Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

- pagal BK 220 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nustatyta nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas. V. G. įpareigota atlyginti padarytas turtines žalas ir nustatyta, kad turtines žalas V. G. privalo atlyginti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 85 183,67 Eur civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, subsidiariai iš V. G., į valstybės biudžetą priteista 85 183,67 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, subsidiariai iš V. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteista 18 836,25 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

V. G. nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. V. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini)), direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo <...> įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31 tvarkiusią buhalterę A. V. bei buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-31 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę J. Š., nesuvokusias jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

- laikotarpiu nuo 2019-04-26 iki 2019-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tris kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) įsigijo mėsos iš viso už 4 292,75 Eur ir šių įsigijimų bei pinigų sumokėjimo nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais;

- laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 R. N., būdama neįdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei prekiaudama turgavietėse ir mugėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, gavo iš viso 500 000 Eur pajamų, iš kurių 409 298,02 Eur gavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė apskaitos dokumentais ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje;

- laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 A. G., veikdama per savo sūnų A. G., susitarė, kad R. N. nupirks verslo liudijimą, jos vardu užregistruos kasos aparatą, sumokės už prekybos vietą turgavietėse ar mugėse, jai tieks UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją, kuria R. N. pagal V. G. nustatytas kainas prekiaus, o suprekiautus pinigus grąžins V. G.. Pagal susitarimą R. N. už darbą bus mokamas iš anksto aptartas fiksuotas darbo užmokestis. Taip V. G. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-31 R. N. grynais išmokėjo iš viso 42 610 Eur darbo užmokestį ir šių duomenų nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31 tvarkiusiai buhalterei A. V. bei buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-31 tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei J. Š., dėl ko jos, būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių apie R. N. išmokėtą darbo užmokestį, darbo užmokesčio žiniaraščiais nepriskaičiavo iš viso 57 610,04 Eur darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 42 610 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio R. N.. A. V. ir J. Š., neturėdamos duomenų apie R. N. išmokėtą darbo užmokestį, neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 18 498 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų bei 112 Eur įmokų į Garantinį fondą. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 18 498 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų bei 112 Eur įmokų į Garantinį fondą sumokėjimo. Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. G. nuteista ir už tai, jog, siekdama, kad jos vadovaujama bendrovė išvengtų mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms. V. G., laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2019-06-21 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, tyčia, siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbintai R. N. laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 išmokėdama 42 610 Eur grynais pinigais darbo užmokesčio ir siekdama išvengti 8 908,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio, veikdama per buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31 tvarkiusią buhalterę A. V. bei buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-06-21 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę J. Š., nesuvokusias jos daromų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016- 05-31 (padaryta rašybos klaida, turi būti 2019-05-31) R. N. grynais pinigais išmokėtą iš viso 42 610 Eur darbo užmokestį, dėl ko buhalterės, neturėdamos duomenų, apskaitoje laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 R. N. nepriskaičiavo 57 610,04 Eur ir neparodė 42 610 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Taip, A. V. ir J. Š., būdamos suklaidintos, į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktus pranešimus apie apdraustuosius, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą:

- pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“; 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninio deklaravimo sistemą 28 atvejais (2015-09-15, 2015-10-15, 2015-11-14, 2015-12-15, 2016-01-14, 2016-02-12, 2016-03-15, 2016-04-15, 2016-05-16, 2016-06-13, 2016-07-15, 2016-09-15, 2016-10-17, 2016-11-15, 2016-12-13, 2017-01-12, 2017-02-06, 2017-03-14, 2017-04-14, 2017-05-15, 2017-06-12, 2017-07-11, 2017-08-16, 2017-09-13, 2017-10-11, 2017-11-13, 2018-01-10, 2018-02-19) pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), ir 17 atvejų (2018-02-12, 2018-03-12, 2018-04-10, 2018-05-09, 2018-06-01, 2018-07-03, 2018-08-07, 2018-09-12, 2018-10-02, 2018-11-15, 2018-12-11, 2019-01-10, 2019-02-06, 2019-03-04, 2019-04-04, 2019-05-02, 2019-06-17) pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės turtą:

- 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572) ir 5 laukelyje „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma GPM313) nedeklaravo iš viso 57 610,04 Eur su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų;

- 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572) ir 6, 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...>“ (forma GPM313) nedeklaravo iš viso 8 908,16 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 8 908,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. G., siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatus „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 2 dalies nuostatus „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, turėdama tikslą išvengti 71 034,91 Eur Pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2015-09-25 iki 2019-06-21, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančias A. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę J. Š., nesuvokusias jos daromų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia joms nepateikė duomenų apie gautas 409 298,02 Eur pardavimo pajamas, dėl ko A. V. ir J. Š. Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninio deklaravimo sistemą 46 atvejais (2015-09-25, 2015-10-26, 2015-11-26, 2015-12-28, 2016-01-20, 2016-02-24, 2016-03-24, 2016-04-25, 2016-05-25, 2016-06-27, 2016-07-25, 2016-08-24, 2016-09-26, 2016-10-25, 2016-11-23, 2016-12-27, 2017-01-25, 2017-02-27, 2017-03-27, 2017-04-26, 2017-05-18, 2017-06-23, 2017-07-24, 2017-08-24, 2017-09-23, 2017-10-25, 2017-11-27, 2017-12-27, 2018-01-23, 2018-02-19, 2018-02-19, 2018-03-23, 2018-04-20, 2018-05-25, 2018-06-19, 2018-07-23, 2018-08-23, 2018-09-24, 2018-10-23, 2018-11-22, 2018-12-13, 2019-01-23, 2019-02-21, 2019-03-22, 2019-04-24, 2019-05-24, 2019-06-21) pateiktose Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose (forma FR0600) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės turtą, tai yra: 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 338 263 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 71 035 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 71 035 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. G., siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų <...> apmokestinamasis pelnas apmokestinamas <...> taikant 5 procentų mokesčio tarifą“, 53 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“ (galiojo iki 2016-12-31), „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“ (galioja nuo 2017-01-01), turėdama tikslą išvengti 24 361 Eur Pelno mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2016-05-31 iki 2018-07-24, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę J. Š., nesuvokusią jos daromų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia pastarajai nepateikė duomenų apie gautas 409 298,02 Eur pardavimo pajamas, dėl ko J. Š. Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninio deklaravimo sistemą 4 atvejais (2016-05-31, 2017-05-31, 2018-07-24, 2019-06-10) pateiktose Pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) už 2015-2018 m., nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, tai yra:

- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> suma“ deklaravo iš viso 306 248 Eur mažiau už parduotas prekes/suteiktas paslaugas gautų pajamų ir tuo sumažino pajamas viso 306 248 Eur;

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną viso 306 248 Eur;

- 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą viso 306 248 Eur;

- 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokesčio sumą viso 24 361 Eur;

- 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 24 361 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą. Taip V. G., siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, tai yra 8 908,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, 24 361 Eur pelno mokesčio sumokėjimo ir 71 035 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią A. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę J. Š., kurios V. G. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokė, įrašė į deklaracijas ir kitus nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip išvengdama 104 304,16 Eur mokesčių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl įrodymų vertinimo

Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. V. G. kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistosios atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

Teismai, vertindami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, turėtų patikrinti ir įvertinti specialistui ar ekspertui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumą; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumą; taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą; atsakyti į klausimą, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jų kompetencijos ribas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-440-976/2015). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017). Šioje baudžiamojoje byloje specialisto išvadoje į buhalterinę apskaitą neįtrauktų pajamų ir išlaidų sumų skaičiavimas, taip pat atitinkamų mokesčių nuo tam tikros rūšies pajamų ir išlaidų sumos buvo grįsti sąlyga: konkrečios sumos buvo neįtrauktos į buhalterinę apskaitą ir nuo jų nesumokėti mokesčiai, jeigu konkrečios pajamos buvo gautos ir jeigu konkrečios išlaidos buvo patirtos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas laikėsi sąlyginės specialisto išvados vertinimo taisyklių, patikrino ir įvertino visus faktinius duomenis, susijusius su specialisto išvadoje iškeltomis sąlygomis, bei nustatė patikimas ir abejonių nekeliančias aplinkybes, kuriomis grindžiama sąlyginė specialisto išvada. Visiškai nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad specialisto išvada priimta remiantis ne buhalteriniais dokumentais, o liudytojų parodymais, nes iš specialisto išvados matyti, kad buvo tirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, pirkimų, pardavimų, kasos, banko sutartys ir kiti dokumentai, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, taip pat R. N. patikrinimo medžiaga, R. N. individualios veiklos vykdymo dokumentai, PVM sąskaitos – faktūros, kasos aparato kasos operacijų žurnalų apskaitos žurnalas, kasos aparato išlaidų operacijų žurnalas, išrašai iš duomenų bazių, atskiri pardavimų registrai, pardavimų, įplaukų operacijos rūšiuojant pagal R. N., taip pat ir tyrimui reikalinga baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. atlikus kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje ir I. Ž. gyvenamojoje vietoje, adresu – (duomenys neskelbtini), buvo paimti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susiję buhalterinės apskaitos dokumentai: sąskaitos, tarptautiniai krovinių važtaraščiai, maršrutų pagal klientus ataskaitos, taip pat paimtas kompiuteris „HP“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM- G531f“ (t. 2, b. l. 45-49). Atlikus kratos metu paimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų apžiūrą, be kitų dokumentų, rasti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, susiję su klientu, adresu (duomenys neskelbtini): registrų „ataskaita pagal maršrutus už 2019-04-26,“ „ataskaita pagal maršrutus už 2019-05-08“, „ataskaita pagal maršrutus už 2019-05-15“ išrašai, kuriuose grafoje „Kliento vardas“ yra įrašai „(duomenys neskelbtini) UAB / (duomenys neskelbtini)“ ( t. 2, b. l. 68-79). Atlikus kratos metu paimto I. Ž. kompiuterio „HP“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, tarp duomenų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, tarp prekių užsakymo failų rasti duomenys, jog prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat užsakinėjo ir klientas, adresu (duomenys neskelbtini), minėtas klientas produkciją - kiaulienos nugarinę be kaulo, kiaulienos šoninę be kaulo, užsakė 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 15 d., 2019 m. gegužės 21 d. (t. 2, b. l. 81-89). Tiek nuteistoji V. G., tiek kaip liudytojas šioje baudžiamojoje byloje apklaustas jos sūnus A. G. nurodo, kad žalią mėsą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsisakė ne V. G., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė, bet būtent A. G., kaip fizinis asmuo. Tačiau šiuos nuteistosios aiškinimus paneigia byloje surinktų faktinių duomenų visetas. Visų pirma, liudytojas I. Ž. nurodė, kad kelis kartus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mėsą tiekė būtent juridiniam asmeniui - V. G. vadovaujamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, registruotai ir veikiančiai adresu (duomenys neskelbtini), A. G., kaip fiziniam asmeniui, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mėsos produkcijos niekada nėra tiekusi. Antra, liudytojas A. G. nurodė, jog mėsą iš I. Ž. ar jo įmonės jis pirko savo ir savo draugų reikmėms 2017 metais, tuo tarpu inkriminuojamas ir aptariamas laikotarpis yra 2019 metai. Trečia, nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ per tris kartus pristatė adresu (duomenys neskelbtini), 1200 kg žalios mėsos (2019 m. balandžio 26 d. pristatyta 100 kg kiaulienos nugarinės be kaulo, 2019 m. gegužės 8 d. 300 kg kiaulienos nugarinės be kaulo ir 500 kg kiaulienos šoninės be kaulo, 2019 m. gegužės 15 d. 300 kg kiaulienos nugarinės be kaulo (t. 2, b. l. 86, 87, 88)), todėl nėra įtikinama, jog tokį kiekį mėsos A. G. pirko savo reikmėms, juo labiau, kad, kaip pats nurodė, žalia mėsa jis niekada neprekiavo. Ketvirta, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo būtent adresu (duomenys neskelbtini), kur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pristatė prekes, kai A. G. nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo adresu jokių žalios mėsos produktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepristatinėjo (t. 6, b. l. 110-111). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptarti liudytojo A. G. parodymai apie tai, kad iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodytą kiekį mėsos be apskaitos dokumentų įsigijo jis, kaip fizinis asmuo, vertintini kaip siekis padėti mamai - V. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Ginčydama jai pareikštus kaltinimus šioje dalyje, V. G. tvirtina, kad nei su I. Ž., nei su V. F. neturėjo jokių verslo reikalų, tačiau be jau aptartų I. Ž. ir V. F. parodymų, šiuos nuteistosios aiškinimus paneigia ir byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose esantys faktiniai duomenys. Iš 2019 m. balandžio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad V. G. 2019 m. balandžio 3 d. V. F. atsiuntė SMS žinutę su mėsos kainomis. Netrukus V. G. skambina V. F. ir pastarieji kalba apie mėsos kainas, V. G. klausia, ar tai galutinės kainos ir ar su sąskaita. V. F. atsako, kad be sąskaitos, paaiškina, kad prekės bus tiekiamos pastoviai, nes perkamos iš stambaus (didelio) (duomenys neskelbtini) tiekėjo. V. G. atsako, jog nežino, pagalvos (t. 1, b. l. 93-94). 2019 m. rugsėjo 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 8 d. V. F. skambina V. G. ir pasako, kad atvežė jai mėsą;?2019 m. gegužės 21 d. V. F. skambina V. G. ir pasako, kad atvežė mėsą, tačiau uždaryti vartai (t 1, b. l. 95). 2019 m. lapkričio 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 16 d. A. G. skambina V. F. ir susitaria, kad prekes atveš trečiadienį; 2019 m. gegužės 16 d. I. Ž. skambina V. F. ir jie kalba apie prekių pristatymą klientams. V. F. nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiadienį reikės nuvežti 300 kg, o I. Ž. klausia, gal UAB „(duomenys neskelbtini)“ galima antradienį vežti. V. F. pažada paklausti ir perskambinti. Netrukus V. F. paskambina A. G. ir nurodo, kad prekes atveš antradienį, šis sutinka (t. 1, b. l. 119-125).

Išanalizavusi byloje surinktų įrodymų visetą, sugretinusi juos tarpusavyje, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų I. Ž., taip pat V. F. parodymais apie tai, kad tris kartus I. Ž. vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ be apskaitos dokumentų tiekė mėsą V. G. vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini). Be to, šie liudytojo I. Ž. parodymai sutampa su jo parodymais, duotais kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu I. Ž. yra nuteistas ir už tai, kad 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 15 d. iš viso už 4 292,75 Eur pardavė mėsos žaliavą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių nepagrindė pirminiais apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose (t. 6, b. l. 90-93). Deklaratyvūs ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti yra nuteistosios V. G. apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog I. Ž. ją apkalbėjo, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, t. y., kad jo atžvilgiu būtų priimtas baudžiamasis įsakymas. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra V. G., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo mėsos už 4 292,75 Eur ir šių įsigijimų bei pinigų sumokėjimo nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais.

Kaip minėta, nuteistoji V. G. viso bylos proceso metu, taip pat ir savo apeliaciniame skunde neigia savo kaltę ir dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo R. N., nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje netinkamai įvertino įrodymus bei nepagrįstai R. N. parodymus pripažino patikimais ir tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Su šiais nuteistosios V. G. argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. kovo 12 d. pranešimo Nr. (28.18)-KD8-3 „Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. lapkričio 7 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2) FR1042-4867“ matyti, jog 2018 m. lapkričio 7 d., 9.00 val. buvo atliktas operatyvus patikrinimas prekyvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), atliktas prekiautojos R. N. mėsos paviljone, prekybos vieta Nr. (duomenys neskelbtini), prekiavusios rūkytais, sūdytais mėsos gaminiais, patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad R. N. prekiauja mėsos gaminiais pagal verslo liudijimą, produkciją įsigyja iš vieno tiekėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė V. G., patikrinimo metu rasta daugiau kaip 100 kg 872 Eur vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ produkcijos. Patikrinimo metu nustatyta, jog prekeivė R. N. prekybos vietoje neturėjo prekių įsigijimo dokumentų, patikrinimo metu prekių pirkimo dokumentus atvežė vyras, kuris neprisistatė, R. N. paaiškino, jog dokumentus atvežęs vyras yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. G. sūnus A. G.. Patikrinimo metu užfiksuotos R. N. vardu registruotu kasos aparatu apskaitytos įplaukos 2018 m. sausio – spalio mėn. – iš viso 13 648 Eur (t. 1, b. l. 19-33). R. N. šioje baudžiamojoje byloje viso proceso metu buvo apklausta kelis kartus ir, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina nuteistoji V. G., visų apklausų metu davė iš esmės nuoseklius, nekintančius parodymus. R. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, jog V. G. sūnui A. G. pasiūlius, nuo 2015 m. iki 2019 m. (duomenys neskelbtini) turgavietėje (duomenys neskelbtini) ji prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, jokia kitokia produkcija nėra prekiavusi. Verslo liudijimą, leidžiantį prekiauti, kaip ir žadėjo siūlydamas darbą, pradžioje jai nupirko A. G., vėliau jos verslo liudijimu visuomet rūpindavosi, jį nupirkdavo arba A. G., arba V. G., pati verslo liudijimo nėra pirkusi, prisijungimo kodų prie VMI deklaravimo sistemos nėra turėjusi. Kasos aparatą nupirko, užregistravo ir jai į turgavietę atvežė V. G., produkciją į turgavietę kiekvieną ar kas antrą dieną dažniausiai jai atveždavo A. G., nors būdavo, kad produktus atveždavo ir pati V. G., produkcijos pardavimo kainas paprastai nustatydavo V. G., nors kartais nurodydavo ir A. G., pinigus už parduotą produkciją kiekvieną dieną dažniausiai atiduodavo A. G., nors būdavo, kad pinigus paimdavo ir V. G.. Darbo užmokestį – pradžioje 30 Eur, vėliau nuo 2016 m. - 40 Eur, o nuo 2017 m. - 50 Eur jai paprastai išmokėdavo A. G., kartais darbo užmokestį, kokį buvo sutarę, ji pasiimdavo ir pati. Liudytojos R. N. teigimu, nors produkciją atveždavo kiekvieną ar kas antrą dieną, tačiau sąskaitą – faktūrą atveždavo tik kartą per savaitę, produkcijos kiekis, nurodytas sąskaitoje - faktūroje, ir produkcijos kiekis, kurį realiai atveždavo per savaitę, nesutapdavo, produkcijos kiekis, kurį realiai atveždavo, visuomet būdavo didesnis, nei nurodytas sąskaitose – faktūrose. Liudytoja R. N. nurodė, jog nors dokumentuose buvo nurodyta, kad mėsos gaminius ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka ir už juos atsiskaito, tačiau produkcijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji niekada nepirko ir už ją grynais pinigais niekada nemokėjo. Per dieną ji parduodavo gal apie 80 kg produkcijos, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją gerai pirkdavo, per dieną ji suprekiaudavo ne mažiau kaip po 500 Eur, būdavo, kad suprekiaudavo ir daugiau nei 500 Eur, kartu nurodė ir tai, kad būdavo, jog suprekiaudavo mažiau nei 500 Eur, tačiau taip būdavo labai retai ir dažniausiai tai būdavo pirmadienis. Prekiaudama ji naudojosi kasos aparatu, tačiau V. G. ir A. G. nurodymu kasos aparatu fiksuodavo ne visas pardavimo pajamas, buvo nurodyta „kuo mažiau mušti į kasą“. Liudytoja nurodė supratusi, kad parduodant produkciją be apskaitos, buvo siekiama mokėti mažesnius mokesčius. R. N. nurodė, kad darbo vietoje ji turėdavo sąsiuvinį, kuriame rašydavo, kiek realiai priėmė produkcijos iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kiek suprekiavo, savaitės pabaigoje A. G. iš sąsiuvinio užpildytus lapus išplėšdavo ir sunaikindavo. Liudytoja R. N. patvirtino, jog I. V. ji nepažįsta ir nėra jai perdavusi jokių savo dokumentų. Metinių deklaracijų savarankiškai nėra tvarkiusi, teikti VMI deklaracijų elektroniniu būdu nemokėjo, prisijungimo kodų prie elektroninės VMI sistemos neturėjo ir asmens, kuris užsiima individualia veikla žurnalo, nevedė. Netikėti šiais liudytojos R. N. parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys. Kaip matyti iš liudytojos I. V. parodymų, V. G. kreipėsi į ją pagalbos, prašydama padėti jai užpildyti gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, ir atsivežė pas ją į namus ne tik savo, bet ir kitų savo šeimos narių, o taip pat ir R. N. prisijungimo duomenis. V. G. padiktavo, kiek kiekvienas iš šių asmenų buvo deklaravę pajamų 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., taip pat V. G. pasakė, kad šiems asmenims reikia užpildyti deklaracijas ir už 2018 m. Tada, pasinaudodama V. G. anksčiau pateiktais prisijungimo duomenimis, ji namuose su savo kompiuteriu prisijungė šių asmenų vardu prie VMI deklaravimo sistemos ir, remdamasi V. G. jai duotais duomenimis, deklaravo A. G., A. G., A. G., A. G., R. N. ir V. G. 2018 m. gautas pajamas. Iš byloje esančio 2019 m. birželio 21 d. kratos protokolo matyti, kad 2019 m. birželio 21 d. atlikus kratą I. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti A. G., A. G., A. G., V. G. bei R. N. prisijungimų prie elektroninės deklaravimo informacinės sistemos pranešimai su suteiktais slaptažodžiais, minėtų asmenų vardu išduoti verslo liudijimai, taip pat paimtas išrašas iš elektroninio pašto (t. 2, b. l. 62-67). 2019 m. birželio 1 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad A. G. skambina V. G. ir klausia, kiek R. (R. N.) jie uždeklaravo. V. G. atsako, kad nebeatsimena (t 1, b. l. 95); 2019 m. rugsėjo 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. birželio 4 d. V. G. skambina I. V. ir jos klausia, kaip yra su Rasos (R. N.) knygute, ar jai yra atidavusi, ar pas save pasilikusi, nes nebeatsimena. I. V. nurodo, kad jai atidavė šią knygutę per autobusą. V. G. pasako I. V., kad R. yra skirtas auditas ir ji su sąskaitomis kviečiama. I. V. paaiškina V. G., kad R. turi pasižiūrėti kiekvienus metus, nes ją klausinės. V. G. atsako, kad tada eis ieškoti, kur tą knygutę yra pasidėjusi; 2019 m. birželio 12 d. I. V. skambina V. G., V. G. prašo I. V. pasakyti R. (R. N.) prisijungimo kodus, nes reikia patikslinti deklaracijas; 2019 m. birželio 12 d. I. V. skambina V. G. ir nurodo, kad jos sūnui A. išsiuntė R. (R. N.) prisijungimo duomenis. V. G. nurodo, kad R. prisijungimo kodai reikalingi, nes reikia patikslinti jos deklaracijas. I. V. nurodo, kad reikia, nes R. tapo PVM mokėtoja ir PVM deklaracijas reikės R. pildyti kiekvieną mėnesį. V. G. atsako, kad R. nebedirbs, nes neturės iš ko mokėti PVM (t. 1, b. l. 96). Aptartų įrodymų visuma bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės paneigia nuteistosios V. G. parodymus apie tai, kad R. N. asmeniškai ji nepažinojo, jog (duomenys neskelbtini) turgavietėje R. N. turėjo savo prekybos vietą bei verslo liudijimą, kurį visada VMI pirkdavo pati, jog pati R. N. pildydavo prašymus, juos pasirašydavo ir už juos sumokėdavo, bei leidžia daryti išvadą, jog, kaip nurodė R. N., jos verslo liudijimu rūpinosi V. G. arba A. G., kurių pristatoma produkcija ji pagal verslo liudijimą prekiavo turgavietėje ir už tai gaudavo darbo užmokestį.

Nuteistoji V. G. apeliaciniame skunde ginčydama liudytojos R. N. parodymų teisingumą, akcentuoja, kad R. N. nurodyta ir pagal šiuos parodymus jai inkriminuota per dieną parduodamos produkcijos už 500 eurų suma yra nereali, nes parduoti produkcijos už tokią sumą per dieną neįmanoma, kadangi tokios vertės produkcijos tiesiog buvo neįmanoma pagaminti, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagaminti tokio kiekio produkcijos nėra pajėgi. Su šiais nuteistosios apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. Iš byloje esančio 2021 m. balandžio 15 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas rašto Nr. 37S-(37.5)-754 (patikslintas 2021-05-24 Nr. 37S-(37.5.) 1087 raštu) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veterinarinį patvirtinimą gavo mėsos produktų perdirbimo veiklai patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad patalpų plotas perdirbimo veiklai nurodytas yra 131,59 kv. m., taipogi nustatyta, jog 2015 m. lapkričio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ praplėtė gamybinių patalpų plotą, skirtą virtų gaminių gamybos veiklai 37, 62 kv. m., ir bendras gamybinių patalpų plotas sudaro 169,21 kv. m. (t. 7, b. l. 55-58, 77-79). Kaip liudytojas apklaustas šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikęs liudytojas T. K., kuris pats tiesiogiai apžiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos patalpas, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės patalpos buvo didelės ir gamybinių patalpų buvo daug, buvo vonios mėsai sūdyti, atskiros patalpos, kelios rūkyklos, cechai. Tiek pati nuteistoji V. G., tiek liudytoja R. N. nurodė, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ produkcija buvo kokybiška, gerai perkama, be to, ir viena iš brangiausių (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų, patvirtinančių mėsos įsigijimą ir pagamintos produkcijos pardavimą, apžiūros protokoluose užfiksuotų faktinių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat įsigydavo ženkliai didesnį kiekį skerdienos ir subproduktų, nei parduodavo pagamintos produkcijos. Kartu pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje jokių duomenų, pagrindžiančių skerdienos, subproduktų ar pagamintos produkcijos nurašymą ar jų utilizavimą, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų nėra (t. 2, b. l. 106). Byloje, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytu 2019 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. 2019-01-02/02 dėl mėsos gaminių kalkuliacinių kortelių patvirtinimo, nustatyta ir tai, kad pagal skerdienos ir subproduktų išpjaustymo kalkuliacines korteles, gaminamos produkcijos kalkuliacines korteles UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo gamyboje sunaudodavo visas įsigytos skerdienos ir subproduktų dalis ir kiekius (t. 2, b. l. 107-114). Remiantis išdėstytais faktiniais duomenimis, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksuojant visos pagamintos produkcijos pardavimus, įsigytos skerdienos ir subproduktų kiekis turėtų atitikti arba būti labai panašus į parduotos produkcijos kiekį. Šios išvados nepaneigia nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, kad minėtas įsakymas dėl mėsos gaminių kalkuliacinių kortelių patvirtinimo buvo priimtas tik 2019 m. sausio 2 d., todėl šis įsakymas nebuvo taikomas mėsos gaminių gamybos procese visą inkriminuojamą laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Akivaizdu, kad visą inkriminuojamą laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos pobūdis buvo toks pats ir nekito, todėl ir produkcijos gaminimo technologija bei gaunamas kiekis turėjo būti apskaičiuojamas analogiškai arba labai panašiai, kaip nurodyta minėtose kalkuliacinėse kortelėse. Be to, ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto išaiškinimas ,,Dėl kalkuliacinių kortelių įvertinimo“ patvirtina, jog pagal pateiktus duomenis negalima nustatyti iš žalios mėsos gaminamos produkcijos procentinės išeigos (t. 8, b. l. 71-73). Galima būtų sutikti su nuteistosios V. G. aiškinimais, jog bendrovės įgyta skerdiena produkcijos gamybai nėra sunaudojama šimtu procentų, tačiau minėtus įsakymus dėl subproduktų ir skerdienos išpjaustymo kalkuliacinių kortelių priėmė pati V. G., todėl jos teiginiai, kad minėtose kortelėse nurodyti duomenys yra neatitinkantys realios tikrovės ir elementarios logikos, kadangi šios kortelės buvo parengtos tik formaliai, dar kartą patvirtina, jog V. G., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė, netinkamai organizavo ne tik bendrovės buhalterinę apskaitą, bet formaliai ir netinkamai rengė bei pildė ir kitus bendrovės vidaus dokumentus.

Nuteistoji V. G. apeliaciniame skunde ginčija specialisto išvadoje, remiantis R. N. parodymais, nustatytas aplinkybes, jog nagrinėjamu laikotarpiu – nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. R. N., neva, pardavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ produkcijos būtent už 500 000 eurų. Susipažinus su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvada Nr. 04/12-2-6-2321, matyti, kad, atliekant tyrimą, buvo taikomi dokumentų tikrinimo, dokumentų lyginimo, kryžminio tikrinimo metodai. Pirmosios instancijos teisme apklausta tyrimą atlikusi specialistė A. R. patvirtino surašytą išvadą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos ir joje konstatuotas išvadas bei papildomai parodė, kad tyrimas buvo atliktas ir išvada surašyta pagal jai pateiktus bylos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pirkimų, pardavimų, kasos, banko sutartis ir kitus dokumentus, taip pat R. N. patikrinimo medžiagą, R. N. individualios veiklos vykdymo dokumentus, PVM sąskaitas – faktūras, kasos aparato kasos operacijų žurnalų apskaitos žurnalą, kasos aparato išlaidų operacijų žurnalą. Buvo pateikti išrašai iš duomenų bazių, atskiri pardavimų registrai, pardavimų, įplaukų operacijos rūšiuojant pagal R. N., VMI pateikė duomenis apie R. N. naudojamo kasos aparato duomenis. Jau minėta, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. kovo 12 d. pranešimas Nr. (28.18)-KD8-3 „Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. lapkričio 7 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2) FR1042-4867“ patvirtina, jog 2018 m. lapkričio 7 d., 9.00 val. atlikus operatyvų patikrinimą prekyvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), atliktas prekiautojos R. N. mėsos paviljone, prekybos vieta Nr. (duomenys neskelbtini), prekiavusios rūkytais, sūdytais mėsos gaminiais, patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad R. N. prekiauja mėsos gaminiais pagal verslo liudijimą, produkciją įsigyja iš vieno tiekėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė V. G., patikrinimo metu rasta daugiau kaip 100 kg 872 Eur vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ produkcijos, t. y. vidutinė produkcijos kaina buvo 8,72 Eur. Liudytojos R. N. parodymais nustatyta, kad ji per dieną parduodavo apie 80 kg mėsos gaminių, t. y. dienos pajamos siekė ir 697,60 Eur, produkcija jai būdavo pristatoma kiekvieną arba kas antrą dieną, todėl specialistės vertinta ne mažiau kaip 500 Eur per dieną gautų pajamų suma nėra aiškiai per didelė ar neteisinga. Ta aplinkybė, kad specialistė, atlikdama tyrimą, rėmėsi ir liudytojos R. N. parodymais apie parduotos produkcijos kiekius, nelaikytinas pažeidimu, kadangi jau aptartais bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita neatspindėjo tikrosios bendrovės ūkinės finansinės padėties, vykdomos veiklos, ūkinių įvykių ir sudaromų sandorių, prekyba mėsos produktais buvo vykdoma be apskaitos dokumentų, siekiant nuslėpti tikrąsias bendrovės pajamas ir tuo pačiu išvengti mokesčių sumokėjimo valstybei.

Išanalizavus byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetą, sugretinus juos tarpusavyje, darytina išvada, jog V. G., veikdama per savo sūnų A. G., susitarusi, kad R. N. nupirks verslo liudijimą, jos vardu užregistruos kasos aparatą, sumokės už prekybos vietą turgavietėse ar mugėse, tieks jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją, kuria R. N. prekiaus pagal V. G. nustatytas kainas, o suprekiautus pinigus grąžins V. G., už darbą mokės sutartą darbo užmokestį, V. G., laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. R. N. grynais išmokėjo iš viso 42 610 Eur darbo užmokestį. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. N. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta nebuvo. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 42 610 Eur darbo užmokestį išmokėjo neįdarbintai R. N.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistės atlikto tyrimo metu nustatytais ir specialisto išvadoje užfiksuotais faktiniais duomenimis, jog laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., prekiaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, R. N. gavo 500 000 Eur įplaukų, iš jų: 2015 m. - 54 500 Eur, 2016 m. -131 000 Eur, 2017 m. - 130 500 Eur, 2018 m. – 130 500 Eur, 2019 m. – 53 500 Eur (Specialisto išvados priedai Nr. 8, 10). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais pagrindė ir į apskaitą įtraukė bei apskaitos registruose - „Įplaukų operacijos“ užregistravo iš viso 90 701,98 Eur, iš jų 2015 m. – 5 016,57 Eur, 2016 m. - 21 516,41 Eur, 2017 m. – 22 334,20 Eur, 2018 m. – 25 100,71 Eur, 2019 m. – 16 734,09 Eur piniginių lėšų (įplaukų) grynaisiais pinigais gavimo iš R. N. ūkines operacijas (Specialisto išvados priedai Nr. 14 - 14-4). Byloje, analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, apskaitos registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė prekių (produkcijos) pardavimo iš viso už 409 298,02 Eur (500 000-90 701,98) (iš jų - 2015 m. - 49 483,43 Eur, 2016 m. - 109 483,59 Eur, 2017 m. - 108 165,80 Eur, 2018 m. - 103 426,13 Eur, 2019 m. - 38 739,07 Eur) ūkinių operacijų.

Kaip jau minėta, BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Atsižvelgiant į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės A. R. paaiškinimus apie atlikto tyrimo metodiką, į specialistės kvalifikaciją (A. R. yra vyriausioji specialistė, turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vadybos ir verslo administravimo kvalifikaciją, dvylikos metų darbo stažą ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje), nėra pagrindo abejoti 2020 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos pateiktomis išvadomis. Be to, pažymėtina ir tai, jog specialisto išvada nors yra labai svarbus įrodymų šaltinis, ypatingai baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų valstybės finansų sistemai, tačiau specialisto (eksperto) išvada yra tik vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, ji turi būti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės. Būtent, byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas: liudytojų I. Ž., V. F., R. N. parodymuose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kituose įrodymų šaltiniuose, o taipogi ir jau aptartoje specialisto išvadoje dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina ir leidžia daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tris kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo mėsos iš viso už 4 292,75 Eur ir šių įsigijimų bei pinigų sumokėjimo nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais; laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. R. N., būdama neįdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei prekiaudama turgavietėse ir mugėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, gavo iš viso 500 000 Eur pajamų, iš kurių 409 298,02 Eur gavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė apskaitos dokumentais ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje; laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. A. G., veikdama per savo sūnų A. G., susitarė, kad R. N. nupirks verslo liudijimą, jos vardu užregistruos kasos aparatą, sumokės už prekybos vietą turgavietėse ar mugėse, jai tieks UAB „(duomenys neskelbtini)” produkciją, kurią R. N. pagal V. G. nustatytas kainas prekiaus, o suprekiautus pinigus grąžins V. G., kad pagal susitarimą R. N. už darbą bus mokamas iš anksto aptartas fiksuotas darbo užmokestis ir laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. R. N. grynais išmokėjo iš viso 42 610 Eur darbo užmokestį, tačiau šių duomenų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaip jau minėta, nuteistosios V. G. argumentas, kad ji, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė, pagal savo pareigas nebuvo susijusi su buhalterinės apskaitos tvarkymu, nepaneigia pagrindo jos veiksmus kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnį. Byloje nustatyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą atitinkamais laikotarpiais tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos bei vyr. buhalterė A. V., kurios nežinojo apie apgaulingą V. G. joms pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų ir kitų buhalterinių dokumentų pobūdį. Taigi, V. G. darė nusikalstamą veiką pasinaudodamas nesuvokiančiais apie daromą nusikaltimą asmenimis. Kadangi V. G. suklaidino buhalteres, sąmoningai pateikdama joms tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus, turėdama tikslą įtraukti juos į buhalterinę apskaitą, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. G. veikoje yra visi būtini – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje

Nuteistoji V. G. viso bylos proceso metu, taip pat ir savo apeliaciniame skunde, tvirtina, kad nepagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal BK 220 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-158-689/2020). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, Nr. 2K-236-648/2020).

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, bei juridinis asmuo. Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, Nr. 2K-202-303/2020).

2020 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-6-2321 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos be kita ko konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktose deklaracijose ir nustatyta tvarka patvirtintose ataskaitose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, tai yra: UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 125 818,47 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų - pridėtinės vertės mokesčio - 71 035 Eur, pelno mokesčio -24 361 Eur, gyventojų pajamų mokesčio - 8 908,16 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų - 16 392,11 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų - 5 010,43 Eur, įmokų į Garantinį fondą - 111,77 Eur. Taip pat nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. nesumokėjo į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 103 761 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų - pridėtinės vertės mokesčio – 52 938 Eur, pelno mokesčio – 24 361 Eur (už 2015-2018 m.), gyventojų pajamų mokesčio – 7 852 Eur, VSDF įmokų – 18 498 Eur, įmokų į Garantinį fondą – 112 Eur. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2020 m. birželio 15 d. turi sumokėti į valstybės biudžetą 1 601 Eur pelno mokestį (už 2019 m. sausio - gegužės mėnesius).

Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados turinio, nurodyta išvada taipogi siejama su sąlyga – jeigu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. apskaitos dokumentais 46 atvejais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 57 610,04 Eur darbo užmokesčio priskaitymo. Ši sąlyga, su kuria siejama specialisto išvada, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktose deklaracijose ir nustatyta tvarka patvirtintose ataskaitose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, yra iš esmės analogiška sąlygoms, su kurių buvimu siejamos specialisto išvados dėl apgaulingos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kurios patvirtintos byloje surinktais, ištirtais ir šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau aptartais įrodymais.

Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų viseto analizė leidžia daryti išvadą, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą atsakinga bendrovės direktorė V. G. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams atitinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė tikslingai ir sąmoningai, taigi, tyčia, tikslingai ir sąmoningai siekdama, jog buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita būtų vedama apgaulingai, kad nebūtų galima nustatyti jos vadovaujamos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. V. G. suprato ir žinojo, jog buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams nepateikiant buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniai apskaitos dokumentai taip pat bus užpildyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir šie dokumentai su neteisingais duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą bus pateikti įgaliotoms valstybės institucijoms. Taigi, V. G. suprato ir žinojo, kad valstybinėms institucijoms privalomuose pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniuose dokumentuose bus įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę ūkinę būklę. Šių nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog V. G. nusikalstamai veikė turėdama aiškų ir apibrėžtą tikslą - išvengti mokėtinų privalomų mokesčių ir įmokų valstybei. V. G. veikė tikslingai ir sąmoningai, t. y. tiesiogine tyčia. Kadangi dėl neteisėtos V. G. veikos buvo išvengta 104 304, 16 Eur, t. y. daugiau nei 750 MGL, mokesčių ir įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą, V. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

Nuteistoji V. G. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kurioje iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, subsidiariai iš jos (V. G.), į valstybės biudžetą priteista 85 183,67 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat iš civilinės atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, subsidiariai iš jos (V. G.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteista 18 836,25 Eur turtinei žalai atlyginti, nurodo, jog civiliniai ieškiniai byloje tenkinti nepagrįstai, kadangi ji jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Su šiais nuteistosios apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą (BPK 109 straipsnis). Turtinės žalos samprata apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, joje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018). Taigi, tais atvejais, kai reikalavimas įvykdyti mokestinę prievolę nėra teisiškai įmanomas, taikytinas civilinės atsakomybės institutas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog valstybės biudžetui padarytą žalą tiesiogiai sąlygojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. G., atsakingos už tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir deklaracijų bei kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų ir juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą valstybinėms institucijoms, įstatymams prieštaraujantys tyčiniai neteisėti veiksmai, apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir siekiant išvengti privalomai mokėtinų mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, valstybės institucijoms pateikiant neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą. Todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistoji V. G., šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetu nustatyti tiek jos, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės, neteisėti veiksmai, tiek dėl šių nuteistosios neteisėtų veiksmų kilusios pasekmės ir atsiradusi žala, tiek ir priežastinis ryšys tarp V. G. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių - žalos padarymo valstybės biudžetui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Dėl bausmės

Kaip galima suprasti iš nuteistosios V. G. apeliacinio skundo, nuteistoji nesutinka su jai paskirta bausme, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę ir, nors bausmės vykdymą atidėjo, tačiau netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. G., teisingai įvertino, kad viena iš nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 220 straipsnio 2 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nei V. G. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. G. anksčiau nėra teista, dirba, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, turi šeimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamais V. G. veiksmais pažeistas vienas iš svarbiausių tinkamą valstybės funkcionavimą užtikrinančių objektų – valstybės finansų sistema ir jos finansiniai interesai, nusikalstamais nuteistosios veiksmais valstybei padaryta gana didelė turtinė žala ir ši valstybei padaryta žala nėra atlyginta, nusikalstami V. G. veiksmai tęsėsi ketverius metus ir buvo pakankamai didelės apimties ir masto, kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas V. G. neprisipažino ir savo nusikalstamo elgesio bei veiksmų kritiškai nevertino, atvirkščiai, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltę siekė perkelti kitam asmeniui (R. N.), tiek už sunkaus nusikaltimo padarymą, tiek ir už apysunkio nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajai laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už straipsnių sankcijose numatytus bausmių vidurkius, bei galutinę subendrintą bausmę V. G. skyrė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas taikė šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio nuostatas bei nuteistajai V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo iš dalies ir nustatė po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dydį – šešis mėnesius, likusios bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Tenkinti nuteistosios V. G. apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą ir pilnai atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo. BK 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą ir baudžiamumų nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Toje pačioje nuostatoje įtvirtinta, jog nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Teismų teorijoje ir praktikoje tęstinės veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Ir šių nusikalstamų veikų padarymo atvejais taikomas įstatymas, galiojęs tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta ar nutraukta. V. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų pabaiga yra 2019 m. gegužės 31 d. Tuo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.) nebuvo numatyta galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už sunkaus nusikaltimo padarymą.

Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nuteistosios asmenybę, kitaip vertina V. G. skirtiną bausmę.

BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Įstatymas sako, kad bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-64-303/2018).

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga, įvertinus visas bylos aplinkybes. Tokiu būdu, aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą.

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas visų pirma suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

Teisingumo principas skiriant bausmę neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu.

Iš bylos duomenų matyti, jog V. G. tiek iki nusikaltimų padarymo turėjo darbą, tiek šiuo metu dirba, yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė, anksčiau neteista, turi šeimą, yra vyresnio amžiaus (60 metų). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad nuteistosios asmenybės pavojingumas nėra didelis. Nors išdėstytos nuteistosios asmenybę apibūdinančios aplinkybės iš tikrųjų nėra išskirtinės, jos būdingos daugeliui asmenų, tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. V. G. padarė nusikalstamas veikas valstybės finansų sistemai, nusikalstamais V. G. veiksmais valstybės biudžetui padaryta žala, kurią nuteistoji turės atlyginti, todėl laisvės atėmimas šiuo aspektu nebūtų teisinga bausmė, kadangi būdama laisvėje, dirbdama ir gaudama pajamas V. G. turės galimybę efektyviau įgyvendinti atsiradusius finansinius įsipareigojimus ir greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo V. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga. Laisvės apribojimas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nustatant atitinkamus įpareigojimus, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju būtų tinkama ir teisinga bausmė.

Pirmosios instancijos teismas V. G. ir už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija nustato alternatyvias bausmes - baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki keturių metų. BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiame nuosprendyje jau nurodyti motyvai, kodėl su laisvės atėmimu susijusios bausmės paskyrimas V. G. nėra teisingas, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajai taipogi skiriama švelnesnė straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jo dydį nustatant artimą minimaliam BK 47 straipsnyje nustatytos baudos už apysunkius nusikaltimus dydžiui. V. G. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskiriant V. G. galutinę bausmę – laisvės apribojimą maksimaliam, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme numatytam, terminui.

Nustatydama V. G. skirtinus įpareigojimus teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jos nusikalstama veika buvo padaryta gana didelė žala Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Todėl, siekiant įpareigoti nuteistąją realiai švelninti nusikaltimais, kuriais padaryta turtinė žala, padarinius, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių, jai skirtinas įpareigojimas per bausmės atlikimo laiką atlyginti ne mažiau kaip pusę padarytos žalos atitinkamai abiem civiliniams ieškovams.

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas, aprašydamas V. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, nurodė, kad ,,V. G. <...> tyčia nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-05-31 R. N. grynais pinigais išmokėtą iš viso 42 610 Eur darbo užmokestį <...>“. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, nuosprendyje išdėstytų motyvų ir argumentacijos akivaizdu, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes byloje ištirtų įrodymų visetu nustatyta, jog R. N. nurodytas darbo užmokestis buvo išmokėtas už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31. Ši rašymo apsirikimo klaida nekeičia skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės, todėl ištaisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti.

V. G., pripažintai kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL 7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) Eur dydžio baudą.

V. G., pripažintai kalta pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams (BK 48 straipsnio 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija), įpareigojant V. G. per šį laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip pusę turtinės žalos Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (42 591,84 Eur) ir ne mažiau kaip pusę turtinės žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (9 418,13 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. G. galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą dvejiems metams (BK 48 straipsnio 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija), įpareigojant V. G. per šį laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip pusę turtinės žalos Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (42 591,84 Eur) ir ne mažiau kaip pusę turtinės žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (9 418,13 Eur).

Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą (nurodant, kad ,,V. G. <...> tyčia nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-05-31 R. N. grynais pinigais išmokėtą iš viso 42 610 Eur darbo užmokestį <...>“), nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, nurodant, kad ,,V. G. <...> tyčia nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 R. N. grynais pinigais išmokėtą iš viso 42 610 Eur darbo užmokestį <...>“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.