- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- 1-9-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00016-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Raimondas Mažulis, Henrikas Mackevičius
civilinės ieškovės – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei K. R.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktore, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės
Kaltinamoji V. G. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
V. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini)), direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo <...> įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31 tvarkiusią buhalterę A. V. bei buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-31 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę J. Š., nesuvokusias jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:
- laikotarpiu nuo 2019-04-26 iki 2019-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)” per tris kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini) ” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) įsigijo mėsos iš viso už 4 292,75 Eur ir šių įsigijimų bei pinigų sumokėjimo nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais;
- laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 R. N., būdama neįdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)” bei prekiaudama turgavietėse ir mugėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, gavo iš viso 500 000 Eur pajamų, iš kurių 409 298,02 Eur gavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” nepagrindė apskaitos dokumentais ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje;
- laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 A. G., veikdama per savo sūnų A. G., susitarė, kad R. N. nupirks verslo liudijimą, jos vardu užregistruos kasos aparatą, sumokės už prekybos vietą turgavietėse ar mugėse, jai tieks UAB „(duomenys neskelbtini)” produkciją, kurią R. N. pagal V. G. nustatytas kainas prekiaus, o suprekiautus pinigus grąžins V. G.. Pagal susitarimą R. N. už darbą bus mokamas iš anksto aptartas fiksuotas darbo užmokestis. Taip V. G., laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-31, R. N. grynais išmokėjo iš viso 42 610 Eur darbo užmokestį ir šių duomenų nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31 tvarkiusiai buhalterei A. V. bei buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-31 tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei J. Š., dėl ko jos, būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų patvirtinančių apie R. N. išmokėtą darbo užmokestį, darbo užmokesčio žiniaraščiais nepriskaičiavo iš viso 57 610,04 Eur darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 42 610 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio R. N.. A. V. ir J. Š., neturėdamos duomenų apie R. N. išmokėtą darbo užmokestį, neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 18 498 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų bei 112 Eur įmokų į Garantinį fondą. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)” išvengė 18 498 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų bei 112 Eur įmokų į Garantinį fondą sumokėjimo.
Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, kaltinamoji V. G. siekdama, kad jos vadovaujama bendrovė išvengtų mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms.
V. G., laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2019-06-21 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, tyčia, siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbintai R. N. laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 išmokėdama 42 610 Eur grynais pinigais darbo užmokesčio ir siekdama išvengti 8908,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio, veikdama per buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31 tvarkiusią buhalterę A. V. bei buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-06-21 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę J. Š., nesuvokusias jos daromų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-05-31 R. N. grynais pinigais išmokėtą iš viso 42 610 Eur darbo užmokestį, dėl ko buhalterės, neturėdamos duomenų, apskaitoje laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 R. N. nepriskaičiavo 57 610,04 Eur ir neparodė 42 610 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Taip, A. V. ir J. Š., būdamos suklaidintos, į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktus pranešimus apie apdraustuosius, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą:
- pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“; 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus numatančius, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninio deklaravimo sistemą 28 atvejais (2015-09-15, 2015-10-15, 2015-11-14, 2015-12-15, 2016-01-14, 2016-02-12, 2016-03-15, 2016-04-15, 2016-05-16, 2016-06-13, 2016-07-15, 2016-09-15, 2016-10-17, 2016-11-15, 2016-12-13, 2017-01-12, 2017-02-06, 2017-03-14, 2017-04-14, 2017-05-15, 2017-06-12, 2017-07-11, 2017-08-16, 2017-09-13, 2017-10-11, 2017-11-13, 2018-01-10, 2018-02-19) pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), ir 17 atvejų (2018-02-12, 2018-03-12, 2018-04-10, 2018-05-09, 2018-06-01, 2018-07-03, 2018-08-07, 2018-09-12, 2018-10-02, 2018-11-15, 2018-12-11, 2019-01-10, 2019-02-06, 2019-03-04, 2019-04-04, 2019-05-02, 2019-06-17) pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės turtą:
- 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572) ir 5 laukelyje „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma GPM313) nedeklaravo iš viso 57 610,04 Eur su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų;
- 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572) ir 6, 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...>“ (forma GPM313) nedeklaravo iš viso 8 908,16 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 8 908,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio.
Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. G., siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatus „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”, 14 straipsnio 2 dalies nuostatus „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, turėdama tikslą išvengti 71 034,91 Eur Pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2015-09-25 iki 2019-06-21, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančias A. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę J. Š., nesuvokusias jos daromų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia joms nepateikė duomenų apie gautas 409 298,02 Eur pardavimo pajamas, dėl ko A. V. ir J. Š. Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninio deklaravimo sistemą 46 atvejais (2015-09-25, 2015-10-26, 2015-11-26, 2015-12-28, 2016-01-20, 2016-02-24, 2016-03-24, 2016-04-25, 2016-05-25, 2016-06-27, 2016-07-25, 2016-08-24, 2016-09-26, 2016-10-25, 2016-11-23, 2016-12-27, 2017-01-25, 2017-02-27, 2017-03-27, 2017-04-26, 2017-05-18, 2017-06-23, 2017-07-24, 2017-08-24, 2017-09-23, 2017-10-25, 2017-11-27, 2017-12-27, 2018-01-23, 2018-02-19, 2018-02-19, 2018-03-23, 2018-04-20, 2018-05-25, 2018-06-19, 2018-07-23, 2018-08-23, 2018-09-24, 2018-10-23, 2018-11-22, 2018-12-13, 2019-01-23, 2019-02-21, 2019-03-22, 2019-04-24, 2019-05-24, 2019-06-21) pateiktose Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose (forma FR0600) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės turtą, tai yra: 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 338 263 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 71 035 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 71 035 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM.
Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. G., siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų <...> apmokestinamasis pelnas apmokestinamas <...> taikant 5 procentų mokesčio tarifą“, 53 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“ (galiojo iki 2016-12-31), „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“ (galioja nuo 2017-01-01), turėdama tikslą išvengti 24 361 Eur Pelno mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2016-05-31 iki 2018-07-24, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę J. Š., nesuvokusią jos daromų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia pastarajai nepateikė duomenų apie gautas 409 298,02 Eur pardavimo pajamas dėl ko J. Š. Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninio deklaravimo sistemą 4 atvejais (2016-05-31, 2017-05-31, 2018-07-24, 2019-06-10) pateiktose Pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) už 2015-2018 m., nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, tai yra:
- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> suma“ deklaravo iš viso 306 248 Eur mažiau už parduotas prekes/suteiktas paslaugas gautų pajamų ir tuo sumažino pajamas viso 306 248 Eur;
- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną viso
306 248 Eur;
- 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą viso 306 248 Eur;
- 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokesčio sumą viso 24 361 Eur;
- 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 24 361 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą.
Taip, V. G., siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, tai yra 8 908,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, 24 361 Eur pelno mokesčio sumokėjimo ir 71 035 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią A. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę J. Š., kurios V. G. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokė, įrašė į deklaracijas ir kitus nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip išvengdama 104 304.16 Eur mokesčių.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamoji V. G. kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino. V. G. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė ji yra, yra nedidelė įmonė, gaminanti lietuviško paveldo produkciją – rūkytus mėsos gaminius iš lietuviškos skerdienos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ masinės gamybos nevykdė. Pirmus dvejus metus įmonėje ji dirbo ir visus darbus – skerdienos išspjaustymo, mėsos rūkymo, rūkyklos kūrenimo ir pan. - atlikdavo viena, ji buvo ir direktorė, ir darbininkė ir valytoja, vėliau pasisamdė vieną pagalbinį darbininką. Tam tikrais laikotarpiais buvo įdarbinti ir vyras bei sūnūs, tai buvo šeimos verslas, tačiau iš esmės ji dirbo ir verslu rūpinosi ji viena. Pagamindavo tiek mėsos gaminių, kiek užsisakydavo skerdienos. Visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagaminta produkcija yra parduodama fiziniams asmenims, kurie prekiauja pagal patentą, turi savo prekybos vietas, klientų ratą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip bendrovė turguose neprekiauja, savaitgaliais turguose prekiauja ji pati, vyras ir sūnūs, kurie dirbo pagal patentą.
V. G. nurodė, jog R. N. asmeniškai ji nepažinojo, paaiškino, jog R. N. turguje prekiavo šalia jos sūnaus A. G.. R. N. prekiavo mėsos produkcija, kuri nebuvo paklausi, todėl, pamačiusi, kad jų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) produkcija yra kokybiškiausia ir brangiausia turguje, supratusi, kad tokią produkciją galima brangiau parduoti ir taip daugiau užsidirbti, paprašė jų parduoti jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos. Ji sutiko. R. N. produkciją užsisakydavo kartą per savaitę. Kadangi jo sūnus A. G. prekiavo šalia R. N., tai R. N. prašydavo, kad mėsą jai atvežtų A. G.. V. G. nurodė, jog R. N. prekiavo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir iš kitur gauta produkcija.
V. G. taip pat nurodė R. N. „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje turėjo savo prekybos vietą, turėjo patentą, kurį visada pati pirkdavo (duomenys neskelbtini), pati pildydavo prašymus, juos pasirašydavo ir už juos pati susimokėdavo, kasos aparatą R. N. taip pat nusipirko pati. Su R. N. ji bendraudavo tik paprastais klausimais, kai R. N. užsisakydavo produkcijos. Jokios kalbos apie įdarbinimą su R. N. niekada nebuvo.
V. G. nurodė ir tai, kad I. V. ji pažįsta, todėl 2017 m. laikraštyje pasirodžius straipsniui, kad VMI nepriima klientų ir kad visus dokumentus reikia tvarkyti internetu, kompiuteriu, kuriuo ji nesinaudoja ir neturi el. bankininkystės, kreipėsi pagalbos į I. V., kuri ir padėjo įsigyti patentus internetu. Tuo metu patentą verslui ji nupirko ne tik sau, vyrui ir sūnums, bet ir R. N., nes ji to paprašė sūnaus A. G.. Savo prisijungimo duomenis ir kitus duomenis, dokumentus jai davė pati R. N., kuriuos ji nedelsiant R. N. grąžino. R. N. įsigyti verslo liudijimą ji padėjo geranoriškai.
V. G. nurodė, jog visa skerdiena buvo įgyjama ir visa produkcija buvo parduodama pagal sąskaitas – faktūras, visi pirkimai ir pardavimai yra užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje.
V. G. nurodė, kad V. F. žino iš matymo, tačiau verslo reikalais su juo nėra bendravusi, iš jo nieko nėra užsisakiusi, mėsą iš V. F. buvo užsisakęs sūnus A., kurią ji iš V. F. paėmė, tačiau kam A. reikėjo tos mėsos, ji nežino. Nurodė, jog iš matymo pažįsta ir I. Ž., tačiau su juo verslo reikalais taip pat nebendravo ir jokių reikalų neturėjo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos nėra pirkusi, paaiškino, jog jie siūlė mėsos, ją atvežė, tačiau mėsa jai netiko ir ji nepirko.
V. G. nurodė, kad pagaminti ir parduoti tiek produkcijos, kiek nurodo R. N. yra neįmanoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ne tik pajėgi pagaminti tiek produkcijos, nes iš esmės ji dirbo viena, bet ir techninių galimybių tam neurėjo, gamybinės patalpos tokio mąsto gamybai nebuvo pritaikytos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo <...> įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“:
??- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, nes laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iki atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mėnesio 25 dienos iš viso 71035 Eur mokėtino į biudžetą PVM, todėl padarė nuostolį valstybės biudžetui iš viso 71035 Eur.
??- 5 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų <...> apmokestinamasis pelnas apmokestinamas <...> taikant 5 procentų mokesčio tarifą“, nes nuo 306248 Eur pajamų, gautų laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2018-12-31, neapskaičiavo iš viso 24361 Eur pelno mokesčio,
Iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymo nustatyta, kad I. Ž. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, nuteistas 68 MGL, tai yra 3400,00 Eur bauda. Nustatyta, kad I. Ž., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuteistas ir už tai, kad 2019-04-26, 2019-05-08, 2019-05-15 iš viso už 4 292,75 Eur pardavė mėsos žaliavą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių nepagrindė pirminiais apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose (t. 6, b. l. 90-93).
Žemesnės instancijos teismas
Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2019-07-03 rašto „Dėl duomenų pateikimo“ nustatyta, kad A. G. bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini) “ – prekybos vietos nenuomoja. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė parduodamų žemės ūkio žaliavų ir maisto produktų apskaitos žurnalų patvirtintus nuorašus laikotarpiu nuo 2017-06-02 iki 2019-06-06, kuriuose nurodyti R. N. prekiaujamos produkcijos kiekiai (t. 4, b. l. 71-92).
Remiantis 2021-04-15 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas raštu Nr. 37S-(37.5)-754 (patikslintu 2021-05-24 Nr. 37S-(37.5.)-1087 raštu) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” veterinarinį patvirtinimą gavo mėsos produktų perdirbimo veiklai patalpose, adresu – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad patalpų plotas perdirbimo veiklai nurodytas yra 131,59 kv. m., nustatyta ir tai, jog 2015-11-12 UAB „(duomenys neskelbtini)” praplėtė gamybinių patalpų plotą, skirtą virtų gaminių gamybos veiklai 37, 62 kv. m. ir bendras gamybinių patalpų plotas sudaro 169,21 kv. m. (t. 7, b. l. 55-58, 77-79).
II. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
V. G. neigia padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neigia pirkusi mėsą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neigia mokėjusi darbo užmokestį R. N.. Tokia V. G. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestina, be to paneigtina remiantis faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį kyla tam, tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, jų paslėpimas ir pan.). Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad duomenis apie asmens (ūkio subjekto) veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei tokiu būdu to padaryti (o ne atliekant ikiteisminį tyrimą, priešpriešinius patikrinimus, ir pan.) negalima, atsiranda Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Ir pirmiausia apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015, 2K-7-176-303/2015).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog, vykdant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. K. 2019-09-12 užduotį, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, atlikus ūkinį finansinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė pateikė 2020-02-28 specialisto išvadą Nr. 04/12-2-6-2321 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2020-02-28 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-6-2321 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo <...> įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“:
- laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų: iš viso 57610,04 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 42610 Eur mokėtino darbo užmokesčio, iš viso 42610 Eur išmokėto darbo užmokesčio,
??- laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 409298,02 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo grynaisiais pinigais ūkinių operacijų,
??- laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė prekių pardavimo iš viso 409298,02 Eur ūkinių operacijų,
??- apskaitos dokumentais nepagrindė prekių, įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-04-26 iki 2019-05-15 už iš viso 4292,75 Eur, panaudojimo.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, kad atlikus ūkinį finansinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-6-2321 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, jog dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog teismų praktikoje duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, nagrinėjamu atveju – specialisto išvada, įrodomąja prasme yra vieni reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, akivaizdu, jog esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį kilti – nusikalstamų padarinių buvimas – nagrinėjamoje byloje konstatuota specialiomis žiniomis pagrįsto tyrimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Kartu nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2020-02-28 specialisto išvada Nr. 04/12-2-6-2321 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, konstatuojant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, ko pasėkoje laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra sąlyginė.
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, jog pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sąlyginės specialisto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017).
Dėl prekių įsigijimo iš „UAB „(duomenys neskelbtini)“
Analizuojant nagrinėjamojoje byloje pateiktą specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, matyti, jog viena iš sąlygų, su kuria siejama specialisto išvada, konstatuojant, jog negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra - jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais nepagrindė prekių, įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-04-26 iki 2019-05-15 už iš viso 4292,75 Eur, panaudojimo.
Kaip minėta, V. G. neigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-04-26 iki 2019-05-15 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo žalios mėsos produkcijos.
Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2019 m. birželio 18 d. atlikus kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje ir I. Ž. gyvenamojoje vietoje, adresu – (duomenys neskelbtini), paimti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susiję buhalterinės apskaitos dokumentai - sąskaitos, tarptautiniai krovinių važtaraščiai, maršrutų pagal klientus ataskaitos, taip pat paimtas kompiuteris „HP“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM- G531f“ (t. 2, b. l. 45-49). Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog atlikus kratos metu paimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų apžiūrą, be kitų dokumentų, rasti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, susiję su klientu, adresu - (duomenys neskelbtini) – registrų „ataskaita pagal maršrutus už 2019-04-26,“ „ataskaita pagal maršrutus už 2019-05-08“, „ataskaita pagal maršrutus už 2019-05-15“ išrašai, kuriose grafoje „Kliento vardas“ yra įrašai „(duomenys neskelbtini) UAB / (duomenys neskelbtini)“ ( t. 2, b. l. 68-79). Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog, atlikus kratos metu paimto I. Ž. kompiuterio „HP“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, tarp duomenų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, tarp prekių užsakymo failų rasti ir duomenys, jog prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat užsakinėjo klientas, adresu - (duomenys neskelbtini), be kita ko, pagal kompiuteryje rastus duomenis nustatyta ir tai, jog klientas, adresu - (duomenys neskelbtini) produkciją - kiaulienos nugarinę be kaulo, kiaulienos šoninę be kaulo, užsakė 2019-04-26, 2019-05-08, 2019-05-15, 2019-05-21 (t. 2, b. l. 81-89).
Vertinant tai, kas išdėstyta, vienareikšmiškai akivaizdu, jog nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma objektyviai suponuoja išvadą, jog 2019-04-26, 2019-05-08, 2019-05-15 mėsos produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė klientas, adresu - (duomenys neskelbtini). Iš išrašo iš VRM CIS duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), yra registruotas juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš išrašo iš VRM CIS duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“ nustatyta ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu byloje aktualiu laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 įregistruota V. G..
Taigi, išdėstytų duomenų visuma objektyviai suponuoja ir kitą nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingą išvadą, jog 2019-04-26, 2019-05-08, 2019-05-15 mėsos produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė adresu - (duomenys neskelbtini) registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore yra V. G.. Pagal byloje pateiktus rašytinius duomenis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus - registrų „ataskaitas pagal maršrutus už.....“ išrašus, nustatyta ir tai, kad 2019-04-26, 2019-05-08, 2019-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė mėsos produkcijos, kurios bendra suma – 4292,75 Eur.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pažymėtina ir tai, jog aplinkybę, kad 2019-04-26, 2019-05-08, 2019-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos produkciją tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo V. G., patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius I. Ž.. Nustatyta, jog I. Ž. teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas nurodė, jog 2019-05-15, 2019-05-08 ir 2019-04-26, tai yra tris kartus jo vadovaujama bendrovė - UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsą tiekė V. G. vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai adresu - (duomenys neskelbtini). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas nurodė ir tai, kad už pristatytą žalios mėsos produkciją atsiskaitė tiek V. G., tiek jos sūnus A. G., visais atvejais atsiskaitė grynais pinigais ir jokie buhalteriniai apskaitos dokumentai nebuvo surašyti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog liudytojas nurodė, kad A. G. kaip fiziniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos produkcijos niekada nėra teikusi.
Netikėti liudytojo I. Ž. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, ar juos vertinti kaip netinkamus įrodymus Baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmiausia pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje teisminio proceso metu I. Ž., atkreiptina, apklaustas kaip liudytojas, taigi būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytojo parodymai, duoti teisminio proceso metu yra visiškai analogiški ir identiški jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (nors tuomet liudytojas apklaustas įtariamuoju). Ši aplinkybė objektyviai leidžia I. Ž. parodymus šiame procese vertinti kaip patikimus, įstatymo reikalavimus atitinkančius įrodymus. Netikėti liudytojo I. Ž. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais nėra pagrindo ir kitu aspektu - liudytojo I. Ž. parodymai, kai matyti, esminiai atitinka kitas anksčiau išdėstytas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes. Maža to, I. Ž. šiame baudžiamajame procese duoti parodymai visiškai atitinka ir kitoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu I. Ž. yra nuteistas ir už tai, kad 2019-04-26, 2019-05-08, 2019-05-15 iš viso už 4 292,75 Eur pardavė mėsos žaliavą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių nepagrindė pirminiais apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose (t. 6, b. l. 90-93). Nustatyta, jog minėto proceso metu I. Ž. nurodė visiškai analogiškas aplinkybes, jog jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ tris kartus, tai yra 2019-04-26, 2019-05-08, 2019-05-15 V. G. vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai adresu - (duomenys neskelbtini), be buhalterinės apskaitos dokumentų pardavė mėsos produkciją, kurios bendra suma - 4292,75 Eur. Be kita ko, nagrinėjamos bylos kontekste šiuo atveju reikšminga ir tai, jog šiame procese nagrinėjamos bylos aplinkybės yra konstatuotos priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Nors visų aplinkybių ir neprisiminė, tačiau aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos produkciją tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis pats ne kartą pristatė, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas V. F.. Liudytojas patvirtino ir tai, kad už produkciją buvo atsiskaitoma grynais pinigais, kuriuos jis visada perduodavo direktoriui I. Ž..
Ginčydama pareikštus kaltinimus įgijus mėsos produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. G. nurodė, kad mėsą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra užsakinėjęs jos sūnus A. G.. Nustatyta, jog A. G. teisminio nagrinėjimo metu iš tiesų patvirtino, jog savo ir draugų reikmėms iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra užsakinėjęs žalios mėsos produkcijos. Vienok, šie liudytojo A. G. parodymai vertintini kritiškai kaip siekis padėti mamai V. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini.
Pirmiausia pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius liudytoju apklaustas I. Ž., kaip minėta, kategoriškai nurodė, jog A. G. kaip fiziniam asmeniui jo vadovaujama bendrovė mėsos produktų niekada nėra teikusi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. G. nurodė mėsą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkęs 2017 m., tuo tarpu kaltinimas V. G. yra pareikštas mėsą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijus 2019 m.
Kita vertus, šiame kontekste, pažymėtina, jog byloje iš tiesų nustatyta, kad už 2019-04-26, 2019-05-08, 2019-05-15 pristatytą mėsą su produkciją atvežusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ar V. F. yra atsiskaitęs ir A. G.. Tačiau tai nepaneigia byloje surinktų įrodymų visuma patvirtintos aplinkybės, jog mėsos produkcija buvo pristatoma ne kitam juridiniam, ar fiziniam asmeniui, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Ginčydama pareikštus kaltinimus, V. G. nurodė ir tai, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi I. Ž. ir V. F. verslo reikalais nebendravo ir jokių reikalų neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Šie V. G. parodymai paneigtini elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis. Antai, iš 2019-04-24, 2019-09-04 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų vienareikšmiškai akivaizdu, kad V. G. mobiliojo ryšio priemonėmis bendrauja su V. F. ir, atkreiptinas dėmesys, bendrauja būtent apie mėsą ir mėsos kainas (t. 1, b. l. 93-94, 95). Nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas 2019 m. gegužės 8 d. V. F. ir V. G. pokalbis, kurio metu V. F. V. G. pasako, kad atvežė mėsą. Akivaizdu, jog šis pokalbis ne tik paneigia V. G. argumentus, kad nei su I. Ž., nei su V. F. ji nebendravo ir jokių verslo reikalų neturėjo, bet atvirkščiai, objektyviai pagrindžia, kad 2019 m. gegužės 8 d. V. F., kuris padėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. Ž. vykdyti veiklą, V. G. atvežė mėsą.
Taigi, vertinant nustatytų ir išdėstytų aplinkybių ir įrodymų visumą, laikytina, jog byloje objektyviai nustatyta, kad 2019-04-26, 2019-05-08 ir 2019-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)” iš UAB „(duomenys neskelbtini)” įsigijo mėsos už 4 292,75 Eur ir šių įsigijimų bei pinigų sumokėjimo nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais. Esant nustatytų aplinkybių visumai, laikytina, jog nagrinėjamu atveju būtina sąlyga, kuri nurodyta 2020-02-28 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, nustatyta patikimai ir abejonių nekelia.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo R. N.
Iš 2020-02-28 specialisto išvados Nr. 04/12-2-6-2321 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, jog kita būtina sąlyga, su kuria siejama specialisto išvada, konstatuojant, jog nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra - jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 57 610,04 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, tai laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 42 610 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo neįdarbintiems asmenims.
Kaip minėta, V. G. taip pat neigė padariusi šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neigė mokėjusi darbo užmokestį R. N..
Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, ar neprisipažinimu, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. Taigi, esant formuojamai teismų praktikai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtent išoriniai objektyvieji padarytos nusikalstamos veikos požymiai, tai yra objektyviai V. G. atlikti veiksmai ir apsprendžia V. G. kaltę.
Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, remiantis VRM CIS duomenų bazės duomenimis, neginčytinai nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 R. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų įdarbinta nebuvo. Tačiau nagrinėjamoje byloje, remiantis nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma, nustatyta ir kita nagrinėjamu aspektu reikšminga aplinkybė.
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog pareikšto kaltinimo kontekste įrodomąja prasme vieni reikšmingiausių ir esminių įrodymų byloje yra liudytojos R. N. parodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, jog liudytoja R. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, jog, V. G. sūnui A. G. pasiūlius, nuo 2015 m. iki 2019 m. „(duomenys neskelbtini) “ turgavietėje (duomenys neskelbtini) m. ji prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, atkreiptina, jog liudytoja nuosekliai ir kategoriškai nurodė, jog nuo 2015 m. iki 2019 m. „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje ji prekiavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, jokia kitokia produkcija nėra prekiavusi. Liudytoja nuosekliai viso proceso metu nurodė ir tai, jog verslo liudijimą, leidžiantį prekiauti, kaip ir žadėjo siūlydamas darbą, pradžioje jai nupirko A. G., vėliau jos verslo liudijimu visuomet rūpindavosi, jį nupirkdavo arba A. G., arba V. G., liudytoja nuosekliai ir vėl kategoriškai nurodė, jog pati verslo liudijimo nėra pirkusi, prisijungimo kodų prie VMI deklaravimo sistemos nėra turėjusi. Nustatyta, jog visais be išimties atvejais liudytoja nurodė ir patvirtino, jog kasos aparatą nupirko, užregistravo ir jai į turgavietę atvežė V. G.. Liudytoja nuosekliai nurodė ir tai, kad produkciją į turgavietę kiekvieną ar kas antrą dieną dažniausiai jai atveždavo A. G., nors būdavo, kad produktus atveždavo ir pati V. G., produkcijos pardavimo kainas paprastai nustatydavo V. G., nors kartais nurodydavo ir A. G., pinigus už parduotą produkciją kiekvieną dieną dažniausiai atiduodavo A. G., nors būdavo, kad pinigus paimdavo ir V. G.. Galiausiai nustatyta, kad viso bylos baudžiamojo proceso metu liudytoja nuosekliai nurodė ir tai, jog darbo užmokestį – pradžioje 30 Eur, vėliau nuo 2016 m. - 40 Eur, o nuo 2017 m. - 50 Eur jai paprastai išmokėdavo A. G., kartais darbo užmokestį, kokį buvo sutarę, ji pasiimdavo ir pati.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog liudytoja R. N. visuomet analogiškai nurodė, jog nors produkciją atveždavo kiekvieną ar kas antrą dieną, tačiau sąskaitą – faktūrą atveždavo tik kartą per savaitę, nuosekliai patvirtino, jog produkcijos kiekis, nurodytas sąskaitoje - faktūroje, ir produkcijos kiekis, kurį realiai atveždavo per savaitę, nesutapdavo, kartu nuosekliai paaiškino, jog produkcijos kiekis, kurį realiai atveždavo, visuomet būdavo didesnis, nei nurodytas sąskaitose – faktūrose. Nuosekliai visų apklausų metu liudytoja R. N. nurodė, jog nors dokumentuose buvo nurodyta, kad mėsos gaminius ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka ir už juos atsiskaito, tačiau produkcijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji niekada nepirko ir už ją grynais pinigais niekada nemokėjo (t. 5, 52-53, 55-56, 57-58).
Netikėti liudytojos R. N. nagrinėjamos bylos procese duotais parodymais, jais abejoti ar vertinti juos kaip netinkamus įrodymus baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmiausia nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog visos liudytojos apklausos atliktos tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, liudytoja visais be išimties atvejais apklausta būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai objektyviai suponuoja liudytojos R. N. parodymus nagrinėjamoje byloje vertinti kaip teisėtus, įstatymo reikalavimus atitinkančius įrodymus. Netikėti liudytojos R. N. šiame procese duotais parodymais nėra pagrindo ir kitu aspektu. Nagrinėjamoje byloje vertinant nukentėjusiosios parodymus, akcentuotina, jog, nurodydama pareikšto kaltinimo kontekste reikšmingas aplinkybes, liudytoja buvo tiksli ir nuosekli viso be išimties proceso metu. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog siekiant nustatyti tikrąsias aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. N. buvo apklausta ir parodymus davė tris kartus, teisminio nagrinėjimo metu, kuomet procese dalyvavo ir klausimus liudytojai tiesiogiai galėjo užduoti visi proceso dalyviai, tame tarpe ir kaltinamoji, jos gynėjas bei civilinės atsakovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, buvo apklausta du kartus, akcentuotina ir tai, jog pakartotinės liudytojos apklausos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo atliktos ne tik siekiant patikslinti tam tikras bylos aplinkybes, bet ir siekiant išsiaiškinti liudytojos parodymų nuoseklumą, jų patikimumą, atitikimą bylos aplinkybėms. Kaip nustatyta, liudytoja, nurodydama esmines bylos aplinkybes, buvo nuosekli, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo, taigi išimtinai viso proceso metu. Nagrinėjamu aspektu, pažymėtina ir tai, jog aplinkybių, leidžiančių teigti liudytoją esant priešiškai nusiteikusią prieš V. G., esant suinteresuotą neigiama baudžiamosios bylos baigtimi V. G. ir todėl nurodančią tikrovės neatitinkančias aplinkybes, norinčią pakenkti V. G., byloje nėra.
Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog esminis liudytojos R. N. viso baudžiamojo proceso metu duotų parodymų nuoseklumas ir tapatumas iš esmės visais pareikšto kaltinimo kontekste reikšmingais aspektais objektyviai suponuoja liudytojos R. N. duotus parodymus vertintini kaip patikimus įrodymus nagrinėjamoje byloje ir jais remtis. Esant nustatytų aplinkybių, tai yra liudytojos parodymų visumai, liudytojos duotų parodymų kaip duomenų patikimumas teismui nekelia abejonių.
Nagrinėjamu aspektu byloje, be kita ko, pažymėtina ir tai, jog pagal formuojamą teismų praktiką, byloje konstatuojant esant asmens kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo asmens ar liudytojo parodymų nuoseklumas, išsamumas, logiškumas yra svari ir pagal baudžiamojo proceso įstatymą leistina aplinkybė remiantis nukentėjusiojo ar, kaip šioje byloje nustatyta, liudytojo parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojos R. N. parodymus vertinti kaip tinkamus ir patikimus įrodymus byloje suponuoja ir teisminio proceso metu liudytoju apklausto nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus, tame tarpe ir liudytojos R. N. apklausas, atlikusio T. K. parodymai. Nustatyta, jog T. K. teisminio nagrinėjimo metu vienareikšmiškai patvirtino, jog liudytoja R. N. visų apklausų metu reikšmingas bylos aplinkybes dėstė ir nurodė aiškiai ir tiksliai, net nebuvo būtinybės kiekvieną liudytojai užduodamą klausimą ir atsakymą į jį protokoluose užfiksuoti atskirai.
Nagrinėjamoje byloje konstatuojant, jog liudytojos R. N. parodymais netikėti, abejoti ar juos atmesti kaip netinkamus, nepatikimus įrodymus nėra pagrindo, atsižvelgiant ir į tai, jog liudytojos parodymus ir nurodytas reikšmingas aplinkybes pagrindžia ir baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, jų visuma.
Byloje, kaip minėta, objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 7 d atlikus, „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje prekiavusios R. N. patikrinimą, nustatyta, jog R. N. prekiavo tik vieno tiekėjo, tai yra tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, jokia kitokia produkcija operatyvaus patikrinimo metu R. N. prekybos vietoje aptikta nebuvo. Ši, atkreiptina rašytiniais duomenimis pagrįsta aplinkybė, kaip matyti, vienareikšmiškai patvirtina liudytojos R. N. parodymus, jog ji prekiavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, ir kartu paneigia V. G. parodymus, jog R. N. prekiavo ne tik jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija.
Byloje nagrinėjamu aspektu nustatyta ir kita reikšminga aplinkybė. Byloje neginčytinai nustatyta, jog I. V., į kurią V. G. kreipėsi pagalbos prašydama padėti užpildyti verslo liudijimus ir deklaracijas elektroniniu būdu, V. G. pateikė ne tik savo ir savo šeimos narių – vyro ir sūnų, bet ir R. N. asmens duomenis. Tai, kad V. G. I. V., be savo ir savo šeimos narių asmens dokumentų, pateikė ir R. N. asmens dokumentus, reikalingus verslo liudijimų gavimui ir deklaracijų užpildymui, objektyviai pagrindžia ne tik I. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu šia apimtimi duoti parodymai, bet ir kiti objektyviai byloje nustatyti duomenys – nustatyta, jog atlikus kratą I. V. gyvenamoje vietoje, rasti ne tik su V. G., jos vyro ir sūnų, bet, pažymėtina, ir su R. N. asmeniu susiję su duomenys. Esant išdėstytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog tai objektyviai patvirtina R. N. parodymus, jog verslo liudijimais, kaip pažadėjo ir vėliau sakydavo A. G., rūpinosi V. G., arba A. G., ir, atvirkščiai, paneigia V. G. argumentus, jog R. N. verslo liudijimais rūpinosi pati. Kartu paminėtina, jog analizuojant liudytojos I. V. parodymus, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, kad matė R. N. kartu su V. G. prekiaujančias (duomenys neskelbtini) m. turgavietėje, teisminio nagrinėjimo metu liudytoja šią aplinkybę kategoriškai paneigė ir paaiškino tyrėjui į užduotą klausimą, atsakiusi, kad nežinanti, ar galėjo tai būti R. N., ar ne, nes jos (R. N.) nepažįsta. Toks liudytojos parodymų neatitikimas savaime nereiškia ikiteisminio tyrimo tendencingumo, kaip traktuoja gynyba, juolab, pažymėtina, kad ši aplinkybė nei pareikšto kaltinimo visumos, nei nustatytų bylos aplinkybių visumos kontekste reikšmingos įtakos neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, jog liudytoja R. N. viso ikiteisminio tyrimo metu, kuomet, kaip minėta, buvo apklausta tris kartus, ir pirminės teisminio nagrinėjimo 2021-03-14 apklausos metu nuosekliai ir vienareikšmiškai nurodė, jog per dieną ji parduodavo produkcijos ne mažiau kaip už 500 Eur. Nustatyta ir tai, jog teisminio nagrinėjimo 2021-09-14 papildomos apklausos metu liudytoja R. N. patvirtinusi, kad per dieną ji parduodavo produkcijos ne mažiau kaip po 500 Eur, kartu nurodė ir tai, kad būdavo, jog parduodavo produkcijos mažiau nei už 500 Eur.
Šiuo atveju pirmiausia pažymėtina, jog, kaip minėta, turint omeny liudytojos R. N. parodymų nuoseklumą ir tapatumą, procesinių veiksmų, kurių metu užfiksuoti minėti parodymai, atitikimą įstatymo reikalavimams, abejoti liudytojos parodymų teisingumu ir patikimumu, ar kaip minėta, juos atmesti kaip netinkamus, neteisėtus ar nepatikimus įrodymus, nėra pagrindo. Kartu nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog teisminio nagrinėjimo 2021-09-14 papildomos apklausos metu patvirtinusi, jog per dieną ji produkcijos parduodavo ne mažiau kaip po 500 Eur, kartu nurodžiusi, jog būdavo, kad parduodavo produkcijos ir mažiau nei už 500 Eur, liudytoja R. N., atkreiptina pati savarankiškai, patikslindama savo atsakymą, nurodė, jog tai būdavo labai retai, ir dažniausiai tai būdavo pirmadienis. Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, jog papildomos apklausos metu vėlgi savarankiškai, patikslindama savo atsakymą, liudytoja nurodė ir tai, jog būdavo, kad per dieną parduodavo produkcijos ir daugiau nei už 500 Eur. Taigi, vertinant išdėstytus liudytojos R. N. parodymus, laikytina, jog liudytojos parodymai, kad būdavo, kai produkcijos parduodavo ir mažiau nei 500 Eur, nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jų visumos kontekste, objektyviai negali esminiai įtakoti pareikšto kaltinimo apimties, juolab, kad, kaip nurodė liudytoja, tai būdavo labai retai, o be to, kaip nurodė liudytoja, būdavo, kad produkcijos parduodavo ir daugiau nei už 500 Eur. Be kita ko, tai, kad liudytoja teisminio nagrinėjimo metu minėtas aplinkybes nurodė pati savarankiškai, tikslindama savo atsakymus, patvirtina liudytojo T. K. parodymus, jog R. N. ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu aplinkybes nurodė ir jas dėstė nuosekliai ir aiškiai.
Nagrinėjamu aspektu imtini domėn ir pačios V. G. parodymai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija buvo kokybiškiausia ir brangiausia „(duomenys neskelbtini) “ turgavietėje. Taigi, tuo pačiu imant domėn ir liudytojos R. N. parodymus, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ produkcija buvo gerai perkama, laikytina, jog prekiaujant kokybiškais, konkurencingais, paklausiais rūkytos ir sūdytos mėsos gaminiais vienoje iš didžiausių turgaviečių (duomenys neskelbtini) mieste, ekonomiškai geroje turgavietės vietoje, dviejuose prekystaliuose, turint omeny rinkos kainas, 500 Eur suma už per dieną parduotą produkciją nėra nelogiška suma.
Žemesnės instancijos teismas
Neigiant V. G. pareikštus kaltinimus, ginčijama, jog R. N., kaip ji nurodo, galėjo kiekvieną dieną parduoti produkcijos už 500 Eur, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybių pagaminti tokio kiekio produkcijos.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog, apžiūrėjus pačios bendrovės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias mėsos įsigijimą ir pagamintos produkcijos pardavimą, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat įsigydavo ženkliai didesnį kiekį skerdienos ir subproduktų nei parduodavo pagamintos produkcijos. Kartu pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje jokių duomenų, pagrindžiančių skerdienos, subproduktų ar pagamintos produkcijos nurašymą ar jų utilizavimą, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų nėra (t. 2, b. l. 106). Byloje, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytu 2019-01-01 įsakymu Nr. 2019-01-02/02 dėl mėsos gaminių kalkuliacinių kortelių patvirtinimo, nustatyta ir tai, kad pagal skerdienos ir subproduktų išpjaustymo kalkuliacines korteles, gaminamos produkcijos kalkuliacines korteles UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo gamyboje sunaudodavo visas įsigytos skerdienos ir subproduktų dalis ir kiekius (t. 2, b. l. 107-114). Šios aplinkybės suponuoja logišką išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksuojant visos pagamintos produkcijos pardavimus, įsigytos skerdienos ir subproduktų kiekis turėtų atitikti arba būti labai panašus į parduotos produkcijos kiekį.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis 2021-04-15 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas raštu Nr. 37S-(37.5)-754 (patikslintu 2021-05-24 Nr. 37S-(37.5.) 1087 raštu) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” veterinarinį patvirtinimą gavo mėsos produktų perdirbimo veiklai patalpose, adresu – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad patalpų plotas perdirbimo veiklai nurodytas yra 131,59 kv.m., nustatyta ir tai, jog 2015-11-12 UAB „(duomenys neskelbtini)” praplėtė gamybinių patalpų plotą, skirtą virtų gaminių gamybos veiklai 37, 62 kv.m. ir bendras gamybinių patalpų plotas sudaro 169,21 kv.m. (t. 7, b. l. 55-58, 77-79). Byloje nustatyta ir tai, kad tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos patalpas apžiūrėjęs liudytoju byloje apklaustas tyrėjas T. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” gamybinės patalpos buvo didelės ir gamybinių patalpų buvo daug, buvo vonios mėsai sūdyti, atskiros patalpos, rūkyklos kelios, cechai.
Tokiu būdu, šios aplinkybės, jas vertinant anksčiau išdėstytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumos kontekste, logiškai suponuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pajėgi pagaminti produkcijos kiekį, kurį parduodavo R. N..
Teisminio nagrinėjimo metu, ginčijant V. G. pareikštus kaltinimus, gynyba pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus - laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 pardavimo operacijų sąrašą, operacijų detales, pateikė šių duomenų suvestinę (t. 7, b. l. 1- 53). Vienok, pažymėtina jog buhalterinių duomenų suvestinė, jų analizė ir paskaičiavimai yra pateikti remiantis išimtinai tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie buvo užfiksuoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Tuo tarpu, byloje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaita neatspindėjo tikrosios bendrovės ūkinės finansinės padėties, vykdomos veiklos, ūkinių įvykių ar sudaromų sandorių. Be kita ko, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, vien tik kaltinamojo ar jo gynybos manymas, kad jo gynybinė versija nėra pakankamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, kad tyrimas atliktas neišsamiai ar pareikštas kaltinimas nepagrįstas.
Taigi, vertinant tai, kas išdėstyta, byloje konstatuotina, jog, veikdama per savo sūnų A. G., susitarus, kad R. N. nupirks verslo liudijimą, jos vardu užregistruos kasos aparatą, sumokės už prekybos vietą turgavietėse ar mugėse, tieks jai UAB „(duomenys neskelbtini)” produkciją, kurią R. N. prekiaus pagal V. G. nustatytas kainas, o suprekiautus pinigus grąžins V. G., už darbą mokės sutartą darbo užmokestį, V. G., laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31, R. N. grynais išmokėjo iš viso 42 610 Eur darbo užmokestį. Kaip nustatyta, R. N. laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini) įdarbinta nebuvo. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 42 610 Eur darbo užmokestį išmokėjo neįdarbintai R. N..
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31, prekiaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, R. N. gavo 500 000 Eur įplaukų, iš jų: 2015 m. - 54 500 Eur, 2016 m. -131 000 Eur, 2017 m. - 130 500 Eur, 2018 m. - 130500 Eur, 2019 m. – 53 500 Eur (Specialisto išvados priedai Nr. 8, 10). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2019-05-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais pagrindė ir į apskaitą įtraukė bei apskaitos registruose - „Įplaukų operacijos“ užregistravo iš viso 90 701,98 Eur - iš jų 2015 m. – 5 016,57 Eur, 2016 m. - 21 516,41 Eur, 2017 m. – 22 334,20 Eur, 2018 m. – 25 100,71 Eur, 2019 m. – 16 734,09 Eur - piniginių lėšų (įplaukų) grynaisiais pinigais gavimo iš R. N. ūkines operacijas (Specialisto išvados priedai Nr. 14 - 14-4). Byloje, analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, apskaitos registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė prekių (produkcijos) pardavimo iš viso 409 298,02 Eur (500 000-90 701,98) (iš jų - 2015 m. - 49 483,43 Eur, 2016 m. - 109 483,59 Eur, 2017 m. - 108 165,80 Eur, 2018 m. - 103 426,13 Eur, 2019 m. - 38 739,07 Eur) ūkinių operacijų.
Esant nustatytų aplinkybių visumai, laikytina, jog būtina sąlyga, nurodyta 2020-02-28 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos - jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų: iš viso 57 610,04 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 42 610 Eur mokėtino darbo užmokesčio, iš viso 42 610 Eur išmokėto darbo užmokesčio neįdarbintiems asmenims – R. N. - taip pat nustatyta patikimai ir abejonių nekelia.
Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką, įrodomąja prasme vieni reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti yra duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimu metu – nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, atlikus specialiomis žiniomis pagrįstą objektų tyrimą, tai yra atlikus ūkinį finansinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimą, pateikta 2020-02-28 specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurios patikimumas ir išsamumas, esant nustatytoms ir faktinių duomenų visuma patvirtintoms abiem specialisto išvadoje nurodytoms sąlygoms, abejonių nekelia.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog ūkinis finansinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimas atliktas vertinant ir analizuojant pateiktus ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis dėl R. N. patikrinimų, fizinio asmens R. N. individualios veiklos vykdymo dokumentus, atliekant tyrimą buvo taikomi dokumentų tikrinimo, dokumentų lyginimo, kryžminio tikrinimo metodai, tyrimą atliko vyriausioji specialistė, turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vadybos ir verslo administravimo kvalifikaciją ir 12 metų darbo stažą ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje. Šių duomenų visuma taip pat pagrįstai ir objektyviai suponuoja 2020-02-28 specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos ir joje pateiktas išvadas vertinti kaip patikimas ir abejonių nekeliančias.
Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje objektyviai konstatuotina, jog padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti įmonės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, sąlygojantys baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį kilimą, byloje nustatyti objektyviai ir neginčytinai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog tikrovę atitinkantys ir tikrąją finansinę būklę atspindintys duomenys apie ūkio subjekto - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nagrinėjamu atveju nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimus, analizuojant, akcentuotina, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir gautus ūkinius finansinius duomenis, o ne tik ūkio subjekto - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - buhalterinės apskaitos dokumentus. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju taipogi vienareikšmiškai ir objektyviai suponuoja baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio kilimą.
Vertinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2019-04-26 iki 2019-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)” per tris kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)” įsigijo mėsos iš viso už 4 292,75 Eur ir šių įsigijimų bei pinigų sumokėjimo nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais; laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 R. N., būdama neįdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)” bei prekiaudama turgavietėse ir mugėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, gavo iš viso 500 000 Eur pajamų, iš kurių 409 298,02 Eur gavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” nepagrindė apskaitos dokumentais ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje; laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 A. G., veikdama per savo sūnų A. G., susitarė, kad R. N. nupirks verslo liudijimą, jos vardu užregistruos kasos aparatą, sumokės už prekybos vietą turgavietėse ar mugėse, jai tieks UAB „(duomenys neskelbtini)” produkciją, kurią R. N. pagal V. G. nustatytas kainas prekiaus, o suprekiautus pinigus grąžins V. G., kad pagal susitarimą R. N. už darbą bus mokamas iš anksto aptartas fiksuotas darbo užmokestis ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-31 R. N. grynais išmokėjo iš viso 42 610 Eur darbo užmokestį, tačiau šių duomenų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, ko pasėkoje laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Byloje kartu pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminė aplinkybė kilti baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį - nusikalstamų padarinių buvimas, be specialiomis žiniomis pagrįsto buhalterinio vertinimo, turi būti pagrįsta ir kitais baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis.
Nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, kad buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita netinkamai, pažeidžiant buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus buvo tvarkoma laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31, taigi beveik ketverius metus, neapskaitytas darbo užmokestis neįdarbintam asmeniui minėtu laikotarpiu buvo mokamas reguliariai ir pastoviai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais nepagrindė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 409 298,02 Eur įplaukų gavimo, 4 292,75 Eur panaudojimo ir 42 610 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Taigi, apgaulingą apskaitos tvarkymą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrįstai suponuoja ir konstatuotas buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų mastas ir apimtis, nuolatinis ir sistemingas pobūdis.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas.
Nagrinėjamoje byloje, remiantis duomenimis apie juridinį asmenį, objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 201508-01 iki 2019-05-31 buvo V. G..
Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori (siekia) arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Kaip minėta, kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.
Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, vertinant V. G. objektyviai atliktus veiksmus, jų apimtį ir mąstą, konstatuotina, jog V. G., apgaulingai tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, neabejotinai veikė tiesiogine tyčia.
Byloje objektyviai konstatuotina, jog V. G. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką - apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikytina įrodyta visa apimtimi. V. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas dėl pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai, neteisingų duomenų pateikimas tiesiogiai lemia prievolės mokėti mokestį nebuvimą arba prievolę sumokėti mažesnį nei priklauso mokestį.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2020-02-28 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-6-2321 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos taip pat konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktose deklaracijose ir nustatyta tvarka patvirtintose ataskaitose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, tai yra: UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 125818,47 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų - pridėtinės vertės mokesčio - 71 035 Eur, pelno mokesčio -24 361 Eur, gyventojų pajamų mokesčio - 8 908,16 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų - 16 392,11 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų - 5 010,43 Eur, Eur įmokų į Garantinį fondą - 111,77. Taip pat nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 nesumokėjo į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 103761 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų - pridėtinės vertės mokesčio - 52938 Eur, pelno mokesčio - 24361 Eur (už 2015-2018 m.), gyventojų pajamų mokesčio - 7852 Eur, VSDF įmokų - 18498 Eur, įmokų į Garantinį fondą - 112 Eur. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2020-06-15 turi sumokėti į valstybės biudžetą 1601 Eur pelno mokestį (už 2019 m. 01-05 mėn.).
Šiuo atveju 2020-02-28 specialisto išvada Nr. 04/12-2-6-2321 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos konstatuojant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktose deklaracijose ir nustatyta tvarka patvirtintose ataskaitose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą taip pat yra sąlyginio pobūdžio, tačiau, sąlygos, su kurių buvimu šiuo atveju siejamos specialisto išvados, yra analogiškos specialisto išvadoms dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurios, kaip nustatyta, yra patikimai patvirtintos.
Taigi, laikytina, jog objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, požymiai, byloje ir šiuo atveju nustatyti objektyviai.
Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną ir turtą ar jų naudojimą.
Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog atsakingu asmeniu už juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų atitinkamoms valstybės įgaliotoms institucijos pateikimą bei juose nurodytų teisingų duomenų atsakinga yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. G..
Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje numatyta nusikalstama veika taip pat yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, siekiant išvengti mokesčių. Įstatymo leidėjas pačioje straipsnio dispozicijoje įtvirtino būtinąjį nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnyje, požymį - tikslą išvengti mokesčių, tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad į deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, turtą, pelną ar jų panaudojimą ir pateikė tokį dokumentą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori, t. y. veikia tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179/2014) yra suformavęs aiškią poziciją dėl Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio aiškinimo ir taikymo, t. y. kad nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalinant galimybę jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiai už šias pajamas ilgą laiką po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas laikyti, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti apskritai.
Baudžiamojoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą atsakinga bendrovės direktorė V. G. laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams atitinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė tikslingai ir sąmoningai, taigi tyčia, tikslingai ir sąmoningai siekdama, jog buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita būtų vedama apgaulingai, kad nebūtų galima nustatyti jos vadovaujamos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šių aplinkybių visuma nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neabejotinai suponuoja ir išvadą, kad V. G. vienareikšmiškai suprato ir žinojo, jog buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams nepateikiant buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniai apskaitos dokumentai taip pat bus užpildyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir šie dokumentai su neteisingais duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą bus pateikti įgaliotoms valstybės institucijoms. Taigi neabejotina, kad V. G. suprato ir žinojo, kad valstybinėms institucijoms privalomuose pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniuose dokumentuose bus įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę ūkinę būklę. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja ir esminę nagrinėjamu aspektu išvadą, jog V. G. nusikalstamai veikė turėdama aiškų ir apibrėžtą tikslą - išvengti mokėtinų privalomų mokesčių ir įmokų valstybei. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai konstatuotina, jog V. G. ir šiuo atveju veikė tikslingai ir sąmoningai, taigi tiesiogine tyčia. Be kita ko, nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą ir imperatyviai konstatuota, kad tyčinis neteisingų duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai patvirtina, kad šie veiksmai atlikti siekiant išvengti mokesčių.
Vertinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis - tikslas išvengti mokesčių - V. G. veiksmuose taipogi nustatytas objektyviai.
Esant nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumai, V. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką - siekiant išvengti mokesčių, įrašius į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną ir pateikiant juos valstybės įgaliotoms institucijoms - laikytina įrodyta. V. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, kadangi išvengta 104 304, 16 Eur, tai yra daugiau nei 750 MGL, mokesčių ir įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Kaip byloje nustatyta, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, padaryta laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31, nustatyta ir tai, jog nusikalstami V. G. veiksmai vienareikšmiškai yra tęstinio pobūdžio. Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalies straipsnio redakcija, numatanti baudžiamąją atsakomybę, kai nesumokėtų mokesčių suma viršija 750 MGL, įsigaliojo 2017 m. lapkričio 29 d. Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatoje imperatyviai įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą ir baudžiamumų nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Toje pačioje nuostatoje įtvirtinta, jog nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Teismų teorijoje ir praktikoje tęstinės veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Ir šių nusikalstamų veikų padarymo atvejais taikomas įstatymas, galiojęs tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta at nutrukta. Taigi, V. G. nusikalstami veiksmai šiuo atveju pagrįstai kvalifikuoti pagal 2017 m. lapkričio 29 d. įsigaliojusią ir šiuo metu galiojančią Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalies straipsnio redakciją.
IV. Dėl civilinių ieškinių
Baudžiamojoje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, prašant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš V. G. valstybės naudai priteisti 85 183,67 Eur padarytai žalai atlyginti (t. 5, b. l. 2-16, t. 6, b. l. 81-86). Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys, prašant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš V. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 21 740,77 Eur padarytai žalai atlyginti (t. 5, b. l. 18-29).
Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtino, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl neįvykdytos mokestinės prievolės ir to pasėjoje dėl negautų pajamų valstybės patirtos žalos priteisimo, yra aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33, 2.50 straipsnių nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu. Minėtos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų, tarp jų ir juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-30-788/2017).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamoje byloje civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo pagrįstai yra pareikšti civiline atsakove baudžiamojoje byloje pripažintai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamajai V. G., prašant padarytą žalą priteisti iš civilinės atsakovės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš kaltinamosios V. G..
Narinėjamoje baudžiamojoje byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog valstybės biudžetui padarytą žalą tiesiogiai sąlygojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. G., atsakingos už tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir deklaracijų bei kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų ir juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą valstybinėms institucijoms, įstatymams prieštaraujantys tyčiniai neteisėti veiksmai, apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir siekiant išvengti privalomai mokėtinų mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, valstybės institucijoms pateikiant neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą. Priežastinis ryšys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. G. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių - žalos padarymo valstybės biudžetui, Valstybinio socialianio draudimo fondo biudžetui byloje akivaizdus ir neginčytinas.
Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, civiliniai ieškiniai nagrinėjamoje byloje priteistini iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš UAB (duomenys neskelbtini)“ direktorės kaltinamosios V. G..
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, esant nustatytoms sąlygoms: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).
Akivaizdu, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyto abi sąlygos – nustatyta, jog visi reikšmingi duomenys ir įrodymai, pagrindžiantys valstybei padarytą turtinę žalą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką, lėmusius neteisėtus veiksmus yra surinkti būtent baudžiamojoje byloje, todėl civilinių ieškinių nagrinėjimas baudžiamojoje byloje vienareikšmiškai yra efektyvesnis ir operatyvesnis; nustatyta ir tai, kad valstybės turtiniai praradimai vienareikšmiškai kilo tiesiogiai iš padarytos nusikalstamos veikos ir, turint omeny išvengtų sumokėti mokesčių sumą, vienareikšmiškai yra reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui pagal Baudžiamojo kodekso BK 220 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu aspektu taip pat pažymėtina, kad mokesčių administratorius mokesčius gali administruoti tokiu atveju, jei juridinis asmuo mokesčius deklaravo. Šiuo atveju, mokesčiai Valstybinėje mokesčių nėra deklaruoti, nėra deklaruoti ir sumokėti dėl juridinio asmens vadovės neteisėtų tyčinių veiksmų, ir tai objektyviai eliminuoja valstybinės institucijos galimybę ieškoti mokesčius.
Esant nustatytoms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 85 183,67 Eur civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, 85 183,67 Eur valstybės biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti priteistini iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš V. G..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 21 740,77 Eur civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 21 740,77 Eur žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad pagal išrašą iš VRM CIS duomenų bazės „Sodra - Asmuo jo draudėjai (visos darbovietės)“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 R. N., kaip asmuo, įsigijęs verslo liudijimą, į VSDFV biudžetą sumokėjo iš viso 2904,52VSDF įmokų (Specialisto išvada (16 lapas), 13 priedas), todėl šia apimtimi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys mažintinas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteisiant 18 836,25 Eur žalos atlyginimui iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš V. G.. Pažymėtina, jog 18 836,25 Eur turtinės žalos dydis buvo nurodytas ir 2020-06-04 nutarime Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių pripažinti civiliniu ieškovu byloje (t. 5, b. l. 19).
V. Bausmė ir jos skyrimo motyvai
Pagal Baudžiamojo kodekso BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir išties, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. G. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamais V. G. veiksmais pažeistos itin reikšmingos įstatymais bei konstitucija saugomos vertybės ir gėriai – vienas iš svarbiausių tinkamą valstybės funkcionavimą užtikrinančių objektų – valstybės finansų sistema ir jos finansiniai interesai. Kaltinamosios tyčia abiem atvejais vienareikšmiškai buvo susiformavusi, siekiant užsibrėžtų įstatymams priešingų tikslų, tiesiogiai nukreipta pažeisti įstatymus. Tai suponuoja išvadą, jog kaltinamųjų nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai nebuvo ir vienkartinio pobūdžio - nusikalstami V. G. veiksmai apgaulingai tvarkant buhalterinę įmonės apskaitą ir valstybės institucijoms pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis tęsėsi net ketverius metus. Ko pasėkoje nusikalstamais V. G. veiksmais valstybės biudžetui padaryta reikšminga žala. Taigi, akivaizdu, jog baudžiamosios atsakomybės aspektu minėtos aplinkybės suponuoja reikšmingą nusikalstamų veiksmų apimtį ir mastą.
V. G. kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir savo nusikalstamo elgesio bei veiksmų kritiškai nevertino. Nusikalstamais veiksmais padarytos žalos valstybės biudžetui neatlygino ir nesiekė jos atlyginti. Taigi, nagrinėjamoje byloje kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nėra ir kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
V. G. anksčiau nėra teista. Dirba, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, turi šeimą
Baudžiamajame įstatyme už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, kaip minėta. Taigi, matyti, jog V. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, yra tyčinio pobūdžio sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė ir griežčiausia laisvės atėmimo bausmė.
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).
Taigi, nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma, jas vertinant bausmės skyrimo aspektu - padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio nusikaltimai, viena iš nusikalstamų veikų priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamais kaltinamosios veiksmais pažeistas vienas iš svarbiausių tinkamą valstybės funkcionavimą užtikrinančių objektų – valstybės finansų sistema ir jos finansiniai interesai, nusikalstamais kaltinamosios veiksmais valstybei padaryta ženkli turtinė žala ir ši valstybei padaryta žala nėra atlyginta, nusikalstami kaltinamosios veiksmai tęsėsi ketverius metus ir buvo pakankamai ženklios apimties ir masto, kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas V. G. neprisipažino ir savo nusikalstamo elgesio bei veiksmų kritiškai nevertino, atvirkščiai, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltę siekė perkelti kitam asmeniui (R. N.), logiškai suponuoja griežčiausios, kita vertus vienintelės sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimą V. G.. Nustatant skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžius, atsižvelgtina į valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės baigiamųjų kalbų išsakytą poziciją ir pasiūlytus bausmių dydžius, įvertinus išdėstytas bylos aplinkybes, skirti kitokio dydžio bausmes nei pasiūlė prokurorė pagrindo nėra, kaip matyti, pasiūlyti bausmių dydžiai yra mažesni nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai.
Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui, imant domėn nagrinėjamu aspektu reikšmingas bylos aplinkybes, tai yra, nesant kaltinamosios V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, turint omeny, kad V. G. anksčiau nėra teista, atsižvelgiant į V. G. turimą susiformavusią socialinę aplinką - šeiminius, socialinius, darbinius ryšius, į tai, jog naujų nusikalstamų veikų ar pažeidimų V. G. nepadarė ir laikėsi įstatymų bei visuomenėje priimtų normų, laikytina, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. G. atlikus tik bausmės dalį. V. G. taikytinos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtinas, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatant minimalią šešių mėnesių nedelsiant atliktinos bausmės dalį.
Kartu siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, V. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, nustatant turtines žalas atlyginti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Bausmės skyrimo aspektu nagrinėjamoje byloje paminėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad griežtos laisvės atėmimo bausmės už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikaltimus neturėtų būti taikomos. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad V. G. paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatyti mažesni nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (už sunkaus nusikaltimo padarymą – ženkliai mažesnis), be to, V. G. taikytas ir dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant minimalią nedelsiant atliktos bausmės dalį. Be to, šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, leidžiančios pagrįstai V. G. taikyti baudžiamajame įstatyme įtvirtintas bausmės skyrimą švelninančias nuostatas, nagrinėjamoje byloje nenustatytos, nei gynyba, nei kaltinamoji jų nepateikė ir nenurodė.
Dėl bausmių bendrinimo
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tuomet, kai padarytos kelios veikos, jos padarytos viena po kitos, įgyvendinant bendrą sumanymą. Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia bendras sumanymas, siekiant pagrindinio nusikalstamos veikos tikslo, tokioje situacijoje visos nusikalstamos veikos dalys yra neatskiriamos (būtinos), nepadarius bent vienos veikos nebus pasiektas pagrindinis tikslas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355/2009, 2K-477/2008).
Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, jog kaltinamosios V. G. nusikalstamus veiksmus jungė bendra vieninga tyčia, siekiant vieningų tikslų bei sumanymų – apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, išvengti valstybei mokėtinų mokesčių ir įmokų. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką V. G. padarytos nusikalstamos veikos, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir išvengiant valstybei mokėtinų mokesčių ir įmokų, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą.
VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 136 straipsniu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta V. G., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentai, paimti 2019-06-18, 2019-06-21 kratų metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)” ir I. V., perduoti pagal 2020-02-17 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą bei pagal 2019-09-27 dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini UAB „(duomenys neskelbtini)” teisėtam atstovui (t.1, b. l. 173-178, t. 2, b. l. 62-67, b. l. 116-117, 119).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dokumentai, pagal 2019-10-31 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolą paimti iš R. N., saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. N., pavedant tai atlikti ikiteisminio tyrimo institucijai (t. 2, b. l. 121-122).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas V. G. paskirti - laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos galutinės subendrintos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nustatant nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti V. G. atlyginti padarytas turtines žalas, nustatant turtines žalas atlyginti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 85 183,67 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, subsidiariai iš V. G., į valstybės biudžetą priteisti 85 183,67 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, subsidiariai iš V. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 18 836,25 Eur turtinei žalai atlinginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 136 straipsniu, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. G. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentus, paimtus 2019-06-18, 2019-06-21 kratų metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)” ir I. V., perduotus pagal 2020-02-17 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą bei pagal 2019-09-27 dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje - nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)” teisėtam atstovui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dokumentus, pagal 2019-10-31 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolą paimtus iš R. N., saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. N., pavedant tai atlikti ikiteisminio tyrimo institucijai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.