Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės A. M. pusėje G. M. (G. M.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams Z. N. ir V. N. (V. N.) dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčio sutikimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje G. M. (G. M.), civilinę bylą pagal ieškovų Z. N. ir V. N. (V. N.) ieškinį atsakovei A. M. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir servitutų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Z. N. ir V. N. (V. N.), jų atstovė prašė netenkinti A. M. patikslinto ieškinio ir priteisti iš A. M. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nei namas nei žemė sklypas nėra padalintas, nėra nustatyta naudojimosi jais tvarka, tarp šalių (seserų) nuolat vyksta ginčai. Seseriai (ieškovei) ilgiau kaip 3 metus nesiimant jokių veiksmų dėl savavališkos verandos statybos įteisinimo, atsakovė kreipėsi į Inspekciją, kuri surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą. Ieškovė, kaip bendraturtė, neįgyvendino pareigos bendradarbiauti su kitais bendraturčiais, t. y. pastatė (padidino) terasą, nederindama šio klausimu su atsakovais. Be kita ko, pastatė garažą po jų langais, taip pat nederindama su atsakovais. Tik po to, kai Institucija konstatavo savavališką statybą (tiek garažo, tiek verandos), ieškovė pradėjo rengti techninę dokumentaciją dėl verandos įteisinimo, bet ir tada nesikreipė ir apie tai neinformavo bendraturčių, kad gautų jų sutikimą. Atsakovai niekada neprieštaravo ir neprieštarauja duoti sutikimą, kad būtų įteisinta ieškovės neteisėta statyba, nori, kad tai įvyktų kuo greičiau. Dėl šio atsakovė kreipėsi į teismą byloje Nr. e2-3497-1156/2022, tačiau ieškovė ne tik, kad piktnaudžiaudama savo teisėmis pateikė bereikalingą, beprasmį, neteisėtą ir nepagrįstą ieškinį šioje civilinėje byloje: pateikė projektinę medžiagą, susijusią ne tik su verandos neteisėtos statybos šalinimu, bet dėl viso namo išsamios rekonstrukcijos, t. y. ieškinio reikalavimai neatitinka pateikto rekonstrukcijos projekto. Teikiamas projektas nėra pakankamai aiškus dokumentas, kuris leistu suprasti, kad juo siekiama įteisinti tik neteisėtą statybą pagal privalomąjį nurodymą. Be to, ir į bylą pateiktas (-i) bendraturčių sutikimai yra abstraktūs, ne konkretizuoti, kadangi sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Atsižvelgiant į aukaučiau išdėstytą, yra įsitikinę, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pati ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio nuostatas. Projektavimo užduotis yra namo rekonstravimo projektas, niekur nėra patikslinama, kad tai tik dėl verandos neteisėtų statybų projektinė dokumentacija. Dar labiau atsakovus neramina ir pačiame projekte esantys kaip kurie išvardinti darbai arba tam tikri parametrai, faktai, neatitinkantys faktinės dabartinės situacijos (pvz. durų, langų, namo, medinių dailylenčių, stogo skardo, cokolio spalvos, stogo laipsniai, kampai ir kt.). Susidaro įspūdis (tiek žvelgiant į projektą, tiek į abstrakčius sutikimų tekstus), kad ieškovė siekia rekonstruoti visą namą ir atlikinėti įvairius pakeitimus: pvz., F.1 psl. 101 „Bendrųjų statybos darbų apimtis“ nurodoma bendrieji statybos darbai, kurie vėliau detalizuojami nurodant, kai tai ir naujas stogas, nauji langai, naujos grindys, lubos durys ir t. t. Nurodoma ir kad tie darbai apima žemės darbus, kad bus įrengiamos naujos dangos sklype, su kuo atsakovai neturi pagrindo sutikti ir tai nėra susiję su verandos statybomis. Projekto 1 lape Bendruosiuose statinio rodikliuose (F.1, psl. 47) nurodoma, kad po rekonstravimo padidės bendras pastato plotas nuo 103,47 kv. m. iki 112,03 kv. m., visgi sklypo užstatymo tankis sumažės nuo 20,34 proc. iki 19.86 proc., todėl kyla klausimas ar tai techninė klaida. Projekto dalyje „Sklypo planas“ randami neaiškūs skaičiai ir neatitikimai (F.1 psl. 57). Pvz. pastato-gyvenamojo namo užstatymo plotas po rekonstravimo 136,50 kv. m., nors prieš tai nurodomas skaičius 112,03 kv. m. ir net to paties lapo žemesnėje dalyje vėl atsiranda skaičius 112,03 kv. m. F.1 3.1 p. nurodyta, kad „šalia pastato esanti terasa statoma ant esamų pamatų“. Apie kokią šalia pastato esančios terasos statymą eina kalba aplamai neaišku. F.1 3.7 p. „atliekant pastato rekonstravimą, statybos sklype atskirai esančių pastatų, inžinerinių tinklų griovimas, perkėlimas ar atstatymas nenumatomas“. Su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti, kadangi ieškovė prieš atsakovės langus neteisėtai yra pasistačiusi ir garažą, ir kuo baigsis šios neteisėtos statybos ir ar jos nesibaigs griovimu, nėra aišku. Sklypo plano techninėje specifikacijoje, brėžinyje, kuris yra sudėtine projekto dalis (ir pačiame projekto F.1. psl. 123 nurodyta, kad „brėžiniai ir techninės specifikacijos papildo vieni kitus, todėl turi būti atlikti visi darbai, netgi jei jie būtų parodyti ar paminėti vien tik brėžiniuose ar vien techninėse specifikacijose“) yra nurodyti šie tiesos neatitinkantys ir atsakovus neraminantys duomenys, kuriuos būtina išsiaiškini ir/ar koreguoti (F.1. psl. 77): (a) užstatytas sklypo plotas 189,50 kv. m.: matematiškai sudėjus namo kvadratūrą po rekonstrukcijos ir sklype registruoto kito ūkinio pastato, t. y. 112,03 kv. m. + 53 kv. m., gaunama suma yra 165,03 kv. m., o ne nurodomas 189,50 kv. m.; (b) Nekilnojamojo turto registro išraše F1 psl. 42 nurodyta, kad užstatyta teritorija yra 0,0462 ha (462 kv. m.), tačiau F.1 psl. 77 brėžinyje bendruosiuose rodikliuose šio skaičiaus visiškai nėra, atsiranda, kaip minėta „užstatytas sklypo plotas“ 189,50 kv. m. rodiklis neaišku iš kur ir kodėl jis toks, kaip ir neaiškus iš kur ir kodėl priklausomų želdynų plotas 590 kv. m., su kuo atsakovai, neturėdami paaiškinimo, neturi pagrindo sutikti su tokiu mažu želdynų plotu, kaip brėžinyje pavaizduotu kietosios dangos (ne vejos) plotu, vieta, kur rodyklėmis pažymėta eismo kryptis ir pan., tą vietą demonstruojant kaip vietą automobiliams važiuoti ar statyti. Šiuo metu toje prieš atsakovų langus esančioje vietoje, kuri brėžinyje nurodoma kaip kietoji danga, yra žaliuojanti pieva, kažkada buvęs atsakovų daržas, kuris bet kada ir vėl ten gali atsirasti. Atsakovai ne kartą siūlė ieškovei pasidaryti žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau ji to nepanoro. O šiuo rekonstrukcijos projektu siekia pakeisti nusistovėjusią situaciją kieme, dėl kurios atsakovai nesiekia duoti sutikimo. Ieškovė (jos projektuotojas) net nebuvo atsakovės namo dalyje, t. y. jo nematavo, nepatikrino pagal faktą, vien todėl tokia projektinė dokumentacija neatitinka tiesos, kadangi paimti duomenys iš senos kadastro bylos, kurie neatitinka tikrovės ir F.1 psl. 143 brėžinys kaip tariamai atspindintis eksplikaciją, yra neteisingas, kaip ir neteisingi patalpų žiniaraščio duomenys. Pastabėtina, kad jei anksčiau buvo nurodoma, kad pastatas po rekonstrukcijos bus 112,03 kv. m., šiame lape nurodytas skaičius 109,61 kv. m. vėl neatitinka ankstesnių duomenų. Sutartiniuose žymėjimuose matoma, kaip turėtų būti nurodoma demontuojama siena, tačiau nors tai ir buvo atlikta padidinant terasą. Pagal tokį pateiktą projektą ir parengtus sutikimus, panašu, kad ieškovė siekia gauti atsakovų sutikimus visam namo ir žemės statybos ar rekonstrukcijos procesui, kuris apima ne tik verandą. Taip yra pažeidžiami atsakovų interesai, nes jie turi duoti sutikimą nekonkrečiai apibrėžtam rezultatui, arba tam, su kuo jie nesutinka ar nenori (tai neliečia verandos statybos). Taigi, ieškovei būtina koreguoti savo projektinę dokumentaciją šalinant pastebėtus neatitikimus bei klausimus, nesusijusius su verandos įteisinimu bei parengti atsakovams pasirašymui sutikimus konkretiems statybos darbams atlikti. Aukščiau išdėstytos aplinkybės parodo, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais, nesikooperavo, ignoravo bendraturčius. Tokie ieškovės veiksmai neatitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų. Į šias aplinkybes būtina atsižvelgti, be kita ko, ir sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šiame procese. Ieškovei pačiai būnant atidžiai, rūpestingai, bendradarbiaujančiai, siekiant savavališkos statybos įteisinimo buvo galima imtis aktyvių veiksmų bendradarbiaujant ir suderinant projektinę dokumentaciją su bendrasavininkais siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą bei imtis veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau ji to nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, kad ieškinys nėra pagrįstas ir įrodytas, todėl nėra pagrindo jį tenkinti (2 t., b. l. 1–14).

5. Dublike teigiama, kad atsakovų atsiliepimo teiginiai yra iš esmės atsakovų bandymas pateisinti savo pasyvumą, prisidengiant įvairiausiomis dingstimis: tai eksperto, kurio niekas nekvietė, neatvykimu į vietą, tai ieškovės nesikreipimu į bendraturtę Z. N., tai nežinojimu, abejonėmis dėl elektroninio laiško pasiekimo, prastu informavimu ir kt. Atsakovų pastabos yra smulkmeniškos, ne dėl projektinių sprendinių esmės. Pirmiausia, atsakovams nuostabą sukėlė projekto pavadinimas „Namo rekonstravimo projektas“, nepatikslinus, kad „tai tik dėl verandos“ (punktas 38), todėl atsakovams neva „susidarė įspūdis, kad ieškovė siekia rekonstruoti visą namą ir atlikinėti įvairius pakeitimus“ (punktas 39). Iš tokios pastabos jaučiamas atsakovų nusiteikimas ieškoti ne kompromiso, bet konfrontacijos net dėl projekto pavadinimo. Savavališkos statybos aktas buvo surašytas dėl to, kad savavališkai, neturint statybos leidžiančio dokumento, rekonstruotas vieno buto gyvenamasis namas, padidinti gyvenamojo namo matmenys, vietoj buvusios verandos 2.00 m x 2,80 m pastatyta 3,20 m x 4,65 m dydžio veranda. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 72 punkte nurodoma, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Tad projekto pavadinimas pilnai atspindi įstatymo nuostatas bei savavališkos statybos akte konstatuotas aplinkybes. Jis tiesiog negali būti kitoks. Jeigu atsakovams yra žinomi kitokie galimi ir įstatymų įtvirtinti projektų pavadinimai, tai jie turėtų juos įvardinti. Atsiliepimo 40 punkte atsakovai išsako abejones dėl įvardintų bendrųjų statybos darbų, „kurie vėliau detalizuojami nurodant, kai tai ir naujas stogas, nauji langai, naujos grindys, lubos durys ir 1.1. “. Šioje vietoje pagrįstai kyla klausimas, ar atsakovai realiai nesupranta, ar nenori suprasti, kad tai liečia būtent verandą, nes naujoje verandoje yra ir naujas stogas, ir nauji langai, ir naujos grindys. Beje, statant verandą reikalingi ir žemės darbai, apie kuriuos užsimena atsakovai. Be to, vadovaujantis Statybos įstatymu ir Statybos techniniais reglamentais, rekonstruojant statinį privalu numatyti ir dangų sutvarkymą, parkavimo vietų skaičių bei jų įrengimo klausimus. Atsiliepimo 41 punkte atsakovai stebisi, kad po rekonstravimo užstatymo tankis sumažės nuo 20,36 iki 19,86 proc. Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnis 40 punktas). Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9-ajame priede. Taigi suprantama, kad padidėjus verandos plotui, užstatymo tankis sumažės. Atsiliepimo 42 punkte namo užstatymo plotas (136,50 kv. m) yra nepagrįstai sutapatinamas su namo bendruoju plotu (112,03 kv. m). Pastato (taip pat stogą turinčio inžinerinio statinio) užimtas žemės plotas (užstatytas plotas), tai pastato (stogą turinčio inžinerinio statinio) antžeminės dalies išorinių sienų horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios požeminės pastato dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma. Apskaičiuojant užstatytą plotą suskaičiuojamas pastato (stogą turinčio inžinerinio statinio) antžeminės dalies išorinių sienų (stogą turinčio inžinerinio statinio be išorinių sienų – stogo arba vertikalių laikančiųjų konstrukcijų išorinių kraštinių) horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas; kai antžeminės dalies horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, esančios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas didesnės projekcijos dalies, esančios už antžeminės dalies horizontalios projekcijos ribų, plotas ir šis plotas sumuojamas su antžeminės dalies horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotu; į šį plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų, terasų, lodžijų, įėjimo į pastatą laiptų (aikštelių), įvažiavimų į garažus, šviesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai; neįskaičiuojami balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių projekciniai plotai (žr. Lietuvos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinių duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 132 punktą). Gyvenamojo namo bendrąjį plotą sudaro visų gyvenamosios paskirties patalpų bendras plotas, bendro naudojimo patalpų antžeminiuose aukštuose, skirtų naudotis visiems ar keliems pastato savininkams arba naudotojams, plotas; rūsio (pusrūsio) patalpų plotas; garažo patalpų plotas; visų gyvenamosios paskirties pastate esančių negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų atskirais Kadastro objektais, naudingasis plotas (Lietuvos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinių duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 151 punktas). Atsiliepimo 44 punkte atsakovai, nesigilindami į tekstą, reiškia nesutikimą su projekto teiginiu, jog „atliekant pastato rekonstravimą, statybos sklype atskirai esančių pastatų, inžinerinių tinklų griovimas, perkėlimas ar atstatymas nenumatomas“. Šį teiginį atsakovai kažkodėl sieja su jau pastatytu garažu. Statybos sklypu vadinamas sklypas, kuriame stovi namas. Ieškovė parengtu projektu neketina jame nieko nei griauti, nei perkėlinėti, nei atstatinėti, nes projekto tikslas – verandos statybos įteisinimas. Atsiliepimo 45 punkte atsakovus „neraminantys duomenys“ yra susiję su plotų skaičiavimo taisyklių nežinojimu ir sąvokų nesuvokimu. O naudojimosi sklypu tvarka, dėl kurios nuogąstauja atsakovai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsiliepimo 46–47 punkte teigdami, kad projektas netikslus, kad ieškovė siekia gauti atsakovų sutikimus visam namo ir žemės statybos ar rekonstrukcijos procesui, kuris apima ne tik verandą, atsakovai pamiršta, kad veranda jau pastatyta, reikia tik ją įteisinti. Tai yra vienintelis ieškovės tikslas, nulemtas savavališkos statybos akto bei privalomojo nurodymo turiniu. Jokio kito tikslo ieškovė neturėjo ir neturi. Principinis klausimas – ieškovės siekis įteisinti savavališką statybą (t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą), kurio įgyvendinimui atsakovai sudaro dirbtines kliūtis. Pažymi, kad atsakovai nepateikė nė vieno argumento dėl pačios verandos. Visos jų pastabos dėl projekto yra iš esmės bendrybės ir grindžiamos klaidingomis prielaidomis, nulemtomis elementariu įstatymo nežinojimu. Jeigu atsakovai patys nesupranta projekto, tai tam yra atestuoti specialistai, kurie gali paaiškinti elementarias sąvokas. Nuo sužinojimo apie projektą dienos (2022 m. gegužės 2 d.) praėjo daugiau nei 7 mėnesiai, per kuriuos atsakovai turėjo daug galimybių išsiaiškinti, kaip ir kokie plotai skaičiuojami bei kt. Dabartinis atsakovų atsiliepimas patvirtina jų nemotyvuotą užsispyrimą ir nenorą bendradarbiauti. Pažymi, kad atsiliepime nėra nė vieno argumento, kuris leistų teigti, jog verandos įteisinimas turės negatyvų poveikį arba kitu būdu pažeis atsakovų teises bei teisėtus interesus. Prieš dešimtmečius susiklosčiusi naudojimosi namu tvarka leidžia bendraturčiams naudotis atskiromis namo dalimis, su atskirais įėjimais, bendraturčiams nekertant jokių bendro naudojimosi patalpų. Nauja veranda tik pagerino namo bendrą vaizdą. Beje, ji buvo pastatyta 2017 m., atsakovai net padėjo ją statyti, nes tuo metu santykiai dar buvo geri. Atkreiptinas dėmesys, kad visos atsakovų pretenzijos dėl vienų ar kitų žodžių projekte, matmenų ir kt. yra nereikšmingos, nes tik nauji kadastriniai matavimai atspindės realią padėtį, o naujus matavimus galima daryti tik po statybą leidžiančio dokumento gavimo. Beje, atsakovų naudojamoje namo dalyje yra rūsys, kurio kažkodėl iki šiol atsakovai neišmatavo ir neįtraukė į namo bendra plotą. Be to, atsakovai savo naudojamoje dalyje taip pat keitė namo stogą, namą apkalė dailylentėmis, tuo keisdami namo išvaizdą ir matmenis, kas miesto teritorijoje traktuotina kaip savavališka statyba. Taigi atsakovų principingumas yra parodomasis, dvigubų standartų: kaltindami bendraturtę padarytais pažeidimais, jie prarado kritiškumą sau (2 t., 74–78).

6. Triplike nurodoma, kad ieškovė neįrodė, kad ji tinkamai informavo atsakovus, išnaudojo visas galimybes susitarti, o pateiktas projektas atitinka ieškinio reikalavimo įteisinti neteisėtą verandos statybą pagal privalomąjį nurodymą, yra išsamus, pakankamas, teisingas įrodymas, kuriuo nebus pažeistos atsakovų teisės. Nors dubliko 2 punkte ieškovė tvirtina, kad ji neprivalėjo informuoti atsakovų apie ketinimus kreiptis į architektą, kadangi savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo pasirinkimas yra išimtina ieškovės asmeninis reikalas, nepriklausantis nuo kitų asmenų valios ir nereikalaujantis jokių derinimų. Nesutikdama su tokiais ieškovės argumentais, pažymi, kad būtent tai, jog šalių namas valdomas bendrai, suponuoja pareigą dėl savo veiksmų ir ketinimų, susijusių su bendrąja nuosavybę, bendradarbiauti su atsakovais. Visi atsakovų nurodyti argumentai, teikti įrodymai tvirtina, kad atsakovai siekė kuo mažiau konfliktų bei elgėsi pagal teisės aktus. Pati projektavimo užduotis yra „namo rekonstravimo projektas“, nėra jokių tikslinimų, kad tai tik dėl verandos neteisėtų statybų projektinė dokumentacija. Tai, kad čia ne tik verandos, bet viso namo rekonstrukcijos projektas, tvirtina pačiame projekte esantys išvardinti darbai, ieškovės parengti ir į teismą pateikti abstraktūs visą namo rekonstrukciją apimantys atsakovų, kaip bendrasavininkų, sutikimo tekstai. Projektavimo darbų sutarties (F 1 psl. 10) Projektavimo užduotyje, kuri yra sutarties priedas Nr. 1 (2.8 p.), vėl gi nėra niekur patikslinimo, kad tai tik rekonstravimo projektas dėl verandos įteisinimo (F1 psl. 49). Bendrųjų statybos darbų apimtis nurodoma kaip: (a) statybos aikštelės paruošimas, (b) žemės darbai, (c) bendrieji statybos ir montavimo darbai, kurie detalizuodami, kaip apimantys, pvz. naujų grindų visose patalpose įrengimas; naujų lubų visose patalpose įrengimas; naujų dangų įrengimas sklype ir pan. (F 1, psl. 101). Projekto projektiniuose sprendiniuose nurodoma, kad „sutvarkoma esama danga automobiliams privažiuoti prie pastato, sutvarkomi želdiniai, veja. Prie įvažiavimų į sklypą projektuojama šiukšlių surinkimo vieta.<...> šalia pastato esanti terasa statoma ant esamų pastatų“ (F 1, psl. 58). Prie rekonstruojamo namo sutvarkomos aikštelės, skirtos automobilių parkavimui. <...> Naujai projektuojamų aikštelių <...> Automobilių stovėjimo vietos projektuojamos <...> (F 1 psl. 60). Kelio ir vejos bortai įrengiami <...> Betono trinkelių pagrindai rengiami iš <...> (F1 psl. 72). Viena iš projekto sudėtinių dalių yra sklypo plano techninė specifikacija, kurioje detaliai dėstoma, kas bus atliekama žemės sklype, kuris, priklauso ieškovei ir atsakovams bendrai, bet atsakovai nepageidauja jokių naujų ir projektuojamų darbų žemės sklype, ypač tokių kaip asfalto, betoninių trinkelių, kelio ir vejos bortų įrengimų pagal pateiktą brėžinį (F.1 psl. 77) bus siekiama vykti po atsakovų naudojamos namo dalies langais. Susisiekimo sprendiniuose taip pat nurodoma, kad prie rekonstruojamo namo sutvarkomos aikštelės, skirtos automobilių parkavimui, aikštelių danga – kieta danga, kurioje numatomos 2 automobilių stovėjimo vietos (F 1, psl. 86–87). Atsakovai supranta, kad egzistuoja techniniai reikalavimai, tačiau tam, kad jie būtų įvykdyti, jie turi būti įvykdyti tinkamai bei nepažeidžiant atsakovų interesų – žemės sklypas nėra atidalintas, nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka, ieškovė apdariai to ir nesiekia, tačiau ieškovė su šiuo projektu ir jame esančiais brėžiniais siekia, kad po atsakovų langais atsirastų betoninė danga, trinkelės ir vietos automobilių statymui, kai tokiems klausimams įgyvendinti yra vietos platesnėje žemės sklypo dalyje, dešinėje nuo namo ar žemės sklypo galinėje dalyje, t. y. bet kur, tik ne po atsakovų langais. Sklypo sutvarkymo projektiniai sprendiniai parengti pažeidžiant bendraturčių interesus, nenustatyta sklypo naudojimosi tvarka, o sklypo pertvarkymai pagrįsti projekto užsakovo nurodymais, neatsižvelgiant į atsakovų interesus. Patvirtinus tokius ieškovės pageidavimus pagal šį projektą, ne tik pablogėtų atsakovų padėtis, gyvenimo sąlygos, bet ir nukristų turto vertė (kas norėtų įsigyti nekilnojamąjį turtą, po kurio langais iš karto yra ne tik šiuo metu savavališkai pastatytas ieškovės garažas, bet dar ir atsirastų kietoji danga su mašinų stovėjimo vietomis). Ieškovei, būnant sąžiningai ir nesiekiant pabloginti atsakovų padėties, visgi būtų buvę teisinga ir protinga ne tik parengti dvibučio namo projektą su tikslu visiškai atsidalinti namo priklausančias dalis, bet ir pasidalinti žemės sklypą ar bent jau nusistatyti juo naudojimo tvarką. Suprantama, kad ieškovei tai nėra naudinga, nes ji ne tik padidina sklypo užstatymo tankį veranda, savo neteisėtai pastatytu garažu po atsakovų naudojamos namo dalies langais, taigi, jau naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, nei atsakovai, bet ir siekia dar labiau pabloginti atsakovų gero gyvenimo ir turto naudojimo sąlygas braižydama automobilių stovėjimo dangą ir betonines trinkeles po atsakovų langais. Atsiliepdami į ieškovės argumentus, kad atsakovai nepateikė nei vieno argumento dėl pačios verandos, akcentuoja, kad atsakovai sutinka su verandos įteisinimu ir būtent šiems statybos darbams sutikimus būtų davę ir be šio teismo proceso, jei tik ieškovė būtų įvykdžiusi bendradarbiavimo pareigą. Nors ieškovė dubliko 7 punkte bando kaltinti atsakovus, kad pastarieji nenori suprasti, kad detalizuojami statybos darbai, tokie kaip naujas stogas, nauji langai, naujos durys, grindys ir pan. apima tik būtent verandą, tačiau pabrėžiame, kad tai tik ieškovės žodžiai, neatsispindintys projekte nei tekstinėje, nei grafinėje dalyje. Pvz. F1, psl. 78 žymima, kad rekonstruojama pastatas ir pažymėta, kad visas pastatas. Projekto dalyje techninės specifikacijos (F1, psl. 123), kuriose apibrėžiamos objekto darbų mastas, be kita ko išryškintai nurodyta, kad „Brėžiniai ir techninės specifikacijos papildo vieni kitus, todėl turi būti atlikti visi darbai, net jei jie būtų parodyti vien tik brėžiniuose ar vien techninėse specifikacijose“. Gale šios dalies pateiktame brėžinyje (F1, psl. 143) taip pat niekur negalima įžiūrėti, kad visi šie darbai apimtų tik verandą. Priešingai, nors sutartiniuose žymėjimuose yra toks žymėjimas kaip „demontuojama siena“ „projektuojama siena ir pan.“, pačiame brėžinyje tokiais sutartiniais žymėjimais nėra nieko pažymėta, o ir pirmo aukšto patalpų bendras plotas nurodytas 109,61 kv. m., kitur 112,03 kv. m. (daugiau neatitikimų buvome nurodę atsiliepime). Taigi, duomenys projekte netikslūs. Jei visgi projektas liečia tik verandą, jame turėtų būti konkretizuojama ir detalizuojama, kad nekiltų papildomų klausimų ir nesusipratimų, projekte konkretūs statinio elementai pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus neišskirti, todėl atsakovams tai ir duoda pagrindo manyti, kad tokio projekto turinys yra dėl viso namo, o ne dėl jo dalies – verandos. Atsakovai prieštarauja ieškovės siekiamam tikslui gauti jų sutikimus per teismą į neapibrėžtus statybos darbus pagal projektą, kuris, akivaizdu yra ne tik dėl verandos. Problema yra ne projekto pavadinime, bet jo turinyje. Dar keisčiau atrodo dubliko 15 p. išdėstytos pretenzijos atsakovei dėl rūsio, nes atsakovai aplamai niekada nieko nematavo, namų byla yra dar nuo 1989 m., ją rengė ne atsakovai. Tuo tarpu naujus namo matavimus rengia būtent ieškovė bandydama įteisinti neteisėtas statybas, tačiau jie yra netikslūs, neatitinkantys tikrovės, duomenų apie rūsį nenurodoma, nors dar būtent atsakovai prieš kurį laiką pastabas apie tai buvo nurodę (atsiliepimo priedas Nr. 7), parengi net neapsilankius atsakovės namo pusėje. Kai atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, su atsakove susisiekė projektuotojas A. R., kuris sutarus su atsakovais laiką, 2022 m. lapkričio 16 d. apsilankė atsakovų naudojamoje namo dalyje. Šio susitikimo metu atsakovai netrukdė atlikti jam reikalingų matavimo darbų, taip pat dar kartą priminė dėl rūsio neatsispindėjimo jo parengtoje projektinėje dokumentacijoje, bandė išsiaiškinti jiems kylančius klausimus dėl projekto, detaliai nurodė jų pastebėtus neatitikimus projekte ir pan. Po šio apsilankymo su projektuotoju susisiekė ir atsakovų atstovė teiraudamasi, kaip jiems sekėsi. Tą pačią dieną buvo gautas projektuotojo atsakymas, kuriame jis pasiūlė išdėstyti visus klausimus raštu. Taip pat 2022 m. lapkričio 29 d. buvo apsilankęs asmuo, kuris matavo stogą, jo kampų laipsnius. Po jo apsilankymo atsakovai sulaukė A. R. skambučio, kur teiravosi, ar pastarieji sutinka dėl verandos įteisinimo. Atsakovai jam patikino, kad laukia ištaisytų projekte esančių neatitikimų, kad niekada neprieštaravo verandos įteisinimui. Dar kartą buvo sutarta, kad atsakovai parašys projektuotojui jiems kylančius klausimus raštu, į kuriuos jis atsakys. 2022 m. gruodžio 1 d. projektuotojui buvo išsiųsti atsakovų klausimai, tačiau lig šiol jokių atsakymų į klausimus gauta nebuvo, jokios projektinės dokumentacijos pataisymo po apsilankymų taip pat nebuvo padaryta. Jei ieškovė pageidauja, kad verandos rekonstrukcija būtų atlikta pagal byloje pateiktą projektą, atsakovai prašo atsižvelgti į jų pasiūlymus ir pageidavimus, ištaisyti esamus netikslumus ir neatitikimus. Be to, ir į bylą pateikti bendraturčių sutikimai yra abstraktūs, ne konkretizuoti, kadangi sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Ieškovė, vedama siekio maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruoja kitus bendraturčius, siekia gauti sutikimus nekonkrečiai apibrėžtam rezultatui, tokie jos veiksmai neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (2 t., b. l. 106–116).

7. 2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. R. paaiškino, kad į jį kreipėsi ieškovė su prašymu parengti projektinę dokumentaciją. Iš pradžių ji buvo parengta neišmatavus atsakovų pusės, tačiau sutarus jis nuvyko ir atliko matavimus, todėl tikslino dokumentaciją ir paskutinė yra tiksli. Veranda yra statinio – gyvenamojo namo – dalis, todėl nėra galimybės parengti tik verandos projektinės dokumentacijos, norint įteisint verandos neteisėtą statybą. Projekte atsispindi jau atlikti namo pakeitimai, nes nuo 1989 m. buvo pakeistas ir namo stogas, išorės apdaila. Pakeitimus darė tiek ieškovė, tiek atsakovai. Pagal galiojančius teisės aktus privalomi įvažiavimai, būtina pažymėti ir automobilių stovėjimo vietas, jos nuo gyvenamojo namo turi būti nutolusios atitinkamu atstumu. Į visa tai buvo atsižvelgta rengiant projektą, jį tikslinant. Pagal Z. N. prašymą projekte jis net nurodė, kad namo apdaila yra baltos spalvos. Atsižvelgdavo į išsakytas pastabas dėl projekto. Neatmeta, kad dėl dokumento apimties galimi tam tikri netikslumai, kad jo atlikti skaičiavimai skiriasi nuo registro duomenų. Taip galėjo atsitikti, nes namas buvo remontuojamas, tvarkomas, skiriasi medžiagos, tačiau pabrėžė, kad projektiniuose dokumentuose yra galimos tam tikros skaičiavimų paklaidos. Šiuo konkrečiu atveju paklaidos minimalios ir tai nesutrukdytų gauti statybą leidžiančius dokumentus. Visi netikslumai būtų ištaisyti kitose proceso stadijose. Negavus bendraturčių sutikimo nėra galimybės gauti statybą leidžiančio dokumento. Statytojas atsakingas, kad statybos darbai būtų atliekami pagal projektinę dokumentaciją. Paprastai statinio ekspertizė atliekama gavus bendraturčių sutikimą, priešingu atveju, tokiu, kai šis, kai bendraturčiai nesutinka duoti sutikimo, tiesiog neapsimoka ją atlikti. Projektiniuose dokumentuose jis pažymėjo, kad vandentiekis komunalinis, nors šiuo metu jis yra vietinis, tačiau taip padarė, nes įrengus infrastuktūrą privaloma prisijungti prie tinklų.

8. Civilinę bylą Nr. e2-6460-405/2023 nagrinėjančios teisėjos 2023 m. gegužės 12 d. rezoliucija buvo priimtas ieškovų Z. N. ir V. N. (V. N.) ieškinys atsakovei A. M. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir servitutų nustatymo (5 t., b. l. 1–5). Teisėja kreipėsi į teismo pirmininkę dėl bylų sujungimo, teismo pirmininkės 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi nuspręsta civilinę bylą Nr.e2-6460-405/2023 prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-393-1156/2023, paliekant civilinės bylos Nr. e2-393-1156/2023 (teisminio proceso Nr. 2-45-3-00957-2022-1) ir skirti ją nagrinėti teisėjai Donatai Šimkutei (5 t., b. l. 164–165).

9. Z. N. ir V. N. (V. N.) prašo nustatyti 0,0954 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką (5 t., b. l. 1–5; 6 t., b. l. 1–4):

9.1. pagal A. G. 2023 m. balandžio 19 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir servitutų nustatymo planą M 1:500“ nustatant, kad:

9.1.1. Z. N. ir V. N. (V. N.) kartu su A. M. bendrai naudosis 508 kv. m. kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „A“;

9.1.2. Z. N. ir V. N. (V. N.) naudosis 223 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“;

9.1.3. A. M. naudosis 208 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „C“ ir 15 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „D“;

9.1.4. žemės sklype nustatomi plane pažymėti tarnaujantys servitutai „teisė aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas“ S2 2,5 pločio 33 kv. m. ir S3 2,5 m. pločio 26 kv. m.

9.2. arba pagal A. G. 2023 m. rugpjūčio 15 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500“ nustatant, kad:

9.2.1. Z. N. ir V. N. (V. N.) kartu su A. M. bendrai naudosis 398 kv. m. kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „A“ bei 22 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „D“;

9.2.2. Z. N. ir V. N. (V. N.) naudosis 267 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“;

9.2.3. A. M. naudosis 267 kv. m. kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „C“;

9.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. M. ieškinys tenkintinas visiškai. Z. N. ir V. N. (V. N.) ieškinys atmestinas.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. pagal 2004 m. spalio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2645 ir Z. N. 1997 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties Nr. 2506 pagrindu priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44–45; 5 t., b. l. 22–23). 2022 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3562 pagrindu A. M. asmeninės nuosavybės teise, o 2022 m. rugpjūčio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3506 pagrindu Z. N. ir V. N. (V. N.) bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 42–43; 5 t., b. l. 20–21), kuriame yra aukščiau minėtas gyvenamasis namas.

11. A. M. 2017 m. rekonstravo verandą, Z. N. matė, kad atliekami darbai ir tam neprieštaravo. 2021 m. spalio mėn. A. M. ir Z. N. susipyko ir nustojo bendrauti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarpusavio nesutarimams spręsti šalys neretai pasitelkia kitas institucijas, pavyzdžiui, pagal Z. N. pranešimą Inspekcija atlikusi patikrinimą 2022 m. sausio 28 d. surašė privalomąjį nurodymą A. M. dėl savavališkos statybos, susijusios su garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinimo (2 t., b. l. 24–25; 5 t., b. l. 10–11), šis privalomasis nurodymas yra įvykdytas (2 t., b. l. 81–82, 83–84, 85–89, 90–97; 5 t., b. l. 12–13, 14, 15, 16–19), taip pat atitinkamos institucijos yra gavusios ir daugiau pranešimų apie galimai daromus pažeidimus (2 t., b. l. 26, 27, 28–33), buvo konstatuota, kad A. M. ir jos vyras eksploatuoja techniškai netvarkingą židinį (2 t., b. l. 79–80), G. M. (G. M.) patrauktas administracinėn atsakomybėn (6 t., b. l. 42).

12. Inspekcija atlikusi patikrinimą nustatė, kad nesuformuotame valstybinės žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, rekonstruotas neypatingasis statinys vieno buto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padidinti gyvenamojo namo matmenys: vietoj buvusios verandos (1a1m), kurios matmenys pagal kadastro bylą buvo 2,00 m × 2,80 m dydžio, pastatyta apie 3,20 m × 4,65 m dydžio veranda, dėl savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo statytojai A. M. 2022 m. vasario 11 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-220211-00019 ir 2022 m. vasario 14 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-220214-00019, kuriuo ji įpareigota iki 2022 m. rugpjūčio 11d. pašalinti savavališkos statybos padarinius išardant savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, nesuformuotame valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstruoto gyvenamojo namo padidintą verandos dalį (1 t., b. l. 5–6, 7–9; 5 t., b. l. 40–44). Inspekcija 2022 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą Nr. SDPN-00-220729-00056 dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kuriuo įvertinusi statytojos prašymą, jame nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis apie tai, kad užsitęsė žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimas ir tebesitęsia sklypo išpirkimo procedūra, yra pateikti projektiniai pasiūlymai ekspertizės darymui dėl savavališkos įmokos sumokėjimo, pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. lapkričio 11 d. (1 t., b. l. 36–39).

13. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1557-1064/2023 pagal A. M. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Nors 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo baigtas pasiruošimas bylos nagrinėjimui, iki šiol byla neišnagrinėta. A. M. atstovės teigimu, administracinėje byloje yra laukiama, kol bus išnagrinėta ši byla.

14. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3497-1156/2022, kuriuo netenkino ieškovės Z. N. ieškinio atsakovei A. M., tretiesiems asmens: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (1 t., b. l. 13–19). Teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, kad verandos rekonstrukcija atlikta savavališkai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. A. M. pasirinko būdą, kuriuo ketina šalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau procedūros iki šiol nebaigė. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas (jis pratęstas iki 2022 m. lapkričio 11 d.), byloje kilo ginčas, ar Z. N. gali reikalauti, jog A. M. savavališkos statybos padarinius šalintų konkrečiu būdu, t. y. juos įteisintų per teismo nustatytą terminą. Teismas vertino, tenkinus ieškinį ir nustačius konkretų laiko tarpą, per kurį atsakovė privalo atlikti veiksmus, kuriais savavališkos statybos padariniai būtų įteisinti, tai būtų nesuderinama su privalomo nurodymo įvykdymo terminu, nustatytu Institucijos, o dviejų terminų egzistavimas įneštų papildomos sumaišties ir teisinio neapibrėžtumo. Nustačius, kad gyvenamojo namo dalimi, kurioje atlikta verandos rekonstrukcija, naudojasi išimtinai tik A. M., Z. N. buvo žinoma apie tai, kad atsakovė rekonstravo verandą, nes ji gyvena tame pačiame name, be to, A. M. teigimu, pati Z. N. padėjo rekonstruoti verandą ir ilgą laiką nereiškė dėl to pretenzijų, teismas padarė išvadą, kad A. M. atlikta verandos rekonstrukcija netrukdo Z. N. pagal tikslinę paskirtį naudoti jai priklausančios gyvenamojo namo dalies, todėl netenkino ieškinio. Nors su priimtu sprendimu nesutikdama Z. N. padavė apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2782-432/2022 skundą atmetė ir paliko galioti apylinkės teismo sprendimą.

Dėl pripažinimo teisės atlikti verandos rekonstrukcijos darbus be bendraturčių sutikimo

15. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės iš esmės reiškia savininko (statytojo) teisių ribojimą, todėl jos yra įtvirtintos įstatymo lygmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018, 30 punktas), tai reiškia, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus ir tvarką nustato viešoji teisė. Statybos įstatymo 32 straipsnyje nurodoma, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-701/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Sistemiškai aiškinant Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2, 5 dalis daroma išvada, kad tol, kol nesibaigė nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, statytojas (šiuo konkrečiu atveju – ieškovė) turi teisę pasirinkti – nugriauti statinį (nagrinėjamu atveju – išardyti savavališkai rekonstruoto statinio dalis) ir sutvarkyti statybvietę arba įteisinti savavališkai pastatytą statinį.

16. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas bei žemės sklypas nėra padalinti, tačiau yra nusistovėjusi naudojimosi tvarka. A. M. 2017 m. rekonstravo verandą, esančią jos namo pusėje. Z. N. matė, kad atliekami darbai ir tam neprieštaravo, bet 2021 m. spalio mėn. A. M. ir Z. N. susipyko, todėl pagal Z. N. pranešimą Inspekcija konstatavo, kad verandos rekonstrukcija atlikta savavališkai. A. M. pasirinko būdą, kuriuo ketina šalinti savavališkos statybos padarinius, ji nori įteisinti savavališkai pastatytą statinį (verandą), bet to negali padaryti neturėdama bendraturčių Z. N. ir V. N. (V. N.) sutikimo. 2022 m. kovo 7 d. A. M. sudarė projektavimo darbų sutartį su UAB „Projektavimas ir dizainas“ (1 t., b. l. 10–12), kuri parengė techninį projektą (1 t., b. l. 46–147, 148), kurį vėliau kelis kartus pakoregavo (3 t., b. l. 11–195; 5 t. b. l. 45–70, 71–74, b. l 75–80, 81–107, 108–147). 2022 m. gegužės 13 d. atsakovės atstovė projektą siuntė Z. N. atstovui klausdama ar ji pasirašys projektą (1 t., b. l. 30), nesulaukus atsakymo, šis klausimas buvo pakartotas 2023 m. liepos 19 d. (1 t., b. l. 31–33), po to 2022 m. rugsėjo 7 d. (1 t., b. l. 40–41), 2023 m. kovo 1 d. siuntė papildomus dokumentus, susijusius su projektus (4 t., b l. 67, 68–74). Z. N., jos atstovai priežastis, dėl kurių nėra duodamas sutikimas nurodė tik 2022 m. spalio 7 d. elektriniame laiške, adresuotame A. M. atstovei (2 t., b. l. 37, 38, 39–40, 49–53) bei savo procesiniuose dokumentuose (2 t., b. l. 1–14, 106–116; 4 t., b. l. 1–3). Bendraturčiai Z. N. ir V. N. (V. N.) iki šiol nedavė sutikimo, būtino norinti gauti statybą leidžiantį dokumentą.

17. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad vienas iš statybą leidžiančių dokumentų yra leidimas rekonstruoti statinį. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktą norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, be kitų dokumentų, būtina pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimus, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, derinant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-1265/2002, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-1064/2003; Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1044-886/2022). Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. O tai reiškia, kad bendraturtis, atsisakantis duoti sutikimą, privalo įrašyti, kad sutikimo davimas pažeidžia jo teises ir/ar teisėtus interesus. Savo ruoštu, ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl pažeistos teisės vykdyti statybą jam priklausančiame žemės sklype, privalo nurodyti, kokią statybą ketina vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002).

18. Statybos įstatymo 28 straipsnyje, kurio 2–5 dalyse nustatyta, kad Inspekcijai pareikalavus iš statytojo (užsakovo) pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriaunat statinį arba išardant savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, šis turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl tokio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jis turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą.

19. Ieškovė vykdydama Inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. verandą, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau atsakovai, kaip bendraturčiai, nesutinka duoti sutikimo. Nors atsakovai teigia, kad jie neprieštarauja verandos įteisinimui, teismas pažymi, kad jie iki šiol nėra davę sutikimo verandos darbų įteisinimui, nepaisant to, kad teisme ši byla nagrinėjama daugiau nei metus (ieškinys priimtas 2022 m. spalio 4 d.), kad projektas buvo ne kartą tikslintas, šalys nurodė ieškančios būdų ginčą išspręsti taikiai. Atsakovai pateikė teismo eksperto S. M. konsultacinę išvadą, kurioje konstatuoja, kad techniniame projekte įtvirtinti duomenys yra susiję ne vien su verandos įteisinimu (4 t., b. l. 27–42), tačiau teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. R. nurodė, kad nėra galimybės parengti tik dalies statinio, t. y. verandos, projekto. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šio liudytojo, dirbančio šioje srityje ne vienerius metus ir turinčio atitinkamą kvalifikaciją, nurodytas aplinkybes, todėl daroma išvada, kad nepagrįstai buvo atsisakoma duoti sutikimą remiantis tuo, kad projektas nėra susijęs išimtinai tik su veranda.

20. Gausioje teismų praktikoje pabrėžiama, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai, priklausantys šalims, turi būti valdomi, naudojami ir disponuojami visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), aktyviai bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu šalims būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Neteisėtos rekonstrukcijos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-568-614/2020). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus, nurodyta, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

21. Pažymėtina, kad bendraturčio sutikimo numatomiems darbams davimas savaime nereiškia statybos leidimo išdavimo, o yra tik viena iš prielaidų statytojo teisei įgyvendinti. Ieškovė atsakovams (bendraturčiams) pateikė verandos ir viso namo techninę dokumentaciją, projektą, kurią parengė UAB „Projektavimas ir dizainas“ direktorius A. R.. Nėra ginčo, kad šis asmuo turi tam reikalingą kvalifikaciją, kad parengtame techniniame projekte yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys faktiniai duomenys, susiję su veranda. Teismo vertinimu, atsakovai atsisakymo duoti ieškovei sutikimą nepateikė argumentuotų motyvų ir neįrodė, jog ieškovės pateiktas projektas pažeidė jų, kaip bendraturčių, teises ir teisėtus interesus. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu projektas buvo tikslinamas įvertinus atsakovų išsakytas pastabas, atsakovai vis vien sutikimo nedavė, tačiau pastabų, susijusių su veranda, jo įteisinimu, neturėjo. Atsakovai savo atsisakymo duoti sutikimą nepagrindė, t. y. nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad verandos rekonstrukcija pakeis atsakovų gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos. Taigi, atsakovai sutikimo rekonstravimo darbams atlikti nedavimą grindė abstrakčiomis prielaidomis, kad tokiu būdu ieškovė siekia patenkinti išimtinai tik savo interesus, kurios nėra susijusios su jų kaip bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Vien tai, kad pateiktame projekte yra netikslumų, pavyzdžiui, netiksliai nurodytas vandentiekio tipas, savaime nereiškia, kad tai pažeidžia atsakovų kaip namo bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Be to, ieškovės teigimu, šis netikslumas techniniame projekte yra ištaisytas, tik nauja projekto redakcija nebuvo pateikta teismui siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo. Laikytina, kad sutikimo nedavę atsakovai, kaip žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčiai, neįvykdė jiems tenkančios pareigos įrodyti rekonstrukcijos proceso, realių neigiamų jiems galinčių kilti padarinių, iš esmės pažeidžiančių jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovų pateikiami motyvai dėl nesutikimo yra deklaratyvūs ir neįrodo, kaip pažeidžiamos jų teisės. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovės rekonstruota veranda, pažeidžia kitų bendraturčių teises ir/ar teisėtus interesus, teisės aktų reikalavimus, nes, kaip minėta anksčiau, namo dalimi, kurioje yra veranda, naudojasi išimtinai tik ieškovė pagal nusistovėjusią naudojimosi namu tvarką. Teismas sprendžia, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą nėra objektyviai pagrįstas ir trukdo ieškovei (bendraturtei) įgyvendinti teisę į statybą, todėl darytina išvada, jog atsakovų atsisakymas pažeidė ieškovės, kaip žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturtės, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

22. Pažymėtina, kad teismo leidimas vykdyti rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo nereiškia, kad statytojui suteikiama neribota elgesio laisvė. Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas. Dėl to ieškovė privalės vykdyti šiame įstatyme nustatytas statytojo pareigas (Statybos įstatymo 3, 14 straipsniai), šių pareigų vykdymą kontroliuos leidimą išduodančios ir statybos priežiūrą vykdančios institucijos ir nustačius galiojančio teisinio reguliavimo pažeidimus ieškovei nebus išduotas statybos leidimas arba ji bus įpareigotas minėtus pažeidimus pašalinti. Iš esmės ieškovė siekia įteisinti esamą situaciją, atliktus jos bei atsakovų namo pagerinimus, todėl, teismo manymu, tokia rekonstrukcija nepadarys neigiamos įtakos atsakovų teisėms, nes pagal faktiškai nusistovėjusią namo bei žemės sklypo, naudojimo tvarką namo dalimi, faktiškai jau ilgą laiką naudojasi išimtinai tik ieškovė ir jos sutuoktinis. Esant tokioms aplinkybėms, tenkintinas reikalavimas pripažinti A. M. teisę gauti statybos leidimą rekonstruoti verandą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Projektavimas ir dizainas“ parengtą techninį projektą, be žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių atsakovų Z. N. ir V. N. (V. N.) sutikimų.

Dėl naudojimosi tvarkos ir servituto nustatymo.

23. Kitos byloje keliamas reikalavimas yra susijęs su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu. Atsakovai Z. N. ir V. N. (V. N.) pateikė du planus, pagal kuriuos prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. A. G. 2023 m. balandžio 19 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir servitutų nustatymo planą M 1:500“ (5 t., b. l. 8–9) ir A. G. 2023 m. rugpjūčio 15 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500“ (6 t., b. l. 5–6), tuo tarpu ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal MB „Geo Base“ matininko B. J. parengtą 2023 m. rugpjūčio 22 d. naudojimosi planą (6 t. b. l. 22).

24. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimo tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi turtu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

25. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022, 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

26. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022, 23 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

27. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Nustačius naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2022), bendraturtis neįgyja tų daikto dalių asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019). Atitinkamai tai reiškia, kad servitutas į žemės sklypą, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso šalims, negali būti nustatytas, nes šis turtas nėra svetimas joms, todėl naudojimosi žemės sklypo tvarka negali būti nustatyta pagal A. G. 2023 m. balandžio 19 d. parengtą planą.

28. Nustačius naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau bendraturtis savo nuožiūra gali naudotis ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2022, 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014), todėl kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kaip alternatyvaus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo būdo, bendraturtis gali per visą bendrosios nuosavybės turėjimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-611/2023). Atitinkamai tai reiškia, kad reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gali pareikšti bet kuris bendraturtis. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką, pirmiausia, pareiškė Z. N. ir V. N. (V. N.), todėl A. M. pasinaudojo procesine teise, nesutikdama su siūloma nustatyti naudojimosi tvarka, siūlyti kitą naudojimosi tvarką.

29. Įvertinus šalių pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkas, matyti, kad jos iš esmės parengtos įvertinus tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi turtu tvarką, atitinka lygių dalių principą (šalims priklauso po ½ dalį žemės sklypo), tačiau jose yra tam tikrų skirtumų, kurie iš esmės ir lėmė, kad šalims nepavyko taikiai išspręsti ginčo. Pagal A. G. 2023 m. rugpjūčio 15 d. parengtą planą (6 t., b. l. 5–6) šalys atskirai naudotųsi po 267 kv. m. plotu, o bendrai 420 kv. m. (398 kv. m. + 22 kv. m.), tačiau ieškovės teigimu, nustačius tokią naudojimosi tvarką, ji netektų dalies daržo, kurį šiuo metu turi (taškai plane 19-29), taip pat, mano, jog netikslinga bendro naudojimo plotams priskirti dalis, kuriomis šiuo metu naudojasi išimtai tik viena šalis, pavyzdžiui, ties vieta, kuri plane pažymėta taškais 4-5-6-7, naudojasi tik A. M. ir jos šeima, ten laikomos malkos ir kiti daiktai, o vieta, kuri plane pažymėta taškais 7-8-9, naudojasi išimtinai tik Z. N. ir V. N. (V. N.), atsakovai šiuo metu nesinaudoja kampu, pažymėtu taškais 10-11-12, todėl netikslinga šį plotą priskirti naudotis tik atsakovams. Pagal MB „Geo Base“ matininko B. J. parengtą 2023 m. rugpjūčio 22 d. planą (6 t., b. l. 22) šalys atskirai naudotųsi po 320 kv. m. plotu, o bendrai 314 kv. m. (231 kv. m. + 22 kv. m. + 61 kv. m.). Nors pagal šį planą būtų nustatyta mažiau bendro naudojimo plotų nei pagal A. G. 2023 m. rugpjūčio 15 d. planą, atsakovų atstovės teigimu, nėra tikslinga nustatyti tokios naudojimosi tvarkos, nes vieta, kuri plane pažymėta taškais 7-29-30 Z. N. ir V. N. (V. N.) nesinaudoja, be to, atsakovus netenkina atstumas nuo jų lango iki ieškovės daržo.

30. Visų pirma, teismas pažymi, kad ne visi naudojimosi žemės sklypu planuose pažymėti pastatai yra įregistruoti viešajame registre, juose nėra įregistruotos daiktinės teisės į pagalbinius ūkio pastatus, t. y. garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 45–46, 47–48, 49–50), nors šie statiniai realiai egzistuoja. Antra, šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Šalys neprašo nustatyti statinių naudojimosi tvarką ar juo padalinti (CK 4.80 straipsnis). Trečia, viena pagrindinių šalių nesutarimo priežasčių dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, koks atstumas turėtų būti nuo lango iki kitos šalies naudojamo daržo. Atsakovai norėtų, kad atstumas nuo lango būtų 5,99 m, nes nebenori žiūrėti į ieškovės daržą, išpiltus pelenus, nesutvarkytą aplinką, jiems nepatinka šiuo metu nusistovėjusi tvarka dėl daržo priešais jų langus. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad toje vietoje jau daugelį metų turi įsirengusi daržą, atsakovai tam neprieštaravo, tik teisminio nagrinėjimo metu ėmė teigti, kad jiems nepatinka vaizdas pro langą, nebenori žiūrėti į ieškovės daržą, todėl siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią iš esmės ji netektų dalies daržo (ieškovės siūlo nuo lango palikti 4,00 m atstumą iki daržo). Teismo vertinimu, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal A. G. 2023 m. rugpjūčio 15 d. planą negali būti nustatyta, nes tokiu atveju ieškovė būtų priverta keisti ilgamečio daržo būvimo vietą, tai lemtų didesnius tarpusavio nesutarimus, bet tuo pačiu būtų nustatomas itin didelis bendro naudojimo žemės sklypo plotas (bendro naudojimo 420 kv. m., šalis priskirta individualiam naudojimui – 434 kv. m.), dalis bendro naudojimo plotų šiuo metu yra naudojami išimtinai tik vienos šalies, ir proceso dalyviai posėdžio metu nurodė nenorintys, kad tokie plotai, kuriais šiuo metu naudojasi išimtinai tik viena šalis, būtų bendro naudojimo, kad į juos galėtų bet kada patekti kita šalis. Tuo tarpu pagal MB „Geo Base“ matininko B. J. parengtą 2023 m. rugpjūčio 22 d. planą bendro naudojimo plotas būtų mažesnis nei pagal A. G. 2023 m. rugpjūčio 15 d. parengtą planą, šalys turėtų galimybę naudotis jiems priklausančiu turtu, jame esančiais statiniais bei infrastruktūra, ši tvarka itin artima šiuo metu nusistovėjusiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai. Naudojimosi tvarkos nustatymas, kuri reikštų nusistovėjusių įpročių keitimą gali sukelti daugiau negatyvių nei pozityvių padarinių, ji būtų neracionali, neatitinkanti nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos, neužtikrintų abiejų pusių protingos interesų pusiausvyros, nes neužtikrintų nė vienos šalies, kaip savininkės, visaverčio nuosavybės teisių įgyvendinimo. Įvertinus išdėstytą, nustatytina naudojimo žemės sklypu tvarka pagal MB „Geo Base“ matininko B. J. parengtą 2023 m. rugpjūčio 22 d. planą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. sumokėjo 210 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 151; 5 t., b. l. 189) ir 6 060 Eur advokatei už sutiektas teisines paslaugas (5 t., b. l. 148–149, 150–155; 6 t., b. l. 76–79), Z. N. ir V. N. (V. N.) sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio (5 t., b. l. 7), 7 741 Eur advokatei už sutiektas teisines paslaugas (6 t., b. l. 52, 53–73) ir 605 Eur už konsultacinės išvados pateikimą (4 t., b. l. 43, 44, 45; 6 t., b. l. 74, 75).

32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, todėl nagrinėjamu atveju tenkinus A. M. reikalavimus bei atmetus Z. N. ir V. N. (V. N.) ieškinį, Z. N. ir V. N. (V. N.) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o A. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai, priteistinos iš Z. N. ir V. N. (V. N.) lygiomis dalimis.

33. Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. M. pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate Lilija Semaško (1 t., b. l. 150), advokatė pateikė rašytinį prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai (5 t., b. l. 148–149, 150–155; 6 t., b. l. 6 t., b. l. 76–79). Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant savo klientę teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 ir 8.20 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu priteistina A. M. 6 060 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą.

34. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 33,20 Eur (5 laiškai po 6,64 Eur). Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nusprendžia:

visiškai tenkinti A. M. patikslintą ieškinį.

Pripažinti A. M. teisę gauti statybos leidimą rekonstruoti verandą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Projektavimas ir dizainas“ parengtą techninį projektą, be žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių atsakovų Z. N. ir V. N. (V. N.) sutikimų.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal MB „Geo Base“ matininko B. J. parengtą 2023 m. rugpjūčio 22 d. naudojimosi planą:

- 231 kv. m. žemės sklypo dalimi „A“, pažymėta taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-21-22;

- 22 kv. m. žemės sklypo dalimi „D“, pažymėta taškais 39-40-41-42-43-44-45-46-47-48;

- 61 kv. m. žemės sklypo dalimi „F“; pažymėta taškais 27-28-29-30-31;

- 264 kv. m. žemės sklypo dalimi „C“, pažymėta taškais 15-16-17-18-19-20-21-22-47-46-45-44-43-42-41-40-39-34-35-36-37-38;

- 56 kv. m. žemės sklypo dalimi „E“, pažymėta taškais 23-24-25-26-27-28-29-7-6-5;

3. Z. N. ir V. N. (V. N.) naudosis 320 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“, pažymėta taškais 7-8-9-10-11-12-13-14-15-38-37-36-35-34-33-32-31-30-29.

Atmesti Z. N. ir V. N. (V. N.) ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, servituto nustatymo.

Priteisti iš Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N. (V. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3 175 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų A. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N. (V. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas, daiktinės teisės į jį.