- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 2-565-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00181-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „RESOTA“
- Pareiškėjas
- Danske Bank A
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „RESOTA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1113-538/2014 (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JAUMINA“ bankroto byloje).
Žemesnės instancijos teismas
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, (toliau – ir pareiškėjas, bankas) kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „JAUMINA“ bankroto byloje, t. y. prašė uždrausti BUAB „JAUMINA“ kreditorių susirinkimuose priimti nutarimus dėl bankui įkeisto turto (nuomos teisės į 2,1094 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 5,254.79 kv. m pastato–administracinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bankui įkeistas turtas)) pardavimo iki bus išspręstas klausimas dėl banko įtraukimo į BUAB „JAUMINA“ kreditorių sąrašą; teismui manant, kad toks prašymas neatitinka proporcingumo principo, uždrausti BUAB „JAUMINA“ kreditorių susirinkimuose priimti nutarimus, kuriuose bankui įkeisto turto pradinė pardavimo kaina būtų mažesnė nei banko pareikštas kreditorinis reikalavimas (2 604 660,73 Lt) ir visos įkeistam turtui tenkančios bankroto administravimo išlaidos. Pareiškėjas nurodė, kad klausimas dėl banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme paskirtas tik 2015 m. sausio 6 d., todėl bankui yra užkirstas kelias realizuoti ĮBĮ nustatytas kreditorių teises ir balsuoti kreditorių susirinkimuose sprendžiant klausimus dėl bankui įkeisto turto pardavimo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai, nes tuo atveju, jeigu bus patirtintas vieno didžiausių bei hipotekos kreditoriaus, t. y. banko, finansinis reikalavimas, gali susidaryti tokia situacija, kad bankas inicijuos iki jo kaip kreditoriaus statuso patvirtinimo priimtus kreditorių susirinkimo sprendimų dėl bankui įkeisto turto realizavimo kainos ir tvarkos nustatymo panaikinimą ar pakeitimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. uždraudė BUAB „JAUMINA“ kreditorių susirinkimuose priimti nutarimus dėl bankui įkeisto turto pardavimo iki įsiteisės nutartis dėl banko įtraukimo į BUAB „JAUMINA“ kreditorių sąrašą.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „JAUMINA“ iškelta bankroto byla. Klausimas dėl banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme paskirtas tik 2015 m. sausio 6 d., todėl pareiškėjas neturi galimybės dalyvauti kreditorių susirinkime ir dalyvauti sprendžiant klausimą dėl bankui įkeisto turto pardavimo. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pateiktus duomenis, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (kreditorius) UAB „RESOTA“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjas nėra BUAB „JAUMINA“ kreditorius. UAB „RESOTA“ (pagrindinis skolininkas pagal kredito sutartį) Danske Bank A/S pareiškė ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį, t. y. šiuo metu yra kilęs ginčas dėl kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimo teisės ir šis ginčas nėra išspręstas. Kol neįsiteisėjo teismo sprendimas, tol bankas negali būti įtrauktas į bankroto bylą, be to, nėra duomenų, kad pagrindinis skolininkas UAB „RESOTA“ išnagrinėjus minėtą bylą neįvykdys prievolių bankui ir dėl to bankas įgys reikalavimą į BUAB „JAUMINA“.Pareiškėjas suklaidino teismą teigdamas, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas ir kad gali būti pažeisti pareiškėjo interesai. Dėl pareiškėjo reikalavimo teisės ginčas nėra išspręstas, todėl nėra aišku, kokia apimtimi turėtų būti ginama pareiškėjo nurodoma teisė. Be to, pareiškėjas nuslėpė, o teismas neįvertino to, kad kreditorių susirinkime yra nuspręsta įkeistą BUAB „JAUMINA“ turtą pardavinėti už 15 000 000 Lt kainą, ne tik nepažeidžia pareiškėjo interesų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turtą bandoma parduoti už mažesnę nei jo prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas sumą, t. y. pareiškėjas nepagrindė, kad yra iškilusi kokia nors grėsmė jo interesams. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis siekia daryti įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams dėl įkeisto turto pardavimo, tačiau visų kreditorių balsų daugumą turi UAB „RESOTA“. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali kilti itin sunkūs padariniai, t. y. bankroto procedūros gali užsitęsti, nebus galima operatyviai pardavinėti turtą, gali būti prarasti turto įsigijimu suinteresuoti pirkėjai, susidaryti situacija, kai turto nebebus galima parduoti palankiausia kaina ir pan. Taigi prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei nepagrįstai varžo teismo patvirtintų kreditorių teises.
Pareiškėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi BUAB „JAUMINA“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 4 d., todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktą bankas turi teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje. Bankas, būdamas BUAB „JAUMINA“ didelės vertės hipotekos kreditoriumi, turi neabejotiną turtinį interesą dalyvauti BAUB „JAUMINA“ kreditorių susirinkimuose ir nutarimų priėmimo procedūrose dėl bankui įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Nesant patvirtintam vieno stambiausio kreditoriaus, kuris yra ir hipotekos kreditorius, reikalavimui, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis bankas siekia išvengti situacijos, kai kreditorių susirinkimuose nedalyvaujant vienam didžiausių (hipotekos) kreditoriui būtų priimami sprendimai dėl jam įkeisto turto realizavimo, o vėliau, patvirtinus banko finansinį reikalavimą, sprendimai būtų ginčijami.
BUAB „JAUMINA“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis. BUAB ‚JAUMINA“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2014 m. spalio 8 d., priėmė sprendimą turtą pradėti pardavinėti už ne mažesnę nei 15 mln. Lt kainą, o svetimo turto hipoteka gali būti išregistruojama tik tada, kai Danske Bank A/S duos sutikimą, t. y. kai bus padengtas UAB „RESOTA“ skolinis įsipareigojimas. Be to, bankas nepateikė teismui įrodymų, kad turtą bandoma parduoti už mažesnę nei 2,7 mln. Lt kainą ir yra iškilusi grėsmė jo, kaip įkaito turėtojo, interesams.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždraudė BUAB „JAUMINA“ kreditorių susirinkimuose priimti nutarimus dėl bankui įkeisto turto pardavimo iki įsiteisės nutartis dėl kreditoriaus Danske Bank A/S įtraukimo į BUAB „JAUMINA“ kreditorių sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutinka kreditorius UAB „RESOTA“.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą.
Apeliantas atskirajame skunde visų pirma nurodo argumentus, kad Danske Bank A/S nėra kreditorius, todėl neturi ir ateityje neturės teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės teismų sistemos Liteko (civilinės bylos Nr. B2-534-538/2015 duomenys) duomenų matyti, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimo dieną pareiškėjas nebuvo įtrauktas į BUAB „JAUMINA“ kreditorių sąrašą, klausimas dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo buvo paskirtas nagrinėti 2015 m. sausio 6 d., nutartį nutarta priimti ir paskelbti 2015 m. sausio 13 d. 16 val. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi Danske Bank A/S prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkino iš dalies, patvirtino kreditoriaus Danske Bank A/S 717 560,11 Eur finansinį reikalavimą BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje, nutarčiai įsiteisėjus, nutarė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi. Ši nutartis šiuo metu yra apskųsta apeliacine tvarka ir paskirta nagrinėti 2015 m. kovo 17 d. 16 val. Taigi apelianto nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu įrodinėjama, kad bankas nėra BUAB „JAUMINA“ kreditorius, yra susijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl neturi įtakos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Beje, kaip jau nurodyta, šiuo metu yra priimta nutartis, kuria buvo patvirtintas banko kaip BUAB „JAUMINA“ kreditoriaus statusas. Nors nutartis ir apskųsta apeliacine tvarka, tačiau šiuo atveju prima facie galima spręsti dėl banko, kaip BUAB „JAUMINA“ kreditoriaus, statuso pagrįstumo. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes šiuo metu nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nei vieno iš pareiškėjo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių išdėstytų alternatyvių prašymų).
Pažymėtina, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).
Pabrėžtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas yra pareiškęs reikalavimą patvirtinti jo finansinį reikalavimą BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje. Tokio reikalavimo patenkinimas nėra susijęs su vykdytinumu, priėmus teismui tokį sprendimą (nutartį) bus patvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas ir pareiškėjas įgis visas ĮBĮ nustatytas kreditorių teises, įskaitant ir teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose bei spręsti visus su bankrutuojančia įmone susijusius klausimus. Taigi šio sprendimo priverstinis vykdymas nebus reikalingas, todėl nėra pagrindo manyti, kad sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Teismų praktikoje iš esmės laikomasi nuostatos, jog teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimui įvykdyti užtikrinti nėra būtinos. Kita vertus, pagal pareiškėjo nurodomus argumentus (laikinosiomis apsaugos priemonėmis bankas siekia išvengti situacijos, kai jam, kaip, tikėtina, vienam didžiausių kreditorių, kurio reikalavimas, be kita ko, užtikrintas hipoteka, nedalyvaujant kreditorių susirinkimuose, kuriuose svarstomi klausimai dėl jam įkeisto turto realizavimo, vėliau būtų inicijuojami tokių sprendimų ginčijimai) galima spręsti, kad jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra prevencinis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o tai tam tikrais atvejais irgi gali būti siejama su sprendimo tinkamu įvykdymu ir lemti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Bankas yra pareiškęs 2 604 660,73 Lt (754 361,88 Eur) finansinį reikalavimą BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje (kaip jau minėta, šiuo metu neįsiteisėjusia nutartimi yra patvirtintas 717 560,11 Eur finansinis reikalavimas). Bankas visų pirma prašyme prašė uždrausti BUAB „JAUMINA“ kreditorių susirinkimuose priimti nutarimus dėl bankui įkeisto turto pardavimo iki bus išspręstas klausimas dėl banko įtraukimo į BUAB „JAUMINA“ kreditorių sąrašą, tačiau pats bankas prašyme nurodė, kad 2014 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas bankui įkeistą turtą pardavinėti varžytynėse už 15 000 000 Lt (4 344 300,27 Eur). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas uždrausti BUAB „JAUMINA“ kreditorių susirinkimuose priimti nutarimus dėl bankui įkeisto turto pardavimo iki įsiteisės nutartis dėl jo įtraukimo į BUAB „JAUMINA“ kreditorių sąrašą. Prašymo uždrausti priimti nutarimus, kurie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo dieną jau yra priimti, tenkinimas nėra tikslingas. Į bylą nebuvo pateikti duomenys, kad šiuo metu būtų inicijuojamas kreditorių susirinkimas analogišku klausimu, t. y. kad būtų ketinama iš naujo svarstyti klausimą dėl bankui įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos. Kaip jau buvo minėta, BUAB „JAUMINA“ 2014 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkime buvo svarstyta dėl BUAB „JAUMINA“ nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto bankui nekilnojamojo turto vertės ir tvarkos nustatymo, ir nutarta patvirtinti BUAB „JAUMINA“ nuosavybės teise priklausančio, įkeisto hipoteka bankui nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį sudaro administracinis pastatas 5 254,79 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); elektros skydinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pastatai stovi ant 2,1094 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomoto iš valstybės pardavimo tvarką: turtą pardavinėti kompleksiškai kaip vieną turtinį vienetą viešose varžytynėse, pirmose varžytynėse pradinę pardavimo kainą nustatyti 15 000 000 Lt, už nustatytą kainą turto nepardavus, skelbti antrąsias varžytynes, nustatant pradinę turto pardavimo kainą 10 procentų mažesnę nei buvo paskutiniųjų varžytynių kaina, t. y. 13 500 000 Lt, prieš pirmąsias varžytynes ir po kiekvienų neįvykusių varžytynių turtą siūlyti perimti hipotekos kreditoriui (II t., b. l. 25-27). Pirmose varžytynėse nedalyvavus nei vienam pirkėjui bankui buvo siūloma perimti turtą už pradinę (15 000 000 Lt (4 344 300 Eur)) kainą (II t., b. l. 6). Taigi pagal į bylą pateiktus duomenis šiuo metu nustatyta bankui įkeisto turto pardavimo tvarka ir kaina žymiai viršija banko BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje pareikštą ir neįsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtiną finansinį reikalavimą, todėl spręsti dėl banko teisių ir interesų pažeidimo nėra pagrindo. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2008; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Bankroto procedūros operatyvumo užtikrinimas negali būti priešpastatomas prieš bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, ar atvirkščiai, tačiau šiuo konkrečiu atveju pagal į bylą pateiktus duomenis nėra pagrindo spręsti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti banko interesai. Taigi šiuo metu neegzistuoja ir pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia iš esmės – pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmeta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Dankse Bank A/S Lietuvos filialą, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.