokie bylos įrodymai.
12.2. Nagrinėjamoje situacijoje esminės reikšmės neturi tai, kas turėjo informuoti apeliacinės instancijos teismą, o reikšminga yra tai, kad apeliaciniame procese paaiškėjus, jog Bankas nebeturi reikalavimo teisės į atsakovus, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėjo būti naikinamas, nes nebegalėjo būti ginama tariama Banko teisė į paskolos susigrąžinimą, kurią už skolininką visiškai grąžino įkaito davėjas. Paaiškėjus Banko reikalavimų patenkinimo faktui byloje turėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas, nes negalima gauti tos pačios prievolės įvykdymo dvigubai (ir iš įkaito davėjo, ir iš laiduotojų). Be to, atmetus Banko ieškinį iš pareiškėjų nebūtų priteistos didžiulės išlaidos, todėl akivaizdu, jog nurodyta aplinkybė bylai turi esminę reikšmę.
12.3. Advokatas S. T. pareiškėjų atstovu tapo tik 2019 m. birželio 17 d., todėl teismas nepagrįstai konstatavo faktą, kad 2019 m. sausio 22 d. BUAB „Jaumina“ el. laišku informavo jo advokatą S. T. apie BUAB „Jaumina“ atsiskaitymą su kreditoriumi. Be to, byloje nėra įrodymų, kad minėtas el. laiškas pasiekė atsakovus.
12.4. Teismas teisingumą turi vykdyti ne formaliai, t. y. teismas, nustatęs, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės rodo, jog Banko teisė buvo ginama nepagrįstai, nes Banko reikalavimai buvo jau patenkinti, turėjo pareiškėjų prašymą tenkinti ir procesą atnaujinti. Be to, teismas, neįtraukęs BUAB „Jaumina“ į procesą, neužtikrino jos procesinių teisių.
Atsiliepimas
13. Bankas atsiliepime prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. BUAB „Jaumina“ bankroto administratorė 2019 m. sausio 22 d. el. laišku informavo BUAB „Jaumina“ kreditorius (taip pat ir J. G.) apie tai, kad BUAB „Jaumina“ atsiskaičius su Banku, buvo patikslintas BUAB „Jaumina“ kreditorių sąrašas, todėl ta aplinkybė, jog BUAB „Jaumina“ padengė dalį BUAB „Resota“ skolos Bankui pareiškėjams tapo žinoma dar iki 2019 m. gegužės 14 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priimant nutartį. Atitinkamai, ir patys pareiškėjai galėjo ir turėjo informuoti teismą apie tai, kad Banko reikalavimų suma skolininkui BUAB „Resota“ ir laiduotojams yra sumažėjusi. Pareiškėjai nepaneigė, kad jie minėtą 2019 m. sausio 22 d. el. laišką gavo.
13.2. Vykdomojoje byloje, kurioje iš pareiškėjų, kaip iš laiduotojų ir solidarių skolininkų, yra išieškoma Klaipėdos apygardos teismo sprendimu priteista skola, išieškomos skolos dydis yra patikslintas atsižvelgiant į aktualų trečiojo asmens BUAB „Resota“ įsiskolinimo dydį Bankui. Bankas neginčija tos aplinkybės, kad, pardavus Bankui įkeistą įkaito davėjo BUAB „Jaumina“ turtą, Bankas 2018 m. gruodžio 31 d. gavo 667 658,48 Eur sumą, kuri buvo nukreipta trečiojo asmens BUAB „Resota“ įsipareigojimams Bankui dengti, ir atitinkama suma sumažėjo laiduotojų prievolė Bankui. Pareiškėjams teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, 40 481,65 Eur BUAB „Resota“ skolos likutis Bankui buvo patvirtintas įsigaliojusiu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimu BUAB „Resota“ bankroto byloje Nr. B2-62-513/2019. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad BUAB „Resota“ prievolė Bankui yra įvykdyta visiškai.
13.3. Ginčo tarp Banko ir pareiškėjų išsprendimas neturi jokios įtakos BUAB „Jaumina“ teisėms ir pareigoms.
14. Bankas 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui pranešimą, kuriame prašė pašalinti jį iš bylos, Banką pakeičiant jo teisių perėmėja – UAB „Intrum Lietuva“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pareiškėjai siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-474-613/2018, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimu Bankui priteista iš UAB „Resota“ laiduotojų A. G., J. G. ir N. V. 712 397,66 Eur skola ir 9 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjų nuomone, minėta civilinė byla buvo išspręsta neteisingai, nes Bankas neatskleidė teismui esminės faktinės aplinkybės, jog UAB „Resota“ paskola buvo užtikrinta UAB „Jaumina“ turto hipoteka ir Banko reikalavimai buvo visiškai patenkinti BUAB „Jaumina“ bankroto procese, pardavus BUAB „Jaumina“ turtą. Pareiškėjai taip pat pastebėjo, kad į civilinės bylos Nr. e2-474-613/2018 nagrinėjimą nebuvo įtraukta BUAB „Jaumina“, kuri ir valdė minėtus duomenis.
Dėl proceso atnaujinimo, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų į bylą asmenų
18. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai nenurodė dėl kokių konkrečiai neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų teismas pasisakė.
19. Atskirajame skunde pareiškėjai nurodė, kad teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą BUAB „Jaumina“, todėl neužtikrino šios bendrovės procesinių teisių. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens neįtraukimas į procesą pats savaime nėra pakankamas pagrindas proceso atnaujinimui. Kaip minėta, procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ar pareigų. Tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju pareiškėjų nebuvo įrodinėjama, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių
20. Procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjų nuomone, paaiškėjus esminėms aplinkybėms, kad pardavus Bankui įkeistą įkaito davėjo BUAB „Jaumina“ turtą, Bankas 2018 m. gruodžio 31 d. gavo 667 658,48 Eur sumą, kuri buvo nukreipta trečiojo asmens BUAB „Resota“ įsipareigojimams Bankui dengti, ir atitinkama suma sumažėjo laiduotojų prievolė Bankui, teismas turėjo atnaujinti procesą.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai, siekdami, jog būtų atnaujintas procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu turi įrodyti abi šį proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias sąlygas, t. y. ne tik tai, kad paaiškėjusios aplinkybės yra esminės, bet taip pat ir tai, kad jos pareiškėjams nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu (paaiškėjo naujai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši aplinkybė pareiškėjams buvo žinoma bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjai nesutinka su šia teismo išvada ir teigia, kad aplinkybė apie laiduotojų prievolės sumažėjimą yra naujai paaiškėjusi.
22. Pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo tik tada, kai gavo dokumentus iš BUAB „Jaumina“ bankroto administratorės, t. y. 2019 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad apie nurodomas aplinkybes pareiškėjai sužinojo vėliausiai 2019 m. sausio 22 d. Atskirajame skunde šios teismo išvados pareiškėjai neginčija, nurodydami, kad teisingumas turi būti vykdomas ne formaliai.
Dėl aplinkybių, kuriomis grindžiamas pareiškėjų prašymas, sužinojimo momento
23. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-54-538/2019 išbraukė iš likviduojamos UAB „Jaumina“ kreditorių sąrašo įkaito turėtoją Banką su 711 615,53 Eur finansiniu reikalavimu. Su šia nutartimi minėtos bendrovės bankroto administratorė S. S. K. buvo įpareigota supažindinti įmonės kreditorius.
24. Įrodinėdamas aplinkybę, kad BUAB „Jaumina“ bankroto administratorė apie minėtą teismo nutartį informavo kreditorius, Bankas į bylą pateikė 2019 m. sausio 22 d. iš elektroninio pašto adreso S.K.@gmail.com išsiųsto laiško kopiją. Elektroniniame laiške nurodoma, jog siunčiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl BUAB „Jaumina“ kreditorių sąrašo patikslinimo. Elektroninį laišką pasirašė bankroto administratorė S. S. K. Iš elektroninio laiško kopijos matyti, kad prie laiško buvo prisegtas dokumentas .pdf formatu, kurio pavadinimas „[2019-01-16][nutartis byloje][B2-54-538-2019].pdf“. Iš elektroninio laiško kopijos taip pat matyti, jog J. G. buvo vienas iš adresatų, kuriam buvo siunčiamas minėtas elektroninis laiškas. Taigi, J. G. civilinės bylos Nr. e2-474-613/2018 nagrinėjimo metu buvo žinoma (turėjo būti žinoma) faktinė aplinkybė dėl įkaito turėtojo (Banko) išbraukimo iš likviduojamos UAB „Jaumina“ kreditorių sąrašo su 711 615,53 Eur finansiniu reikalavimu.
25. Papildomai remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad J. G., kaip BUAB „Jaumina“ kreditorius, aktyviai dalyvavo BUAB „Jaumina“ bankroto procese, nes bankroto byloje Nr. B2-279-538/2016 teikė skundą dėl 2016 m. liepos 14 d. BUAB „Jaumina“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta patvirtinti BUAB „Jaumina“ nuosavybės teise priklausančio ir Bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarką (skundas teisme gautas 2016 m. liepos 27 d.). Klaipėdos apygardos teismui netenkinus šio skundo, J. G. 2016 m. lapkričio 8 d. teikė atskirąjį skundą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-282-330/2017 buvo atmestas. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad J. G. dalyvavo BUAB „Jaumina“ bankroto byloje, aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, domėjosi konkrečiai Bankui įkeisto minėtos bendrovės turto pardavimo procesais, todėl labiau tikėtina, kad J. G. civilinės bylos Nr. e2-474-613/2018 nagrinėjimo metu buvo žinoma faktinė aplinkybė tiek dėl Bankui įkeisto BUAB „Jaumina“ turto, tiek dėl vykdytų šio turto pardavimo procedūrų. Be to, pareiškėjams aplinkybė, kad UAB „Jaumina“ įvykdė UAB „Resota“ prievolę turėjo būti žinoma jau 2019 m. sausio mėnesį, nes tuo metu ši aplinkybė buvo išviešinta Hipotekos registre (Valstybės įmonės Registro centro duomenys patvirtina, kad iš Hipotekos registro sutartinės hipotekos buvo išregistruotos 2019 m. sausio 10 d.). Taigi, šių duomenų išviešinimas minėtame registre taip pat patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjams (tiek J. G., tiek ir A. G.) turėjo būti žinoma apie įkaito davėjos UAB „Jaumina“ prievolės įvykdymą Bankui.
26. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad jokie bylos įrodymai nepatvirtina teismo išvados dėl pareiškėjų žinojimo apie minėtas aplinkybės bylos nagrinėjimo metu, apeliacinės instancijos teismo atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjai atskirajame skunde ginčija teismo išvadą, kad minėtas bankroto administratorės el. laiškas buvo išsiųstas S. T., kaip pareiškėjų atstovui. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties turinio, S. T. buvo BUAB „Jaumina“ kreditorius, todėl minėtas el. laiškas buvo išsiųstas ir jam. Vis dėlto, šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės, atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorė el. laišką su minėta teismo nutartimi išsiuntė taip pat ir J. G. Pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėjai iš esmės nenurodė, kad J. G. šio laiško negavo.
27. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės buvo žinomos iki Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo įsiteisėjimo ir vien šio fakto konstatavimas sudaro pakankamą pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti praleidimo
28. Bankas atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo pažymi, kad pareiškėjai praleido 3 mėnesių terminą prašymui paduoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šių Banko atsiliepimų neanalizavo, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju jie yra pertekliniai.
29. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
30. Minėta aplinkybė, kuri pareiškėjų nurodoma, kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė (dėl įkaito turėtojo (Banko) išbraukimo iš likviduojamos UAB „Jaumina“ kreditorių sąrašo su 711 615,53 Eur finansiniu reikalavimu) buvo (turėjo būti) sužinota iš likviduojamos UAB „Jaumina“ bankroto administratorės S. S. K. gavus 2019 m. sausio 22 d. elektroninį laišką su Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties kopija, todėl pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą padavimo metu (2019 m. birželio 19 d.) CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui paduoti buvo praleistas.
31. Pareiškėjai teismui pateikė iš elektroninio pašto adreso S.K.@gmail.com 2019 m. birželio 17 d. išsiųsto elektroninio laiško J. G. ir S. T. kopiją, kurioje nurodyta, kad siunčiami prašyti pateikti dokumentai, susiję su Banko kreditorinio reikalavimo tenkinimu. Iš šio laiško kopijos matyti, kad prie jo buvo prisegti penki dokumentai .pdf formatu (2018 m. gruodžio 27 d. mokėjimas Bankui, pranešimas dėl hipotekos išregistravimo ir kiti). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad bankroto administratorė S. S. K. pareiškėjo J. G. ar pareiškėjų atstovo advokato S. T. prašymu 2019 m. birželio 17 d. elektroniniu paštu pateikė tam tikrus dokumentus, nereiškia, kad minėta bankroto administratorė neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties įpareigojimo su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikta minėta bankroto administratorės 2019 m. sausio 22 d. elektroninio laiško kopija. Taigi, pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nepagrįstai nurodė, jog nėra praleidę termino prašymui pateikti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
32. Pareiškėjai atskirajame skunde teikia argumentus dėl to, jog šiuo metu BUAB „Resota“ prievolė Bankui, kurią užtikrino BUAB „Jaumina“ ir laiduotojai (atsakovai) buvo įvykdyta visiškai. Pareiškėjai pažymi, kad tai patvirtina byloje esantis bankroto administratorės 2019 m. liepos 8 d. raštas, į kurį neįsigilo pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas išeitų iš nagrinėjamos bylos ribų, atsižvelgiant į tai, kad apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje yra tai, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šalių ginčas dėl prievolės įvykdymo aplinkybių turėtų būti nagrinėjamas kitoje byloje, o ne sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir žyminio mokesčio priteisimo
33. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-474-613/2018. Šia nutartį keisti ar naikinti pareiškėjų atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
34. Pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo prašė atleisti juos nuo 6 218 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, o 100 Eur žyminio mokesčio dalį atidėti. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi šį pareiškėjų prašymą tenkino – atleido pareiškėjus nuo 6 218 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo atidėjo 100 Eur žyminio mokesčio mokėjimą už prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimą. Atsižvelgiant į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi galutinai išsprendžiamas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo, iš pareiškėjų valstybės naudai priteistina po 50 Eur žyminio mokesčio.
35. Banko prašymas pakeisti jį teisių perėmėju netenkinamas atsižvelgiant į šioje byloje priimtą procesinį sprendimą (pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, paliekama nepakeista).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjų A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, mokėtino už prašymą dėl proceso atnaujinimo, sumokant šį mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).