Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų J. G. ir A. G. atskirąjį skundą bei atsakovių N. V. ir R. V. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies atsakovų prašymas bei sumažintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ (pradinis ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą) ieškinį atsakovams J. G., A. G., R. V. ir N. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Resota“, ir atsakovių R. V. ir N. V. priešieškinį dėl N. V. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ (toliau – ieškovė, 2019 m. rugsėjo 27 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi pradinis ieškovas Danske Bank A / S Lietuvos filialas (toliau – ir Bankas) perleido reikalavimo teisę į atsakovus naujajam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. G., A. G., R. V. (G. V. teisių perėmėja) ir N. V. 712 397,66 Eur skolą bei 9 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio sumos, areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas ir areštuotas atsakovams J. G., A. G., G. V., N. V., priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant bendros 1 168 576,35 Eur ieškinio reikalavimo sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant įvykdyti prievolę ieškovei.

4. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų J. G., A. G. ir N. V. tenkintas. Ieškovės reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovės R. V., atmesta. Atsakovių R. V. ir N. V. priešieškinis ieškovei dėl N. V. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas. Ieškovei priteista solidariai iš atsakovų J. G., A. G., N. V., 712 397,66 Eur skola ir 9 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (712 397,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei priteista iš atsakovų J. G., A. G., N. V., 6 212,12 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno atsakovo – po 2 070,71 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovų J. G., A. G. ir N. V. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

5. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimas paliktas nepakeistu.

6. Atsakovai J. G., A. G., N. V. ir R. V. pateikė prašymus panaikinti jų atžvilgiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad su ieškove buvo pilnai atsiskaityta, tačiau areštas nebuvo panaikintas.

7. Ieškovė Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriuo prašė atsakovių prašymo netenkinti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų 712 397,66 Eur skolą ir 9 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 2 070,71 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Bankas neginčija, kad pardavus Bankui įkeistą BUAB „Jaumina“ turtą Bankas gavo 667 658,48 Eur sumą, skirtą trečiojo asmens BUAB „Resota“ įsipareigojimams dengti. Taip pat Banko naudai papildomai buvo išieškota 7 115,98 Eur suma. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimu priteistos pagrindinės atsakovų skolos likutis (neįskaitant procesinių palūkanų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų) sudaro 37 623,20 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovų prašymus tenkino iš dalies ir sumažino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 60 000 Eur.

9. Teismas nustatė, kad pardavus Bankui įkeistą BUAB „Jaumina“ turtą Bankas gavo 667 658,48 Eur sumą, skirtą trečiojo asmens BUAB „Resota“ įsipareigojimams padengti. Nurodė, kad priešingai nei nurodo atsakovai, šia suma buvo padengta tik dalis priteisto įsiskolinimo. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimu priteistos pagrindinės atsakovų skolos likutis (neįskaitant procesinių palūkanų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų) sudaro 37 623,20 Eur.

10. Nors teismas nenustatė pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, jį sumažinant iki 60 000 Eur sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovai J. G. ir A. G. atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir atsakovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti visiškai. Nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1. Kartu su prašymu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo pateiktas BUAB „Jaumina“ bankroto administratorės 2019 m. liepos 8 d. raštas, kuriame aiškiai nurodyta, kad buvo pilnai patenkintas ieškovės finansinis reikalavimas 711 615,53 Eur sumoje, todėl 2019 m. sausio 16 d. nutartimi Danske Bank A/S išbrauktas iš BUAB „Jaumina“ kreditorių sąrašo. Dėl to, teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės reikalavimas buvo padengtas tik iš dalies, nes bankroto administratorės rašte nurodoma, jog buvo pilnai padengta visa skola.

12.2. Patenkinus ieškovės reikalavimus prieš išbraukiant jį iš kreditorių sąrašo, BUAB „Jaumina“ turėjo dar piniginių lėšų už parduotą įkeistą turtą ir jos buvo skirstomos kitiems, kitos eilės kreditoriams, nes ieškovės reikalavimai buvo visiškai patenkinti, ko pasėkoje jis buvo pašalintas iš kreditorių.

12.3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad neva likusią skolą – 37 623,30 Eur turėtų padengti atsakovai. Įkaito davėjas įvykdė skolininko prievolę – sumokėjo visą skolą. Ieškovei reikalaujant iš atsakovų išieškoti 37 623,30 Eur sumą, padidėja jų atsakomybės mastas. Atsakovai nelaidavo įkaito davėjo bankroto proceso išlaidų ir negali būti jiems perkeliama tokių išlaidų našta, juolab kai keisto turto visiškai pakako ne tik ieškovės reikalavimų visiškam tenkinimui, bet ir kitiems įkaito davėjo kreditoriams.

12.4. Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Teismas netinkamai įvertinęs esmines faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai nustatė atsakovų pareigą padengti tariamai likusią BUAB „Resota“ 37 623,20 Eur skolą. Be to, esant tariamai 37 623,20 Eur skolai laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti net 60 000 Eur apimtimi.

2. Atsakovės N. V. ir R. V. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria paliktas galioti laikinųjų apsaugos priemonių mastas atsakovių atžvilgiu 60 000 Eur sumai. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1. Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės naudai už suteiktą UAB „Resota“ paskolą buvo pilnai atsiskaityta. Už administravimo išlaidas laiduotojai neprivalo atsakyti, nes tai nesusiję su pagrindine prievole.

13.2. Atsakovė N. V. laidavo tik už pagrindinę prievolę, tačiau pasekmės, kurios gali atsirasti dėl bankroto ir su tuo susijusių išlaidų, laidavimo sutartyje nebuvo numatytos, todėl jos atžvilgiu prievolė yra pasibaigusi ir atitinkamai turi būti panaikintos jos turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

13.3. Atsakovės R. V. atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, todėl neaišku kodėl teismas paliko laikinąsias apsaugos priemones jos atžvilgiu galioti.

3. Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:

14.1. Teismo sprendimu priteistos pagrindinės atsakovų skolos likutis yra 37 623,20 Eur. Taigi atsakovų argumentai dėl visiško skolos padengimo yra nepagrįsti.

14.2. Pardavus įkeistą Bankui BUAB „Jaumina“ turtą buvo pilnai patenkintas teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi BUAB „Jaumina“ bankroto byloje patvirtintas Banko kreditorinis reikalavimas, pasibaigė BUAB „Jaumina“ prievolė Bankui, bet atsakovų, kaip laiduotojų prievolės pagal laidavimo sutartis nepasibaigė. Atsakovai nepagrįstai tapatina jų, kaip laiduotojų, prievolės pagal laidavimo sutartis pasibaigimą. Atsižvelgiant į tai, skolinis įsipareigojimas ieškovei nėra padengtas, todėl atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo negali būti tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; kt.). Taigi, prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones CPK 149 straipsnio prasme turi būti grindžiamas pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškininių reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovų J. G., A. G., N. V. ir G. V. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant bendros 1 168 576,35 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant įvykdyti prievolę ieškovei. Atsakovas G. V. 2015 m. spalio 6 d. mirė ir jo teises perėmė atsakovė R. V.. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimu byla išnagrinėta iš esmės ir ieškinys tenkintas, solidariai priteisiant iš atsakovų J. G., A. G., N. V., 712 397,66 Eur skolą ir 9 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (712 397,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės R. V. atžvilgiu ieškinys atmestas. Sprendime pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovų J. G., A. G. ir N. V. atžvilgiu paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimas paliktas nepakeistu.

8. Atsakovai pateikę prašymus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, kad 2018 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria buvo parduotas laiduotojui BUAB „Jaumina“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris svetimo turto hipoteka, už BUAB „Resota“ skolinį įsipareigojimą, buvo įkeistas Danske Bank A / S Lietuvos filialui. Pardavus įkeistą turtą, pasibaigė sutartinė hipoteka ir žemės nuomos sutartinis įkeitimas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-54-538/2019 Danske Bank A / S Lietuvos filialas išbrauktas iš BUAB „Jaumina“ kreditorių sąrašo. Atsakovų teigimu, pardavus minėtą turtą su išieškotoju buvo pilnai atsiskaityta.

9. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs atsakovų prašymą nustatė, kad pardavus Danske Bank A / S Lietuvos filialui įkeistą BUAB „Jaumina“ turtą Bankas gavo 667 658,48 Eur sumą, skirtą trečiojo asmens BUAB „Resota“ įsipareigojimams dengti, todėl konstatavo, kad sprendimu priteistos pagrindinės atsakovų skolos likutis (neįskaitant procesinių palūkanų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų) sudaro 37 623,20 Eur bei atmetė atsakovų prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skola sumažėjo, nutarė sumažinti atsakovams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 60 000 Eur.

10. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Apeliantai pateikę skundą tvirtina, kad su išieškotoju buvo visiškai atsiskaityta ir jis buvo išbrauktas iš BUAB „Jaumina“ kreditorių sąrašo.

11. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis esančiais BUAB „Resota“ bei BUAB „Jaumina“ bankroto bylose (civilinės bylos Nr. B2-62-513/2019, Nr. B2-30-538/2020, CPK 179 straipsnis) nustatyta, kad BUAB „Jaumina“ bankroto byloje buvo patvirtintas Danske Bank A / S Lietuvos filialo 711 615,63 Eur reikalavimas (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista). BUAB „Jaumina“ įkeistas išieškotojui turtas buvo parduotas už 1 000 000 Eur. BUAB „Jaumina“ bankroto administratorė pervedė išieškotojui 667 658,48 Eur. Išieškotojas patvirtina, kad atsakovų skolos likutis (neįskaitant procesinių palūkanų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų) yra 37 623,20 Eur.

12. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad Danske Bank A / S Lietuvos filialas buvo išbrauktas iš BUAB „Jaumina“ kreditorių sąrašo dėl to, jog pardavus Bankui įkeistą turtą, laiduotojo BUAB „Jaumina“, kaip įkaito davėjo, prievolė jam pasibaigė, tačiau tai nereiškia, kad ir kitų laiduotojų prievolės kreditoriui pasibaigia. Byloje nustatyta, kad BUAB „Jaumina“ bankroto byloje buvo patvirtintas 711 615,63 Eur Banko finansinis reikalavimas, o pardavus BUAB „Jaumina“ įkeistą turtą, bankroto administratorė pervedė Bankui tik 667 658,48 Eur, t. y. sumą, kuri gavosi atskaičius proporcingai su kitais kreditoriais administravimo išlaidas. Pažymėtina, kad BUAB „Jaumina“, kaip įkaito davėjas, atsakė už BUAB „Resota“ prievolę tik įkeisto turto verte, todėl pardavus šį turtą, laikytina, kad BUAB „Jaumina“ prievolė Bankui pasibaigė.

13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei esančius įrodymus, o būtent, tai, kad iš apeliantų priteista 712 397,66 Eur skola bei 9 proc. metines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, o pardavus BUAB „Jaumina“ įkeistą turtą, bankroto administratorė pervedė Bankui tik 667 658,48 Eur apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog nėra pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes su išieškotoju nebuvo pilnai atsiskaityta.

14. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis teisinis reglamentavimas reiškia tai, kad teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones ir tik tokia apimtimi, kad, viena vertus, byloje pareikšti reikalavimai būtų pakankamai užtikrinti, tačiau, antra vertus, laikinosios apsaugos priemonės atsakovo teisių bei teisėtų interesų nevaržytų didesne apimtimi, negu tai yra būtina užtikrinant šiuos reikalavimus.

15. Nagrinėjamu atveju išieškotojas patvirtina, kad atsakovų skolos likutis (neįskaitant procesinių palūkanų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų) yra 37 623,20 Eur. Kadangi išieškotojas nenurodė tikslios skolos sumos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 60 000 Eur.

16. Apeliantės N. V. ir R. V. prisidėjime prie atskirojo skundo, nurodo, kad atsakovės R. V. atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, todėl neaišku kodėl teismas paliko laikinąsias apsaugos priemones jos atžvilgiu galioti. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje, kuria byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodė, kad jos taikomos atsakovų J. G., A. G., N. V. ir G. V. atžvilgiu. 2018 m. birželio 18 d. sprendimu iš dalies tenkindamas ieškinį bei atmesdamas ieškininius reikalavimus atsakovės R. V. atžvilgiu, rezoliucinėje dalyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų J. G., A. G. ir N. V. turtui paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų taikęs ar tai palikęs galioti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės R. V. atžvilgiu.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo atsakovės R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė R. V. turi teisę atstovauti kitus byloje dalyvaujančius asmenis (CPK 51 straipsnis) ir prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas kitų asmenų atžvilgiu. Sprendžiama, kad teismas turėjo vadovautis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir palikti atsakovės R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenagrinėtą.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmetęs atsakovų prašymus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o nenustačius, kad atsakovės R. V. atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria atsakovės R. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkintas iš dalies panaikinti, jos prašymą palikti nenagrinėtą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.