- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 2-282-330/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00181-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- J. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-279-538/2016, kuria netenkintas pareiškėjo J. G. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jaumina“ 2016 m. liepos 14 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Resota“, Delemont Holding S.A., Danske Bank A/S Lietuvos filialas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „Jaumina“ iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratore paskirta S. S. K.Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas (kreditorius) J. G. prašė panaikinti BUAB „Jaumina“ 2016 m. liepos 14 d. kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl BUAB „Jaumina“ turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. liepos 14 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta pakeisti BUAB „Jaumina“ turto pardavimo tvarką, t. y. buvo nutarta pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą nustatyti 2 500 000 Eur, o turto nepardavus, kitose varžytynėse kainą mažinti 20 procentų iki 2 000 000 Eur. Kreditorių susirinkime taip pat nutarta nutraukti preliminariąją nekilnojamojo turto pardavimo sutartį ir nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo sutartį. Pareiškėjo nuomone, kreditorių nutarimas nepagrįstas, neteisėtas ir pažeidžiantis ne tik BUAB „Jaumina“, bet ir BUAB „Resota“ kreditorių interesus.Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Delemont Holding S. A. su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog tai, kad pradinę pardavimo kainą BUAB „Jaumina“ kreditorių susirinkimas buvo nustatęs anksčiau, nesudaro pagrindo išvadai, kad vėlesnio kreditorių susirinkimo nustatyta kaina yra per maža ar per didelė. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė nepriklausomo turto vertintojo ataskaitos, iš kurios būtų galima spręsti apie parduodamo turto vertę. Suinteresuoto asmens nuomone, nepagrįstai aukštos kainos nustatymas apribotų galimybes parduoti įmonės turtą. Akcentavo, jog kreditorių susirinkime nustatyta tik minimali galima turto pardavimo kaina, kas neriboja galimybės turtą parduoti ir už didesnę kainą. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) BUAB „Resota“ atsiliepime į skundą prašė BUAB „Jaumina“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, dalį dėl turto pradavimo tvarkos ir kainos nustatymo panaikinti ir perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nutarimo dalį dėl tarpininkavimo sutarties ir preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo palikti nepakeistą. Nurodė, kad įmonės kreditoriams nebuvo suteikta išsami informacija apie parduodamą įmonės turtą. Pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 12 d. preliminari sutartis dėl nekilnojamojo turto pardavimo nutrauktina, nes ji sudaryta pažeidžiant teisės aktus. Nurodė, kad sutarties sąlyga, kurioje numatytos 1 000 Eur netesybos, skaičiuotinos tuo atveju, jeigu BUAB „Jaumina“ turtas bus parduotas be tarpininko pagalbos, apriboja kreditorių sprendimo parduoti turtą varžytynėse vykdymą. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu patikslino poziciją – prašė apskųstą kreditorių nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad susipažinus su bankroto administratorės pateiktais dokumentais, abejonių dėl turto pardavimo kainos neliko. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams nei pernelyg ilgos turto realizavimo procedūros. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog turto vertė neatitinka kreditorių susirinkimo numatytos pradinės turto pardavimo kainos. Kreditoriaus teigimu, kreditorių susirinkimas pagrįstai nusprendė, kad tarpininkavimo sutarties sudarymas be kreditorių susirinkimo pritarimo lėmė būtinybę nutraukti šią sutartį. Taip pat kreditorius nurodė, kad BUAB „Jaumina“ kreditorių susirinkimas dėl preliminariosios nekilnojamojo turto sutarties sudarymo nebuvo priėmęs jokio nutarimo bei nebuvo įpareigojęs administratorės šios sutarties sudaryti, todėl ši sutartis pagrįstai nutraukta.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkime patvirtintos bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos, svarbia pripažino aplinkybę, jog įmonės turtas bankroto procese pardavinėjamas nuo 2014 metų, tačiau pageidaujančių turtą pirkti nebuvo. Šią aplinkybę įvertinęs teismas padarė išvadą, jog ankstesniame kreditorių susirinkime nustatyta pradinė kaina buvo per didelė, kas apribojo galimybes realizuoti įmonės turtą, pernelyg užtęsė turto realizavimo procesą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė skundo argumentų dėl turto kainos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, jog kreditorių susirinkimas esą be pagrindo nutraukė tarpininkavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimuose buvo nuspręsta bankrutavusios įmonės turtą parduoti iš varžytynių. Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimas pagrįstai nutraukė tarpininkavimo sutartį, kadangi esant iškeltai bankroto bylai turtas turi būti realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka iš varžytynių, todėl papildomai sudaryti tarpininkavimo sutarties nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai nutraukė ir nekilnojamojo turto pardavimo preliminariąją sutartį. Pažymėjo, kad preliminarioje sutartyje nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas pasibaigė. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog preliminarioji sutartis buvo nutraukta, neapriboja galimybės preliminariąją sutartį sudariusiam asmeniui nupirkti turtą už jo siūlomą kainą. Teismas akcentavo aplinkybę, jog ginčijamas nutarimas
priimtas kreditorių, kurių reikalavimų suma sudarė 99,05 procento nuo bendros teismo patvirtintos kreditorių reikalavimu sumos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjas J. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti BUAB „Jaumina“ 2016 m. liepos 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, dėl BUAB „Jaumina“ turto pardavimo kainos bei tvarkos nustatymo, ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsiliepime į skundą didžiausia kreditorė BUAB „Resota“ prašė teismo patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, tačiau į teismo posėdį atvykusi tos bendrovės bankroto administratorės atstovė buvo kitokios nuomonės. Manytina, kad atstovei buvo daromas neleistinas poveikis. Teismas, spręsdamas dėl turto pardavimo kainos, turėjo būti aktyvus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad turto pardavimo kainos mažinimas net 667 000 Eur suma yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrindė išvados, jog 2016 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkime buvo nustatyta pernelyg aukšta turto pardavimo kaina. Teismas nevertino, kad turtas buvo pardavinėjamas keturiose varžytynėse, kaskart mažinant kainą 10 procentų. 2016 m. sausio 5 d. susirinkime buvo patvirtinta objektyvi turto kainos mažinimo tvarka. Visuomenės informavimo priemonės praneša, kad susidomėjimas nekilnojamuoju turtu auga.Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino projektinius daugiabučių namų kvartalo statybos verslo pasiūlymus. Parduodamo turto parametrai iš esmės buvo pakeisti detaliuoju planu (šioje teritorijoje numatant daugiabučių gyvenamųjų namų statybą), kas iš esmės gali pakeisti ginčijamą turto kainą. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Delemont Holdings S.A. prašo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atskirojo skundo motyvai dėl kreditorės BUAB „Resota“ suklaidinimo nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pareiškėjo paminėto investicinio projekto nėra, o yra tik galiojantis teritorijos detalusis planas bei 2007-2008 metais ruošti projektiniai pasiūlymai. Todėl priimant ginčijamą kreditorių nutarimą, kreditoriai turėjo visą būtiną informaciją. Tai, kad ankstesniame kreditorių susirinkime jau buvo nustatyta įmonės turto pardavimo kaina, neriboja vėlesniojo susirinkimo teisės ją pakeisti. Toks kainos sumažinimas savaime negali būti laikomas neteisėtu. Objektyviai nustatyti, kiek būtų galima sumokėti bendrovei už parduodamą avarinės būklės turtą su tikslu įgyti teisę pastatyti gyvenamųjų namų kvartalą, faktiškai neįmanoma. Pareiškėjo argumentai dėl galimybės vystyti didelės vertės verslo projektus yra deklaratyvūs. Nepagrįstai aukštos kainos nustatymas apribotų galimybes realizuoti turtą ir jo realizavimo procesas pernelyg užsitęstų. Ginčijamu nutarimu nustatyta tik mažiausia galima kaina. Kreditorių susirinkime nustatant turto kainą buvo atsižvelgta į turto mokestinę vertę. Bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas yra laivas nustatyti tiek turto kainą, tiek jos mažinimo intervalus. Be to, toks kainos mažinimo intervalas įtvirtintas ir civilinio proceso kodekse. Suinteresuotas asmuo Delemont Holdings S.A. atskirajame skunde pareiškė prašymą pareiškėjui J. G. pakirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Resota“ prašo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjo skundo argumentai dėl BUAB „Resota“ pozicijos nenuoseklumo yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu BUAB „Jaumina“ bankroto administratorė pateikė visus dokumentus, būtinus turto kainos pagrįstumui įvertinti, suinteresuotam asmeniui neliko abejonių dėl ginčijamo kreditorių nutarimo teisėtumo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių argumentus, jog turto kaina sumažinta neadekvačiai. Pareiškėjo argumentai grindžiami prielaidomis. Pareiškėjas, nedalyvavęs teismo posėdyje, netinkamai vertino teismo padarytas išvadas. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjo teiginys, jog teismas nevertino BUAB „Resota“ pozicijos nenuoseklumo, nepagrįstas. Šis teiginys teisiškai nereikšmingas. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ginčijamas nutarimas priimtas absoliučia kreditorių balsų dauguma, be kita ko, už jį balsuojant ir kreditoriui BUAB „Resota“. Atskirojo skundo argumentas dėl nepakankamo teismo aktyvumo nepriimtinas. Pareiškėjas pats privalėjo pagrįsti skunde nurodytus argumentus dėl įmonės turto kainos. Teismo išvada, jog ankstesniame kreditorių susirinkime buvo nustatyta pernelyg didelė turto kaina, yra pagrįsta. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ir per didelė kaina gali pažeisti kreditorių interesus. Ginčijamu kreditorių nutarimu patvirtintas kainos mažinimo intervalas atitinka CPK normų įtvirtintą turto realizavimo tvarką vykdymo procese. Pareiškėjo siekis ginti įmonės kreditorių interesus yra deklaratyvus, o jo veiksmai faktiškai nukreipti vilkinti BUAB „Jaumina“ bankroto procedūras.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl apeliacinio nagrinėjimo ribų
Iš bylos duomenų nustatyta, kad BUAB „Jaumina“ 2016 m. liepos 14 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo nutarta patvirtinti BUAB „Jaumina“ nuosavybės teise priklausančio ir kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui įkeisto nekilnojamojo turto, esančio Kretingos g. 100, Klaipėdoje, pardavimo tvarką: turtą parduoti kaip vieną turtinį vienetą viešose varžytynėse; numatyti 10 000 Eur dydžio kainos didinimo intervalą; pradinę pardavimo kainą nustatyti 2 500 000 Eur; nepardavus pirmosiose varžytynėse, kainą sumažinti 20 procentų – iki 2 000 000 Eur; po kiekvienų neįvykusių varžytinių turtą pasiūlyti perimti hipotekos kreditoriui už varžytynėse skelbtą, pasiūlytą, bet nesumokėtą kainą, sumokant skirtumą tarp perimamo turto natūra kainos ir jo daliai tenkančios sumos; nesutikus perimti turto natūra, sušaukti kreditorių susirinkimą naujai kainai ir tvarkai nustatyti; skelbti informaciją apie įvyksiančias varžytynes dienraščiuose bei skelbti interneto svetainėse; nutraukti su UAB „NT rinkos centras“ sudarytą sutartį bei sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį su LP „Primera Investmens“. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas J. G. šį kreditorių susirinkimo nutarimą prašė panaikinti. Nutarimo neteisėtumą grindė tuo, jog pradinė turto pardavimo kaina sumažinta nepagrįstai, pradinės kainos mažinimo intervalas neadekvatus, o su trečiaisiais asmenimis dėl ginčo turto sudarytos tarpininkavimo ir preliminarioji sutartys nutrauktos nepagrįstai, kadangi tokiu būdu buvo sumažintos turto pardavimo galimybės, be to, neišspręstas trečiųjų asmenų galimų nuostolių atlyginimo klausimas. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundą atmetus, nesutikdamas su tokiu procesiniu sprendimu pareiškėjas atskirajame skunde išdėstė argumentus tik dėl bendrovės nekilnojamojo turto pradinės pardavimo kainos ir jos mažinimo intervalo nustatymo ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo dalių, kuriomis nutarta nutraukti su trečiaisiais asmenimis dėl turto sudarytas tarpininkavimo ir preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartis, yra už apeliacinio nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnis). Todėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų ir atitinkamų nutarties dalių apeliacinė kontrolė neatliekama. Byloje sprendžiama, ar kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas sumažinti turto pardavimo varžytynėse kainą bei nustatyti 20 procentų kainos mažinimo intervalą yra pagrįstas ir teisėtas.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo procedūrinės patikros
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolė skirta užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros, nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos ir kad nė vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito asmens intereso sąskaita. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą joms konkuruojant. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant ginčijamus nutarimus buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo vertinimo
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl kreditorių susirinkime patvirtintos bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos, svarbia pripažino aplinkybę, jog įmonės turtas bankroto procese pardavinėjamas nuo 2014 metų, tačiau pageidaujančių turtą pirkti nebuvo. Šios aplinkybės pagrindu teismas padarė išvadą, jog ankstesniame kreditorių susirinkime nustatyta pradinė pardavimo kaina buvo per didelė, kas apribojo galimybes realizuoti įmonės turtą, pernelyg užtęsė turto realizavimo procesą. Pareiškėjas su šiomis teismo išvadomis nesutiko, nurodydamas, kad įmonės 2016 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkime patvirtintos 3 167 000 Eur turto kainos mažinimas net 667 000 Eur suma (iki 2 500 000 Eur) neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrindė išvados, jog 2016 m. sausio 5 d. susirinkime buvo nustatyta pernelyg aukšta turto kaina. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina balsuodami kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų finansinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne) pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 straipsnis). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam apibrėžtų įgaliojimų ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įmonės kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). Įstatymai ir juos įgyvendinantieji teisės aktai bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų detaliai nereglamentuoja. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms, kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Kaip minėta, nustatyti parduodamo įkeisto turto kainą ir pardavimo tvarką teisės aktais pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir savo kreditorinių reikalavimų kuo didesniu patenkinimu. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011).Įrodymai, patvirtinantys turto vertę, gali būti ne tik tokio turto įvertinimą galinčių atlikti asmenų dokumentai (turto įvertinimas, atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus), bet ir duomenys apie parduoto arba parduodamo panašaus turto vertes, taip pat kiti įrodymai. Kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 183, 185 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1587/2011). Apeliacinis teismas pastebi, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente, nei atskirajame skunde nenurodė objektyvių duomenų, galinčių sukelti pagrįstas abejones dėl kreditorių susirinkime nustatytos bankrutuojančios įmonės turto pradinės pardavimo kainos objektyvumo ar realumo, nustatytos turto pardavimo tvarkos (nustatant pradinės kainos mažinimo intervalą (20 proc.) teisėtumo ir ekonominio naudingumo. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas savo abejonėms pagrįsti turėjo pateikti realaus turinio duomenis (pvz., duomenis apie analogiškų turto objektų rinkos vertę, pardavimo kainą, ginčo turto vertinimo ataskaitą ir pan.), tačiau analizuojamu atveju absoliučia kreditorių balsų dauguma priimtas nutarimas ginčijamas iš esmės deklaratyviais, abstraktaus pobūdžio teiginiais (kad žiniasklaidos priemonės informuoja apie susidomėjimo nekilnojamuoju turtu augimą, kad įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą transformavus į gyvenamosios paskirties pastatus – daugiabučius namus, būtų galima išvystyti 100 000 000 Eur sumą sieksiančias investicijas). Apeliacinio teismo vertinimu, tokie abstraktūs ir objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kreditorių susirinkime nustatytos pradinės turto pardavimo kainos pagrįstumo ir realumo. Faktų prasme pareiškėjo pateikti argumentai (ar nurodyti turto vertinimo kriterijai) byloje sprendžiamam klausimui nereikšmingi, kadangi nedaro jokios įtakos dabartiniu metu esančios sudėties, individualių požymių ir būklės turto kainos nustatymui. Kita vertus, būtina įvertinti ir šio bankroto procese susidariusios situacijos ypatumus. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Jaumina“ bankroto procese įmonei priklausančio turto pardavimo tvarka ir kaina jau buvo patvirtinta. 2016 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkime nustatyta pradinė 3 167 000 Eur turto pardavimo kaina, tačiau šio turto įsigijimu už nurodytą kainą suinteresuotų asmenų nebuvo. Turtas nebuvo parduotas ir vėlesnėse varžytynėse, kuomet turto kaina kelis kartus buvo mažinama dešimties procentų dalimis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2016 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkime patvirtinta kaina buvo per didelė. Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė, jog potencialūs pirkėjai nesusidomėjo turto pirkimu už patvirtintą kainą, šioje situacijoje yra objektyvus ir pakankamas įrodymas to, jog anksčiau kreditorių pageidauta kaina neatitinka rinkos sąlygų. BUAB „Jaumina“ turto realizavimo procese nustatytos aplinkybės (šios nutarties 25 punktas) patvirtina ir tai, kad ginčijama turtinio objekto kaina turi objektyvų pagrindimą, kurio pareiškėjas nepaneigė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrįstų prielaidų manyti, jog ginčo turtas galėtų būti realizuotas už žymiai didesnę kainą, nei buvo nustatyta ginčijamu kreditorių nutarimu. Po paskutinių turto realizavimo veiksmų praėjus trumpam terminui, nėra pagrindo tikėtis, kad ginčo objekto paklausa rinkoje arba jo kaina galėjo padidėti. Pažymėtina, kad turto vertinimo (įkainojimo) procedūra negali būti savitikslė. Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų ir nenurodė pakankamai pagrįstų prielaidų, kurie sukeltų abejones dėl kreditorių nustatytos pradinės turto pardavimo kainos. Apeliantas nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog ginčo turto kaina buvo sumažinta net 667 000 Eur suma (lyginant su kaina, nustatyta 2016 m. sausio 5 d. susirinkime). Teismas pažymi, jog aptariamu atveju toks pradinės kainos mažinimas sudaro tik kiek daugiau nei penktadalį. Toks kainos sumažinimas (vertinant kainos pokyčio santykį) negali būti pripažintas neproporcingu. Kita vertus, kaip teisingai nurodė suinteresuoti asmenys, tiek šis pradinės kainos mažinimas, tiek kreditorių susirinkime patvirtintas 20 procentų dydžio kainos mažinimo intervalas (tuo atveju, jeigu pirmosiose varžytynėse turtas nebus parduotas), iš esmės atitinka teisinį reguliavimą, kuriuo remiantis turtas iš varžytynių parduodamas CPK nustatyta tvarka (CPK 718, 722 straipsniai).Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkime patvirtintos turto pardavimo kainos, nebuvo pakankamai aktyvus. Apeliacinis teismas šį teiginį pripažįsta deklaratyviu. Apeliantas nekonkretizavo, kokių veiksmų teisminiame įrodinėjimo procese teismas turėjo papildomai imtis. Kita vertus, būtina pažymėti, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė yra įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šalis, laikydamasi dispozityvumo ir rungimosi principų, turi veikti aktyviai, įrodinėti savo reikalavimų pagrindą, formuluoti atsikirtimus į kitos šalies pareikštus reikalavimus, teikti kontrargumentus ir įrodymus, paneigiančius kitos šalies argumentus bei įrodymus. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, jog aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti šalių rungimosi principo ir nesudaro pagrindo šalies atleisti nuo pareigos įrodyti savo teiginius. Šalių rungimosi principas taip pat taikomas ir nagrinėjant klausimus, susijusius su bankrutuojančios bendrovės kreditorių nutarimų, kuriais nustatyta parduodamo turto kaina, teisėtumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta bei įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinis teismas sprendžia, kad vien deklaratyvūs apelianto teiginiai nepaneigia teismo išvados, jog ginčijamu kreditorių nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina ir tvarka yra pagrįsta ir nepažeidžia kreditorių teisių ir teisėtų interesų, teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principų (CPK 17, 178, 185 straipsniai). Pritartina pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad bendrovės turto realizavimo procese neatsiradus nei vieno potencialaus pirkėjo, kreditoriai nustatė mažiausią galimą šio turto pardavimo kainą, tačiau neapribojo maksimalios jo kainos, todėl varžytynių metu turtas gali būti parduotas ir už aukštesnę kainą. Kiti pareiškėjo J. G. atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl baudos skyrimo
Suinteresuotas asmuo Delemont Holdings S.A. prašo apeliantui J. G. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas, pateikęs skundą dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo, veikia prieš operatyvų bankroto procesą. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo ir atskirojo skundo pateikimas nevertinamas kaip tyčinis ar sąmoningas proceso vilkinimas ar piktnaudžiavimas proceso teisės normų suteiktomis teisėmis, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos pareiškėjui J. G. skyrimo netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.