Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Civilinės ieškovės – Klaipėdos AVMI atstovė J. N. parodė, kad Klaipėdos AVMI, baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti V. G., pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, gautą iš FNTT ir pateiktą specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reiškia civilinį ieškinį. Ieškinio suma 83 183,67 Eur (patikslintas civilinis ieškinys. Ieškinys grindžiamas specialisto išvada, atitinkamais teisės aktais ir teismų praktika. Civilinį ieškinį sudaro galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruoti ir nesumokėti mokesčiai – GPM 7 852 Eur, kurie pagal specialisto išvadą apskaičiuoti remiantis pateiktais liudytojos R. N. parodymais ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, PVM suma - 52 938 Eur, taip pat pelno mokestis už 2015-2018 m., kurio suma - 24 361 Eur. Taip pat, galimai nuo neapskaityto, bet išmokėto darbo užmokesčio įeina ir įmokos į garantinį fondą už 2015-2016 m. - 32, 67 Eur. Atstovė atkreipia dėmesys, kad pagal specialisto išvadą įmokos į garantinį fondą yra išskirtos. Vienos yra už 2015-2016 m., o kitos nuo 2016-2019 m. Atkreipia dėmesį, kad įmokos į garantinį fondą įtrauktos tik ta apimtimi kiek atitinkamu laikotarpiu, iki 2016-12-31 VMI administravo įmokas. Nuo 2017-01-01 šių įmokų administravimą perėmė VSDFV. Pateikiant civilinį ieškinį, remiamasi specialisto išvada, nes pagal mokesčių administravimo įstatymą VMI turi teisę remtis pateiktomis specialisto išvadom ir nėra privaloma atlikti papildomų apskaičiavimų. Tuo labiau, kad ieškinys yra pareikštas dviem atsakovams – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovei V. G.. Atstovė paaiškino, jog pagal mokesčių administravimo įstatymo nuostatas VMI turėtų mokesčius išsiieškoti mokesčių administravimo nustatyta tvarka, tačiau to padaryti negalima, kadangi pagal mokesčių administravimo įstatymą, kuris yra pasikeitęs nuo 2020-01-01, yra nustatyta mokesčių skaičiavimo ir perskaičiavimo senatis, numatyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio mėn. 1 dienos. Nustatyta tvarka VMI to padaryti negali, nes specialisto išvada ir nustatytas laikotarpis apima 2015-2019 m. laikotarpį. Įvertinus MĮ 68 str. įtvirtintą nuostatą dėl perskaičiavimo senaties, VMI neturi galimybės perskaičiuoti mokesčių už 2015-2017 m. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukta į ieškinį kaip atsakovas, nors kaltinimai jai ir nėra pareikšti, ir atkreiptinas dėmesys, pagal specialisto išvadoje apskaičiuotų mokesčių pagal atitinkamus mokesčių įstatymus bendrovė nėra deklaravusi, nėra pateikusi deklaracijų už tiriamą laikotarpį ir, kaip jau minėta, veiklos tyrimo laikotarpis apima 2015-2017 m., todėl esant MĮ 68 str. nustatytam apskaičiavimo, perskaičiavimo laikotarpiui, VMI neturi galimybės iš bendrovės išsireikalauti minėtų mokesčių. Kita aplinkybė, kad apskaičiuoti ir perskaičiuoti mokesčius už ilgesnį laikotarpį, nei nustatyta MĮ 68 str. 1 d., galima tuo atveju, kai byloje būtina nustatyti valstybei padarytą žalą ir nėra pasibaigę BK nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Šią nuostatą reglamentuoja MĮ 68 str. 4 d. Atsižvelgiant į šią nuostatą, pažymėtina, kad žala padaryta valstybės biudžetui yra nustatyta specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, jog bendrovė galimai valstybei padarė 85 183,67 Eur žalą, nesumokėdama mokesčių. Nors civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo laikomas juridinis asmuo, nes tik jam pagal MĮ 2 str. 17 d. kyla pareiga mokėti mokesčius, tačiau mokesčiu mokėtoju pagal šį įstatymą yra laikomas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Tam asmeniui, mokesčių administravimo įstatymo nuostatos yra taikomos taip pat kaip ir tam pačiam juridinių santykių subjektui – juridiniam asmeniui. Kadangi kaltinimai yra pareikšti ir bendrovės vadovei, tai civiliniu ieškiniu prašoma žalą priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš V. G..

Civilinės ieškovės - VSDFV atstovė K. R. parodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2020-06-01 pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Ieškinys rengtas, remiantis specialisto išvada ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove tiriamuoju laikotarpiu buvo V. G.. Remiantis specialisto išvada civiliniame ieškinyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-07-23 įdarbino R. N. nesudarant darbo sutarties ir tiriamuoju laikotarpiu, kai ji turėjo realius darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai buvo mokamas darbo užmokestis, buvo nustatytas darbo laikas ir grafikas, todėl ji turėjo būti įdarbinta pagal darbo sutartį, o dirbo pagal verslo liudijimą nesilaikant LR įstatymų. Remiantis specialisto išvada, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 nuo R. N. priskaičiuoto 57 610,04 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo, nedeklaravo, nesumokėjo į VSDF biudžetą 21 740,77 Eur įmokų, iš kurių 16 651,24 Eur VSD įmokų, 5010,43 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 79,10 Eur įmokos į garantinį fondą. Pažymėtina, kad šios įmokos yra nesumokėtos ir patikslinti pranešimai VSDFV nėra pateikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pateikti patikslintus pranešimus, įsirašyti R. N. darbo laikotarpius, darbo pradžią, tačiau to VSDFV negavo. Įmokos taip pat nepateiktos. VSDFV Klaipėdos skyrius savarankiškai išsiieškoti šių įmokų negali, nes jos gali būti patikslintos fondo skyriaus iniciatyva tik pagal priimtą sprendimą arba pačios įmonės iniciatyva. Dėl to yra pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtus R. N. verslo liudijimus, atstovė pažymi, kad šios sumos negali būti prilygintos įmokoms už asmenį, dirbantį pagal darbo sutartį. Sumokėtų įmokų už verslo liudijimą suma negali būti atimama iš pateikto civilinio ieškinio, atsižvelgiant į tai, kad asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Pateiktame civiliniame ieškinyje yra pateiktos detaliai ir tiksliai apskaičiuotos įmokos už tiriamąjį laikotarpį, kuomet R. N. turėjo būti įdarbinama kaip dirbantis pagal darbo sutartį asmuo. VSDFV Klaipėdos skyrius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai V. G. prašo priteisti 21 740,77 Eur, atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 21 740,77 Eur VSD įmokų ir sveikatos draudimo įmokų, įmokų į garantinį fondą, todėl yra padaryta žala. Mokestinės prievolės vykdymas, kai dėl negautų pajamų valstybė patiria žalą, šiuo atveju yra juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių mokėtojo atsakomybė.

Civilinio atsakovo atstovas advokatas R. M. nurodė, jog su pareikštais ieškiniais įmonė nesutinka. Paaiškino, jog ieškinys turi būti materialiai pagrįstas, turi būti nustatyta, kad yra padaryta nusikalstama veika ir padaryta tam tikra žala. Nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatyta, kad yra nesumokėti tam tikri mokesčiai valstybinėms institucijoms, biudžetams. Sąlyga, kai gali būti tenkinamas ieškinys yra tai, kad kaltinamasis turi būti pripažintas kaltu. Mano vertinimu, nėra įrodymų, nėra patikimai nustatyta, kad nusikalstama veika yra padaryta. Specialisto išvada, kur yra nurodyti nesumokėti mokesčiai, yra pagrįsta tik vieno asmens paaiškinimais, kad per dieną neva būdavo parduodama produkcijos už 500 Eur. Atstovo vertinimu, galutinė suma, kuri nurodoma kaltinime - 500 000 Eur, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos mąstą negalėjo būti. Be to, atstovas atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje jis atstovauja civilinį atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nėra šioje byloje patraukta kaltinamuoju.

Liudytoja R. N. parodė, 2015 m. - 2019 m. „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, (duomenys neskelbtini) m. ji prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija - rūkytais ir sūdytais mėsos gaminiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija - rūkytais ir sūdytais mėsos gaminiais „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje prekiauti 2015 m. jai pasiūlė A. G.. Kadangi tuo metu ji nebeturėjo darbo, su A. G. pasiūlymu sutiko. Dirbo 5-6 dienas per savaitę, pradžioje už darbą jai mokėdavo 30 Eur, vėliau 40 Eur, o dar vėliau 50 Eur atlyginimą. R. N. nurodė, jog verslo liudijimą jai nupirko A. G., kartu patvirtino, jog pats A. G. jai pasakė, kad nupirks verslo liudijimą. Vėliau buvo, kad verslo liudijimą nupirkdavo ir V. G., pats A. G. yra sakęs, kad ji nesirūpintų, kad verslo liudijimą nupirks mama V. G.. Kasos aparatą nupirko ir užregistravo V. G., kuri pati kasos aparatą į turgavietę ir atvežė. Parduodamos produkcijos kainas nustatydavo V. G.. Būdavo, kad kartais produkcijos pardavimo kainas nurodydavo ir A. G., bet visam tam reikalui labiau vadovavo V. G., ji atvažiuodavo ir pasakydavo po kiek prekiauti. Pati produkcijos pardavimo kainų ji nenustatydavo. Produkciją jai į turgavietę dažniausiai atveždavo A. G., bet atveždavo ir V. G.. Pinigus už suprekiautą produkciją kiekvieną dieną dažniausiai atiduodavo A. G., kartais būdavo ir V. G.. Atlyginimą už darbą kiekvienos dienos darbo pabaigoje ji pasiimdavo pati, jai buvo leista pasiimti, arba išmokėdavo A. G..

Liudytoja R. N. nurodė, jog 2015 m. – 2019 m. „(duomenys neskelbtini) “ turgavietėje ji prekiavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, kitos įmonės produkcija neprekiavo. Produkciją jai turgavietę atveždavo kas antrą dieną, tačiau sąskaitą – faktūrą apie jai parduotą produkciją atveždavo tik kartą per savaitę, produkcijos kiekis, nurodytas sąskaitoje - faktūroje, ir produkcijos kiekis, kurį realiai atveždavo per savaitę, nesutapdavo, produkcijos kiekis visuomet būdavo didesnis, tačiau sąskaitas – faktūras ji vis tiek pasirašydavo, nes jai liepdavo pasirašyti ir tiek, be to, jai buvo svarbiausia parduoti produkciją. Kartu liudytoja paaiškino, jog nors dokumentuose buvo nurodyta, kad mėsos gaminius ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka ir už juos atsiskaito, tačiau produkcijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji niekada nepirko ir už ją grynais pinigais niekada nemokėjo.

Liudytoja nurodė, jog per dieną ji parduodavo gal apie 80 kg. produkcijos, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją gerai pirkdavo, per dieną parduodavo po 20 gabalų kumpio ir, be kita ko, patvirtino, jog per dieną ji suprekiaudavo ne mažiau kaip po 500 Eur, būdavo, kad suprekiaudavo ir daugiau nei 500 Eur, kartu nurodė, ir tai, kad būdavo, jog suprekiaudavo mažiau nei 500 Eur, tačiau būdavo labai retai, ir dažniausiai tai būdavo pirmadienis. Patvirtino ir tai, kad prekiaudama ji naudojosi kasos aparatu, tačiau V. G. ir A. G. nurodymu kasos aparatu fiksuodavo ne visas pardavimo pajamas, buvo nurodyta „kuo mažiau mušti į kasą“. Liudytoja nurodė supratusi, kad parduodant produkciją be apskaitos, buvo siekiama mokėti mažesnius mokesčius. R. N. nurodė, kad darbo vietoje ji turėdavo sąsiuvinį, kuriame rašydavo, kiek realiai priėmė produkcijos iš UAB "(duomenys neskelbtini)" ir kiek suprekiavo, savaitės pabaigoje A. G. iš sąsiuvinio užpildytus lapus išplėšdavo ir sunaikindavo.

Liudytoja R. N. patvirtino, jog I. V. ji nepažįsta ir nėra jai perdavusi jokių savo dokumentų. Metinių deklaracijų savarankiškai nėra tvarkiusi. Paaiškino, jog, kai ateidavo laikas deklaruoti pajamas, tai prašydavo išeiginės, kad galėtų nueiti į VMI, tačiau A. G. pasakydavo, kad „mama sutvarkys, nepergyvenk“ ir dažniausiai ji išeiginės dienos negaudavo. Liudytoja nurodė ir tai, kad teikti VMI deklaracijų el. būdu ji nemokėjo, prisijungimo kodų prie elektroninės VMI sistemos neturėjo ir asmens, kuris užsiima individualia veikla žurnalo, nevedė.

Liudytoja R. N. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino visus ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 52-53, 55-56, 57-58).

Liudytoja J. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2017 m., o nuo 2019-08-05 yra šios bendrovės direktorė. Bendrovės vykdoma veikla yra buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas. Laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-08-05 bendrovei vadovavo J. Š. (U. Ž.) ir išvyko gyventi į Vokietiją. Vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su šia bendrove 2016-01-26 buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo 2016-01-01. Remiantis šia sutartimi, buhalterinės apskaitos paslaugos buvo teikiamos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. G. pateikiamus dokumentus. Remiantis pateiktais dokumentais, buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, pildomos ir valstybinėms institucijoms pateikiamos visos reikalingos ataskaitos. Pateikiamose ataskaitose buvo nurodomi tie duomenys, kuriuos buvo pateikusi bendrovės direktorė V. G.. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir ataskaitų pateikimą buvo atsakinga buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. Š. (U. Ž.) (t. 5, b. l. 46-47).

Liudytoja A. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad laikotarpiu nuo 2014-12-03 iki 2015-12-23 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose. Į darbą priėmė bendrovės direktorė V. G.. Bendrovės vykdoma veikla buvo įvairių mėsos gaminių gamyba ir pardavimas. Pagamintą produkciją bendrovė parduodavo fiziniams asmenims. Visa pagaminta bendrovės produkcija būdavo parduodama V. G. ir jos šeimos nariams: vyrui A. G. ir sūnums – A., A., A. G.. Taip pat buvo ir keletas kitų fizinių asmenų, kuriems bendrovė parduodavo savo gaminius, kiek atsimena, tai buvo R. N. ir K. P.. Bendrovė veiklą vykdydavo adresu - (duomenys neskelbtini), nes ten buvo įsirengusi mėsos perdirbimo cechą. Kiek pamena, V. G. ir kiti aukščiau išvardinti asmenys turėjo verslo liudijimus ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą produkciją pardavinėdavo įvairiose turgavietėse ir mugėse. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkydavo savo namuose, pagal V. G. pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus. Gautus apskaitos dokumentus užregistruodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir jų pagrindu pildydavo reikiamas ataskaitas ar pranešimus VMI ir Sodrai, kuriuos pateikdavo elektroniniu būdu. Tokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitydavo dalies gautų pardavimo pajamų ji neturėjo, taip pat nieko nežinojo, kad R. N., būdama neįdarbinta, bendrovėje prekiavo jos produkcija ir už tai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo darbo užmokestį. Tokių duomenų V. G. nebuvo pateikusi. Ji visada manė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą produkciją vėliau turgavietėse R. N. parduodavo kaip verslo liudijimą turintis fizinis asmuo. Žaliavų produkcijos gamybai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada įsigydavo tiek, kiek sugebėdavo sunaudoti gamyboje ir parduoti pagamintą produkciją. Tai yra, bendrovė įsigydavo skerdienos, ją visą sunaudodavo gamyboje ir parduodavo. Tik tada, kai visa pagaminta produkcija būdavo parduota, V. G. bendrovės vardu vėl pirkdavo žaliavų produkcijos gamybai. Jokio skerdienos likučio bendrovėje niekada nebūdavo. Visos ūkinės operacijos vykdavo tik grynaisiais pinigais, už bendrovės kasą buvo atsakinga V. G. (t. 5, b. l. 44). Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja patikslino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos buvo nedidelės, jie pirkdavo nedaug skerdienos, nes jos nebuvo kur laikyti, sandėliavimo nebuvo, jos nuomone, nebuvo galima pagaminti 5 kartus daugiau nei buvo gaminama, nes tokių rūkyklų nebuvo.

Specialistė A. R. parodė, kad 2020-02-28 pateikė išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos pagal užduotyje pateiktus klausimus. Tyrimas buvo atliktas ir išvada surašyta pagal jai pateiktus bylos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pirkimų, pardavimų, kasos, banko sutartis ir kitus dokumentus, taip pat R. N. patikrinimo medžiagą, R. N. individualios veiklos vykdymo dokumentus, PVM sąskaitas – faktūras, kasos aparato kaso operacijų žurnalų, apskaitos žurnalą, kasos aparato išlaidų operacijų žurnalą. Buvo pateikti išrašai iš duomenų bazių, atskiri pardavimų registrai, pardavimų, įplaukų operacijos rūšiuojant pagal R. N.. VMI pateikė duomenis apie R. N. naudojama kasos aparato duomenis. Specialistė patvirtino surašytą išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos ir joje konstatuotas išvadas.

Liudytojas A. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2017 m., šiuo metu taip pat dirba bendrovėje. Bendrovės gamybos cechas, taip pat mamos V. G. gyvenamoji vieta yra adresu - (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamoji vieta iki 2019 m. buvo (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, jog I. Ž. ir V. F. jam yra žinomi, su jais yra bendravęs, iš I. Ž. ar jų įmonės 2017 m. yra pirkęs mėsos žaliavą, kurią pirko savo ir draugų reikmėms. Nurodė, kad turi verslo liudijimus, išduotus prekybai nuo 2019-01-02 iki 2019-06-28 ir nuo 2019-07-03 iki 2019-12-27, pagal kuriuos gali užsiimti ir žalios mėsos, ir rūkytos mėsos prekyba, tačiau žalios mėsos prekybos jis nevykdė, kaip minėjo, žalią mėsą pirko savo reikmėms.

Kartu teisminio nagrinėjimo metu liudytojas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir su I. (I. Ž.) pažįstamas nebuvo, nors ir gyveno (duomenys neskelbtini).

Liudytojas I. Ž. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, įmonė užsiima šviežios mėsos produktų prekyba, įmonė tiekia žaliavą kavinėms, restoranams, darželiams, mėsos perdirbėjams. Liudytojas nurodė, jog tris kartus, tai yra 2019-05-15, 2019-05-08 ir 2019-04-26 mėsos žaliava buvo tiekiama V. G. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai adresu - (duomenys neskelbtini), būtent šiuo adresu mėsos žaliava ir buvo pristatyta. Už pristatytą mėsos žaliavą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta, pinigai buvo gauti iš V. G. ir iš jos sūnaus A. G., bendra pinigų suma buvo 4 292,72 Eur. Du kartus pinigus paėmė įmonės darbuotojas V. F., vieną kartą pinigus paėmė jis pats asmeniškai. Visais atvejais atsiskaityta buvo grynais pinigais, buhalteriniai dokumentai nebuvo surašyti. Liudytojas patvirtino, kad atvežus mėsą, A. G. su juo atsiskaitė kitą dieną, ar po dviejų dienų, paaiškino, jog jis A. G. pasitikėjo, jį žinojo, nes gyvena (duomenys neskelbtini), žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra daug metų veikianti įmonė, kuria taip pat pasitikėjo. Kartu liudytojas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik pradėjus veiklą ir ieškojo klientų, kuriems mėsos produkciją galima parduoti be sąskaitų - faktūrų. Nurodė ir tai, kad tik toks bendravimas (mėsos žaliavos tiekimas be apskaitos dokumentų) ir tik tiek kartų (3 kartus) vyko su UAB „(duomenys neskelbtini)“, galiausiai nurodė, kad A. G. kaip fiziniam asmeniu mėsos žaliavos nėra vežę. Patvirtino, jog su V. G. vieną kartą bendravo telefonu.

Liudytojas nurodė ir tai, kad buvo daromos kratos, buvo paimtos kompiuterinės laikmenos, pirkimo, pardavimo dokumentai, kasos pajamų orderiai. Dokumentuose buvo užfiksuoti duomenys, kad buvo mėsos žaliavos užsakymai adresu - (duomenys neskelbtini). Užsakymus telefonu priimdavo bendrovės darbuotojas V. F., kuriuos vėliau perduodavo jam, kad jis sekančią dieną galėtų pateikti reikalingus žaliavos kiekius.

Liudytojas nurodė, jog jam yra priimtas baudžiamasis įsakymas, jis nubaustas bauda, valstybei padarytą žalą yra atlyginęs padengęs žalą.

Liudytojas V. F. parodė, kad du kartus vežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją – mėsos žaliavą A. G. užsakymu, adresu – (duomenys neskelbtini), o gal ir (duomenys neskelbtini). Atvežtą mėsos žaliavą priėmė tikrai vyras, neprisimena, ar A. G., ar jo brolis. Pinigus už mėsą sumokėjo irgi vyras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiai bendrovei tiekdavo mėsos produkciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė yra V. G.. Pinigus imdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gautus pinigus visuomet perduodavo I. Ž., dokumentai pasirašomi nebuvo.

Liudytojas T. K. parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje jis atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus - liudytojų apklausas, apžiūras, dalyvavo kratoje, inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimą, rinko kitą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Nurodė, jog dalyvavo atliekant kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje ir kaltinamosios gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo filmuojama, bet dėl techninių kliūčių įrašo išsaugoti nepavyko. Peržiūrėjus įrašą, būtų galima pamatyti gamybos veiklos apimtis. Liudytojas nurodė, jog buvo atskiros patalpos su atskiru įėjimu, kur buvo 3-4 atskiros rūkyklos, buvo šaldymo kambariai, atskiros patalpos, kur laikoma pagaminta produkcija. Cechai buvo tušti. Patalpų buvo daug ir jos buvo didelės. Buvo ir vonios mėsai sūdyti, įvairių įrengimų. Buvo bendras kieme, jame du objektai - patalpos ir kaltinamosios gyvenamoji vieta, šalia sūnus deklaravęs gyvenamąją vietą. Viskas buvo bendrame kieme. Stovėjo autobusiukas, kuriame vykdoma prekyba.

Kratos metu paimti dokumentai, 2020-03-20 atlikta paimtų dokumentų apžiūra - įmonės produkcijos įsigijimai ir pardavimai. Liudytojas paaiškino, jog atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu paimtų dokumentų apžiūrą, matyti, jog realiai įmonė įsigydavo didesnį kiekį produkcijos nei rodydavo, kokį kiekį pardavė. Buvo sąskaitos - faktūros, liudijančios apie žaliavos įsigijimą ir minus kraujas, perkamos kruopos, buvo skaičiuojama skerdiena, neskaičiuojami kaulai. Liudytojas paaiškino, jog skaičiavo, kiek parduota gaminių, vėdarai ir kaulai nebuvo vertinami. Buvo didžiuliai tonų skirtumai. Per metus žaliavos turi likti, o kaltinamoji minėjo, kad likučių nebuvo. Nebuvo duomenų, kad produktai būtų sugedę ar nurašyti, įmonės apskaitoje tokių duomenų nebuvo, apie tai niekas neužsiminė.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tik mėsos gaminių didmeninę prekybą ir ją parduoda šeimos nariams ir R. N., dar buvo keli asmenys, jie susiję daugystės ryšiais su kaltinamosios sūnumis. Praktiškai visa produkcija parduodama šeimos nariams, kurie buvo išsiėmę verslo liudijimus prekiauti mėsos gaminiais. Pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ net kasos aparato neturėjo. Tikrinant jos šeimos narių, kurie įsigydavo produkciją, deklaracijas, nustatyta, kad pastarieji deklaruoja apie 40 000 Eur pajamų. Liudytojo nuomone, taip paskirstomi pardavimai, kad nemokėti PVM.

Liudytojas T. K. taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis atliko liudytojos R. N. apklausas. Liudytojas paaiškino, jog R. N. apklausa buvo atliekama, vadovaujantis BPK nuostatomis, liudytojai buvo užduodami klausimai, tačiau, kad visas liudytojos pasakojimas matytųsi aiškiai ir nuosekliai, atskiras klausimas ir atsakymas nebuvo rašomi, liudytoja aiškiai ir nedviprasmiškai atsakinėjo, todėl nebuvo reikalo atskirai rašyti klausimų ir atsakymų. Liudytoja nurodė, kaip mokamas darbo užmokestis, teikiamos prekės ir pan. Liudytoja R. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kelis kartus, reikėjo patikslinti kai kurias detales, be to reikėjo įsitinkinti liudytojos pasakojimu, liudytoja apklausų metu nuosekliai laikėsi savo parodymų.

Liudytojas T. K. nurodė ir tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas Klaipėdos apskrities VMI atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, įtarus, kad buhalterinėje apskaitoje fiksuojami ne visi pardavimai, nustatyta, kad kasos duomenys ir buhalterinės apskaitos duomenys nesutampa.

Liudytoja I. V. parodė, jog V. G., su kuria yra pažįstamos nuo vaikystės, paprašė jos, kad ji pamokytų ją (V. G.) užpildyti GPM deklaraciją ir atsivežė pas ją į namus prisijungimo dokumentus. V. G. buvo atsivežusi ne tik savo, bet ir kelių skirtingų asmenų dokumentus, naudojantis jos kompiuteriu, jos ir užpildė metines deklaracijas.

Liudytoja ` I. V. kartu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. G. turi bendrovę, kuri užsiima mėsos produktų gamyba. V. G. atvyko pas ją į svečius ir pateikė A. G., A. G., A. G., A. G., R. N. ir savo vardu Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus pranešimus apie identifikavimo elektroninėje deklaravimo informacinėje sistemoje priemones. Šiuos duomenis gali gauti kiekvienas asmuo nuėjęs į Mokesčių inspekciją. Patvirtino, kad V. G. padiktavo, kiek kiekvienas iš šių asmenų buvo deklaravę pajamų 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m. Taip pat V. G. pasakė, kad šiems asmenims reikia užpildyti deklaracijas ir už 2018 m. Tada, pasinaudodama V. G. anksčiau pateiktais prisijungimo duomenimis, ji namuose su savo kompiuteriu prisijungė šių asmenų vardu prie VMI deklaravimo sistemos ir remdamasi V. G. jai duotais duomenimis deklaravo A. G., A. G., A. G., A. G., R. N. ir V. G. 2018 m. gautas pajamas (t. 5, b. l. 40-42).

Teisminio nagrinėjimo metu I. V. nurodė, jog dokumentų dėl verslo liudijimų gavimo minėtų asmenų vardu ji nepildė. Taip pat patvirtino, jog R. N. ji nepažįsta, su ja niekada nėra bendravusi ir negali patvirtinti, kad yra mačiusi R. N. kartu su V. G. prekiaujančią (duomenys neskelbtini) turgavietėje.

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-03-12 pranešimo Nr. (28.18)-KD8-3 „Dėl „UAB (duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-11-07 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2) FR1042-4867 nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 7 d., 9.00 val. buvo atliktas operatyvus patikrinimas prekyvietėje, adresu – (duomenys neskelbtini), atliktas prekiautojos R. N., mėsos paviljone, prekybos vieta Nr. 19, prekiavusios rūkytais, sūdytais mėsos gaminiais, patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad R. N. prekiauja mėsos gaminiais pagal verslo liudijimą, produkciją įsigyja iš vieno tiekėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė V. G.. Patikrinimo metu nustatyta, jog prekeivė R. N. prekybos vietoje neturėjo prekių įsigijimo dokumentų, patikrinimo metu prekių pirkimo dokumentus atvežė vyras, kuris neprisistatė, R. N. paaiškino, jog dokumentus atvežęs vyras yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. G. sūnus A. G.. Patikrinimo metu užfiksuotos R. N. vardu registruotu kasos aparatu apskaitytos įplaukos 2018 m. sausio – spalio mėn. – iš viso 13 648 Eur (t. 1, b. l. 19-33).

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-03-12 pranešimo Nr. (28.18)-KD8-3 „Dėl „UAB (duomenys neskelbtini)“ ir R. N. 2018-11-07 paaiškinimo nustatyta, kad patikrinimo metu R. N. pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. patikrinimo metu prekių įsigijimo dokumentų visai tą dieną turimai produkcijai ji neturėjo, paaiškino, jog produkciją, kuria prekiauja prekyvietėje, gauna iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, produkciją jai atveža bendrovės darbuotojai. Taip pat nurodė, jog gaunamos produkcijos kiekių ji netikrina, nes produkcija yra ne jos ir pinigų už gaunamą produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoka, mėnesio gale tiesiog pasirašo išrašytame kasos pajamų orderyje, kad pinigus sumokėjo. Nustatyta, jog patikrinimo metu R. N. taip pat nurodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kad verslo liudijimą jai išperka bendrovės savininkė, kasos aparatą jai taip pat nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestį – 380 Eur kas mėnesį, paskutinę mėnesio dieną jai išmoka V. G., darbo vietoje (t. 1, b. l. 19-23).

Iš 2019-06-18 kratos protokolo nustatyta, kad 2019 m. birželio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje ir V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu – (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Nustatyta, kad kratos metu aptikti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 173-178).

Iš 2019-06-18 kratos protokolo nustatyta, kad 2019 m. birželio 18 d. krata atlikta UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos vykdymo vietoje ir I. Ž. gyvenamojoje vietoje , adresu – (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad kratos metu aptikti ir paimti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susiję dokumentai, buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuteris „HP“, serijos Nr. 8CG74855TB, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM- G531f“ (t. 2, b. l. 45-49).

Iš 2019-06-21 kratos protokolo nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d. krata atlikta I. V. gyvenamojoje vietoje, adresu – (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog kratos metu I. V. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti A. G., A. G., A. G., V. G. bei R. N. prisijungimų prie elektroninės deklaravimo informacinės sistemos pranešimai su suteiktais slaptažodžiais, minėtų asmenų vardu išduoti verslo liudijimai, taip pat paimtas išrašas iš elektroninio pašto (t. 2, b. l. 62-67).

Iš 2019-11-06 dokumentų apžiūros protokolo nustatyta kad 2019 m. birželio 18 d. atlikus kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje ir I. Ž. gyvenamojoje vietoje , adresu – (duomenys neskelbtini), paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai: sąskaitos, tarptautiniai krovinių važtaraščiai, maršrutų pagal klientus ataskaitos. Pagal pateiktas ir apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas ir tarptautinius krovinio važtaraščius nustatyta, kad be kitų dokumentų (susijusių su Latvijos Respublikoje registruota įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda įvairius mėsos gaminius“), aptikti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“:

1. Registro „Ataskaita pagal maršrutus už 2019-04-26“ išrašas, kurio 15 eilutėje, grafoje „Kliento vardas“ yra įrašas „(duomenys neskelbtini) UAB/ (duomenys neskelbtini)“, grafoje „Suma“ yra nurodyta „362,04“ (t. 2, b. l. 77)

2. Registro „Ataskaita pagal maršrutus už 2019-05-08“ išrašas, kurio 1 eilutėje, grafoje „Kliento vardas“ yra įrašas „(duomenys neskelbtini) UAB/ (duomenys neskelbtini)“, grafoje „Suma“ yra nurodyta „2798,48“ (t. 2, b. l. 78);

3. Registro „Ataskaita pagal maršrutus už 2019-05-15“ išrašas, kurio 1 eilutėje, grafoje „Kliento vardas“ yra įrašas „(duomenys neskelbtini) UAB/ (duomenys neskelbtini)“, grafoje „Suma“ yra nurodyta „1132,23“ (t. 2, b. l. b. l. 79) ( t. 2, b. l. 68-79).

Iš 2019-10-18 dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta 2019 m. birželio 18 d. kratos metu paimto I. Ž. kompiuterio „HP“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefono „Samsung SM-G531F“ apžiūra, kurios metu galimai tyrimui reikšmingi duomenys įrašyti į kompaktinį diską. Iš kompaktiniame diske esančių kompiuterio „HP“ duomenų nustatyta, kad jame yra įvairūs „pdf“ arba „xls“ formato failai, kuriuose yra duomenys, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla: prekių užsakymo duomenys, išrašytos sąskaitos ir kiti su įmonės veikla susiję duomenys. Tarp prekių užsakymo failų buvo rasti „xls“ formato failai, kuriuose yra duomenys apie tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes užsakinėjo klientas, adresu - (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal šiuose failuose rastus duomenis matyti, kad 2019-04-26, 2019-05-08, 2019-05-15, 2019-05-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė tokias prekes, kaip kiaulienos nugarinė be kaulo ir kiaulienos šoninė be kaulo (t. 2, b. l. 81-89).

Iš 2019-11-05 dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d. atlikus kratą I. V. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai:

1. A4 formato lapas su mėlynos spalvos rankraštiniais įrašais „A. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, „A. (duomenys neskelbtini) A.“, „V. (duomenys neskelbtini) V.“, „A. (duomenys neskelbtini) A.“, „A. (duomenys neskelbtini) A.“, „R. N. (duomenys neskelbtini) R. N.“;

2. 2018-12-07 Klaipėdos AVMI pranešimas apie identifikavimo elektroninėje deklaravimo informacinėje sistemoje priemones Nr. (22.145) T2 adresuotas A. G.. Pranešime nurodyti prisijungimo vardas ir slaptažodis. Kitoje pranešimo pusėje yra stulpeliu surašyti rankraštiniai įrašai „2013 - 28150 Lt, 2014- 90426,87 Lt, 2015 – 32470 Eur, 2016 – 38412 Eur, 2017 – 38768 Eur, 2018 – 38882 Eur“ bei pieštuku darytas įrašas „deklaruoti gautą dovaną“;

3. 2018-12-07 Klaipėdos AVMI pranešimas apie identifikavimo elektroninėje deklaravimo informacinėje sistemoje priemones Nr. (22.145) T2 adresuotas A. G.. Pranešime nurodyti prisijungimo vardas ir slaptažodis. Kitoje pranešimo pusėje yra stulpeliu surašyti rankraštiniai įrašai „2013 - 0, 2014- 25956,63 Lt, 2015 – 38900 Eur, 2016 – 36035 Eur, 2017 – 42183,44 Eur, 2018 – 31240 Eur“;

4. 2018-12-07 Klaipėdos AVMI pranešimas apie identifikavimo elektroninėje deklaravimo informacinėje sistemoje priemones Nr. (22.145) T2 adresuotas V. G.. Pranešime nurodyti prisijungimo vardas ir slaptažodis. Kitoje pranešimo pusėje yra stulpeliu surašyti rankraštiniai įrašai „2013 – 9025 Lt, 2014- 22783,78 Lt, 2015 – 13549 Eur, 2016 – 35831,25 Eur, 2017 – 30815,25 Eur, 2018 – 39100 Eur“;

5. 2018-12-07 Klaipėdos AVMI pranešimas apie identifikavimo elektroninėje deklaravimo informacinėje sistemoje priemones Nr. (22.145) T2 adresuotas A. G.. Pranešime nurodyti prisijungimo vardas ir slaptažodis. Kitoje pranešimo pusėje yra stulpeliu surašyti rankraštiniai įrašai „2013 - 64200 Lt, 2014- 87615,80 Lt, 2015 – 36300 Eur, 2016 – 38682 Eur, 2017 – 39218 Eur, 2018 – 39199 Eur“;

6. 2018-12-07 Klaipėdos AVMI pranešimas apie identifikavimo elektroninėje deklaravimo informacinėje sistemoje priemones Nr. (22.145) T2 adresuotas A. G.. Pranešime nurodyti prisijungimo vardas ir slaptažodis. Kitoje pranešimo pusėje yra stulpeliu surašyti rankraštiniai įrašai „2013, 2014- 20957,49 Lt, 2015 – 7924 Eur, 2016 – 37182 Eur, 2017 –28700 Eur, 2018 – 28300 Eur“;

7. 2018-12-07 Klaipėdos AVMI pranešimas apie identifikavimo elektroninėje deklaravimo informacinėje sistemoje priemones Nr. (22.145) T2 adresuotas R. N.. Pranešime nurodyti prisijungimo vardas ir slaptažodis. Kitoje pranešimo pusėje yra stulpeliu surašyti rankraštiniai įrašai „2013 - 0 Lt, 2014- 76991,32 Lt, 2015 – 23150 Eur, 2016 – 38032 Eur, 2017 – 27560 Eur, 2018 – 38530 Eur“ ;

8. A4 formato baltos spalvos lapas, kuriame yra surašyti rankraštiniai įrašai „ A. G. + V. G. neribojant teritorijos, trečiadieniai, penktadieniai“, A. G. + V. G. neribojant teritorijos, trečiadieniais, šeštadieniais“, „A. G. + V. G. šeštadieniais, sekmadieniais, (duomenys neskelbtini)“, „A. G. + V. G. neribojant teritorijos, šeštadieniais, sekmadieniais“, „V. G. + A. G. neribojant teritorijos, šeštadieniais, sekmadien.“

Taip pat apžiūrėti dokumentai, kurie kratos metu buvo atspausdinti iš I. V. kompiuterio:

1. 2018-12-31 iš I. V. elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) siųstas laiškas, kuriame I. V. rašo, kad siunčia verslo liudijimus, kuriuos reikia atsispausdinti. Taip pat nurodo, kur ir kokiu būdu galima sumokėti pinigus už likusius asmenis. Nurodo, kad dar nepervesti pinigai už A., A. ir R.. Taip pat nurodo VMI banko sąskaitos numerį ir registracijos kodą. Prie šio laiško prisegtas priedas “VERSLO LIUDIJIMAS 2019 M.docx”;

2. 2019 m. A. G. verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. R. N. verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. A. G. verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. V. G. verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. A. G. verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 90-105).

Iš 2020-03-20 dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta 2019 m. birželio 18 d. kratos metu, adresu - (duomenys neskelbtini), paimtų ir pagal reikalavimus pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apžiūra. Apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias apie mėsos įsigijimą ir pagamintos produkcijos pardavimą, buvo nustatyta, kad:

1. 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras įsigijo 25 899,8 kg skerdienos ir subproduktų reikalingų produkcijos gamybai bei pagal PVM sąskaitas faktūras pardavė 19 259,25 kg pagamintos produkcijos. Matyti, kad bendrovėje, pagal šiuos duomenis, turėjo likti apie 6 640,55 kg mėsos arba pagamintos produkcijos;

2. 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras įsigijo 39 292,3 kg skerdienos ir subproduktų, reikalingų produkcijos gamybai bei pagal PVM sąskaitas faktūras pardavė 27 646,38 kg pagamintos produkcijos. Taip bendrovėje turėjo likti apie 11 645,92 kg mėsos arba pagamintos produkcijos;

3. 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras įsigijo 44 125,38 kg skerdienos ir subproduktų, reikalingų produkcijos gamybai bei pagal PVM sąskaitas faktūras pardavė 32 560,24 kg pagamintos produkcijos. Taip matyti, kad bendrovėje turėjo likti apie 11 565,14 kg mėsos arba pagamintos produkcijos;

4. 2019 m. iki gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras įsigijo 22 490 kg skerdienos ir subproduktų, reikalingų produkcijos gamybai bei pagal PVM sąskaitas faktūras pardavė 16 136,54 kg pagamintos produkcijos. Taip bendrovėje turėjo likti apie 6 353,54 kg mėsos arba pagamintos produkcijos;

5. 2015 m. nuo rugpjūčio 01 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras įsigijo 5 726,9 kg skerdienos ir subproduktų reikalingų produkcijos gamybai bei pagal PVM sąskaitas faktūras pardavė 5 548,81 kg pagamintos produkcijos. Tokiu būdu matyti, kad bendrovėje turėjo likti apie 178,09 kg mėsos arba pagamintos produkcijos.

Remiantis apžiūros metu nustatytais duomenimis matyti, kad bendrovė pastovai įsigyja ženkliai didesnį kiekį skerdienos ir subproduktų negu parduoda pagamintos produkcijos. Tarp bendrovės pateiktų tyrimui dokumentų nebuvo rasta jokių duomenų apie skerdienos, subproduktų ar pagamintos produkcijos nurašymą, utilizavimą.

Pažymėtina, kad apžiūros metu, dėl produkto sudėties (jų gamyboje nėra naudojama mėsa) nebuvo skaičiuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas maistinis kraujas ir kruopos, kurie buvo naudojami vėdarų gamyboje. Atitinkamai nebuvo skaičiuojami ir pagamintų vėdarų pardavimų kiekiai (t. 2, b. l. 106).

Iš 2020-05-28 dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad vykdant 2019-09-10 reikalavimą Nr. 25/12-1-14-14952, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prijungimui prie atliekamo ikiteisminio tyrimo, pagal 2019-09-27 buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktą pateikė reikalaujamus dokumentus. Tarp pateiktų dokumentų buvo segtuvas pavadinimu „Sutartys ir įsakymai 2015.08.01/2019.05.31“, kurį sudarė 73 lapai. Apžiūrėjus šį segtuvą, nustatyta, kad jame yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. G. pasirašytas 2019-01-01 įsakymas Nr. 2019-01-02/02 dėl mėsos gaminių kalkuliacinių kortelių patvirtinimo. Įsakymas susideda iš dviejų lapų, kuriuose išvardintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminamos produkcijos kalkuliacinės kortelės kiekvienam gaminiui atskirai. Įsakyme iš viso yra išvardinta 14 bendrovės gaminamų gaminių, nurodant kiek ir kokių žaliavų reikia norint pagaminti atitinkamą kiekį gaminio:

??1. Nurodyta, kad 10 kg karkos vyniotiniui pagaminti reikia 9 kg karkos vyniotinio žaliavos, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

??2. Nurodyta, kad 10 kg kepenų vyniotiniui pagaminti reikia 9 kg kepenų vyniotinio žaliavos, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

??3. Nurodyta, kad 10 kg pašteto pagaminti reikia 10 kg pašteto žaliavos, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

??4. Nurodyta, kad 10 kg šaltienos pagaminti reikia 7 kg šaltienos žaliavos, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

??5. Nurodyta, kad 10 kg vėdarų pagaminti reikia 1,5 kg vėdarų žaliavos, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

??6. Nurodyta, kad 10 kg troškintos kiaulienos/jautienos pagaminti reikia 6 kg troškintos kiaulienos/jautienos skerdienos, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

??7. Nurodyta, kad 100 kg šalto rūkymo kiaulienos kaulų pagaminti reikia 100 kg kaulų, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

8. Nurodyta, kad 100 kg šalto rūkymo kiaulienos kumpeliui pagaminti reikia 100 kg kumpelio, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

??9. Nurodyta, kad 100 kg šalto rūkymo kaimiškų sūdytų lašinių pagaminimui reikia 100 kg lašinių, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

??10. Nurodyta, kad 100 kg kiaulienos naminės dešros pagaminti reikia 100 kg naminės dešros, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

??11. Nurodyta, kad 100 kg šalto rūkymo nugaros lašinių pagaminti reikia 100 kg nugarinių lašinių, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

??12. Nurodyta, kad 100 kg šalto rūkymo kiaulienos nugarinei pagaminti reikia 100 kg kiaulienos nugarinės, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

??13. Nurodyta, kad 100 kg šalto rūkymo kiaulienos šoninei pagaminti reikia 100 kg šoninės, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai;

??14. Nurodyta, kad 100 kg šalto rūkymo kiaulienos sprandinei pagaminti reikia 100 kg sprandinės, bei atitinkamai nurodyti reikiami įvairių priedų kiekiai.

Remiantis aukščiau pateiktais duomenimis matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" gamybos procese norint pagaminti 10 kg arba 100 kg atitinkamos produkcijos, reikėdavo tokio pačio arba nežymiai mažesnio kiekio skerdienos arba subproduktų. Išimtis buvo tik gaminant vėdarus. Matyti, kad gamybos procese naudojamos skerdienos ar subproduktų svorio netekimą kompensuodavo naudojami įvairūs prieskoniai ir kiti priedai (svogūnai, druska, morkos, česnakai, cukrus, pipirai).

Minėtame segtuve taip pat buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. G. pasirašytas 2019-01-02 įsakymas Nr. 2019-01-02/02 dėl subproduktų kalkuliacinės kortelės, kuriame nurodyta, kad 100 kg subproduktų išpjaustymo išeiga sudaro: 6 proc. ausys, 3 proc. taukai, 2 proc. spirgai, 10 proc. kojos., 17 proc. kepenų vyniotinio žaliavos, 15 proc. karkos vyniotinio žaliavos, 17 proc. pašteto žaliavos, 10 proc. šaltienos žaliavos, 20 proc. vėdarų žaliavos.

Minėtame segtuve taip pat buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. G. pasirašytas 2019-01-02 įsakymas Nr. 2019-01-02/01 dėl skerdienos išpjaustymo kalkuliacinės kortelės, kuriame nurodyta, kad 100 kg skerdienos išpjaustymo išeiga sudaro: 20 proc. kumpelis, 8 proc. sprandinė, 10 proc. lašiniai, 10 proc. nugariniai lašiniai, 20 proc. šoninė, 5 proc. kaulai, 10 proc. naminė dešra, 2 proc. troškinta kiauliena/jautiena.

Apibendrinant apžiūros metu nustatytus duomenis matyti, kad pagal skerdienos ir subproduktų išpjaustymo kalkuliacines korteles, gaminamos produkcijos kalkuliacines korteles UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo gamyboje sunaudodavo visas įsigytos skerdienos ir subproduktų dalis ir kiekius. Taip pat pažymėtina, kad tyrimui nebuvo pateikta jokių duomenų apie turimus prekių ar žaliavų nurašymus ar utilizavimą. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo buhalterinėje apskaitoje būtų fiksavusi visos pagamintos produkcijos pardavimus, tai įsigytos skerdienos ir subproduktų kiekis turėtų atitikti arba būti labai panašus į parduotos produkcijos kiekį (t. 2, b. l. 107-114).

Iš 2019-04-24 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad V. G. 2019-04-03 V. F. atsiuntė SMS su mėsos kainomis. Netrukus V. G. skambina V. F. ir pastarieji kalba apie mėsos kainas, V. G. klausia, ar tai galutinės kainos ir, ar su sąskaita. V. F. atsako, kad be sąskaitos, paaiškina, kad prekės bus tiekiamos pastoviai, nes perkamos iš stambaus (didelio) Latvijos tiekėjo. V. G. atsako, jog nežino, pagalvos (t. 1, b. l. 93-94).

Iš 2019-09-04 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nustatyta, kad:

??2019-05-08 V. F. skambina V. G. ir pasako, kad atvežė jai mėsą;

??2019-05-21 V. F. skambina V. G. ir pasako, kad atvežė mėsą tačiau uždaryti vartai;

2019-06-01 A. G. skambina V. G. ir klausia, kiek R. (R. N.) jie uždeklaravo. V. G. atsako, kad nebeatsimena (t 1, b. l. 95).

Iš 2019-09-04 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad:

2019-06-04 V. G. skambina I. V. ir jos klausia kaip yra su R. (R. N.) knygute, ar jai yra atidavusi, ar pas save pasilikusi, nes nebeatsimena. I. V. nurodo, kad jai atidavė šią knygutę per autobusą. V. G. pasako I. V., kad R. yra skirtas auditas ir ji su sąskaitomis kviečiama. I. V. paaiškina V. G., kad R. turi pasižiūrėti kiekvienus metus, nes ją klausinės. V. G. atsako, kad tada eis ieškoti, kur tą knygutę yra pasidėjusi;

2019-06-12 I. V. skambina V. G.. V. G. prašo I. V. pasakyti R. (R. N.) prisijungimo kodus, nes reikia patikslinti deklaracijas;

2019-06-12 I. V. skambina V. G. ir nurodo, kad jos sūnui A. išsiuntė R. (R. N.) prisijungimo duomenis. V. G. nurodo, kad R. prisijungimo kodai reikalingi, nes reikia patikslinti jos deklaracijas. I. V. nurodo, kad reikia, nes R. tapo PVM mokėtoja ir PVM deklaracijas reikės R. pildyti kiekvieną mėnesį. V. G. atsako, kad R. nebedirbs, nes neturės iš ko mokėti PVM (t. 1, b. l. 96).

Iš 2019-11-19 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad:

2019-05-16 A. G. skambina V. F. ir susitaria, kad prekes atveš trečiadienį;

2019-05-16 I. Ž. skambina V. F. ir jie kalba apie prekių pristatymą klientams. V. F. nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)i“ trečiadienį reikės nuvežti 300 kg, o I. Ž. klausia, gal UAB „(duomenys neskelbtini)“ galima antradienį vežti. V. F. pažada paklausti ir perskambinti. Netrukus V. F. paskambina A. G. ir nurodo, kad prekes atveš antradienį, šis sutinka (T. 1, b. l. 119-125).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvados Nr. 04/12-2-6-2321 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, apskaitos registrus bei atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00016-19 dokumentus nustatyta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 57610,04 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, tai laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 42610 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo neįdarbintiems asmenims. Išrašo iš VRM CIS duomenų bazės „Sodra – Draudėjas ir jo darbuotojai“ 2020-02-11 duomenimis, R. N. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 nebuvo įdarbinta, t. y. drausta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

- laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų: iš viso 57610,04 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, iš viso 42610 Eur mokėtino darbo užmokesčio, iš viso 42610 Eur išmokėto darbo užmokesčio,

??- laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 409298,02 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo grynaisiais pinigais ūkinių operacijų,

??- laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė prekių pardavimo iš viso 409298,02 Eur ūkinių operacijų,

??- apskaitos dokumentais nepagrindė prekių, įsigytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-04-26 iki 2019-05-15 už iš viso 4292,75 Eur, panaudojimo.

Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00016-19 byloje esančius duomenis, nagrinėjant užduotyje pateiktus klausimus, dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktose deklaracijose ir nustatyta tvarka patvirtintose ataskaitose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais 46 atvejais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 57610,04 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

??1) Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:

??- 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“; 3 dalies reikalavimų „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, nes laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 nuo 46 atvejais apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto pilietei R. N. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 57610,04 Eur neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 8908,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir tuo padarė nuostolį valstybės biudžetui 8908,16 Eur.

??- 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalies reikalavimų „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos“, nes pagal išrašą iš VRM CIS duomenų bazės „Duomenys apie pateiktas deklaracijas“ su deklaracijomis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI Klaipėdos skyriui pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 08 mėn. - 2017 m. 12 mėn. mokestinius laikotarpius, Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 01 mėn. – 2019 m. 05 mėn. mokestinius laikotarpius nedeklaravo:

??a) 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572) ir 5 laukelyje „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma GPM313) iš viso 57610,04 Eur su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų,

??b) 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“(forma FR0572) ir 6, 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...>“ (forma GPM313) iš viso 8908,16 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 8908,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio (neįvertinus papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio (PNPD)).

??2) Lietuvos Respublikos 1996-05-21 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis...“ (galiojo iki 2017-12-31), „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse“ (galiojo nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31), „Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“ (galioja nuo 2019-01-01); 17 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (galiojo iki 2017-12-31), „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-5 dalyse, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (galiojo nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31), „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (galioja nuo 2019-01-01), nes laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31, nuo 46 (41+5) atvejais apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto pilietei R. N. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 57610,04 Eur neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 5010,43 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tuo padarė nuostolį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš viso 5010,43 Eur, iš jų:

??- 41 atveju, laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2018-12-31, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto pilietei R. N. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio viso 48972,20 Eur neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą viso 4407,49 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (9 proc.), tuo padarė nuostolį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui viso 4407,49 Eur,

??- 5 atvejais, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-05-31, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto pilietei R. N. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio viso 8637,84 Eur neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą viso 602,94 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (6,98 proc.), tuo padarė nuostolį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui viso 602,94 Eur.

3) Lietuvos Respublikos 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2017-01-01, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymu 2016-06-29 Nr. XII-2508):

??- 7 straipsnio 1 dalies (iki 2016-12-31), 10 straipsnio 1 dalies (nuo 2017-01-01) reikalavimų: ,,Apdraustųjų asmenų, <...>, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“; 9 straipsnio 1 dalies (iki 2016-12-31), 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2017-01-01) reikalavimų: ,,Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 9 straipsnio 2 dalies (iki 2016-12-31), 12 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01) reikalavimų: „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, nes laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 nuo 46 (41+5) atvejais apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto pilietei R. N. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 57610,04 Eur neapskaičiavo, neišskaitė bei nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 16392,11 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš jų:

??- 41 atveju, laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2018-12-31, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto pilietei R. N. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio viso 48972,20 Eur neapskaičiavo, neišskaitė bei nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą viso 15171,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (30,98 proc.), tuo padarė nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui viso 15171,61 Eur,

??- 5 atvejais, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-05-31, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto pilietei R. N. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio viso 8637,84 Eur neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą viso 1220,50 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.

??- 10 straipsnio 2 dalies (iki 2016-12-31), 13 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01) reikalavimų „Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti“, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Klaipėdos skyriui nepateikė pranešimo apie apdraustųjų (pilietės R. N.) valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD).

4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 ( 2015-06-12 įsakymo Nr. V-293 redakcija) „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17 punkto nuostatų: „Draudėjas privalo pateikti: 17.1. 1-SD pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu su darbuotoju sudaroma darbo sutartis. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios“, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė V. G.) apie pilietės R. N. priėmimą į darbą neinformavo VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV Klaipėdos skyriui nepateikė pranešimo apie apdraustųjų (pilietės R. N.) valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD).

5) Lietuvos Respublikos 2000-09-12 Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos“, 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui”, 3 straipsnio 4 dalies reikalavimų „Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, už kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis<...> Įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos“ (galiojo iki 2016-12-31), nes 17 (5+12) atvejų, laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-12-31, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto pilietei R. N. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 16327,41 Eur (2015 m. - 4284,28 Eur, 2016 m. - 12043,13 Eur) neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 32,67 Eur (2015 m. - 8,57 Eur, 2016 m. - 24,10 Eur) įmokų į Garantinį fondą, tuo padarė nuostolį valstybės biudžetui viso 32,67 Eur.

??6) Lietuvos Respublikos 2016-09-14 Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų „Į Garantinį fondą 0,2 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo <...> nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: <...> Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys“ (galiojo nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31), „Į Garantinį fondą 0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: <...> Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys“ (galioja nuo 2019-01-01); 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami <...> laikantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų“ (galioja nuo 2017-01-01), nes 29 (12+12+5) atvejais, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-05-31, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto pilietei R. N. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 41282,63 Eur neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 79,10 Eur įmokų į Garantinį fondą, tuo padarė nuostolį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui viso 79,10 Eur.

??Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė prekių pardavimo už iš viso 409298,02 Eur ūkinių operacijų, apskaitos registruose neužregistravo prekių pardavimo iš viso 409298,02 Eur, pardavimo pajamų iš viso 338263,11 Eur, mokėtino PVM iš viso 71034,91 Eur, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities VMI pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2015 m. 08 mėn. - 2019 m. 05 mėn. mokestinius laikotarpius deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.: 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo iš viso 338263 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 71035 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM (21 proc.), 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 71035 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM.

??Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

??- 3 straipsnio 1 dalies nuostatų „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”,

??- 14 straipsnio 2 dalies nuostatų „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, nes Klaipėdos apskrities VMI pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra: 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 338263 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 71035 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 71035 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM,

??Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities VMI 2016-05-31, 2017-05-31, 2018-07-24, 2016-06-10 pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) už 2015-2018 m. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra:

??- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> suma“ deklaravo iš viso 306248 Eur mažiau už parduotas prekes/suteiktas paslaugas gautų pajamų ir tuo sumažino pajamas iš viso 306248 Eur,

??- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 306248 Eur,

??- 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą iš viso 306248 Eur,

??- 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokesčio sumą iš viso 24361 Eur,

??- 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 24361 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą.

??Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

??- 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, nes apskaitos dokumentais nepagrindė ir Klaipėdos apskrities VMI 2016-05-31, 2017-05-31, 2018-07-24, 2016-06-10 pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) už 2015-2018 m. nedeklaravo iš viso 306248 Eur pajamų,

??- 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“ (galiojo iki 2016-12-31), „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“ (galioja nuo 2017-01-01), nes Klaipėdos apskrities VMI 2016-05-31, 2017-05-31, 2018-07-24, 2016-06-10 pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) už 2015-2018 m. nedeklaravo ir iki 2016-06-01 (už 2015 m.), 2017-06-15 (už 2016 m.), 2018-06-15 (už 2017 m.), 2019-06-15 (už 2018 m.) į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 24361 Eur pelno mokesčio, todėl valstybės biudžetui padarė nuostolį 24361 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 125818,47 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų:

??- 71035 Eur pridėtinės vertės mokesčio,

??- 24361 Eur pelno mokesčio,

??- 8908,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio,

??- 16392,11 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų,

??- 5010,43 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų,

??- 111,77 Eur įmokų į Garantinį fondą.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00016-19 bylos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2019-05-31 nesumokėjo į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 103761 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų:

??- pridėtinės vertės mokesčio 52938 Eur,

??- pelno mokesčio 24361 Eur (už 2015-2018 m.),

??-gyventojų pajamų mokesčio 7852 Eur,

??-VSDF įmokų 18498 Eur,

??- įmokų į Garantinį fondą 112 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2020-06-15 turi sumokėti į valstybės biudžetą 1601 Eur pelno mokestį (už 2019 m. 01-05 mėn.) (t. 2, b. l. 136-159).