Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių BMGS AS ir LNK Industries AS, atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių BMGS AS ir LNK Industries AS ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Tilsta“, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės BMGS AS ir LNK Industries AS (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamos:

1.1. panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir atsakovė, Direkcija, perkantysis subjektas) 2024 m. birželio 14 d. sprendimą „Pasiūlymų vertinimas ir Tilsta nustatymas“ (toliau – ir Sprendimas dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo);

1.2. pripažinti trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Tilsta“ (toliau – ir trečiasis asmuo) tarptautiniame viešajame pirkime Nr. 709424 „Objekto „KVJU krantinių Nr. 149, Nr. 150, Nr. 151 dalies rekonstravimo Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, projektas“ statybos darbų ir akvatorijos gilinimo I etapo darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) pateikus melagingą informaciją;

1.3. priteisti joms ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovės ieškinyje paaiškino, kad Direkcija 2024 m. vasario 20 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. 7094241 „Objekto „KVJU krantinių Nr. 149, Nr. 150, Nr. 151 dalies rekonstravimo Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, projektas“ statybos darbų ir akvatorijos gilinimo I etapo darbų pirkimas“, kurio laimėtojas – trečiasis asmuo UAB „Tilsta“.

3. Pasisakydamos dėl pirmojo ieškinio materialinio reikalavimo nurodė, kad perkantysis subjektas nepagrįstai trečiajam asmeniui skyrė 20 balų pagal atviro (tarptautinio) konkurso „Objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 149, Nr. 150, Nr. 151 dalies rekonstravimo Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, projektas“ statybos darbų ir akvatorijos gilinimo I etapo darbų pirkimas“ pirkimo dokumentų (toliau – Pirkimo sąlygos) 11.1 papunkčio lentelės 3 punkte įtvirtintą ekonominio naudingumo kriterijų:

3.1. pirma, trečiasis asmuo pasiūlyme deklaravo, kad jo darbuotojas E. S. (toliau – ir Darbuotojas) ėjo statinio statybos vadovo pareigas UAB „Tilsta“ ir perkančiajam subjektui įgyvendinant 2019 m. sausio 10 d. sutartį „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 143 ir Nr. 143A rekonstravimo projektas“ (toliau – ir 143 Krantinių sutartis). Tačiau trečiasis asmuo negalėjo remtis Darbuotojo įgyta patirtimi, vykdant 143 Krantinių sutartį, nes ji buvo įvykdyta netinkamai – pažeidžiant 143 Krantinių sutartyje įtvirtintus terminus. Vadovaujantis šios sutarties 2.1.3 papunkčiu ir jos 2021 m. gegužės 27 d. pakeitimo 1 punktu, 143 Krantinių sutarties I etapas turėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip per 810 d. Trečiasis asmuo neįgyvendino 143 Krantinių sutarties pirmojo etapo nustatytu terminu, t. y. darbai vykdyti nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. Antra, atsakovė deklaratyviai (nepateikdama jokių įrodymų), kaip vienintelę vėlesnio darbų atlikimo pagrindimą, nurodo aplinkybę, kad statybvietė dėl 143 Krantinių sutarties pirmojo etapo buvo perduota 2019 m. kovo 18 d. ir dėl to UAB „Tilsta“ aptariamą sutartį vykdė tinkamai. Tačiau ši išvada neatitinka 143 Krantinių sutarties nuostatų ir faktinio vykdymo aplinkybių. Vadovaujantis 143 Krantinių sutarties nuostatomis (9.1.2 ir 9.2.4 papunkčiai), būtent nuo rangovo (UAB „Tilsta“) pareigų vykdymo priklausė statybvietės perdavimo data. Taigi, galimi prieš statybvietės perdavimą susidarę vėlavimai pagal šias nuostatas yra UAB „Tilsta“ sutartinių pareigų netinkamas vykdymas. Trečia, 143 Krantinių sutarties 2021 gegužės 27 d. pakeitimas, kuriuo buvo pratęstas 143 Krantinių sutarties pirmojo etapo vykdymo terminas, yra grindžiamas išskirtinai tik nepalankiomis meteorologinėmis sąlygoms 2021 m. sausio–kovo mėn. Pakeitimas tik įrodo, kad 143 Krantinių sutarties pirmojo etapo vykdymo terminas pažeistas ne dėl atsakovės kaltės. Ketvirta, analogiškas, kaip ir 143 Krantinių sutarties pirmojo etapo darbų atveju, netinkamas UAB „Tilsta“ sutarties vykdymas konstatuotinas ir 143 Krantinių sutarties antrojo etapo darbų atžvilgiu. Vadovaujantis 2022 m. gegužės 24 d. 143 Krantinių sutarties pakeitimo 1 punktu, 143 Krantinių sutarties antrasis etapas turėjo būti įvykdytas per 397 d. nuo pirmojo etapo pabaigos, t. y. iki 2022 m. gegužės 1 d. Trečiojo asmens pasiūlyme pateikti duomenys patvirtina, kad 143 Krantinių sutarties antrojo etapo darbai pabaigti tik 2022 m. liepos 4 d. Penkta, atsakovės deklaratyviai pateikiamas sutartinių terminų skaičiavimas neatitinka sutarties nuostatų, kurios tiesiogiai (expressis verbis) nurodo, kad antrojo etapo darbų terminas skaičiuojamas nuo pirmojo etapo darbų pabaigos (143 Krantinių sutarties 2.1.3.1 papunktis), o ne nuo termino pirmojo etapo darbams pabaigos.

3.2. Be to, pažymėjo, kad trečiojo asmens pasiūlyme pateikta informacija apie 143 Krantinių sutarties pirmojo etapo vykdymo aplinkybes yra dar ir nepakankamai išsami – UAB „Tilsta“ pasiūlyme pateikti duomenys apie 143 Krantinių sutarties pirmojo etapo vykdymą nepagrindžia atitikties Pirkimo sąlygų 11.1 papunkčio lentelės 3 punkte įtvirtintam vertės reikalavimui. Balams pagal Pirkimo sąlygų 11.1 papunkčio lentelės 3 punktą reikalavimus gauti gali būti naudojamos tik tokios sutartys, kurių įvykdyta vertė per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino Pirkime (t. y. nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. balandžio 23 d.) yra ne mažesnė kaip 7 000 000 Eur be PVM. Trečiojo asmens pateikta informacija apie 143 Krantinių sutarties pirmojo etapo vykdymą atskleidžia, kad jis darbus vykdė nuo 2019 m. sausio 10 d. Jokie kiti duomenys apie 143 Krantinių sutarties pirmojo etapo darbus, atliktus būtent per pastarųjų 5 metų terminą UAB „Tilsta“ pasiūlyme (t. y. nuo 2019 m. balandžio 23 d.) nėra pateikti. Taigi, UAB „Tilsta“ pasiūlyme pateikti duomenys nepagrindžia, kad 143 Krantinių sutarties pirmojo etapo vertė, įvykdyta per pastaruosius penkerius metus, yra ne mažesnė kaip 7 000 000 Eur be PVM.

4. Pasisakydamos dėl antrojo ieškinio materialinio reikalavimo nurodė, kad:

4.1. trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją apie savarankiškai įvykdytų sutarčių vertę. Pirma, trečiasis asmuo pateikė informaciją, kad savo jėgomis atliko 9 746 322 Eur be PVM (t. y. 11 798 049,94 Eur su PVM) darbų pagal 2021 m. spalio 18 d. sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija Nr. S–1239 (toliau – ir LAKD sutartis). UAB „Tilsta“ pasiūlyme pateiktame atliktų statybos darbų perdavimo statytojui akte nurodoma, kad LAKD sutarties pagrindu atliktų darbų bendra vertė yra 9 746 322 Eur be PVM (t. y. 11 798 049,94 Eur su PVM). Lietuvos automobilių kelių direkcijos paviešinti UAB „Tilsta“ pasiūlymo duomenys taip pat patvirtina, kad LAKD sutartį UAB „Tilsta“ vykdė kartu su subrangovais, kurių dalis buvo ne mažesnė kaip 20,86 proc. Taigi, UAB „Tilsta“ pateikė melagingą informaciją, kad savo jėgomis įvykdė visą LAKD sutartį. Antra, trečiasis asmuo pateikė informaciją, kad savo jėgomis atliko 3 523 244 Eur be PVM darbų pagal 2021 m. balandžio 26 d. sutartį su perkančiuoju subjektu Nr. 34–2021–108 (toliau – ir 66–67 Krantinių sutartis). Viešai prieinamais duomenimis, 66–67 Krantinių sutarties maksimali vertė sudarė 3 514 980,19 Eur. Be to, viešai prieinami duomenys apie UAB „Tilsta“ pasiūlymą patvirtina ir tai, kad UAB „Tilsta“ 66–67 Krantinių sutartį vykdė ne vien savo jėgomis, o kartu su subrangovais. Trečia, trečiasis asmuo pateikė informaciją, kad savo jėgomis atliko 22 515 706 Eur be PVM darbų pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. sutartį su perkančiuoju subjektu Nr. 34–2019–231 (toliau – ir 1 Krantinės sutartis). Pagal viešai prieinamus duomenis, 1 Krantinės sutarties maksimali vertė išties buvo 22 515 706 Eur be PVM, tačiau UAB „Tilsta“ ją vykdė ne savarankiškai, o su jungtinės veiklos partneriu, kuris atliko 20 proc. darbų. Ketvirta, trečiasis asmuo pateikė informaciją, kad savo jėgomis atliko 12 651 031 Eur be PVM (pirmasis etapas) ir 10 374 967 Eur be PVM (antrasis etapas) darbų 143 Krantinių sutarties pagrindu. UAB „Tilsta“ pasiūlyme pateikti 143 Krantinių sutarties darbų priėmimo–perdavimo aktai įrodo, kad 143 Krantinių sutartį UAB „Tilsta“ vykdė ne savarankiškai, o su jungtinės veiklos partneriu.

4.2. Trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją apie tinkamą sutarčių vykdymą. Pirma, pažymėjo, kad jau pagrindė, jog trečiasis asmuo 143 Krantinių sutartį įvykdė netinkamai – pažeisdamas 143 Krantinių sutartyje ir jos pakeitimuose įtvirtintus darbų atlikimo terminus. Antra, trečiasis asmuo netinkamai vykdė LAKD sutartį. LAKD sutarties 16 punkte nustatyta, kad LAKD sutarties pagrindu darbai privalėjo būti įvykdyti per 17 mėn. terminą (įskaitant LAKD sutarties 18 punkte įtvirtintą 3 mėn. darbų vykdymo sustabdymo laikotarpį žiemos metu). LAKD sutartis buvo sudaryta 2021 m. spalio 18 d., todėl darbai jos pagrindu privalėjo būti baigti ne vėliau kaip 2023 m. kovo 18 d. Viešai prieinami duomenys ir paviešinti LAKD sutarties pakeitimai patvirtina, kad LAKD sutarties terminas pratęstas nebuvo. Tuo tarpu UAB „Tilsta“ pasiūlyme pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Tilsta“ LAKD sutarties pagrindu darbus baigė tik 2023 m. gegužės 11 d. Trečia, trečiasis asmuo netinkamai vykdė 1 Krantinės sutartį. 1 Krantinės sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad darbai privalėjo būti įvykdyti per 685 d. nuo sutarties sudarymo (atsižvelgiant į 2021 m. birželio mėn. sudarytą 1 Krantinės sutarties pakeitimą Nr. 4), t. y. iki 2021 m. birželio 22 d. UAB „Tilsta“ pasiūlyme pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Tilsta“ 1 Krantinės sutarties pagrindu darbus pabaigė vykdyti 2021 m. rugpjūčio 27 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį bei priteisti jai iš ieškovių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl trečiojo asmens prašymo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą

2. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinius skundus pareiškė prašymą priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą dėl ieškovių sudarytos jungtinės veiklos sutarties atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsniui įvertinimo.

3. Pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

4. Pagal šią teisės normą, teismo atskirosios nutarties priėmimo pagrindas yra teismo nagrinėjant bylą nustatyti asmenų padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai, taip pat teismo nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, jei šie pažeidimai reikštų viešojo intereso pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, 40 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens prašymas nėra pagrįstas, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu yra nustatyti ieškovių padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai arba kad nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, kurie reikštų viešojo intereso pažeidimą, todėl byloje priimti atskirąją nutartį nėra pagrindo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

8. Direkcija 2024 m. balandžio 26 d. pranešimu per CVP IS informavo ieškoves, kad Direkcijos pirkimų komisija, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 11.1 papunkčiu, apskaičiavo ekonominį naudingumą pagal kriterijų papildoma garantinio termino trukmė (G) ir kokybės kriterijų – vandens uosto statinių ypatingojo statinio statybos darbų vadovo darbo patirtis (Tpv) bei ieškovėms skyrė 20 balų, o trečiajam asmeniui – 15 balų (toliau – Sprendimas dėl pasiūlymų techninės dalies vertinimo Nr. 1) (ieškinio priedas Nr. 3).

10. Direkcija 2024 m. gegužės 14 d. pranešimu per CVP IS informavo ieškoves, kad Direkcijos pirkimų komisija, išnagrinėjusi ir įvertinusi gautą trečiojo asmens pretenziją, ją tenkino iš dalies ir grįžo į vertinimo etapą (ieškinio priedas Nr. 5).

18.5. Nurodė, kad perkantysis subjektas 2024 m. birželio 19 d. pateiktame atsakyme į pretenziją pranešė, jog perkantysis subjektas į vertinimo etapą sugrįžo, pastebėjęs pasiūlymo vertinimo klaidą. Pakartotinio vertinimo metu nebuvo kreiptasi į UAB „Tilsta“ dėl pasiūlymo papildomų paaiškinimo, taip pat nebuvo vykdomas susirašinėjimas. Akcentavo, kad, atsižvelgdama į tai, negali pateikti prašomo susirašinėjimo su UAB „Tilsta“, nes tokio nebuvo.

18.6. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 68 straipsnio 3 dalimi, suinteresuoti dalyviai iki atidėjimo termino pabaigos gali susipažinti su laimėjusiu pasiūlymu. Pažymėjo, kad Pirkimo komisijos protokolai nėra laimėjusio pasiūlymo dalis, jie yra perkančiojo subjekto vidiniai dokumentai, dėl šios priežasties nebus pateikti susipažinti.

19. Ieškovės 2024 m. birželio 25 d. pateikė pretenziją (ieškinio priedas Nr. 15), prašydamos: 1) panaikinti Sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo; 2) atmesti UAB „Tilsta“ pasiūlymą; 3) įtraukti UAB „Tilsta“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; 4) pateikti išsamią informaciją apie UAB „Tilsta“ pasiūlymo vertinimą: Pirkimo vykdymo metu UAB „Tilsta“ pateiktą pretenziją(as); perkančiojo subjekto atsakymus į UAB „Tilsta“ pretenziją(as); perkančiojo subjekto protokolus, kuriuose išdėstyti motyvai dėl UAB „Tilsta“ pasiūlymo vertinimo pagal kriterijaus reikalavimus; 5) tęsti Pirkimo procedūras Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta tvarka. Pretenzija grindžiama šiais argumentais:

19.1. UAB „Tilsta“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 11.1 papunkčio lentelės 3 punkto reikalavimo – UAB „Tilsta“ negalėjo remtis E. S. įgyta patirtimi, vykdant 143 Krantinių sutartį, nes ji buvo įvykdyta netinkamai – pažeidžiant 143 Krantinių sutartyje įtvirtintus terminus.

19.2. UAB „Tilsta“ savo pasiūlyme pateikė melagingą informaciją: apie atitiktį Pirkimo sąlygų 3.6.2 papunktyje įtvirtintam kvalifikacijos reikalavimui, nurodydama neteisingas savo jėgomis atliktų darbų vertes; nurodydama, kad tinkamai įvykdė 143 Krantinių sutartį, LAKD sutartį ir 1 Krantinės sutartį, kadangi buvo praleisti šių sutarčių įvykdymo terminai.

19.3. Perkantysis subjektas pažeidė jų teisę į efektyvią gynybą, informaciją apie UAB „Tilsta“ pasiūlymo vertinimą neteisėtai kvalifikuodamas konfidencialia.

20. Direkcija 2024 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovių pretenziją atmetė (ieškinio priedas Nr. 16).

Dėl ieškovių apeliacinio skundo

21. Ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti trečiąjį asmenį Pirkime pateikus melagingą informaciją.

22. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir VPĮ 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį.

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktai ir juose nurodyta Teisingumo Teismo praktiką, 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 40 punktas). Toks platus šios kategorijos turinys, inter alia (be kita ko), kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinės teisės normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 125 punktas).

24. Taigi, sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 77 punktas).

25. Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 53 punktas), kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys.

26. Pasisakydamas dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis elementas gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 77 punktas).

27. Kasacinis teismas kartu pažymėjo, kad vis dėlto sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą. Pareiga įrodyti aptartas aplinkybes tenka tiekėjui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 80 punktas).

28. Pasisakant dėl nagrinėjamu atveju susiklosčiusios faktinės situacijos pažymėtina, kad pagal Pirkimo sąlygų 3.6.2 papunktį, vienas iš kvalifikacijos reikalavimų – tiekėjas, per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs statybos darbų (ypatingųjų statinių kategorijos statinių – naujos statybos arba rekonstravimo, arba kapitalinio remonto darbų), kurių vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 000 000 Eur be PVM ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami.

29. Iš trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateikto atliktų darbų sąrašo matyti, kad jo atitikimas šiam kvalifikacijos reikalavimui buvo grindžiamas šešiomis sutartimis – 2019 m. lapkričio 8 d. sutartimi „Liepkalnio g., Žirnių g., Minsko pl. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas“, sudaryta su Vilniaus miesto savivaldybės administracija (nurodyta dalyvavimo sutartyje dalis – 16 507 526 Eur be PVM); 2021 m. spalio 18 d. sutartimi „Magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda 39,110 km esančios skirtingų lygių sankryžos (Paparčių viaduko) ir aplinkkelių kelių rekonstravimas“, sudaryta su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susiekimo ministerijos (nurodyta dalyvavimo sutartyje dalis – 9 746 322 Eur be PVM); 2021 m. balandžio 26 d. sutartimi „Krantinių Nr. 66A, 67A ir Nr. 66 Nemuno g. 2B, Klaipėdoje rekonstravimas“, sudaryta su Direkcija (nurodyta dalyvavimo sutartyje dalis – 3 523 244 Eur be PVM); 2019 m. rugpjūčio 7 d. sutartimi „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės Nr. 1, Burių g. 19, Klaipėda, rekonstravimas“, sudaryta su Direkcija (nurodyta dalyvavimo sutartyje dalis – 22 515 706 Eur be PVM); 2019 m. sausio 10 d. „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 143 ir Nr. 143A rekonstravimo projektas. I etapas“, sudaryta su Direkcija (nurodyta dalyvavimo sutartyje dalis – 12 651 031 Eur be PVM); 2022 m. sausio 25 d. „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 143 ir Nr. 143A rekonstravimo projektas. II etapas“, sudaryta su Direkcija (nurodyta dalyvavimo sutartyje dalis – 10 374 967 Eur be PVM) (ieškinio priedas Nr. 11).

31. Pagal 143 Krantinių sutarties 2.1.3 papunktį (ieškinio priedas Nr. 17) ir Susitarimo Nr. 6 dėl 143 Krantinių sutarties keitimo 1 punktą (ieškinio priedas Nr. 18), pirmojo statybos ir gilinimo darbų etapo vykdymo trukmė – 810 kalendorinių dienų nuo statybvietės perdavimo.

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kartu su atsakovės atsiliepimu pateiktus įrodymus, ieškovių argumentus pripažino nepagrįstais.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė kartu su tripliku pateikė Susitarimą Nr. 3 dėl 143 Krantinių sutarties keitimo (atsakovės tripliko priedas Nr. 1), pagal kurio 1 punktą, techninio projekto bei statybą leidžiančio dokumento perdavimo terminas – 7 kalendorinės dienos nuo 143 Krantinių sutarties pasirašymo dienos bei statybvietės perdavimo terminas – 57 kalendorinės dienos nuo techninio projekto bei statybą leidžiančio dokumento perdavimo. Taigi, įvertinus tai, kad 143 Krantinių sutartis pasirašyta 2019 m. sausio 10 d., paskutinė termino diena statybvietei perduoti buvo 2019 m. kovo 15 d. Statybvietės priėmimo–perdavimo aktas sudarytas 2019 m. kovo 15 d., todėl ieškovių argumentai pripažįstami nepagrįstais.

38. Pažymėtina, kad pagal 143 Krantinių sutartį atliktų darbų vertės (20 138 934,41 Eur) pakanka tam, jog konstatuoti trečiojo asmens pasiūlymo atitikimą Pirkimo sąlygų 3.6.2 papunktyje nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui.

39. Ieškovės ieškinyje taip pat teigė, kad trečiasis asmuo pasiūlyme pateikė melagingą informaciją, jog savo jėgomis atliko: 9 746 322 Eur be PVM darbų pagal LAKD sutartį; 3 523 244 Eur be PVM darbų pagal 66–67 Krantinių sutartį; 22 515 706 Eur be PVM darbų pagal 1 Krantinės sutartį; 12 651 031 Eur be PVM (I etapas) ir 10 374 967 Eur be PVM (II etapas) darbų pagal 143 Krantinių sutartį.

41. Esant nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurių neginčija nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, vertintina, kad pasiūlyme nurodyta neteisinga informacija apie trečiojo asmens savo jėgomis atliktų darbų vertę atitinka objektyvųjį informacijos pripažinimo melaginga elementą. Tačiau, įvertinus konkrečias šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, ji neatitinka subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento.

42. Nors ieškovė, apeliaciniame skunde remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024), nurodo, kad nustačiusi tam tikrų tiekėjo pateiktų duomenų apie kvalifikacijos atitiktį melagingumą, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus, perkančioji organizacija negali vertinti kitų galbūt nemelagingų tiekėjo pateiktų duomenų ir, jų pagrindu nustačiusi tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nuspręsti nepripažinti jo pateikusiu melagingą informaciją. Tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti rimtą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021).

43. Nagrinėjamu atveju rimtas faktų iškraipymas, įvertinus trečiojo asmens deklaruotų savo jėgomis atliktų darbų verčių ir faktiškai atliktų darbų verčių skirtumą, nenustatytas. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu yra ir tai, kad keturios iš šešių atliktų darbų sąraše nurodytų sutarčių buvo sudarytos su pačiu perkančiuoju subjektu. Tai reiškia, kad perkantysis subjektas galėjo pats pasitikrinti pateiktos informacijos teisingumą – Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadove nurodyta, kad pirkimo vykdytojas nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, jeigu jis šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų; kaip pavyzdys nurodyta situacija, kai tiekėjas pirkimo dokumentuose nustatytą patirties reikalavimą grindžia patirtimi, įgyta vykdant sutartį su tuo pačiu pirkimo vykdytoju. Taigi, nėra nustatyta, kad trečiasis asmuo turėjo sąmoningą ketinimą suklaidinti perkantįjį subjektą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesant pagrindo pripažinti jį Pirkime pateikus melagingą informaciją.

Dėl atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų

44. Atsakovė paduotame apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, susijusius su nepagrįstu pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribų peržengimu.

45. CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423³ straipsnio 3 dalis).

46. Pagal kasacinio teismo praktiką, privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, kurios tikslas prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018). Taigi, viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022).

52. Ieškovės apeliaciniame skunde teigia, kad tik 2024 m. rugsėjo 3 d. (t. y. tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kai atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismo įpareigotus pateikti duomenis) sužinojo, jog E. S. buvo paskirtas eiti statybos vadovo funkcijas 2021 m. sausio 18 d., todėl esą negalėjo minėtų argumentų nurodyti pretenzijose. Pirmosios instancijos teismas tokią ieškovių poziciją pripažino pagrįsta ir nusprendė, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. ieškovių paaiškinimuose atsiradę argumentai, jog trečiojo asmens darbuotojo E. S. darbo patirtis galimai neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, yra susiję su nagrinėjamu ginču ir yra nagrinėtini teisme. Atsakovė apeliaciniu skundu kvestionuoja tokį pirmosios instancijos sprendimą, nurodydama, kad bylos nagrinėjimo ribos buvo peržengtos nepagrįstai.

53. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės, remiantis Pirkimo dokumentais bei būdamos patyrusios tiekėjos, turėjo ir galėjo žinoti, jog, viešai teikiamais duomenimis, E. S. teisė eiti statybos darbų vadovo pareigas vandens uostų statiniuose suteikta tik nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. bei kad, galimai, jo vadovautų darbų vertė, įvertinus tą aplinkybę, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės Nr. 143 rekonstravimo statybos darbai pradėti 2019 metais, nesiekė 7 000 000 Eur be PVM. Tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovei pateikus pirmosios instancijos teismo įpareigotus pateikti duomenis – perkančiojo subjekto posėdžių protokolus, ieškovėms susiformavo naujo pobūdžio nesutikimo su perkančiojo subjekto priimtais sprendimais argumentai, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovės neturėjo objektyvių galimybių išsiaiškinti aplinkybes, kuriomis jos pavėluotai argumentavo savo ieškinio reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės negalėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu remtis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme metu (tokios aplinkybės nebuvo išdėstytos ir ieškinyje).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste yra reikšminga ir tai, kad ieškovės neginčijo perkančiojo subjekto Sprendimo dėl pasiūlymų techninės dalies vertinimo Nr. 2, nors ieškovių pretenzija dėl šio sprendimo buvo atmesta. Sprendimas dėl pasiūlymų techninės dalies vertinimo Nr. 2 liko nenuginčytas, kaip ir juo trečiajam asmeniui nustatytas ekonominio naudingumo balas. Perkantysis subjektas į Sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo tik perkėlė ekonominio naudingumo balą, nustatytą Sprendimu dėl pasiūlymų techninės dalies vertinimo Nr. 2. Pirmosios instancijos teismas perkančiojo subjekto Sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo panaikino tik tuo aspektu, kad ekonominio naudingumo balas trečiajam asmeniui buvo nustatytas nepagrįstai, t. y. remdamasis argumentais, kuriais turėjo būti ginčijamas Sprendimas dėl pasiūlymų techninės dalies vertinimo Nr. 2. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai panaikino perkančiojo subjekto Sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo.

55. Šalims skirtingai aiškinant Pirkimo sąlygų 11.1 papunkčio lentelės 3 punktą, siekiant įvertinti, ar yra poreikis ex officio (pagal pareigas) peržengti ieškovių pretenzija apibrėžtas viešojo pirkimo ginčo bylos nagrinėjimo ribas, toliau pasisakytina dėl minėtos sąlygos (ne)aiškumo.

56. Ieškovės teigia, kad pagal Pirkimo sąlygų 11.1 papunkčio lentelės 3 punktą vertinama specialisto darbų, atliktų per atitinkamą vadovavimo laikotarpį, vertė, tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo – kad vertinamas specialisto vadovavimo atitinkamos vertės darbams faktas.

57. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nusprendžia, kad minėtoje Pirkimo sąlygoje nurodyta vertė yra siejama su statinio verte. Šią išvadą suponuoja sąlygoje nurodyti, tiekėjo kartu su pasiūlymu (A dalimi) pateiktini, atitikimą kriterijui pagrindžiantys duomenys. Konkrečiai pažymėta, kad įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintoje pažymoje (arba siūlomo specialisto CV gyvenimo aprašyme) turi būti nurodyti objekto (-ų) pavadinimas (-ai), statinio grupė, statybos rūšis (nauja statyba, rekonstrukcija ar kapitalinis remontas), užsakovas (-ai), darbų pradžia ir pabaiga, objekto įgyvendinimo vertė be PVM). Taigi, nėra reikalauja nurodyti specialisto darbų, atliktų per atitinkamą vadovavimo laikotarpį, vertės.

58. Konstatavus, kad Pirkimo sąlyga, dėl kurios kilo ginčas, yra aiški, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, be pagrindo peržengęs bylos nagrinėjimo ribas, nepagrįstai nusprendė, jog perkantysis subjektas turėjo trečiajam asmeniui skirti ne 20, o 15 ekonominio naudingumo balų, kas lėmė neteisėto sprendimo panaikinti Sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo priėmimą.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

60. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria panaikintas Sprendimas dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – atmesti ieškinio reikalavimą panaikinti Sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, kitą skundžiamojo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

61. Panaikinus skundžiamą sprendimą iš dalies ir toje dalyje priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

62. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

63. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 9 292,80 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (DOK-9855; DOK-10607).

64.1. 2024 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaita faktūra 4 820,64 Eur sumai už susipažinimą su ieškovių ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį parengimą, suderinimą su klientu ir pateikimą teismui (pateiktas advokatų profesinės bendrijos AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, įrodantis, kad išrašyta sąskaita buvo apmokėta);

64.2. 2024 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaita faktūra 2 671,68 Eur sumai už susipažinimą su ieškovių dubliku, tripliko parengimą, suderinimą su klientu ir pateikimą teismui (pateiktas advokatų profesinės bendrijos AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, įrodantis, kad išrašyta sąskaita buvo apmokėta);

64.3. 2024 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita faktūra 1 800,48 Eur sumai už susipažinimą su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, aptarimą su klientu, rašytinių paaiškinimų parengimą, suderinimą su klientu ir pateikimą teismui (580,80 Eur), už papildomų įrodymų surinkimą, prašymo dėl dokumentų pateikimo parengimą, suderinimą ir pateikimą teismui (290,40 Eur) ir už susipažinimą su ieškovių pateiktais papildomais paaiškinimais, prašymo atidėti teismo posėdį ir papildomų rašytinių paaiškinimų parengimą, suderinimą su klientu ir pateikimą teismui (929,28 Eur) (pateiktas AB SEB banko mokėjimo nurodymas, įrodantis, kad išrašyta sąskaita buvo apmokėta).

65. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad patyrė 8 192,71 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (DOK-10041; DOK-10461; DOK-10613).

66. Trečiajam asmeniui buvo išrašytos šios PVM sąskaitos faktūros:

66.1. 2024 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaita faktūra 2 608,55 Eur sumai už prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo parengimą ir pateikimą teismui (91,75 Eur) ir už susipažinimą su ieškovių ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį parengimą (2 516,80 Eur) (pateiktas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko sąskaitos išrašas, įrodantis, kad išrašyta sąskaita buvo apmokėta);

66.2. 2024 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaita faktūra 2 949,38 Eur sumai už tripliko parengimą ir pateikimą teismui (2 831,40 Eur) ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą teismui (117,98 Eur) (pateiktas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko sąskaitos išrašas, įrodantis, kad išrašyta sąskaita buvo apmokėta);

66.3. 2024 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaita faktūra 1 337,05 Eur sumai už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui (1 258,40 Eur) ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą teismui (78,65 Eur) (pateiktas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko sąskaitos išrašas, įrodantis, kad išrašyta sąskaita buvo apmokėta);

66.4. 2024 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra 1 297,73 Eur sumai už papildomų rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui (1 258,40 Eur) ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą teismui (39,33 Eur).

67. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

68. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

69. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

70. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktas).

72. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2. papunktis). Atsakovė ir trečiasis asmuo už atsiliepimų į ieškinį parengimą apmokėjo 2024 m. rugpjūčio mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis šiuo atveju sudaro 5 402,50 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.). Atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos išlaidos rekomenduojamos priteisti sumos dydžio neviršija.

73. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už tripliko parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 1,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.3. papunktis). Atsakovė ir trečiasis asmuo už triplikų parengimą apmokėjo 2024 m. rugpjūčio mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už tripliko parengimą dydis šiuo atveju sudaro 3 241,50 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,5 koef.). Atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos išlaidos rekomenduojamos priteisti sumos dydžio neviršija.

74. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 0,4 koeficientą (Rekomendacijų 8.16. papunktis). Atsakovė už rašytinių paaiškinimų, papildomų rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl dokumentų pateikimo parengimą bei trečiasis asmuo už rašytinių paaiškinimų parengimą apmokėjo 2024 m. rugsėjo mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už rašytinių paaiškinimų ir papildomų rašytinių paaiškinimų parengimą dydis šiuo atveju sudaro 864,40 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.). Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kito, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumento, susijusio su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.17. papunktis). Atsakovė už prašymo dėl dokumentų pateikimo, prašymo atidėti teismo posėdį parengimą bei trečiasis asmuo už prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą apmokėjo 2024 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už šių dokumentų parengimą dydis šiuo atveju sudaro 216,10 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef.). Atsakovės nurodytos išlaidos už rašytinių paaiškinimų, papildomų rašytinių paaiškinimų, prašymo atidėti teismo posėdį parengimą rekomenduojamos priteisti sumos dydžio neviršija. Tuo tarpu trečiojo asmens išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą viršija rekomenduojamos priteisti sumos dydį ir yra mažintinos nuo 1 258,40 Eur iki 864,40 Eur.

75. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų apie trečiajam asmeniui išrašytos 2024 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitos faktūros 1 297,73 Eur sumai apmokėjimą.

76. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

77. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis trečiojo asmens susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, todėl nurodyta 1 297,73 Eur bylinėjimosi išlaidų suma trečiajam asmeniui nėra atlyginama.

78. Taigi, atsakovei iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinas 9 292,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas bei trečiajam asmeniui – 6 500,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

79. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

80. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 12 042,04 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbai apmokėti (DOK-12094; DOK-4502).

81. Atsakovei buvo išrašyta 2024 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita faktūra 15 275,04 Eur sumai, iš kurios 6 563,04 Eur yra už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas, t. y. už apeliacinio skundo parengimą (3 717,12 Eur) ir už atsiliepimo į ieškovių ir trečiojo asmens apeliacinius skundus parengimą (2 845,92 Eur) (pateiktas AB Swedbank banko mokėjimo nurodymas, įrodantis, kad išrašyta sąskaita buvo apmokėta).

82. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad patyrė 14 398,50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbai apmokėti (DOK-12098; DOK-4609).

83. Trečiajam asmeniui buvo išrašyta 2024 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita faktūra 8 893,50 Eur sumai už apeliacinio skundo parengimą ir už atsiliepimo į ieškovių ir atsakovės apeliacinius skundus parengimą (pateiktas advokatų kontoros AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, įrodantis, kad išrašyta sąskaita buvo apmokėta).

84. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už apeliacinio skundo parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.9. papunktis) bei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis – 1,3 koeficientą (Rekomendacijų 8.11. papunktis). Atsakovė ir trečiasis asmuo už apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą apmokėjo 2024 m. lapkričio mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už apeliacinio skundo parengimą dydis šiuo atveju sudaro 5 491 Eur (2 196,40 Eur (2024 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.) bei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis – 2 855,32 Eur (2 196,40 Eur (2024 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 koef.). Atsakovės nurodytos išlaidos rekomenduojamų priteisti sumų dydžio neviršija. Tuo tarpu trečiojo asmens išlaidos rekomenduojamų priteisti sumų dydžius viršija ir yra mažintinos nuo 8 893,50 Eur iki 8 346,32 Eur.

85. Taigi, atsakovei iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinas 12 042,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas bei trečiajam asmeniui – 13 851,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2024 m. birželio 14 d. sprendimas „Pasiūlymų vertinimas ir Tilsta nustatymas“, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2024 m. birželio 14 d. sprendimą „Pasiūlymų vertinimas ir Tilsta nustatymas“.

Perskirstyti dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, juridinio asmens kodas 240329870, iš ieškovių BMGS AS, juridinio asmens kodas 40003146013, ir LNK Industries AS, juridinio asmens kodas 40003771783, lygiomis dalimis 9 292,80 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tilsta“, juridinio asmens kodas 121477326, iš ieškovių BMGS AS ir LNK Industries AS lygiomis dalimis 6 500,98 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš ieškovių BMGS AS ir LNK Industries AS lygiomis dalimis 12 042,04 Eur (dvylikos tūkstančių keturiasdešimt dviejų eurų ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tilsta“ iš ieškovių BMGS AS ir LNK Industries AS lygiomis dalimis 13 851,32 Eur (trylikos tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt vienos euro ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.