Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Advokatė Sonata Žukauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, duodamas paaiškinimus, nesutiko su 130,00 Eur, taigi, pats atsakovas pripažįsta, jog vaikui per mėnesį reikalinga bent jau 600,00 Eur suma. Advokatė pažymėjo, kad atsakovo teigimu, jis serga nuo 2014 m., tačiau į nedarbingumo lygio nustatymo komisiją nesikreipė. Advokatė teigė, kad atsakovas byloje elgiasi truputį nesąžiningai, nes vienu metu teigia, kad bendrauja su vaiku, duoda pinigų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vaiko jau du metai nėra matęs, nėra padovanojęs nei vienos dovanos.

Išvadą duodanti institucija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad galutinę išvadą pateiks po įrodymų tyrimo (1 t., e. b. l. 36–37). Išvadą duodančios institucijos atstovė Svetlanai Čumačenko teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys pateiktais vaiko interesais ir atitinka vaiko interesus. Ieškovė rūpinasi vaiku, skyrius neturi pagrindo netikėti vaiko poreikių lentele. Pažymėjo, kad prašoma suma galės patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius, todėl ieškinys turi būti patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

U. G., gim. (duomenys neskelbtini) (12 m.), tėvai – ieškovė I. P., M. G. (1 t., e. b. l. 10).

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje 2-3548-800/2013 nusprendė nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2006 m. spalio 26 d., bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (1 t., e. b. l. 7–9, 11). Teismo sprendimu atsakovas įsipareigojo mokėti vaiko išlaikymui po 86,87 Eur (300,00 Lt).

Teismo sprendimu šalys pasidalino po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), viešame registre duomenys nepakeisti (1 t., e. b. l. 8, 50–51, 70). Lietuvoje ieškovė transporto priemonių neturi (1 t., e. b. l. 53, 196). Atsakovas turi transporto priemonę – Volvo V50 (1 t., e. b. l. 45).

Atsakovas po teismo sprendimo mokėjo didesnį nei priteistą sprendimu išlaikymą vaikui (100–120 Eur) (1 t., e. b. l. 159–164; 166–177).

Ieškovė su nepilnamečiu vaiku nuo 2018 m. vasaros gyvena Didžiojoje Britanijoje. Vaikas nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. mokinasi Chilwell mokykloje, 8 klasėje, į mokyklą mergaitė važiuoja viešuoju transportu (2 t., e. b. l. 122),

Ieškovė dirba Central Facilities Gruop Ltd, metinės pajamos 7 837,62 Eur (6 766,06 GBP) (2 t., e. b. l. 128).

Atsakovas turi virėjo konditerio specialybę, dirba ne pagal specialybę UAB „Statyba ir montavimas“, vidutinis darbo užmokestis 2017 m. kovo 1 d. – 2018 m. gruodžio buvo nuo 550,00 Eur iki 1 000,00 Eur ar 1 386,81 Eur (1 t., e. b. l. 186, 188), bylos nagrinėjimo metu apie 540,00 Eur (1 t., e. b. l. 165–171; 173; 175–178; 180, 183, 185, 187, 189–192–193). Atsakovas pagal 2006 m. balandžio 5 d. moka kreditą už būstą (1 t., e. b. l. 47–49).

Atsakovas turi sveikatos problemų dėl stuburo (1 t., e. l. 39–40, 2 t., e. b. l. 144–145).

Dokumentai, esantys 1 t., e. b. l. 72–149, nevertinti, nes teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi laikyti nepaduotais (2 t., e. b. l. 9–10).

Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, naudoja tokį svaro kursą: 1 GBP=1,155 EUR (https://www.skaiciuokles.com/kursai/svaro/)

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ieškinį grįsdama padidėjusiais vaiko poreikiais. Tai, kad nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai padidėjo sutinka ir atsakovas, tačiau šalys nesutaria dėl skirtinos išlaikymo dydžio sumos, be to, atsakovas motyvuoja, kad negali mokėti dukrai po 215,00 Eur dėl jo žymiai pablogėjusios turtinės padėties ir atsiradusių sveikatos problemų. Todėl teismas toliau pasisako dėl kiekvieno argumento.

Dėl vaiko poreikių dydžio

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymu vaikui sutinka iš dalies, atsakovo nuomone, vaiko poreikiams patenkinti pakaktų 150,00 Eur / mėn. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, teismo posėdžio metu išreiškė abejones dėl tam tikrų išlaidų, nurodytų vaiko poreikių lentelėje (pvz. būsto išlaidos, išlaidos stovyklai, atostogoms, mobiliam telefonui, transportui, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms) (garso įrašas: 43 min. 20 sek. – 43 min. 45 sek.; 43 min. 52 sek. – 44 min. 59 sek.; 45 min. 13 sek. – 45 min. 24 sek.; 45 sek. 26 sek. – 46 min. 36 sek.; 46 min. 52 sek. – 47 min. 14 sek.). Teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, kad tam tikros išlaidos, nurodytos vaiko poreikių lentelėje (pvz., stovykloms, atostogoms, mobiliam telefoniniam ryšiui) yra per didelės. Byloje pateiktos mobiliojo ryšio plano kainos patvirtina, vaikui per mėnesį mobilus ryšys kainuoja 17,32 Eur (15 GBP) (1 t., e. b. l. 13; 2 t., e. b. l. 22). Vaikas kiekvieną dieną važiuoja į / iš mokyklos, dienos kaina – 2,2 Eur, per mėnesį (skaičiuojant, kad vaikas į mokyklą važiuoja 5 dienas per savaitę) – 55 Eur (2 t. e. b. l. 28). Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, ieškovės pateiktoje poreikių lentelėje, ieškovės nuomone, vaikui išlaikyti suma reikalinga yra 730,00 Eur, o iš atsakovo ieškovė prašo ne pusės (365,00 Eur), bet mažesnės dalies (215,00 Eur) (garso įrašas: (37 min. 8 sek. – 37 min. 36 sek.). Todėl, tai, kad lentelėje tam tikros išlaidos ir nurodytos didesnės nei ieškovė pateikė atitinkamus įrodymus, neturi lemiamos reikšmės.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos kitos vaiko išlaikymui reikalingos mėnesiui išlaidos vaiko poreikių lentelėje (mityba – 120,00 Eur, rūbai, avalynė – 60,00 Eur, laisvalaikis – 30 Eur ir kt.) nėra aiškiai per didelės. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad nuomojasi būstą, kurio nuoma į mėnesį – 750,59 Eur (650 GBP) (2 t., e. b. l. 41), taip pat įrodymus apie mokamus mokesčius (2 t., e. b. l. 48–49). Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad minėtų išlaidų nereikėtų priskirti prie vaikui būtinųjų išlaidų. Pažymėtina, kad komunalinės paslaugos teikiamos visiems bute gyvenantiems ir paslaugas naudojantiems asmenims, todėl atitinkamai mokėjimai už vaikui tenkančią komunalinių paslaugų dalį teismų praktikoje priskiriami prie vaiko išlaikymo išlaidų.

Sprendžiant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėti būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vaikui neabejotinai reikalingas pilnavertis maitinimasis, būstui, kuriame gyvenama, išlaikyti yra skiriamos lėšos, jo važinėjimui į / iš mokyklos, higienos priemonėms ir pan. Šios aplinkybės yra pripažįstamos visuotinai žinomos, jų papildomai įrodinėti nereikia (tam tikrais atvejais nėra galimybės jų turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos, pvz., papildomos išlaidos mokykloje, išlaidos maistui (jei perkama turguje), gimtadieniams ir pan.).

Pažymėtina, kad vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018, 15 punktas). Bylos nagrinėjimo metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 430,00 Eur, todėl ieškovės prašomas padidinti išlaikymas iki 215,00 Eur vaikui iš atsakovo, negali būti vertinamas, kaip nepagrįstai didelis, reikalaujantis išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuotina, kad ieškovės prašomas padidinti išlaikymas iki 215,00 Eur yra protingas, atitinka vaikų amžių ir būtinuosius jo poreikius.

Dėl atsakovo galimybės mokėti padidintą išlaikymą

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004.)

Atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo po ištuokos, t. y. sumažėjo jo turtas, padidėjo jo išlaidos išlaikant turtą, sumažėjo jo pajamos ir pablogėjo sveikata, kuri turi tendenciją blogėti. Teismo vertinimu, tai, kad nutraukiant santuoką, turtas buvo padalintas po ½ tarp šalių, nesudaro pagrindo atsakovui mokėti mažesnį išlaikymą savo vaikui. Be to, nepagrįsti teiginiai, kad padidėjo atsakovo išlaidos išlaikant turtą, atsakovas kaip mokėjo kreditą, taip ir moka, byloje nepateikta, kad atsakovo įmokos už suteiktą kreditą yra ženkliai padidėjusios.

Teismo vertinimu, atsakovo sveikatos būklė taip pat negali būti priežastis nepadidinti išlaikymo po 215,00 Eur. Byloje pateiktos pažymos ir atsakovo duoti žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas gali dirbti, tačiau jam rekomenduojama nekelti sunkesnių nei 15 kg daiktų, nedirbti šaltyje ir karštyje, nebūti ilgai vienoje padėtyje. Sutiktina su atsakovės atstovės nuomone, kad atsakovas esant tokioms rekomendacijoms, gali dirbti ir uždirbti. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad stuburo problemos atsirado apie 2014–2015 m., o byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. atsakovo darbo užmokestis siekė ir 1 000 Eur ir daugiau, kas paneigia, kad atsakovas esant tokiems sveikatos sutrikimams, negali daugiau uždirbti (2 t., e. b. l. 95, 97–98, 102–105).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, ). Atsakovas teismas posėdžio metu nurodė, kad pastaruoju metu nebandė ieškoti geriau apmokamo darbo, mano, kad galimybių daugiau uždirbti nėra, taip pat nebandė persikvalifikuoti (garso įrašas: 53 min. 23 sek. – 53 min. 29 sek.; 56 min. 14 sek. – 56 min. 18 sek.; 56 min. 52 sek. – 57 min. 12 sek.). Todėl teismo vertinimu, šiuo metu atsakovo gaunamas pajamas labiau lemia subjektyvūs veiksniai (atsakovo nesistengimas susirasti geriau apmokamą darbą) nei objektyvūs (atsakovo sveikatos problemos). Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras ir turi pareigą imtis visų įmanomų veiksmų, kad būtų patenkinti visi būtinieji vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismo vertinimu, atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai dėl ieškovės geresnės turtinės padėties sprendžiant klausimą, kokio dydžio išlaikymą turi mokėti atsakovas neturi lemiamos reikšmės, kaip ir ieškovės dabartinio sutuoktinio gaunamos pajamos, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Atsakovui kaip savo vaiko tėvui kyla įstatyme nustatyta pareiga išlaikyti savo vaiką, kurią jis privalo vykdyti asmeniškai.

Teismo vertinimu, ieškovei vienai tenka ne tik reikšmingai didesnė finansinė našta užtikrinant nepilnamečio vaiko gerovę, tačiau ir visos buitinio gyvenimo pareigos, susijusios su vaiko priežiūra ir auklėjimu, kurias įprastai dalijasi abu tėvai. Teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, ieškovė bylos nagrinėjimo metu savo lėšomis užtikrina jam gyvenamąjį būstą, tenkina jo poreikius, tarp jų ir iš anksto nenumatytus (pvz., nežymūs susirgimai, ekskursijos, ir pan.), dėl to patiria papildomas išlaidas, o viena vykdydama abiejų tėvų pareigas, turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti, nepakenkdama vaiko interesams (skirdama pakankamai dėmesio jo priežiūrai ir auklėjimui). Atsakovo atstovė prašė įvertinti į tai, kad ieškovė gauna išmoką vaikui iš valstybės. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas su vaiku bendrauja telefonu, vaiko nuo tada, kai ieškovė su vaiku išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją (nuo 2018 m. vasaros), nematė, išlaikymą teikia mokėdamas po 100-140 Eur, tačiau papildomai rūbais, mokymo priemonėmis ar kitaip prie išlaikymo neprisideda (iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas, papildomai vaikui yra pervedęs 50,00 Eur dukros gimtadienio proga ir viena išlaikymo įmoka siekė 170,00 Eur (1 t., e. b. l. 178, 2 t., e. b. l. 109), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydžio dėl gaunamos išmokos iš valstybės.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką dėl minimalios mėnesinės algos kaip orientacinio dydžio, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gyvena vienas, kitų išlaikytinių neturi, atsižvelgęs į vaiko amžių (12 m.), konstatuoja, jog prašoma 215,00 Eur suma yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti, o atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, priteistas išlaikymas padidintinas iki 215,00 Eur vaiko išlaikymui, mokant kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnis).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo vykdytinas skubiai ( CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo (mokėtinas žyminis mokestis – 35,00 Eur (215,00 Eur – 86,89 Eur = 128,11) X 12 = 1 537,32 X 3 proc. X 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau, teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas iš dalies sutiko su reikalavimu padidinti išlaikymą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei pasinaudodamas įstatymo suteikta teise nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, priteisia valstybei dalį žyminio mokesčio iš atsakovo, apskaičiuotą nuo tos reikalavimo dalies, su kuria atsakovas nesutinka – 18,00 Eur (215,00 Eur – 150,00 Eur = 65,00 Eur X 12 = 780,00 Eur X 3 proc. X 75 proc.) (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Ieškovė pateikė prašymą ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2 t., e. b. l. 146), kad šioje byloje patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisine pagalba (1 t., e. b. l. 14–15; 2 t., b. l. 147–148), taip pat 94,00 Eur + 33,00 Eur už dokumentų vertimą (2 t., e. b. l. 17–18, 136). Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad jis nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis, nes mano, kad įmanoma susitarti taikiai, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad byla teisme iškelta 2019 m. vasario 13 d., posėdžiai buvo atidėti ne kartą, per tokį gana ilgą laikotarpį šalys galėjo susitarti, tačiau to nepadarė (garso įrašas: 1 min. 28 sek. – 3 min. 52 sek.). Todėl pagrindo mažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.

Atsakovo atstovė advokatė atkreipė dėmesį į tai, kad nėra aišku, kokias paslaugas byloje suteikė advokato padėjėja Brigita Jagintavičienė, nes 2019 m. vasario 11 d. pinigų priėmimo kvitą pasirašė minėta advokato padėjėja. Ieškovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu paaiškino, kad advokato padėjėja rašė ieškinį, o atstovavimas apima ne tik ieškinio surašymą, bet ir susipažinimą su dokumentais (1 t., e. b. l. 14–15; garso įrašas: 26 min. 00 sek. – 27 min. 37 sek.). Teismo vertinimu, tiek advokato padėjėja, tiek advokatė turėjo teisę atlikti atitinkamas teisines paslaugas, nes 2019 m. vasario 11 d. atstovavimo sutartimi ieškovė pavedė ne tik advokatei, bet ir advokato padėjėjai Brigitai Jagintavičienei atstovauti ieškovę nagrinėjamojoje byloje. Todėl, atsižvelgiant į ieškovės atstovės advokatės posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas turėjo 1,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Minėtos išlaidos nepriteistinos iš atsakovo valstybei, nes suma mažesnės nei 3,00 Eur (92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali akto redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3548-800/2013 iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 12 d.) priteisti nepilnamečio vaiko U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) išlaikymą, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 127,00 Eur (vieno tūkstančio šimto dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.