- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 2-732-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00181-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „RESOTA“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „RESOTA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria patvirtintas Danske Bank A/S finansinis reikalavimas, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-534-538/2015 (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JAUMINA“ bankroto byloje).
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, (toliau – ir pareiškėjas, bankas) kreipėsi į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „JAUMINA“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu patvirtinti BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje Danske Bank A/S 754 361,89 Eur (2 604 660,73 Lt) finansinį reikalavimą.
Bankas nurodė, kad BUAB „JAUMINA“, užtikrindama prievolių pagal tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „RESOTA“ 2006 m. balandžio 28 d. sudarytos kredito sutarties, taip pat 2008 m. balandžio 18 d. skolos perkėlimo sutarties su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais bei laidavimo sutarties tinkamą įvykdymą, įkeitė BAUB „JAUMINA“ nuosavybės teise priklausantį turtą: nuomos teisę į 2,1094 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5 254,79 kv. m pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas). UAB „RESOTA“ nuo 2012 m. spalio 15 d. vėluoja bankui grąžinti kreditą, todėl bankas sutartį nutraukė nuo 2014 m. vasario 20 d. dėl esminio sutarties pažeidimo ir kreipėsi į notarų biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš UAB „RESOTA“, išieškant skolą iš įkaito davėjo (turto savininko) UAB „JAUMINA“ nuosavybės teise priklausančio ir bankui įkeisto turto. Skolininko neįvykdyti įsipareigojimai nutarties dėl bankroto bylos BUAB „JAUMINA“ iškėlimo įsiteisėjimo dieną sudarė: 637 937,90 Eur negrąžinto kredito, 17 056,45 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 99 367,54 priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, iš viso 754 361,89 Eur, todėl tokio dydžio finansinis reikalavimas turi būti patvirtintas BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė iš dalies tenkinti banko prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, patvirtino banko 717 560,11 Eur finansinį reikalavimą, kitą prašymo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad UAB „JAUMINA“, užtikrindama prievolių pagal tarp banko ir UAB „RESOTA“ 2006 m. balandžio 28 d. sudarytos kredito sutarties, 2008 m. balandžio 18 d. skolos perkėlimo sutarties su vėlesniais papildymais ir pakeitimais bei laidavimo sutarties tinkamą įvykdymą, įkeitė bankui UAB „JAUMINA“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Skolininkui UAB „RESOTA“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, bankas 2014 m. vasario 20 d. nutraukė kredito sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir pradėjo skolos išieškojimą iš įkaito davėjo BUAB „JAUMINA“ priklausančio įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „JAUMINA“ iškelta bankroto byla.
Teismas konstatavo, kad hipotekos skolininko atsakomybė už pagrindinio skolininko prievoles kreditoriui ribojama įkeisto turto verte, todėl hipotekos kreditoriaus reikalavimas neturi viršyti hipoteka įkeisto turto vertės. Iš byloje esančio hipotekos lakšto teismas nustatė, kad BUAB „JAUMINA“ priklausantis bankui įkeistas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 9 500 000 Lt (2 751 390 Eur). Šios hipoteka įkeisto daikto vertės šalys neginčija ir kreditoriaus prašomas patvirtinti 754 361,89 Eur finansinis reikalavimas neviršija įkeisto daikto vertės.
Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl pagrindinės 637 937,90 Eur skolos ir 17 056,45 Lt palūkanų. BUAB „JAUMINA“ bankroto administratorius nesutinka su apskaičiuotais delspinigiais, o bankas pripažino, jog delspinigiai apskaičiuoti klaidingai ir turėtų būti 63 621,97 Eur delspinigių, tačiau neprieštarauja, kad šioje bylos stadijoje būtų patvirtinta bankroto administratoriaus nurodyta delspinigių suma, t. y. 62 565,76 Eur. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas banko prašomą patvirtinti finansinio reikalavimo sumą sumažino.
Apeliantas BUAB „RESOTA“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui naginėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Banko reikalavimą sudaro UAB „RESOTA“ iš BUAB „METVA“ perimtas skolinis kredito grąžinimo įsipareigojimas bei už atitinkamą laikotarpį UAB „RESOTA“ priskaičiuotos netesybos. Teismas banko prašymą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau apie teismo posėdžio laiką ir vietą neinformavo UAB „RESOTA“. Taigi teismas nusprendė dėl UAB „RESOTA“ įsipareigojimo prieš banką dydžio, t. y. nusprendė dėl asmens, kuris nebuvo įtrauktas į procesą ir kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie posėdį, teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Teismas neturėjo teisės spręsti UAB „RESOTA“ įsipareigojimo prieš banką dydžio, nes dėl šių teisinių santykių yra nagrinėjama kita civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teisme (UAB „RESOTA“ ieškinys bankui dėl pripažinimo neteisėtu vienašalio kredito sutarties nutraukimo bei sutarties modifikavimo). Kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas toje byloje, tol nėra pagrindo konstatuoti, jog bankas apskritai turi reikalavimo teisę. Teismas, patvirtindamas banko reikalavimą, pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, CPK 136 straipsnio 3 punktą. Teismo išvada, kad nėra ginčo dėl pagrindinės skolos ir palūkanų, prieštarauja nesibaigusiam teisminiam procesui kitoje civilinėje byloje. Teismas sprendė dėl BUAB „JAUMINA“ įsipareigojimų bankui, kai klausimas dėl tų pačių įsipareigojimų dar nėra išspręstas su pagrindiniu skolininku UAB „RESOTA“. BUAB „JAUMINA“ gali pareikšti tik nuomonę kaip papildomos prievolės turėtojas, tačiau joks asmuo už UAB „RESOTA“ negali pripažinti prievolių, t. y. netesybų konkretaus dydžio. Taigi ginčas dėl UAB „RESOTA“ teisių ir pareigų buvo išnagrinėtas juridiniam asmeniui už akių. Bankroto byloje nėra duomenų, kad pagrindinis skolininkas įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdys.
Pareiškėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Pagal CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktą hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, kai pradedama skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d., nutartimi BUAB „JAUMINA“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 4 d., todėl pagal pirmiau minėtą teisės normą bankas turi teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje. Teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, vadovavosi tiek banko, tiek BUAB „JAUMINA“ delspinigių apskaičiavimais bei paaiškinimais dėl jų apskaičiavimo ir iš pateiktų įrodymų bei paaiškinimų padarė pagrįstą išvadą dėl delspinigių dydžio.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje patvirtinto banko 717 560,11 Eur finansinį reikalavimą.
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „JAUMINA“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 4 d.
UAB „JAUMINA“, užtikrindama prievolių pagal tarp banko ir UAB „RESOTA“ 2006 m. balandžio 28 d. sudarytos kredito sutarties, 2008 m. balandžio 18 d. skolos perkėlimo sutarties su vėlesniais papildymais ir pakeitimais bei laidavimo sutarties tinkamą įvykdymą, įkeitė bankui UAB „JAUMINA“ nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą–administracinį pastatą, 5 254,79 kv. m, elektros skydinę, kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą, rezervuarą 2 vnt.), esančius (duomenys neskelbtini), nuomos teisę į žemės sklypą, 2 1094 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 145-152, 153-155, 153-157, 158-160, 161-164, 165-166, 167-170, 171-173, 177-180). Skolininkui UAB „RESOTA“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, bankas 2014 m. vasario 20 d. nutraukė kredito sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir kreipėsi į notarų biurą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš banko pateiktų duomenų nustatyta, kad pagrindinis skolininkas nėra tinkamai įvykęs kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pagrindiniam skolininkui neįvykdžius kredito sutartimis prisiimtų prievolių ir negrąžinus skolos, bankas pareiškė reikalavimą hipotekos davėjui – BUAB „JAUMINA“, prašydamas įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 754 361,89 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „JAUMINA“ jai nuosavybės teise priklausančiu turtu užtikrino UAB „RESOTA“ tinkamą prievolių įvykdymą, kad kreditoriaus prašomas patvirtinti 754 361,89 Eur finansinis reikalavimas neviršija įkeisto turto vertės, taip pat į tai, kad byloje nėra ginčo dėl pagrindinės skolos ir palūkanų, jog bankroto administratorius nurodė, kad delspinigių suma apskaičiuota klaidingai, tačiau sutiko su 62 565,76 Eur delspinigių suma, patvirtinto banko 717 560,11 Eur finansinį reikalavimą.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Viena iš tokių priemonių – įkeitimas (hipoteka) – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 straipsnis). Šios hipotekos specifika yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą.
Svetimo daikto hipotekos atveju įkeisto daikto savininkas už skolininko įsipareigojimus atsako tik įkeisto daikto verte, todėl hipotekos kreditoriaus reikalavimas asmeniui, kuris savo daiktu užtikrino kito asmens įsipareigojimus, negali būti tvirtinamas didesnis nei nurodyta hipotekos lakšte šio daikto vidutinė rinkos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012). Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad banko prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas neviršija įkeisto turto vertės, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.
Pagal bendrąją taisyklę hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teisę (t. y. prašyti, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą) tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimo per hipotekos lakšte nustatytą terminą (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Tačiau ĮBĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo yra laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, o CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teisė hipotekos kreditoriui reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta įkeisto daikto savininko bankroto procedūra. Taigi, kai juridiniam asmeniui, kuris tiesiogiai nėra kreditoriaus skolininkas, tačiau sutartinės svetimo daikto hipotekos pagrindu yra įsipareigojęs kreditoriui atsakyti už skolininką, yra iškeliama bankroto byla, tai, esant galiojančiai hipotekai, kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012). Nagrinėjamu atveju pagrindinis skolininkas nėra grąžinęs skolos pagal kredito sutartį, tačiau, kaip nurodo skunde, yra kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl pripažinimo neteisėtu vienašalio kredito sutarties nutraukimo bei dėl sutarties modifikavimo. Patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme tokia civilinė byla iš tikrųjų yra nagrinėjama (civilinė byla Nr. e2-12834-466/2015, teisminio proceso Nr. 2-06-3-02355-2014-3). Nepaisant šios aplinkybės pripažintina, jog bankrutuojant įkaito davėjui, hipotekos kreditorius įgija teisę reikalauti, kad įkaito davėjas vykdytų hipotekos lakštu prisiimtus įsipareigojimus, todėl bankas turi teisę reikšti reikalavimą BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje, nes tokią teisę numato ĮBĮ 16 straipsnis, CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Aplinkybė, kad šiuo metu teisme yra nagrinėjama byla dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartis, nesant duomenų apie hipotekos sandorių negaliojimą, neužkerta bankui galimybės kreiptis į bankroto bylą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Tačiau, esant aptariamai procesinei situacijai, svetimo turto hipotekos davėjo skolinio įsipareigojimo dydis negali būti tinkamai nustatytas neįvertinus pagrindinio skolininko neįvykdytos prievolės dydžio. Taigi šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl kreditoriaus reikalavimo dydžio.
Apeliantas UAB „RESOTA“ – pagrindinis skolininkas pagal pirmiau minėtas kredito, skolos perkėlimo sutartis, skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas banko finansinį reikalavimą, nusprendė dėl UAB „RESOTA“ įsipareigojimo prieš banką dydžio, t. y. nusprendė dėl asmens, kuris nebuvo įtrauktas į procesą ir kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie posėdį, teisių ir pareigų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas banko finansinio reikalavimo tvirtinimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2014 m. sausio 6 d. 10 val., apie tai pranešimu pranešdamas BUAB „JAUMINA“ bankroto administratoriui ir bankui. Iš banko finansinio reikalavimo pagrindo matyti, kad kreditorinis reikalavimas yra susijęs su BUAB „JAUMINA“ nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu (svetimo daikto hipoteka), siekiant užtikrinti UAB „RESOTA“ įsipareigojimus prieš banką, kilusius iš kredito sutarties, sudarytos tarp banko ir UAB „RESOTA“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tuo atveju kai įkeisto daikto savininkas įvykdo skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas parduodamas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl to daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnio 2 dalis), kad UAB „RESOTA“ nesutinka su skolos, palūkanų bei delspinigių dydžiu, sprendžia, jog apie posėdį, kuriame buvo sprendžiamas banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, turėjo būti pranešta UAB „RESOTA“, su kurios teisėmis ir pareigomis šis klausimas neabejotinai susijęs. Išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau minėtas aplinkybes, sprendžia, kad kadangi UAB „RESOTA“, kaip pagrindinis skolininkas ginčija įsiskolinimo bankui pagal kredito sutartį dydį, o iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima išieškoti tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl banko finansinio reikalavimo dydžio perduoti nagrinėti iš naujo, į kreditorinio reikalavimo tvirtinimo procesą įtraukiant UAB „RESOTA“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir Danske Bank A/S finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.